LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1996 m. gegužės 7 d. Nr. I-1326

Vilnius

(Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669)

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 3 punktą ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

1) sauga darbe (darbų sauga) – organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higienos, gydymo, profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir gyvybei, darbingumui išsaugoti darbe, visuma;

2) darbdavys – visų rūšių įmonių savininkai arba jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, privalantys užtikrinti, kad būtų vykdomos prievolės pagal šį įstatymą, kitus darbo įstatymus, kolektyvines sutartis, saugos darbe norminius aktus.

Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo;

3) darbdavio įgaliotas asmuo saugos darbe klausimais (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo) – įmonės padalinio vadovas ar kitas kompetentingas saugos darbe klausimais darbuotojas, kuriam darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais;

4) darbuotojas – asmuo (darbininkas, tarnautojas), dirbantis darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtoje darbo vietoje pagal darbo sutartį, taip pat valstybinės ir vykdomosios valdžios tarnyboje ir kuriam netaikoma sąvoka „darbdavys“;

5) darbo vieta – vieta, kur darbuotojas dirba arba privalo dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą;

6) darbo aplinka – darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje jį gali veikti kenksmingi ir pavojingi (fiziniai, cheminiai, psichofiziniai, biologiniai) veiksniai;

7) darbo sąlygos – darbo aplinkos veiksnių, tarp jų darbo pobūdžio, darbo ir poilsio režimo, darbo santykių visuma, turinti tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, sveikatai ir darbingumui;

8) darbo priemonės – darbo procese darbo objektui keisti naudojami reikmenys: medžiagos, įranga, įrankiai, prietaisai, įrenginiai (mašinos) bei įrenginių (mašinų) kompleksai, tarp jų potencialiai pavojingi įrenginiai;

9) kenksmingas veiksnys – darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali netekti darbingumo, gali susirgti (ir profesine liga), o jo ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei;

10) pavojingas veiksnys – darbo aplinkos, darbo proceso veiksnys, dėl kurio, susidarius tam tikroms atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas, gali žūti arba gali ūmai pablogėti jo sveikata;

11) potencialiai pavojingas įrenginys – įrenginys, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai dėl jame sukauptos energijos arba jame vykstančių procesų;

12) profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio;

13) nelaimingas atsitikimas – ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai;

14) saugos darbe norminiai aktai – įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai, normos ir taisyklės, tarp jų higienos, instrukcijos, reglamentuojantys vieno ar kelių rodiklių, sąlygų, veiksmų, veikimo būdų (metodų), techninių ir kitų priemonių privalomą įdiegimą ir naudojimą, taip pat kolektyvinių sutarčių nuostatos saugos darbe klausimais;

15) riboto darbingumo asmenys – asmenys, kurių darbo galimybės dėl sveikatos yra ribotos (invalidai, nėščios moterys, darbuotojai, kurie pagal medicinos išvadą perkeliami į kitą darbą, senatvės pensininkai).“

2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Saugos darbe komitetai

Įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiami saugos darbe komitetai. Juos sudaro vienodas skaičius darbdavio ir įmonės profesinės sąjungos deleguotų atstovų, o jeigu įmonėse profesinės sąjungos nėra, darbuotojams atstovauja Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta tvarka darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų įgaliotiniai.

Darbdavio iniciatyva, darbdavio ir profesinės sąjungos susitarimu arba ne mažiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu saugos darbe komitetai gali būti steigiami, jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų.

Saugos darbe komitetai išklauso ir vertina darbdavio, įmonės padalinių vadovų, saugos darbe tarnybos veiklą saugos darbe klausimais, planuoja saugos darbe gerinimo priemones ir joms įgyvendinti reikalingas lėšas, kontroliuoja jų naudojimą ir priemonių įgyvendinimą, analizuoja nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes. Savo sprendimus komitetas priima komiteto šalių susitarimu. Priimtus sprendimus darbdavys privalo įgyvendinti.

Komiteto darbui vadovauja pirmininkas – darbdavys arba darbdavio įgaliotas asmuo. Komiteto sekretoriumi komitetas renka profesinės sąjungos atstovą (jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra – darbuotojų įgaliotinį). Komitetas posėdžiauja įmonės saugos darbe komiteto nuostatuose nustatytu laiku, taip pat įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar darbuotojui susirgus profesine liga.

Įmonės saugos darbe komiteto nariai (darbuotojų profesinės sąjungos atstovai arba darbuotojų įgaliotiniai) darbdavio iniciatyva gali būti atleidžiami iš darbo tik suderinus jų atleidimą su Valstybine darbo inspekcija.

Įmonės saugos darbe komiteto nariai darbui komitete apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose ir kituose renginiuose saugos darbe klausimais darbdavio lėšomis.

