Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2010 m. birželio 7 d. Nr. 718

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 9 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 591 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 44-1407);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 591 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 19-611).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718

 

civilinės saugos mokymo tvarkOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Civilinės saugos mokymas – tai veikla, kuria siekiama asmenims suteikti reikiamų civilinės saugos žinių ir gebėjimų, gilinti civilinės saugos sistemos subjektų profesines žinias, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus pasirengti ir veiksmingai organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą.

2. Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato civilinės saugos mokymo tikslus ir uždavinius, civilinės saugos mokymo organizavimą, planavimą, trukmę, periodiškumą, finansavimą, asmenų, dirbančių valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose ir turinčių išklausyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) nustatytą civilinės saugos mokymo programos kursą, kategorijas ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo tvarką.

3. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir kituose teisės aktuose.

 

II. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

4. Civilinės saugos mokymo tikslai yra:

4.1. stiprinti civilinės saugos sistemos parengtį Lietuvos Respublikoje;

4.2. mokyti ir rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms;

4.3. skatinti visuomenės pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla.

5. Civilinės saugos mokymo uždaviniai yra:

5.1. mokyti civilinės saugos sistemos subjektų pareigūnus, tarnautojus, darbuotojus, atsakingus už ekstremaliųjų situacijų prevenciją, prognozavimą, valdymą ir padarinių likvidavimą, tobulinti jų kvalifikaciją civilinės saugos srityje;

5.2. mokyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojus, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kaip elgtis joms gresiant ar susidarius;

5.3. suteikti gyventojams žinių apie galimus gamtinio, techninio, ekologinio ir socialinio pobūdžio pavojus, mokyti saugaus elgesio ir būtinų veiksmų ekstremaliųjų situacijų metu;

5.4. suteikti dalykinę kompetenciją pedagogams, kurie moko civilinės saugos šalies mokymo įstaigose.

 

III. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO ORGANIZAVIMAS

 

6. Civilinės saugos mokymas organizuojamas:

6.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centre (toliau – Civilinės saugos mokymo centras);

6.2. apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose;

6.3. ikimokyklinio ugdymo mokyklose;

6.4. bendrojo lavinimo mokyklose;

6.5. profesinėse mokyklose;

6.6. aukštosiose neuniversitetinėse mokyklose – kolegijose (toliau – kolegijos);

6.7. universitetuose;

6.8. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose.

7. Civilinės saugos mokymo centre išklausyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytą civilinės saugos mokymo programos kursą privalo Aprašo 1 priede nustatytų kategorijų asmenys.

8. Civilinės saugos mokymo programos kursą sudaro įvadinis ir tęstinis civilinės saugos mokymas pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas civilinės saugos mokymo programas (toliau – mokymo programos). Mokymo programas rengia Civilinės saugos mokymo centras, atsižvelgdamas į kursų klausytojų veiklos pobūdį.

9. Civilinės saugos mokymo programos atnaujinamos ir tobulinamos, atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, civilinės saugos švietimo socialinių partnerių ir dalyvių siūlymus.

10. Apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgyvendina Civilinės saugos mokymo centro parengtas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas įvadinio ir tęstinio civilinės saugos mokymo programas.

11. Apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose išklausyti civilinės saugos mokymo programos kursą privalo Aprašo 2 priede nustatytų kategorijų asmenys.

12. Ikimokyklinio ugdymo grupių vaikai civilinės saugos mokomi vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigėjo arba jo įgalioto asmens patvirtintomis ikimokyklinio ugdymo programomis, į kurias yra integruotas civilinės saugos mokymo turinys.

13. Priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai civilinės saugos mokomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin., 2003, Nr. 5-214) patvirtinta Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, į kurią yra integruotas civilinės saugos mokymo turinys.

14. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai kvalifikaciją civilinės saugos srityje tobulina Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotų institucijų organizuojamuose pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

15. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai civilinės saugos mokomi vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), ir Civilinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169). Profesinių mokyklų mokiniai civilinės saugos mokomi vadovaujantis Civilinės saugos mokymo programa profesinio mokymo įstaigoms, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3549 (Žin., 2009, Nr. 9-337).

16. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai kvalifikaciją civilinės saugos srityje tobulina Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotų institucijų organizuojamuose pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

17. Mokytojai ir dėstytojai, dėstantys civilinės saugos pagrindus bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, privalo išklausyti civilinės saugos mokymo kursą. Jie mokomi Civilinės saugos mokymo centre, vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis civilinės saugos mokymo programomis.

