LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL ŽEMĖTVARKOS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO INFORMACINĖS SISTEMOS NUOSTATŲ IR ŽEMĖTVARKOS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO INFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2012 m. gegužės 17 d. Nr. 3D-349

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891; 2008, Nr. 85-3393), 6.1 ir 8 punktais, Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 (Žin., 2004, Nr. 58-2061), 8 punktu ir siekdamas užtikrinti projekto „E. paslaugų plėtra žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese“, vykdomo pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V „Elektroninės valdžios paslaugos“, įgyvendinimą:

1. T v i r t i n u (pridedamus):

1.1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus;

1.2. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus.

2. S k i r i u Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Informacinių technologijų departamento Sistemų projektavimo skyriaus l. e. p. vedėją, atliekantį IT departamento direktoriaus funkcijas, Eduardą Nuculiaką (Eduard Nuculiak) Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos saugos įgaliotiniu ir pavedu jam per 6 mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo parengti ir pateikti tvirtinti:

2.1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles;

2.2. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles;

2.3. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planą.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D-349

 

ŽEMĖTVARKOS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO INFORMACINĖS SISTEMOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) tikslus, steigimo pagrindą, paskirtį, pagrindines funkcijas, laukiamą rezultatą, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, kaupiamų duomenų šaltinius, reikalavimus duomenų saugai, steigimą, modernizavimą ir likvidavimą.

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos ir sutrumpinimai:

2.1. ŽPDRIS elektroninės paslaugos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) neatlygintinai, jei kiti teisės aktai nenumato kitaip, paslaugų gavėjams jų buvimo vietoje informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, kurias sudaro žemėtvarkos planavimo proceso duomenų gavimas ir teikimas. ŽPDRIS teikiamos šios elektroninės paslaugos (paslaugų brandos lygis – bendradarbiavimo):

2.1.1. kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas;

2.1.2. žemės konsolidacijos projektų rengimas;

2.1.3. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas;

2.1.4. žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimas.

2.2. ŽPDRIS paslaugų naudotojai (toliau – naudotojai) – Nacionalinės žemės tarnybos, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, savivaldybių ir kitų institucijų valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems suteikta teisė naudotis ŽPDRIS ištekliais numatytoms funkcijoms atlikti.

2.3. ŽPDRIS paslaugų gavėjai (toliau – paslaugų gavėjai) fiziniai ir juridiniai asmenys, siekiantys gauti ŽPDRIS elektronines paslaugas.

2.4. Projektai – žemės valdos arba žemėtvarkos projektai;

2.5. VAIISIS – viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistema.

3. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 (Žin., 2004, Nr. 58-2061), ir kituose Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. ŽPDRIS STEIGIMO PAGRINDAS

 

4. ŽPDRIS steigimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

5. ŽPDRIS paskirtis – automatizuoti tarpinstitucinį su žemėtvarkos planavimu susijusių duomenų tvarkymą bei ŽPDRIS priemonėmis paslaugų gavėjams taikant vieno langelio principą teikti ŽPDRIS elektronines paslaugas.

6. ŽPDRIS tikslas – užtikrinti žemėtvarkos planavimo proceso efektyvų valdymą, vieno langelio principu paremtą skaidrią proceso eigą, skatinti visuomenės ir verslo subjektų dalyvavimą priimant sprendimus, mažinti administracinę naštą verslo subjektams.

7. Asmens duomenų tvarkymo ŽPDRIS tikslas – elektroninių paslaugų užsakymas, teikimas, apskaita, vykdymo kontrolė, bei paslaugų gavėjų, kuriems ŽPDRIS priemonėmis teikiamos elektroninės paslaugos, atpažintis.

8. ŽPDRIS pagrindinės funkcijos:

8.1. žemėtvarkos planavimo dokumentų ir susijusių duomenų iš Paslaugų gavėjų rinkimas, sisteminimas, kaupimas ir tvarkymas;

8.2. žemėtvarkos planavimo dokumentų bei ataskaitų sukūrimas ir žemėtvarkos planavimo dokumentų bei susijusių duomenų teikimas per ŽPDRIS;

8.3. ŽPDRIS elektroninių paslaugų teikimas;

8.4. erdvinės informacijos paieška ir naudojimas projektavimui;

8.5. ŽPDRIS žemėtvarkos planavimo dokumentų ir susijusių duomenų viešinimas ŽPDRIS priemonėmis, skelbiant juos elektronines paslaugas teikiančių institucijų interneto svetainėse;

8.6. elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, stebėsena ir kontrolė;

8.7. sąveikos su kitais susijusiais registrais, kadastrais ir informacinėmis sistemomis užtikrinimas.

9. ŽPDRIS veikloje vadovaujamasi:

9.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymu;

9.2. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 62-2226; 2010, Nr. 54-2649);

9.3. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

9.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

9.5. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu;

9.6. Lietuvos Respublikos valstybės ir informacinių išteklių valdymo įstatymu (Žin., 2011, Nr. 163-7739);

9.7. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948);

9.8. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530);

9.9. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2010, Nr. 91-4814);

9.10. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2007; Nr. 33-1190; 2010, Nr. 78-4010);

9.11. Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1290 (Žin., 2004, Nr. 153-5580; 2011, Nr. 63-2993 );

9.12. Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 (Žin., 2002, Nr. 112-5000; 2011, Nr. 24-1154);

9.13. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 697 (Žin., 2005, Nr. 80-2901; 2010, Nr. 155-7873);

9.14. Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėmis ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Žin., 2005, Nr. 104-3839; 2011, Nr. 28-1322);

9.15. Atlyginimo už valstybės registrų ir kadastrų duomenų teikimą dydžių nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2005, Nr. 82-3024);

9.16. Adresų formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (Žin., 2002, Nr. 127-5753);

9.17. Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756);

9.18. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293; 2009, Nr. 145-6460);

9.19. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (Žin., 2004, Nr. 127-4581);

9.20. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Žin., 2004, Nr. 149-5420; 2007, Nr. 63-2430);

9.21. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 (Žin., 2010, Nr. 116-5949);

9.22. šiais Nuostatais ir kitais teisės aktais.

10. ŽPDRIS laukiamas rezultatas:

10.1. sukurta vieninga informacinė sistema, sudaranti sąlygas vykdyti greitą ir efektyvų žemėtvarkos planavimo dokumentų ir duomenų rinkimą, saugojimą, tvarkymą ir teikimą elektroninėmis priemonėmis;

10.2. sudarytos palankios žemėtvarkos planavimo informacijos prieinamumo elektroninėmis priemonėmis sąlygos ir galimybė paslaugų gavėjams gauti paslaugas vieno langelio principu;

10.3. efektyvus tinkamų žemėtvarkos planavimo sprendimų priėmimas ir valdymas.

