LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL 2012–2014 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2011 m. spalio 19 d. Nr. 3D-772

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą,

tvirtinu 2012–2014 metų melioracijos programą (pridedama).

 

 

Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius

 

SUDERINTA

Lietuvos savivaldybių asociacijos

2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (18)-SD-680

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 3D-772

 

2012–2014 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 2012–2014 metų melioracijos programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2012–2014 metų melioracijos darbų investicijų projektais.

 

II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)

 

2. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto, melioruotos žemės naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, nukreiptus į žemės ūkio gamybos intensyvinimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, taip pat apsaugant kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.

3. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, reikalingų sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Be šių žemių sausinimo efektyvi žemdirbystė šalyje negalima. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, todėl žemių melioracija šalyje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Dabartiniu metu nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės.

Atlikus melioruotos žemės būklės techniniu ir agrotechniniu požiūriais įvertinimą nustatyta, kad blogos būklės melioruotos žemės yra 222,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 15,0 tūkst. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų pavirto pelke, daugiau kaip 67,3 tūkst. ha apaugo krūmais ir mišku. Apskaitos duomenimis melioracijos statiniai nyksta. Statinių vidutinis nusidėvėjimas pasiekė 59,1 proc.

4. Melioracijos programai 2009–2011 m., patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-650 (Žin., 2008, Nr. 142-5674), įgyvendinti, dėl įvykusios finansinės krizės Lietuvos Respublikos Seimas valstybės biudžeto lėšų skyrė labai mažai: 2009 m. – 37,1 mln. Lt, 2010 ir 2011 m. po 28 mln. Lt (palyginimui 2006 m. – 67,5 mln. Lt, 2007 m. – 70,3 mln. Lt, 2008 m. – 82,1 mln. Lt).

5. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai:

2009 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 2749 ha sausinimo sistemų, 476 km griovių, 438 vandens pralaidos, 48 tiltai, 55 tvenkinių užtvankos, 405 kiti hidrotechnikos statiniai, 110 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 111 km griovių, iš griovių pašalinta 161 ha krūmų, paremti 27 ūkininkai remontuojant jiems priklausančius melioracijos statinius.

2010 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 2444 ha sausinimo sistemų, 290 km griovių, 373 vandens pralaidos, 22 tiltai, 51 tvenkinių užtvanka, 161 kitas hidrotechnikos statinys, 94 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 118 km griovių, iš griovių pašalinta 176 ha krūmų, paremti 9 ūkininkai remontuojant jiems priklausančius melioracijos statinius.

Atitinkami darbai numatyti ir bus atlikti 2011 m.

 


III. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAIS

 

6. Programos tikslai atitinka Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus dalies „Konkurencinga ekonomika“ 5 punkto „Kaimo ir žemės ūkio plėtra“:

6.1. gamybinės infrastruktūros nuostatą, kurioje numatyta esminė melioracijos ir vandentvarkos turto pertvarka – melioracijos turto privatizavimas;

6.2. racionalios žemės naudojimo ir žemės rinkos formavimo nuostatą, kurioje numatyta įgyvendinti teisinių, ekonominių, organizacinių ir administracinių priemonių kompleksą gerai žemės kultūrinei ir techninei būklei palaikyti, žemės produktyvumui išsaugoti, melioracijos įrenginių būklei pagerinti.

 

IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖMIS

 

7. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 441 punkte numatyta įgyvendinti kompleksą priemonių žemės kultūrinei ir techninei būklei išsaugoti, palaikyti melioracijos įrenginių būklę, apibrėžti valstybės vaidmenį, atsakomybę ir santykius su įrenginių naudotojais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis melioruotos žemės savininkams teikiama finansinė parama ūkinių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti.

Jau parengti ir patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys melioracijos darbus vykdančių subjektų ir melioracijos statinių bei melioruotų žemių naudotojų santykius.