18. Kolegijų ir universitetų studentai civilinės saugos mokomi: kolegijose – akademinės tarybos, universitetuose – senato nustatyta tvarka. Civilinės saugos dalykinės žinios ir gebėjimai yra privalomi absolventams, įgijusiems pedagogo, mokytojo arba profesijos mokytojo kvalifikaciją ir teisę dirbti bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinėse mokyklose pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamas bendrąsias programas, į kurias yra integruotas civilinės saugos mokymo turinys.

19. Dėstytojai, dėstantys civilinės saugos pagrindus kolegijose ir universitetuose, privalo baigti civilinės saugos mokymo kursą. Jie mokomi Civilinės saugos mokymo centre, vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis civilinės saugos mokymo programomis.

20. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų bei ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose.

21. Civilinės saugos mokymą darbo vietose sudaro:

21.1. mokymas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis tipinėmis civilinės saugos mokymo programomis;

21.2. mokymasis veikti vadovaujantis savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jeigu ūkio subjektas, kita įstaiga turi vykdyti jame nurodytus civilinės saugos uždavinius;

21.3. mokymasis veikti vadovaujantis ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jei ministerija, kita valstybės institucija ir įstaiga, ūkio subjektas ar kita įstaiga privalo tokį planą parengti.

22. Gyventojų civilinės saugos švietimas organizuojamas savivaldybėse, taikant įvairias švietimo formas: kursus, seminarus, paskaitas, nuotolinį švietimą, žiniasklaidos priemonėmis perteikiamas šviečiamojo pobūdžio programas, organizuotą savišvietą, mokomuosius renginius ir kita. Gyventojų civilinės saugos švietimo tikslinius projektus organizuoja savivaldybės, bendradarbiaudamos su apskričių priešgaisrinėmis gelbėjimo valdybomis ir kitais švietimo socialiniais partneriais.

 

IV. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO PLANAVIMAS

 

23. Asmenys, paskirti į Aprašo prieduose išvardytas pareigas, privalo baigti nurodytos trukmės civilinės saugos mokymo programos kursą. Sėkmingai baigusiems šį kursą, išduodami pažymėjimai.

24. Asmenys, pirmą kartą dalyvaujantys civilinės saugos mokymo kursuose, privalo išklausyti įvadinio civilinės saugos mokymo programos kursą. Šio kurso trukmė nustatyta Aprašo prieduose.

25. Aprašo prieduose nurodyti asmenys privalo tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje Aprašo prieduose nurodytu periodiškumu.

26. Civilinės saugos mokymo kursai Civilinės saugos mokymo centre vyksta pagal viešai skelbiamą metinį civilinės saugos mokymo kursų grafiką, kurį tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Grafikas sudaromas atsižvelgiant į civilinės saugos sistemos veiklos prioritetines kryptis ir prognozuojamą mokymo poreikį.

27. Metinis civilinės saugos mokymo kursų grafikas skelbiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos (toliau – Ugniagesių gelbėtojų mokykla) interneto svetainėje.

28. Klausytojai į Civilinės saugos mokymo centre organizuojamus mokymo kursus priimami pagal išankstines valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovų pasirašytas ir (ar) patvirtintas paraiškas. Savivaldybė gali pateikti bendrą paraišką dėl jos teritorijoje esančių savivaldybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymo. Išankstinės paraiškos į Civilinės saugos mokymo centre organizuojamus mokymo kursus priimamos paskelbus metinį kursų grafiką. Paraiškos forma, kurią nustato Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas, skelbiama Ugniagesių gelbėtojų mokyklos interneto svetainėje.

29. Į mokymo kursus priimami asmenys, atitinkantys civilinės saugos mokymo programoje nurodytas kursų klausytojų kategorijas.

30. Asmenys, baigę įvadinio civilinės saugos mokymo kursus, kvalifikaciją civilinės saugos srityje tobulina mokydamiesi pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas tęstinio civilinės saugos mokymo programas. Klausytojai į tęstinio civilinės saugos mokymo kursus priimami tik pateikę įvadinio civilinės saugos mokymo kursų pažymėjimą.

31. Civilinės saugos mokymo kursai apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose vyksta vadovaujantis metiniu apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos mokymo kursų grafiku, kurį tvirtina apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas.

32. Apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų organizuojamų civilinės saugos mokymo kursų klausytojai priimami pagal iš anksto pateiktas savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų įstaigų paraiškas.