 

III. ŽPDRIS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

 

11. ŽPDRIS organizacinę struktūrą sudaro: ŽPDRIS valdytojas, ŽPDRIS tvarkytojas, ŽPDRIS duomenų teikėjai, ŽPDRIS duomenų gavėjai.

12. ŽPDRIS valdytojas – Žemės ūkio ministerija.

13. ŽPDRIS tvarkytojas – Nacionalinė žemės tarnyba.

14. ŽPDRIS duomenų teikėjai:

14.1. Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos teikia Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, nurodytus šių nuostatų 20.12 punkte;

14.2. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos teikia VAIISIS duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.1 punkte;

14.3. valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras teikia Ūkininkų ūkių registro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.10 punkte;

14.4. valstybės įmonė Registrų centras teikia Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.2 punkte, bei Adresų registro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.3 punkte;

14.5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teikia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.4 punkte;

14.6. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teikia Kultūros vertybių registro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.5 punkte;

14.7. Valstybinė miškų tarnyba teikia Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.6 punkte;

14.8. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos teikia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.7 punkte;

14.9. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos teikia Žemės gelmių registro ir Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.8 ir 20.9 punktuose;

14.10. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras teikia georeferencinio pagrindo duomenis, nurodytus šių Nuostatų 20.11 punkte.

15. ŽPDRIS duomenų gavėjai:

15.1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių tiesioginėms funkcijoms atlikti reikalingi ŽPDRIS duomenys;

15.2. fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė gauti ŽPDRIS duomenis.

16. ŽPDRIS valdytojo funkcijos:

16.1. priimti sprendimus, susijusius su ŽPDRIS tvarkymu, tobulinimu ir modernizavimu;

16.2. koordinuoti ir kontroliuoti ŽPDRIS tvarkytojo veiklą;

16.3. rengti ir pagal kompetenciją priimti teisės aktus, susijusius su ŽPDRIS tvarkymu;

16.4. planuoti valstybės biudžeto lėšų poreikį ŽPDRIS funkcionalumui užtikrinti ir ŽPDRIS modernizavimui atlikti bei kontroliuoti šių lėšų panaudojimą;

16.5. įgyvendinti ŽPDRIS saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

17. ŽPDRIS tvarkytojo – Nacionalinės žemės tarnybos – funkcijos:

17.1. koordinuoti ir kontroliuoti ŽPDRIS veiklą;

17.2. teikti pasiūlymus dėl ŽPDRIS veiklos tobulinimo, spręsti klausimus dėl ŽPDRIS modernizavimo ir optimizavimo bei teikti ŽPDRIS valdytojui išvadas dėl ŽPDRIS veiklos tobulinimo;

17.3. spręsti prieigos prie ŽPDRIS užtikrinimo klausimus;

17.4. teikti ŽPDRIS valdytojui pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio ŽPDRIS veiklos užtikrinimui ir modernizavimui;

17.5. rengti naudojimosi ŽPDRIS dokumentus, konsultuoti naudotojus ir paslaugų gavėjus klausimais, susijusiais su ŽPDRIS veikla;

17.6. užtikrinti ŽPDRIS techninės ir programinės įrangos įdiegimą, funkcionavimą, atnaujinimą ir plėtrą pagal ŽPDRIS valdytojo priimtus sprendimus;

17.7. užtikrinti ŽPDRIS veiklą, įskaitant nepertraukiamą ŽPDRIS funkcionavimą;

17.8. kaupti ir tvarkyti ŽPDRIS duomenis;

17.9. suderinus su ŽPDRIS valdytoju, rengti ir atnaujinti ŽPDRIS technines ir programines priemones naudotojų poreikiams tenkinti;

17.10. užtikrinti ŽPDRIS valdytojui galimybę stebėti ir kontroliuoti visus ŽPDRIS vykstančius procesus;

17.11. analizuoti ir šalinti ŽPDRIS technines bei funkcines problemas;

17.12. įgyvendinti ŽPDRIS modernizavimą ar (ir) optimizavimą;

17.13. šalinti ŽPDRIS funkcionalumo sutrikimus;

17.14. atlikti ŽPDRIS saugos nuostatais jam priskirtas funkcijas.

 

IV. ŽPDRIS INFORMACINĖ STRUKTŪRA

 

18. ŽPDRIS informacinę struktūrą sudaro ŽPDRIS duomenų bazė, ŽPDRIS kaupiami duomenys, dokumentai ir duomenų srautai.

19. ŽPDRIS kaupiami duomenys yra šie:

19.1. ŽPDRIS elektroninių paslaugų duomenys (duomenys, kuriais apibūdinami elektroninių paslaugų kūrimo, konfigūravimo, užsakymo parametrai);

19.2. ŽPDRIS elektroninių paslaugų stebėsenos duomenys (duomenys, kuriais apibūdinamos elektroninių paslaugų būsenos, priskirtos užduotys, vėluojančios užduotys);

19.3. ŽPDRIS naudotojų ir paslaugų gavėjų registracijos duomenys (fiziniams asmenims: vardas, pavardė, prisijungimo vardas, gyvenamoji vieta, atstovaujama organizacija, suteiktos naudojimosi ŽPDRIS teisės; juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms: juridinio asmens kodas, įmonės pavadinimas, buveinės adresas, suteiktos naudojimosi ŽPDRIS teisės);

19.4. Projektų erdviniai duomenys;

19.5. duomenys apie ŽPDRIS paslaugų gavėjų pateiktus dokumentus:

19.5.1. dokumento registracijos Nr.;

19.5.2. ŽPDRIS suteiktas dokumento registracijos Nr.;

19.5.3. dokumento registracijos data, laikas;

19.5.4. dokumento tipas;

19.5.5. dokumento pavadinimas;

19.5.6. lapų skaičius;

19.5.7. priedų skaičius;

19.5.8. siuntėjo pavadinimas, siuntėjo fizinio asmens gyvenamoji vieta / siuntėjo juridinio asmens buveinės adresas;

19.5.9. dokumentą užregistravęs darbuotojas;

19.5.10. informacija apie projektą (planuojami projekto etapai, dalyviai, rezultatai, terminai);

19.5.11. projektą derinančių institucijų sąrašas;

19.5.12. dokumento būsena;

19.5.13. kita svarbi informacija.