 

V. PROGRAMOS TIKSLAI

 

8. Organizuoti melioruotos žemės būklės palaikymą laiku pašalinant perteklinį vandenį iš nusausintų plotų.

9. Užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių tinkamą veikimą.

10. Sudaryti prielaidas melioracijos srities moksliniams tyrimams vykdyti.

11. Teikti pasiūlymus dėl naujų technologijų taikymo ir naujų medžiagų naudojimo rekonstruojant ir remontuojant melioracijos sistemas, tai siejant su žemių konsolidavimo strategija.

 

VI. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMA

 

12. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos (EB) sprendimu Nr. C (2007) 5076 (toliau – KPP), su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2009) 10216, įvardyta problema, susijusi su vandentvarka ir žemės ūkio infrastruktūra – sausinimo sistemų tvarkymu.

13. KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ bendrasis tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas kaimo infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Priemonės veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ tikslai – pagerinti laukų bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę, išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę kaimo vietovėse, atsižvelgiant į melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinius duomenis, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 (Žin., 2007, Nr. 73-2908).

14. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstravimui bei rūgščių dirvožemių kalkinimui siekiant pagerinti jų vandens pralaidumo savybes sausinamos teritorijos ariamojoje žemėje, kur pH?5,5; dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui; polderių rekonstravimui.

 

VII. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ PRIEŽIŪRĄ

 

15. Vykdydamas Valstybės ilgalaikės raidos strategiją Lietuvos Respublikos Seimas išdėstė Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą nauja redakcija ir jo 3 str. 1 dalyje nustatė, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui. Tokiu būdu apie pusė melioracijos statinių iš valstybės nuosavybės perėjo žemės savininkų nuosavybėn.

Žemės plotai, kuriuose iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo įrengiamos melioracijos sistemos, siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Tuo tarpu vidutinis šalies ūkis yra apie 15 ha dydžio, todėl sistema apima keliolika savininkų. Melioracijos sistemos tapo bendrojo naudojimo sistemomis, jų priežiūra vieno savininko žemėje beveik nebeįmanoma, kadangi dėl vandens nuleidimo, kuris siejasi su vandens pritekamų ir turinčių drėgmės perteklių plotų ribomis ir kurie nesutampa su savininkų žemės plotais, melioracijos sistemų funkcionavimas negali būti dalomas pagal melioruotos žemės savininkų sklypus. Dėl to melioruotos žemės naudotojai skatinami jungtis į melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijas, kad galėtų tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius, pagerinti melioruotos žemės būklę.

16. Įsteigtos ir įregistruotos asociacijos gali atstovauti savo narių interesams valstybės bei savivaldybių institucijose, dalyvauti ES ir/arba Lietuvos Respublikos finansuojamuose projektuose, programose, organizuoti ir/arba atlikti drenažo sistemų priežiūros darbus, teikti žemės ūkio technikos remonto, serviso paslaugas ir kt., taip pat turi teisę pasinaudoti KPP finansine parama žemės ūkio vandentvarkai (melioracijos statiniams rekonstruoti). Asociacijos numatytos kaip tinkami pareiškėjai tokiai paramai gauti. Be to, asociacijos nustatyta tvarka gali dalyvauti konkursuose melioracijos statinių priežiūros darbams atlikti, taip pat savo jėgomis organizuoti asociacijos nariams nuosavybės teise priklausančio drenažo remontą.

 

VIII. MELIORACIJOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

 

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 2 p. melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (įmonės pavadinimas pakeistas į Valstybės žemės fondą). Valstybės fondo inžinieriai inspektoriai kasmet privalo:

17.1. atlikti:

17.1.1. kompleksinį savivaldybių veiklos melioracijos srityje patikrinimą, remdamiesi melioracijos techniniais reglamentais: MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“;

17.1.2. savivaldybių teritorijoje vykdomų ar įvykdytų melioracijos statinių statybos darbų kokybės ir biudžeto lėšų panaudojimo patikrinimą;

17.1.3. parengtų ir į Melioracijos programą įtrauktų melioracijos darbų investicijų projektų kokybės patikrinimą savivaldybėse;