33. Ministerijose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarkos aprašą tvirtina tų institucijų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

34. Savivaldybės gyventojų civilinės saugos švietimo renginių metinius grafikus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

 

V. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

 

35. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atlieka civilinės saugos mokymo priežiūrą Civilinės saugos mokymo centre ir apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose.

36. Savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais ir ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų civilinės saugos mokymo priežiūrą atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtinta civilinės saugos būklės savivaldybėse, ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose patikrinimų organizavimo ir atlikimo tvarka.

37. Civilinės saugos mokymą ūkio subjektuose ir kitose įstaigose kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius.

38. Civilinės saugos mokymo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose priežiūra vykdoma vadovaujantis Valstybinės švietimo priežiūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 834 (Žin., 2004, Nr. 105-3888).

39. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, civilinės saugos sistemos pajėgų ir gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms patikrinti, jų valdymo įgūdžiams tobulinti rengiamos civilinės saugos pratybos. Jos vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 10 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta civilinės saugos pratybų organizavimo tvarka.

 

VI. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO FINANSAVIMAS

 

40. Civilinės saugos mokymas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų lėšų.

41. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos išlaidas, susijusias su civilinės saugos mokymu, numato metinėje išlaidų sąmatoje.

42. Įvadinio civilinės saugos mokymo kursai, organizuojami Civilinės saugos mokymo centre ir apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, finansuojami iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skirtų lėšų.

 

_________________

 

 

 

Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo

1 priedas

 

CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO CENTRO KLAUSYTOJŲ KATEGORIJOS, MOKYMO TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS

 

Eil. Nr.

Klausytojų kategorijos*

Mokymo trukmė (valandos)

Mokymo periodiškumas

1.

Asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose, pagal savo veiklos pobūdį atsakingi už ekstremaliųjų situacijų prevenciją, prognozavimą, valdymą ir padarinių likvidavimą:

 

 

1.1.

ekstremaliųjų situacijų komisijų vadovai ir nariai

21

kas 3 metai

1.2.

valstybės, savivaldybių, ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei ūkio subjektų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų vadovai

21

kas 3 metai

1.3.

valstybės, ministerijų ir kitų valstybės institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariai

21

kas 3 metai

1.4.

civilinės saugos sistemos pajėgoms priskiriamų institucijų vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

1.5.

savivaldybių civilinės saugos tarnybų ir (ar) skyrių darbuotojai

21

kas 3 metai

1.6.

apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos skyrių darbuotojai

35

kas 5 metai

1.7.

civilinės saugos specialistai

35

kas 5 metai

2.

Asmenys, dirbantys valstybinės reikšmės ir nacionalinės svarbos objektuose:

 

 

2.1.

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų, kurie pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2003, Nr. 73-3354; 2004, Nr. 28-871; 2006, Nr. 65-2385; 2007, Nr. 46-1714; 2008, Nr. 19-675; 2009, Nr. 93-3968) turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

2.2.

valstybinės reikšmės objektų, kurie įtraukti į Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 873 redakcija) (Žin., 2000, Nr. 98-3117; 2004, Nr. 130-4665; 2006, Nr. 97-3783), vadovai arba jų įgalioti asmenys ir atsakingi asmenys

21

kas 5 metai

3.

Asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose, kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti ekstremaliąją situaciją ir pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai:

 

 

3.1.

pavojingų objektų, kuriems taikomi Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159), vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.2.

ūkio subjektų, tiekiančių rinkai ar kitaip tvarkančių, taip pat laikinai įvežančių į Lietuvos teritoriją perdirbti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381; 2008, Nr. 76-3000), vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.3.

ūkio subjektų, kuriuose darbuotojai savo veikloje naudoja antrosios, trečiosios arba ketvirtosios grupės biologines medžiagas, nurodytas Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 80/353 (Žin., 2001, Nr. 56-1999 ), arba kitaip su jomis kontaktuoja, vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.4.

ūkio subjektų, kurie Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 62-2496; 2004, Nr. 53-1790) nustatyta tvarka verčiasi civilinių pirotechnikos priemonių gamyba, laikymu ir naudojimu, vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.5.

apdirbamosios gamybos (pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) (Žin., 2007, Nr. 119-4877) ūkio subjektų, kai juose dirba daugiau kaip 100 žmonių, vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.6.

ūkio subjektų, vykdančių ūkinę gamybinę veiklą, kuriai dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, numatytas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, numatytas sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50 (Žin., 2003, Nr. 18-794) patvirtintame Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąraše, vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.7.