20. ŽPDRIS gaunami duomenys:

20.1. iš VAIISIS gaunami ŽPDRIS paslaugų gavėjo atpažinties duomenys (fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas; juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, asmens kodas);

20.2. iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro gaunami duomenys:

20.2.1. kuriais atpažįstamas nekilnojamasis turtas (kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastro numeris), unikalus žemės sklypo numeris, unikalus statinio numeris, unikalus buto, patalpos numeris, duomenys apie nekilnojamojo turto adresą, suformuotą pagal Adresų formavimo taisykles);

20.2.2. nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys;

20.2.3. duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimą;

20.2.4. nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo, išregistravimo datos;

20.2.5. duomenys, daiktinių teisių turėtojų, kitų su daiktinėmis teisėmis susijusių asmenų atpažinties (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė; juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas; duomenys apie užsienio juridinį asmenį ar kitą užsienio organizaciją – papildomai nurodoma valstybės, kurioje jis registruotas, pavadinimas, įregistravimo data ir registras);

20.2.6. daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų rūšys;

20.2.7. specifiniai daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų duomenys (įregistravimo, sandorio sudarymo data ir suma, specialios sąlygos, atpažinties kodas, terminai ir panašiai);

20.2.8. dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių duomenys (sutarties įregistravimo data; sutarties sudarymo data ir kaina; sutarties šalys (asmens vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos kodas), fizinio asmens gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinės adresas, perleidžiamo turto sudėtis, sutarties priedų duomenys, sutarties pakeitimo ar išregistravimo pagrindas ir data);

20.3. Lietuvos Respublikos adresų registro duomenys:

20.3.1. savivaldybę apibūdinantys duomenys: savivaldybės atpažinties kodas, savivaldybės pavadinimas, administracinio vieneto tipas, savivaldybės priklausomybė apskričiai, savivaldybės teritorijos ribos LKS-94 koordinačių sistemoje ir plotas;

20.3.2. seniūniją apibūdinantys duomenys: seniūnijos atpažinties kodas, seniūnijos pavadinimas, seniūnijos tipas, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribos LKS-94 koordinačių sistemoje ir plotas;

20.3.3. gyvenamąją vietovę apibūdinantys duomenys: atpažinties kodas, pavadinimas, tipas, priklausomybė administraciniam vienetui (savivaldybei), pašto kodas, teritorijos ribos LKS-94 koordinačių sistemoje ir plotas;

20.3.4. gatvę apibūdinantys duomenys: atpažinties kodas, pavadinimas, tipas, priklausomybė gyvenamajai vietovei, ašinė linija LKS-94 koordinačių sistemoje;

20.4. iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro gaunami duomenys:

20.4.1. teritorijų planavimo dokumento registracijos unikalus kodas;

20.4.2. teritorijų planavimo dokumento pavadinimas;

20.4.3. teritorijų planavimo rūšis;

20.4.4. teritorijų planavimo lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją;

20.4.5. teritorijų planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį;

20.4.6. teritorijų planavimo objektas;

20.4.7. teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo duomenys (teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusios institucijos pavadinimas, dokumento, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, pavadinimas, data, numeris);

20.4.8. duomenys apie planavimo organizatorių (planavimo organizatoriaus tipas (juridinis / fizinis asmuo);

20.4.9. planavimo organizatoriaus – juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas;

20.4.10. planavimo organizatoriaus – fizinio asmens vardas, pavardė;

20.4.11. duomenys apie teritorijų planavimo dokumento rengėją (teritorijų planavimo dokumento rengėjo tipas (juridinis / fizinis asmuo);

20.4.12. teritorijų planavimo dokumento rengėjo juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, kvalifikacijos pažymėjimo, jeigu jis privalomas, išdavimo data, numeris;

20.4.13. teritorijų planavimo dokumento rengėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kvalifikacijos pažymėjimo, jeigu jis privalomas, išdavimo data, numeris;

20.4.14. teritorijų planavimo dokumento įregistravimo, išregistravimo datos, teritorijų planavimo dokumento duomenų įrašymo ir keitimo datos;

20.4.15. teritorijų planavimo dokumento turinio objektų erdviniai duomenys, saugomi geografinėse (erdvinėse) informacinėse sistemose (toliau – GIS) naudotina forma;

20.5. iš Kultūros vertybių registro gaunami duomenys: kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės, kurioje yra planuojamas žemės sklypas (-ai), unikalus kodas Kultūros vertybių registre, pavadinimas ir vardas (sąrašas), adresas, teritorijos ribos;

20.6. iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro gaunami duomenys:

20.6.1. sklypo atpažinties kodas;

20.6.2. plotas (vienos dešimtosios hektaro tikslumu);

20.6.3. naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti pagal teritorijų planavimo dokumentus;

20.6.4. miško žemės tipo kodas (pagal miško žemės naudmenų klasifikatorių);

20.6.5. miško žemės tipų grupės kodas (kodai pagal miško žemės naudmenų grupių klasifikatorių):

20.7. iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro gaunami duomenys:

20.7.1. kadastro objekto atpažinties kodas;

20.7.2. kadastro objekto pavadinimas;

20.7.3. kadastro objekto tipas;

20.7.4. kadastro objekto vieta (nurodomas adresas – savivaldybė, seniūnija; jeigu saugomoje teritorijoje yra miškas, – miškų urėdija, girininkija, miško kvartalas ir sklypas);

20.7.5. kadastro objektui taikomo apsaugos režimo aprašymas;

20.7.6. duomenys apie valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose, rezervatuose, draustiniuose saugomus gamtinius kompleksus ir objektus, jų būklę;

20.8. iš Žemės gelmių registro gaunami duomenys apie naudingųjų iškasenų telkinį, žemės gelmių šiluminės energijos telkinį, požemio vandens telkinį, vandenvietę ar žemės gelmių ertmę:

20.8.1. pavadinimas;

20.8.2. žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes aprobavusi įstaiga, aprobavimo dokumento data ir numeris;

20.8.3. žemės gelmių išteklių rūšis;

20.8.4. žemės gelmių išteklių kategorija (identifikavimo kodas) ir jų kiekis;

20.8.5. tyrimų vykdytojo (žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmę ištyrusio) juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas; arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; arba juridinių ir/ (arba) fizinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutarties sudarymo data ir numeris;

