LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO TVARKOS PATVIRTINIMO
1999 m. birželio 8 d. Nr. 23
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 8 straipsnio 4 punkto nuostatomis (Žin., 1997, Nr. 112-2824) ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 66-1927),
Tvirtinu Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką (pridedama).
DIREKTORIUS J. MOCKEVIČIUS
______________
Bendros nuostatos
1. Ši tvarka parengta remiantis LR aplinkos monitoringo įstatymo 8 straipsnio 4 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, 16 straipsnio 5 punktu, LR aplinkos apsaugos įstatymo 25 straipsniu, LR žemės gelmių įstatymo III skirsnio ir Žemės gelmių registro nuostatomis.
2. Ši tvarka privaloma visiems ūkio subjektams, kurių ūkinė veikla gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kiekio ir jų kokybės pokyčiams. Ūkinės veiklos pobūdį ir subjektų, privalančių vykdyti požeminio vandens monitoringą, sąrašą reglamentuoja „Gamtos išteklių naudojimo leidimų ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklės“.
3. Privalomas požeminio vandens monitoringo vykdymas įrašomas „Gamtos išteklių naudojimo leidime“ visiems ūkio subjektams, kurių veiklos pobūdis kelia grėsmę požeminio vandens ištekliams, vadovaujantis „Gamtos išteklių naudojimo leidimų ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklėmis“.
I. Monitoringo programa
5. Ūkio subjektas požeminio vandens monitoringą turi vykdyti pagal monitoringo programą. Programa rengiama 3–5 metams. Stambiems ūkio objektams, esantiems sudėtingose hidrogeologinėse sąlygose arba keliantiems potencialų pavojų geriamojo ar paviršinio vandens šaltiniams, monitoringo darbų optimizavimui programa gali būti rengiama atlikus papildomus hidrogeologinius tyrimus.
6. Monitoringo programoje turi būti pateikta ši informacija:
– ūkio subjekto padėtis, nurodant potencialius galimo poveikio objektus;
– ūkinės veiklos charakteristika, nurodant galimo poveikio aplinkai pobūdį, potencialių teršiančių medžiagų kiekius, fizinius ir cheminius procesus, lemiančius jų migracijos galimybę;
– hidrogeologinės sąlygos;
– monitoringo uždaviniai ir jų sprendimo būdai;
– monitoringo tinklas ir jo pagrindimas;
– monitoringo vykdymo metodika;
– laboratorinių darbų metodika;
– monitoringo informacijos apdorojimo forma ir periodiškumas.
7. Ūkio subjektas monitoringo programą suderina su atitinkamo regiono Aplinkos apsaugos departamentu ir pristato ją Lietuvos geologijos tarnybai ekspertizei ir tvirtinimui.
8. Lietuvos geologijos tarnyba ne vėliau kaip per 15 dienų atlieka programos ekspertizę ir priima sprendimą dėl jo tvirtinimo. Lietuvos geologijos tarnyba turi teisę iškviesti ūkio subjekto atstovą ekspertizės metu iškilusiems klausimams paaiškinti. Sudėtingais atvejais ar kilus konfliktui tarp ūkio subjekto ir Lietuvos geologijos tarnybos, pastaroji gali paskirti neutralų ekspertą papildomai programos ekspertizei. Šio eksperto paslaugas apmoka ūkio subjektas.
9. Lietuvos geologijos tarnyba parengia ekspertines išvadas, kurios yra privalomos ūkio subjektui. Ekspertizės išvados nerašomos, jei programa yra tvirtinama be pastabų.
10. Lietuvos geologijos tarnybos patvirtintos programos yra registruojamos Žemės gelmių registre. Programos kopijas ūkio subjektas pateikia atitinkamo regiono Aplinkos apsaugos departamentui, savivaldybei ir Lietuvos geologijos tarnybai.
II. Monitoringo vykdymas ir kontrolė
12. Monitoringo vykdymą kontroliuoja atitinkamo regiono Aplinkos apsaugos departamentas. Apie nustatytus nukrypimus nuo monitoringo programos departamentas informuoja Lietuvos geologijos tarnybą.
13. Lietuvos geologijos tarnyba, atsižvelgdama į nukrypimų pobūdį, turi teisę organizuoti kontrolinius patikrinimus vietose, įskaitant ir kontrolinių matavimų atlikimą. Kontroliniams matavimams atlikti gali būti sudaryta komisija iš Lietuvos geologijos tarnybos, ūkio subjekto, regiono Aplinkos apsaugos departamento, savivaldybės atstovų.
III. Monitoringo duomenų pateikimas
14. Monitoringo duomenis ir rezultatus ūkio subjektas arba jo įgaliotas juridinis ar fizinis asmuo pateikia Lietuvos geologijos tarnybai, vietos savivaldybei ir regiono Aplinkos apsaugos departamentui.
14.2. Monitoringo duomenys gali būti pateikiami priedo prie tarpinių ataskaitų forma (jeigu tokių ataskaitų rengimas yra numatytas monitoringo programoje).
14.3. Paskutiniųjų programos vykdymo metų monitoringo duomenys pateikiami kartu su baigiamąja monitoringo ataskaita.
14.4. Pasibaigus pirmiesiems programos vykdymo metams, monitoringo tinklo dokumentacija pristatoma kartu su monitoringo stebėjimų duomenimis.
14.5. Kiekvienam monitoringo tinklo stebėjimų punktui: gręžiniui, šuliniui, šaltiniui, užpildomi atitinkamos formos pasai, kuriuos monitoringo vykdytojui pateikia Lietuvos geologijos tarnyba.
15. Baigiamojoje ataskaitoje privalo būti pateikta:
– ūkio subjekto charakteristika ir jo veiklos analizė;
– gamtinių ir hidrogeologinių sąlygų aprašymas;
– monitoringo tinklo aprašymas;
– monitoringo ir laboratorinių darbų metodikų aprašymas;
– faktiniai monitoringo duomenys;
– monitoringo stebėjimų duomenų analizė;
– išvados apie ūkio subjekto veiklos įtaką požeminio vandens ištekliams ir jų kokybei;
– rekomendacijos ūkio subjekto veiklai pagerinti, siekiant sumažinti arba nutraukti neigiamas jos pasekmes aplinkai;
– rekomendacijos monitoringo programos tikslinimui, jeigu monitoringo rezultatais tai galima pagrįsti.
16. Ataskaita ir tarpinės ataskaitos įrašomos kompiuterio diskelyje, kuris pridedamas prie ataskaitos.
17. Ataskaita priimama į geologijos fondą, ją išnagrinėjus Lietuvos geologijos tarnyboje. Esant reikalui, į svarstymą gali būti pakviestas ūkio subjekto atstovas. Ūkio subjektas privalo atsižvelgti į Lietuvos geologijos tarnybos pastabas ir išvadas. Lietuvos geologijos tarnyba išvadas pateikia savivaldybei ir atitinkamo regiono Aplinkos apsaugos departamentui.
IV. Atsakomybė