Už laiką, kurio metu įmonės saugos darbe komiteto narys vykdo komiteto pavestus įpareigojimus, mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Įmonių saugos darbe komitetų pavyzdinius nuostatus tvirtina Saugos darbe komisija. Įmonės saugos darbe komiteto nuostatus tvirtina darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga (jeigu profesinės sąjungos nėra – įmonės saugos darbe komitetas).“

3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 28 straipsnio 4 punktą, 7 punkte vietoj skaičių „79, 80“ įrašyti skaičius „78, 79“, papildyti 14 ir 15 punktais ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Darbdavių pareigos

Darbdaviai privalo laikytis šio įstatymo ir vykdyti kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimus:

1) pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatacijos pradžią;

2) instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias;

3) sudarant darbo sutartį ir periodiškai vėliau, pakitus gamybos (darbo) procesui, informuoti darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai;

4) kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo už tą dieną (pamainą) nemokant jam darbo užmokesčio, jeigu jis darbo metu darbe neblaivus, apsvaigęs nuo sąmoningai panaudotų narkotinių ar toksinių medžiagų;

5) aprūpinti įmonę, darbo vietas ir darbuotojus saugiais įrenginiais, diegti saugius darbo bei technologinius procesus, aprūpinti darbuotojus saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengti gamybinės buities patalpas;

6) organizuoti medicinos paslaugas ir darbuotojų sveikatos patikrinimus pagal šio įstatymo 14, 24, 26 straipsnius;

7) nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingus atsitikimus, profesines ligas (74 straipsnis), sudaryti sąlygas jų priežastims ištirti ir atlyginti už pakenkimą sveikatai (78, 79 straipsniai);

8) sudaryti sąlygas saugos darbe organizacinėms struktūroms (nurodytoms šio įstatymo 13, 14, 15 straipsniuose) funkcionuoti;

9) organizuoti darbuotojų darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą;

10) nustatyta tvarka organizuoti darbo aplinkos ir darbo vietų tyrimus, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos priemonių bandymus;

11) atsižvelgiant į medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą (33 straipsnis), perkelti darbuotojus į kitą darbą;

12) nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų;

13) tvirtinti įmonės saugos darbe instrukcijas, pareigines instrukcijas, vykdyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimus ir kitas saugos darbe prievoles;

14) sudaryti įmonės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vardinį sąrašą;

15) darbuotojo prašymu nemokamai išduoti pažymas apie darbą toje įmonėje (darbuotojo pareigos, kvalifikacija, kiek laiko įmonėje dirba, darbo užmokestis.“

4 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 29 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai darbdavys, jo įgaliotas asmuo pateikia Valstybinei darbo inspekcijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešimą apie darbdavio, jo įgalioto asmens atestavimą saugos darbe klausimais įmonėje.“

2. Papildyti 29 straipsnį trečiąja dalimi:

„Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas darbdavio įgaliotas asmuo (įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje), vadovas) saugos darbe klausimais atestuojamas ir pateikia pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai apie jo atestavimą saugos darbe klausimais kaip ir darbdavys.“

5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 3 punktą ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Darbdavių teisės

Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga darbe, darbdaviai turi teisę:

1) reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi saugos darbe nor minių aktų;

2) darbuotojams, pažeidusiems saugos darbe norminius aktus, skirti drausmines nuobaudas, nustatyta tvarka reikalauti atlyginti padarytą žalą;

3) atleisti iš darbo darbuotoją, kai darbuotojas pažeidžia norminių aktų nustatytus saugos darbe reikalavimus, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos už saugos darbe pažeidimus;

4) reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigyta produkcija, projektai arba gautos paslaugos neatitiko saugos darbe norminių aktų reikalavimų;

5) gauti iš valstybinio valdymo institucijų informaciją saugos darbe klausimais;

6) patys dalyvauti arba įpareigoti kitus įmonės darbuotojus dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos tikrinimuose, susipažinti su tikrinimo medžiaga;

7) nustatyti įmonėje griežtesnius saugos darbe reikalavimus negu numatyta saugos darbe norminiuose aktuose. Griežtesni saugos darbe reikalavimai įmonėje įteisinami kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose ir neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams, saugos darbe norminiams aktams;

8) dalį teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perduoti kompetentingam įmonės darbuotojui (darbuotojams).“

6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis.     Dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas darbdavio įgaliotiems asmenims“.

2. Pakeisti 36 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis ir jas išdėstyti taip:

„Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų perduoda įgaliojamam darbuotojui (kompetentingam asmeniui) sudarydamas darbo sutartį. Kai darbdavio ir įgaliojamo asmens darbo sutartis sudaryta, dalies teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas įforminamas darbdavio įsakymu, suderintu su įgaliojamu asmeniu, arba gali būti numatomas darbdavio tvirtinamuose įgaliojamo asmens pareiginiuose nuostatuose.

Darbdavio įgaliotas asmuo privalo vykdyti jam suteiktus įgaliojimus ir atsako už darbuotojų saugų darbą jam priskirtame įmonės padalinyje ir darbo vietose, išskyrus atvejus, kai apie pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kurio pats pašalinti negali) jis pranešė darbdaviui raštu, o darbdavys nesiėmė priemonių arba nesudarė įgaliotam asmeniui sąlygų imtis reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus darbas. Perduodamas dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje), vadovui, darbdavys jį įpareigoja ir suteikia teises imtis visų reikalingų priemonių iškilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei.“

7 straipsnis. 42 straipsnio septintosios dalies pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio septintąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Darbuotojų dirbtas darbo laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos formos žiniaraščiuose.“

8 straipsnis. 68 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Darbdaviai privalo užtikrinti darbo sąlygų vertinimą darbo vietose. Kiekvienai darbo vietai (vienodoms darbo vietoms) turi būti pildomas darbo sąlygų būklės pasas, pagal kurį numatomos priemonės darbo sąlygoms gerinti.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________