ūkio subjektų, kurie verčiasi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla, apibrėžta Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1600; 2004, Nr. 28-875, Nr. 60-2124, Nr. 163-5944; 2005, Nr. 122-4361; 2009, Nr. 10-354), vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.8.

įmonių, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektus, atitinkančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 (Žin., 2000, Nr. 12-302) nurodytus kriterijus bei nomenklatūrą ir įregistruotus nustatyta tvarka, vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

3.9.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 60-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2008, Nr. 81-3180) apibrėžtų pavojingas atliekas gaminančių ir tvarkančių įmonių bei nepavojingas atliekas šalinančių įmonių vadovai arba jų įgalioti asmenys

21

kas 5 metai

4.

Asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose, kuriuose pagal vykdomos veiklos pobūdį nuolat ar laikinai būna žmonių, kurių saugumu, susidarius ekstremaliajai situacijai, turi pasirūpinti ūkio subjekto personalas:

 

 

4.1.

ūkio subjektų ir įstaigų, teikiančių apgyvendinimo paslaugas (viešbučiai, moteliai, svečių namai), kuriuose vienu metu gali gyventi 100 ir daugiau žmonių, vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

4.2.

socialinės rūpybos įstaigų (senelių, neįgaliųjų ir vaikų globos namai) vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

4.3.

respublikos, regiono, rajono lygmenims priskiriamų stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

4.4.

viešųjų pramoginių renginių paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir kitų įstaigų (teatrai, kino teatrai, koncertų salės, universalios salės ir kita) vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

4.5.

prekybos paskirties ūkio subjektų ir įstaigų, kurių bendras plotas viršija 2 000 kv. metrų, vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

4.6.

specialiosios paskirties ūkio subjektų ir įstaigų (kalėjimai, pataisos namai, kolonijos, tardymo izoliatoriai) vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

5.

Asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose, kurie užtikrina kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, valdo ir administruoja statinius bei jų kompleksus, ansamblius, įregistruotus kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės:

 

 

5.1.

valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2008, Nr. 81-3183) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ( Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) yra pavestas valstybinis kultūros paveldo apsaugos administravimas, vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

5.2.

kultūros paveldo objektų ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienių ar kompleksinių objektų teritorijoje arba vietovėje, valdytojai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

5.3.

Nacionalinės bibliotekos ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

5.4.

valstybės archyvų vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

6.

Miškų urėdijų, valstybinių rezervatų direkcijų, nacionalinių parkų direkcijų vadovai arba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

7.

Mokytojai ir dėstytojai, dėstantys civilinės saugos pagrindus

35

kas 5 metai

8.

Ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklą ar elektroninių ryšių paslaugas, vadovai aba jų įgalioti asmenys

18

kas 5 metai

 

_________________

 

 

 

Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo

2 priedas

 

APSKRIČIŲ PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO VALDYBŲ KLAUSYTOJŲ KATEGORIJOS, MOKYMO TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS

 

Eil. Nr.

Klausytojų kategorijos*

Mokymo trukmė (valandos)

Mokymo periodiškumas

1.

Savivaldybių, ūkio subjektų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariai

8

kas 3 metai

2.

Ūkio subjektų ir įstaigų, teikiančių formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugas, vadovai arba jų įgalioti asmenys

8

kas 3 metai

3.

Ūkio subjektų ir įstaigų, kurie pagal vykdomos veiklos pobūdį yra skirti visuomenės poreikiams ir kuriuose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių, įskaitant aptarnaujantį personalą bei lankytojus, vadovai arba jų įgalioti asmenys

8

kas 3 metai

4.

Apdirbamosios gamybos (pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) (Žin., 2007, Nr. 119-4877) ūkio subjektų, kai juose dirba 50– 100 žmonių, vadovai arba jų įgalioti asmenys

8

kas 3 metai

5.

Ūkio subjektų ir įstaigų, teikiančių apgyvendinimo paslaugas (viešbučiai, moteliai, svečių namai), kuriose vienu metu gali gyventi 20– 100 žmonių, vadovai arba jų įgalioti asmenys

8

kas 3 metai

6.

Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą

8

kas 3 metai

 

_________________

 



* Civilinės saugos mokymo centro klausytojais gali būti ir kiti pareigūnai bei specialistai pagal valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų paraiškas.

* Apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos mokymo kursų klausytojais gali būti ir kiti pareigūnai bei specialistai pagal savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų paraiškas.