20.8.6. žemės gelmių išteklių ar žemės gelmių ertmės panaudojimo sritis;

20.8.7. naudingųjų iškasenų telkinio, žemės gelmių šiluminės energijos telkinio, požeminio vandens telkinio, vandenvietės ar žemės gelmių ertmės būklė ir jos kitimas;

20.8.8. žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimą:

20.8.9. leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes duomenys (leidimo išdavimo, įsigaliojimo datos ir numeris, leidimo turėtojo juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas; arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; arba juridinių ir/ (arba) fizinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutarties sudarymo data ir numeris);

20.8.10. žemės gelmių išteklių gavybos naudingųjų iškasenų telkinyje, žemės gelmių šiluminės energijos telkinyje ar požeminio vandens telkinyje, vandenvietėje duomenys;

20.8.11. naudingųjų iškasenų išteklių likutis telkinyje kalendorinių metų pabaigoje;

20.9. iš Valstybinės geologijos informacinės sistemos gaunami duomenys:

20.9.1. duomenys apie perspektyvius ir prognozinius žemės gelmių naudingųjų iškasenų plotus (toliau – Plotas):

20.9.1.1. ploto atpažinties duomenys;

20.9.1.2. ploto geografinę padėtį nusakantys duomenys;

20.9.1.3. ploto adresas;

20.9.1.4. ploto ištekliai;

20.9.1.5. ploto geologiniai duomenys;

20.9.2. duomenys apie žemės gelmių registro išteklių dalies objektus (naudingųjų iškasenų telkinius, žemės gelmių šiluminės energijos telkinius, žemės gelmių ertmes (toliau – Telkinys):

20.9.2.1. telkinio atpažinties numeris;

20.9.2.2. telkinio geologiniai duomenys;

20.10. iš Ūkininkų ūkių registro gaunami duomenys:

20.10.1. registro objekto atpažinties kodas;

20.10.2. ūkininko duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);

20.10.3. duomenys apie registro objektą:

20.10.3.1. įregistravimo data, duomenų įrašymo ir keitimo datos;

20.10.3.2. išregistravimo data ir priežastys;

20.10.4. ūkininko žemės naudojimo teisinis pagrindas – žemės nuosavybės ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymas ir naudojimas;

20.10.5. ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastro duomenys (žemės sklypo: buvimo vieta, plotas, sudėtis pagal žemės naudmenas);

20.10.6. žemės ūkio ir kitokios veiklos pobūdis (pagrindinė, papildoma veikla);

20.10.7. įregistravimo pažymėjimo numeris;

20.10.8. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data;

20.10.9. partnerių vardai ir pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos;

20.10.10. partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas – žemės nuosavybės ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymas ir naudojimas;

20.10.11. partnerių bendrai veiklai skirtos žemės kadastro duomenys (žemės sklypo: buvimo vieta, plotas, sudėtis pagal žemės naudmenas);

20.10.12. asmens arba asmenų, turinčių teisę veikti visų partnerių vardu, duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas);

20.10.13. bendrai veiklai skirtų žemės sklypų plotas;

20.10.14. bendrai veiklai skirtų žemės sklypų ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis (žemės ūkio naudmenų plotas, miško plotas, vandens plotas);

20.10.15. žemės sklypų įregistravimo, išregistravimo datos;

20.11. georeferencinio pagrindo duomenys (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT ir erdviniai duomenų rinkiniai);

20.12. iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gaunami duomenys (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, atvykimo į gyvenamąją vietą data; jeigu asmuo išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data, jeigu nuolat gyvena užsienyje, – valstybė; jeigu neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybė, kurioje gyvena).

 

V. ŽPDRIS FUNKCINĖ STRUKTŪRA

 

21. ŽPDRIS funkcinę struktūrą sudaro konkrečias funkcijas turintys – komponentai:

21.1. elektroninių paslaugų teikimo komponentas, skirtas elektroninių paslaugų gavėjams suteikti galimybę realiuoju laiku užpildyti ir pateikti duomenų teikimo į ŽPDRIS formas ir gauti reikalingus duomenis žemėtvarkos planavimo projektams rengti. Komponento pagrindinės funkcijos yra:

21.1.1. prašymų inicijuoti naujus žemėtvarkos planavimo projektus pateikimas;

21.1.2. projekto eigos ir su projektu susijusios informacijos teikimas;

21.1.3. elektroninių paslaugų gavėjų informavimas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimus;

21.1.4. teritorijų planavimo sąlygų sąvado pateikimas;

21.1.5. teritorijų planavimo procesui reikalingų duomenų teikimas;

21.1.6. viešai prieigai skirtų žemėtvarkos planavimo proceso dokumentų: prašymų, projektų rengimo sąlygų, projektinių sprendinių ir kitų su ŽPDRIS paslaugomis susijusių dokumentų tiekimas ir pastabų jiems priėmimas;

21.2. dokumentų valdymo komponentas, skirtas žemėtvarkos planavimo dokumentų valdymui. Komponento pagrindinės funkcijos:

21.2.1. dokumentų atsisiuntimas iš ŽPDRIS, peržiūra, įkėlimas į ŽPDRIS;

21.2.2. dokumentų kūrimas, registravimas, redagavimas, šalinimas;

21.2.3. dokumentų apdorojimo eigos apibrėžimas ir vykdymas;

21.2.4. dokumentų tvirtinimas, pasirašant elektroniniu prašu;

21.2.5. dokumentų saugojimas ir archyvavimas;

21.3. vidinių proceso dalyvių aplinkos komponentas, skirtas vidinių proceso dalyvių poreikiams užtikrinti. Komponento pagrindinės funkcijos:

21.3.1. dokumentų projektų tikrinimas, pastabų teikimas ir tvirtinimas;

21.3.2. teritorijų planavimo sąlygų surinkimas ir teritorijų planavimo sąlygų sąvado formavimas;

21.3.3. žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procesų stebėsena ir kontrolė;

21.3.4. automatinis ataskaitų formavimas ir pateikimas;

21.4. erdvinės informacijos valdymo komponentas, skirtas erdvinių duomenų tvarkymui. Komponento pagrindinės funkcijos:

21.4.1. erdvinės informacijos, susijusios su žemėtvarkos planavimo projektais, tvarkymas ir teikimas;

21.4.2. projektinių sprendinių vizualizavimas;

21.5. paslaugų konstravimo ir vykdymo komponentas, skirtas konstruoti ir vykdyti elektroninių paslaugų teikimo procesus. Komponento pagrindinės funkcijos:

21.5.1. elektroninių paslaugų teikimo procesų konstravimas;

21.5.2. elektroninių paslaugų teikimo valdymas;

21.5.3. užduočių atsakingoms institucijoms formavimas;

21.5.4. automatinis informavimas apie suformuotas užduotis;

21.6. Administravimo komponentas, skirtas ŽPDRIS administravimo darbams atlikti. Komponento pagrindinės funkcijos:

21.6.1. naudotojų ir jų teisių administravimas;

21.6.2. duomenų apsikeitimo su išorinėmis informacinėmis sistemomis, registrais ir kadastrais administravimas;

21.6.3. pagalbos administravimas ir teikimas;

21.6.4. klasifikatorių administravimas;

21.6.5. ŽPDRIS parametrų administravimas;

21.6.6. Sistemos naudotojų ir paslaugos gavėjų tapatybės nustatymas (paslaugų gavėjai atpažįstami naudojantis VAIISIS funkcionalumu);

21.7. informacijos apdorojimo komponentas, skirtas ŽPDRIS informacijos apdorojimo darbams atlikti. Komponento pagrindinės funkcijos:

21.7.1. informacijos tikrinimo procesas, kurio metu sutikrinami elektroninių paslaugų gavėjų pateikti prašymų duomenys su Nuostatų 20 punkte išvardytais duomenimis;

21.7.2. statinės informacijos apdorojimo procesas, kurio metu apdorojama ir statistikai panaudojama Nuostatų 21 punkte įvardytų komponentų sukaupta informacija.

22. ŽPDRIS duomenų mainai su Nuostatų 14.1–14.10 punktuose įvardytomis institucijomis vykdomi per VAIISIS.

23. ŽPDRIS naudoja VAIISIS asmenų tapatybės nustatymo, paslaugų užsakymo ir vykdymo eigos stebėsenos funkcionalumą.

24. ŽPDRIS elektroninės paslaugos pasiekiamos per VAIISIS paslaugų interneto svetainę.

25. Erdvinių duomenų rinkiniai yra gaunami naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra.

 

VI. ŽPDRIS KAUPIAMŲ DUOMENŲ ŠALTINIAI

 

26. ŽPDRIS duomenų šaltiniai, kurių duomenys pateikti Nuostatų 19.3–19.5 punktuose, yra:

26.1. fiziniai asmenys, kurie naudojasi Nacionalinės žemės tarnybos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis;

26.2. juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, kurie naudojasi Nacionalinės žemės tarnybos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

 

VII. ŽPDRIS duomenų sauga

 

27. ŽPDRIS duomenų sauga organizuojama vadovaujantis ŽPDRIS duomenų saugos nuostatais ir saugos politikos įgyvendinimo dokumentais.

28. ŽPDRIS duomenų sauga užtikrinama vadovaujantis Bendraisiais elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891).

 

VIII. ŽPDRIS FINANSAVIMAS IR LĖŠŲ ŠALTINIAI

 

29. ŽPDRIS kūrimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

30. ŽPDRIS eksploatacija, palaikymas ir plėtra finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

 

IX. ŽPDRIS MODERnizavimas ir likvidavimas

 

31. ŽPDRIS modernizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Jei ŽPDRIS likviduojama, jos duomenys perduodami kitai valstybės informacinei sistemai, valstybės archyvui arba sunaikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

 

_________________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D-349

 

ŽEMĖTVARKOS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO INFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų (toliau – Saugos nuostatai) tikslas – sudaryti sąlygas saugiai automatiniu būdu tvarkyti elektroninę informaciją Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS).

2. Saugos nuostatai parengti vadovaujantis:

2.1. Bendraisiais elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891) (toliau – Saugos reikalavimai);

2.2. Saugos dokumentų turinio gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-172 (Žin., 2007, Nr. 53-2070);

2.3. Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos funkcionavimo taisyklėmis, patvirtintomis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. T-228 (Žin., 2008, Nr. 145-5850; 2011, Nr. 122-5802).

3. Saugos nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugos reikalavimuose, Saugos dokumentų turinio gairėse ir kituose teisės aktuose bei Lietuvos standartuose LST ISO/IEC 27002:2009 ir LST ISO/IEC 27001:2006 vartojamas sąvokas.

4. Saugos nuostatų reikalavimai taikomi tvarkant ŽPDRIS duomenis ir yra privalomi visiems ŽPDRIS naudotojams.

5. Saugos nuostatai reglamentuoja ŽPDRIS saugos politiką, kurią įgyvendina šie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti teisės aktai (toliau – Saugos politiką įgyvendinantys teisės aktai):

5.1. ŽPDRIS saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės;

5.2. ŽPDRIS naudotojų administravimo taisyklės;

5.3. ŽPDRIS veiklos tęstinumo valdymo planas.

6. ŽPDRIS duomenų saugos tikslai yra šie:

6.1. sudaryti sąlygas automatiniu būdu saugiai tvarkyti elektroninę informaciją;

6.2. užtikrinti, kad elektroninė informacija būtų patikima ir apsaugota nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ar neteisėto jos tvarkymo.

7. Elektroninės informacijos saugumo užtikrinimo prioritetinės kryptys:

7.1. elektroninės informacijos prieinamumo užtikrinimas;

7.2. elektroninės informacijos vientisumo užtikrinimas;

7.3. elektroninės informacijos konfidencialumo užtikrinimas;

7.4. veiklos tęstinumo užtikrinimas.

8. ŽPDRIS valdytojas yra Žemės ūkio ministerija, adresas: Gedimino pr. 19 (Levelio g. 6), LT-01103 Vilnius.

9. ŽPDRIS tvarkytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), adresas: Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius.

10. ŽPDRIS naudotojai yra Nacionalinės žemės tarnybos, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, savivaldybių ar kitų institucijų valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems suteikta teisė naudotis ŽPDRIS ištekliais.

11. Už ŽPDRIS elektroninės informacijos tvarkymo teisėtumą, patikimumą, elektroninės informacijos teikimo ŽPDRIS elektroninės informacijos gavėjams teisėtumą, patikimumą ir elektroninės informacijos saugą atsako ŽPDRIS valdytojas.

12. ŽPDRIS valdytojo funkcijos ir atsakomybė:

12.1. tvirtina šiuos ŽPDRIS Saugos politikos įgyvendinimo dokumentus:

12.1.1. ŽPDRIS saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles;

12.1.2. ŽPDRIS naudotojų administravimo taisykles;

12.1.3. ŽPDRIS veiklos tęstinumo valdymo planą;

12.1.4. ŽPDRIS rizikos veiksnių įvertinimo ataskaitą;

12.1.5. ŽPDRIS rizikos veiksnių įvertinimo ir rizikos veiksnių valdymo priemonių planą;

12.1.6. pastebėtų trūkumų šalinimo planą.

12.2. ŽPDRIS valdytojas tvirtina priimtiną ŽPDRIS informacijos saugos rizikos lygį, priimtino ŽPDRIS informacijos saugos rizikos lygio peržiūros procedūrą, priimtino ŽPDRIS informacijos saugos rizikos lygio nustatymo dažnumą;

12.3. skiria ŽPDRIS saugos įgaliotinį, administratorių, ŽPDRIS sisteminį duomenų bazių administratorių;

12.4. paveda saugos įgaliotiniui rengti arba atnaujinti ŽPDRIS Saugos politikos įgyvendinimo dokumentus.

13. ŽPDRIS tvarkytojo funkcijos ir atsakomybė:

13.1. rūpinasi ŽPDRIS duomenų saugumu;

13.2. atsako už ŽPDRIS saugos reikalavimų atitiktį galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams ir šiems Saugos nuostatams;

13.3. užtikrina, kad naudotojai laikosi nuostatų, išvardytų Saugos nuostatuose ir saugos politikos įgyvendinimo teisės aktuose.

14. ŽPDRIS saugos įgaliotinis, įgyvendindamas ŽPDRIS saugos politiką, atlieka šias funkcijas:

14.1. registruoja elektroninės informacijos saugos incidentus ŽPDRIS elektroninės informacijos saugos incidentų registravimo žurnale;

14.2. koordinuoja elektroninės informacijos saugos incidentų, įvykusių ŽPDRIS, tyrimą;

14.3. teikia ŽPDRIS administratoriui ir ŽPDRIS sisteminiam duomenų bazių administratoriui su ŽPDRIS elektroninės informacijos saugos užtikrinimu susijusias rekomendacijas, pasiūlymus;

14.4. kasmet organizuoja ŽPDRIS rizikos vertinimą, parengia ŽPDRIS rizikos įvertinimo ataskaitą, kurioje aprašo ŽPDRIS rizikos vertinimo rezultatus;

14.5. prireikus organizuoja neeilinį ŽPDRIS rizikos vertinimą;

14.6. atlieka ŽPDRIS informacijos saugos atitikties vertinimą;

14.7. periodiškai organizuoja ŽPDRIS naudotojų mokymus informacijos saugos klausimais;

14.8. teikia ŽPDRIS valdytojui pasiūlymus dėl:

14.8.1. ŽPDRIS administratoriaus ir ŽPDRIS sisteminio duomenų bazių administratoriaus paskyrimo;

14.8.2. saugos nuostatų ir saugos politikos įgyvendinimo teisės aktų keitimo;

14.8.3. priimtino ŽPDRIS informacijos saugos rizikos lygio patvirtinimo;

14.9. atlieka kitas ŽPDRIS valdytojo pavestas ir Saugos reikalavimuose jam priskirtas funkcijas.

15. ŽPDRIS administratorius, vykdantis ŽPDRIS priežiūrą, atlieka šias funkcijas:

15.1. vertina ŽPDRIS naudotojų pasirengimą dirbti su ŽPDRIS;

15.2. atlieka ŽPDRIS naudotojams suteiktų teisių ir priskirtų funkcijų atitikties vertinimą;

15.3. vykdo ŽPDRIS konfigūravimą;

15.4. informuoja ŽPDRIS saugos įgaliotinį apie saugos politikos pažeidimus, nusikalstamos veiklos požymius, neveikiančias arba netinkamai veikiančias duomenų saugos užtikrinimo priemones;

15.5. vykdo ŽPDRIS saugos įgaliotinio nurodymus ir pavedimus, susijusius su elektroninės informacijos saugos užtikrinimu.

16. ŽPDRIS sisteminis administratorius, vykdantis ŽPDRIS priežiūrą, atlieka šias funkcijas:

16.1. nustato ŽPDRIS pažeidžiamas vietas ir informuoja apie jas ŽPDRIS saugos įgaliotinį;

16.2. atlieka ŽPDRIS techninės ir programinės įrangos priežiūrą;

16.3. atlieka atsarginių ŽPDRIS duomenų kopijų darymą;

16.4. informuoja ŽPDRIS saugos įgaliotinį apie saugos politikos pažeidimus, nusikalstamos veikos požymius, neveikiančias arba netinkamai veikiančias duomenų saugos užtikrinimo priemones;

16.5. vykdo ŽPDRIS saugos įgaliotinio nurodymus ir pavedimus, susijusius su elektroninės informacijos saugos užtikrinimu.

17. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi tvarkant ŽPDRIS elektroninę informaciją ir užtikrinant jos saugumą:

17.1. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804);

17.2. Saugos reikalavimai;

17.3. Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos funkcionavimo taisyklės;

17.4. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 135-5298);

17.5. Lietuvos standartai LST ISO/IEC 27002:2009 ir LST ISO/IEC 27001:2006, Lietuvos ir tarptautiniai „Informacijos technologija. Saugumo technika“ grupės standartai, reguliuojantys saugų informacinės sistemos duomenų tvarkymą.

 

II. ELEKTRONINĖS INFORMACIJOS SAUGOS VALDYMAS

 

18. Vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Žin., 2007, Nr. 78-3160; 2008, Nr. 127-4866), 3.3. punktu, ŽPDRIS priskiriama trečiajai informacinių sistemų kategorijai.

19. ŽPDRIS saugos įgaliotinis, vadovaudamasis 2005 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išleista metodine priemone „Rizikos analizės vadovas“, Lietuvos standartu LST ISO/IEC 27005 „Informacijos technologija. Saugumo technika. Informacijos saugumo rizikos valdymas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 952 „Dėl elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891; 2008, Nr. 85-3393) 30 punktu, kasmet organizuoja ŽPDRIS rizikos veiksnių vertinimą. ŽPDRIS saugos įgaliotinis, vadovaudamasis šiame punkte nurodytais teisės aktais, gali organizuoti neeilinį ŽPDRIS rizikos veiksnių vertinimą.

20. ŽPDRIS rizikos įvertinimas pateikiamas rizikos įvertinimo ataskaitoje. Rizikos įvertinimo ataskaita rengiama atsižvelgiant į rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos informacijos saugai. Svarbiausieji rizikos veiksniai yra šie:

20.1. subjektyvūs netyčiniai (duomenų tvarkymo klaidos ir apsirikimai, duomenų ištrynimas, klaidingas duomenų teikimas, fiziniai informacijos technologijų sutrikimai, duomenų perdavimo tinklais sutrikimai, programinės įrangos klaidos, netinkamas veikimas ir kita);

20.2. subjektyvūs tyčiniai (nesankcionuotas naudojimasis informacine sistema duomenims gauti, duomenų pakeitimas ar sunaikinimas, informacinių technologijų duomenų perdavimo tinklais sutrikdymai, saugumo pažeidimai, vagystės ir kita);

20.3. nenugalima jėga (force majeure).

21. Rizikos veiksniai vertinami pagal elektroninės informacijos kategorijas, nustatant jų pasireiškimo dažnio (žemas – pasireiškia vieną kartą per mėn., vidutinis – pasireiškia daugiau nei vieną kartą per mėn., bet ne daugiau nei 3 kartus per mėn., ar aukštas – pasireiškia daugiau nei 3 kartus per mėn.) ir įtakos ŽPDRIS elektroninės informacijos saugai dydį:

21.1. Ž – žemas. Duomenų pažeidimo poveikis nėra didelis, padariniai nebus pavojingi – dingo ar yra sugadinta mažesnė nei 5 proc. dalis informacijos; atskleista 5 proc. neviešos (pavyzdžiui, asmens duomenys) informacijos. ŽPDRIS neprieinama ne daugiau nei 20 min. Visa sugadinta informacija ŽPDRIS priemonėmis yra atstatoma iš atsarginių kopijų per 1 valandą;

21.2. V – vidutinis. Duomenų pažeidimo poveikis gali būti didelis, padariniai rimti – dingo ar yra sugadinta mažesnė nei 50 proc. informacijos dalis; atskleista 20 proc. neviešos (pavyzdžiui, asmens duomenys) informacijos; ŽPDRIS neprieinama ne daugiau nei 35 min. Visa sugadinta informacija ŽPDRIS priemonėmis yra atstatoma iš atsarginių kopijų per 1 valandą;

21.3. A – aukštas. Duomenų pažeidimo poveikis labai didelis, padariniai rimti – dingo ar yra sugadinta didesnė nei 50 proc. informacijos dalis; atskleista 35 proc. neviešos (pavyzdžiui, asmens duomenys) informacijos; ŽPDRIS neprieinama daugiau nei 50 min. Dalis informacijos (ne mažesnė nei 30 proc.) ŽPDRIS priemonėmis yra atstatoma iš atsarginių kopijų per 1 valandą.

22. Rizikos vertinimo metu atliekamos veiklos:

22.1. ŽPDRIS sudarančių informacinių išteklių inventorizacija;

22.2. įtakos ŽPDRIS veiklai vertinimas;

22.3. grėsmės ir pažeidimų analizė;

22.4. liekamosios rizikos vertinimas.

23. Atsižvelgdamas į rizikos įvertinimo ataskaitą, ŽPDRIS valdytojas prireikus tvirtina rizikos valdymo priemonių planą, kuriame numatomas techninių, administracinių ir kitų išteklių poreikis rizikos valdymo priemonėms įgyvendinti.

24. Pagrindiniai elektroninės informacijos saugos priemonių parinkimo principai yra šie:

24.1. likutinė rizika turi būti sumažinta iki priimtino lygio;

24.2. informacijos saugos priemonės diegimo kainos adekvatumas saugomos informacijos vertei;

24.3. turi būti įdiegtos prevencinės, detekcinės ir korekcinės informacijos saugos priemonės.

25. Siekiant užtikrinti Saugos nuostatuose ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo kontrolę, kartą per dvejus metus organizuojamas informacinių technologijų saugos atitikties vertinimas, kurio metu:

25.1. įvertinama esamos informacijos saugos situacijos atitiktis Saugos nuostatų ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktų reikalavimams;

25.2. inventorizuojama ŽPDRIS techninė ir programinė įranga;

25.3. tikrinama ne mažiau kaip 10 procentų atsitiktinai parinktų ŽPDRIS duomenis tvarkančių darbuotojų ir administratorių darbo vietų bei visų tarnybinių stočių programinė įranga ir jų sąranka;

25.4. įvertinama ŽPDRIS duomenis tvarkantiems darbuotojams ir administratoriams suteiktų teisių atitiktis vykdomoms funkcijoms;

25.5. įvertinamas pasirengimas užtikrinti ŽPDRIS veiklos tęstinumą įvykus saugos incidentui.

26. Atlikus Saugos nuostatų 25 punkte nurodytą vertinimą, rengiamas trūkumų šalinimo planas, kurį tvirtina, atsakingus vykdytojus paskiria ir įgyvendinimo terminus nustato ŽPDRIS valdytojas.

27. Prireikus, ŽPDRIS saugos įgaliotinis gali inicijuoti ir ŽPDRIS valdytojo pavedimu atlikti neeilinį ŽPDRIS rizikos įvertinimą.

28. Neeilinis ŽPDRIS rizikos vertinimas turi būti atliekamas:

28.1. įvykus pokyčiams ŽPDRIS techninėje ar programinėje įrangoje, kurie gali turėti įtakos ŽPDRIS veikimui;

28.2. paaiškėjus naujoms tendencijoms informacinių technologijų saugos srityje, dėl kurių kiltų grėsmė ŽPDRIS techninei, programinei įrangai ar ŽPDRIS laikomiems duomenims;

28.3. po saugos incidento, kurio metu sutrikdyta ŽPDRIS veikla, sugadinti ar prarasti ŽPDRIS duomenys.

 

III. ORGANIZACINIAI IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI

 

29. Priemonės ir metodai, kurie taikomi užtikrinant prieigą prie ŽPDRIS, nurodant leistiną šios prieigos laiką ir būdą, nustatomi ŽPDRIS naudotojų administravimo taisyklėse.

30. ŽPDRIS duomenų saugai yra taikomos šios programinės įrangos naudojimo nuostatos:

30.1. ŽPDRIS tarnybinėse stotyse, ŽPDRIS naudotojų kompiuteriuose diegiama tik legali ir saugi programinė įranga;

30.2. ŽPDRIS tarnybinėse stotyse, ŽPDRIS naudotojų kompiuteriuose operacinių sistemų ir taikomųjų programų struktūra sudaroma tokiu būdu, kad būtų užtikrintas didžiausias saugumo lygis (išjungiami nereikalingi darbui reikmenys (angl. services), ribojama prieiga prie operacinės sistemos prievadų);

30.3. ŽPDRIS tarnybinėse stotyse, ŽPDRIS naudotojų kompiuteriuose privalo būti naudojama reguliariai ne rečiau kaip kartą per parą automatiškai atnaujinama programinė įranga, skirta apsaugai nuo kenksmingos programinės įrangos (virusų, programinės įrangos, skirtos šnipinėti, nepageidaujamo elektroninio pašto ir pan.);

30.4. ŽPDRIS tarnybinėse stotyse turi veikti programinė įranga, susijusi tik su ŽPDRIS duomenų tvarkymu, ŽPDRIS naudotojų, ŽPDRIS duomenų gavėjų ir pačios įrangos administravimu;

30.5. ŽPDRIS tvarkytojų ir naudotojų kompiuteriuose turi veikti programinė įranga, susijusi tik su ŽPDRIS tvarkytojo ir naudotojo atliekamomis funkcijomis;

30.6. ŽPDRIS programinis kodas privalo būti apsaugotas nuo atskleidimo neturintiems teisės su juo susipažinti asmenims.

31. Kompiuterių tinklas, prie kurio prijungtos ŽPDRIS tarnybinės stotys, nuo viešojo interneto turi būti atskirtas tinklo užkarda (angl. firewall). Už šios įrangos administravimą ir priežiūrą atsako ŽPDRIS valdytojo paskirtas ŽPDRIS administratorius.

32. Užtikrinant saugų elektroninės informacijos teikimą ir (ar) gavimą iš kitų valstybės institucijų, naudojamas Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (toliau – SVDPT).

33. ŽPDRIS naudotojų veiksmai registruojami elektroniniame duomenų keitimo žurnale.

34. Kompiuteriuose, turinčiuose prieigą prie ŽPDRIS ir naudojamuose nustatytoms funkcijoms vykdyti ne institucijos patalpose, turi būti įdiegiamos papildomos saugos priemonės (duomenų šifravimas, prisijungimo ribojimai).

35. ŽPDRIS naudotojų kompiuterių tinklai turi tenkinti SVDPT saugos organizavimo, valdymo ir SVDPT naudotojų prijungimo reikalavimus, nustatytus Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo elektroninės informacijos saugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1V-210 (Žin., 2007, Nr. 66-2582).

36. ŽPDRIS duomenys teikiami ir (ar) gaunami automatiniu būdu tik pagal ŽPDRIS duomenų teikimo sutartyse nustatytas specifikacijas ir sąlygas.

37. Asmens duomenys, perduodami duomenų perdavimo linijomis, turi būti šifruojami. Duomenų šifravimą privalo užtikrinti ŽPDRIS tvarkytojas.

38. ŽPDRIS duomenų atkūrimo iš atsarginių kopijų testavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.

 

IV. REIKALAVIMAI PERSONALUI

 

39. ŽPDRIS saugos įgaliotinis privalo išmanyti informacijos saugos užtikrinimo principus ir priemones (informacijos, konfidencialumo, vientisumo, pasiekiamumo apsaugos principus; organizacines apsaugos priemones, technines apsaugos priemones, apsaugos informacinių priemonių visumą), savo darbe vadovautis Saugos reikalavimais, Informacinių technologijų saugos atitikties vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-156 (Žin., 2004, Nr. 80-2855), kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

40. ŽPDRIS administratorius ir ŽPDRIS sisteminis administratorius privalo išmanyti pagrindinius saugos politikos principus, darbą su duomenų perdavimo tinklais, mokėti užtikrinti jų saugumą, turėti sisteminių programinių priemonių bei duomenų bazių administravimo ir priežiūros patirties, turi išmanyti Saugos nuostatus ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktus.

41. Visi ŽPDRIS naudotojai privalo turėti darbo kompiuteriu įgūdžių.

42. Tvarkyti ŽPDRIS duomenis gali tik ŽPDRIS naudotojai, susipažinę su Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatais, Saugos nuostatais ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktais bei, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 „Dėl elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose “, raštu sutikę laikytis šių teisės aktų reikalavimų.

43. ŽPDRIS naudotojai privalo rūpintis naudojamų ŽPDRIS duomenų saugumu.

44. ŽPDRIS valdytojo ir tvarkytojo darbuotojams, kurie yra ŽPDRIS naudotojai, turi būti nuolat rengiami elektroninės informacijos saugos mokymai. Už mokymų organizavimą atsako ŽPDRIS saugos įgaliotinis.

45. ŽPDRIS naudotojai, pastebėję saugos politikos pažeidimų, nusikalstamos veiklos požymių, neveikiančias ŽPDRIS saugos užtikrinimo priemones, privalo nedelsdami apie tai pranešti ŽPDRIS saugos įgaliotiniui, o jo nesant – ŽPDRIS tvarkytojui.

46. ŽPDRIS naudotojai, pažeidę Saugos nuostatų ar saugos politikos įgyvendinimo teisės aktų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

V. ŽPDRIS NAUDOTOJŲ SUPAŽINDINIMO SU SAUGOS Politika PRINCIPAI

 

47. Už ŽPDRIS naudotojų supažindinimą su Saugos nuostatais ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktais bei atsakomybe už šių reikalavimų nesilaikymą yra atsakingas ŽPDRIS saugos įgaliotinis.

48. ŽPDRIS naudotojai raštu sutinka su Saugos nuostatais ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktais bei atsakomybe už šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. ŽPDRIS saugos įgaliotinis tvarko ŽPDRIS naudotojų supažindinimo su saugos politika žurnalą, kuriame pildomos šios skiltys: supažindinimo data, ŽPDRIS naudotojo vardas ir pavardė, pareigos, parašas.

49. Pakartotinai su Saugos nuostatais ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktais ŽPDRIS naudotojai supažindinami tik iš esmės pasikeitus ŽPDRIS arba teisės aktams, kuriais reglamentuojama saugos politiką.

50. Saugos nuostatai ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktai skelbiami vidiniame Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

51. Saugos nuostatai ir Saugos politikos įgyvendinimo teisės aktai turi būti peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, atlikus rizikos analizę ar informacinių technologijų saugos atitikties vertinimą, įvykus esminiams organizaciniams, technologiniams ar kitiems ŽPDRIS pokyčiams.

_________________