17.1.4. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių – vandens pralaidų, tiltų, tvenkinių ir kitų hidrotechninių statinių priežiūros ir remonto kontrolę;

17.2. dalyvauti:

17.2.1. nagrinėjant žemės savininkų ir naudotojų skundus, susijusius su melioracijos statiniais (taip pat Žemės ūkio ministerijos pavedimu);

17.2.2. komisijose, tiriančiose ekstremalias situacijas ar jų padarinių melioruotoje žemėje ar melioracijos statinių veikimo zonose likvidavimo ir įvertinimo klausimus;

17.3. operatyviai reaguoti į pranešimus apie išduotų techninių sąlygų pažeidimus, kai melioruotoje žemėje tiesiami keliai, kabeliai, dujotiekiai, kitos požeminės komunikacijos ar dirbama melioruotoje žemėje neturint techninių sąlygų.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 3 p. valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Savivaldybių melioracijos specialistai kasmet privalo:

18.1. vykdyti:

18.1.1. melioruotos žemės būklės stebėjimą;

18.1.2. teisės aktų nustatyta tvarka vykdomų darbų ir eksploatacijos techninę priežiūrą;

18.1.3. tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles (LAND 2-95), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3015);

18.1.4. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą;

18.2. sudaryti:

18.2.1. melioracijos darbų programas ir investicijų projektus;

18.2.2. vykdomų darbų objektų sąrašus;

18.2.3. paslaugų ir darbų sutartis;

18.3. atlikti:

18.3.1. užsakovo funkcijas rengiant melioracijos statinių techninius darbo projektus;

18.3.2. tiltų, sausinimo sistemų siurblinių priežiūrą.

18.4. pagal kompetenciją kontroliuoti, ar žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2010, Nr. 98-5089), Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-186 (Žin., 2008, Nr. 42-1561), ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 42-1562 (Žin., 2008, Nr. 42-1562);

18.5. nustatyti technines sąlygas ir išduoti leidimus statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą;

18.6. nagrinėti prašymus ir pasiūlyti sprendimų dėl melioruotos žemės apsodinimo mišku būdus;

18.7. pildyti melioracijos duomenų kompiuterinę bazę taikant geografinę informacinę sistemą MelGIS;

18.8. derinti kitų žinybų techninius ar darbo projektus;

18.9. dalyvauti tarpžinybinių komisijų darbe;

18.10. organizuoti darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus.

 


IX. MELIORACIJOS MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI

 

19. Melioracijos programos įgyvendinimas turi sudaryti prielaidas normaliam ūkininkavimui. Tuo tikslu, esant finansinėms galimybėms, bus vykdomi melioracijos moksliniai tyrimai, nagrinėjamas naujų medžiagų ir technologijų taikymas Lietuvos sąlygomis, rengiami techniniai normatyviniai dokumentai, kuriamos drenažo sistemų veikimą gerinančios priemonės ir technologijos. Melioracijos moksliniai tyrimai bus atliekami mokslo pagrindais ir juos atlikus bus parengti atitinkami norminiai teisės aktai.

Valstybės biudžeto lėšų poreikis moksliniams tyrimams vykdyti ir jų pagrindu techniniams normatyviniams dokumentams rengti pateiktas šios programos 2 priede.

 

X. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

20. Įgyvendinus programos nuostatas, laiku vykdant melioracijos sistemų priežiūrą, taip pat suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pritaikius agromelioracines priemones:

20.1. bus atkurtas žemės našumas (apie 12 balų);

20.2. padidės žemės ūkio veiklos subjektų pajamos;

20.3. pagerės socialinė ir buitinė kaimo aplinka ir sauga;

20.4. pagerės 341 tvenkinio, 1453 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 50000 km griovių ir kitų statinių eksploatacijos būklė;

20.5. pagerės 2,6 mln. ha drenažo sistemų funkcionalumas;

20.6. bus užtikrintas 50 tūkst. ha polderių sistemų funkcionalumas;

20.7. bus pagerinta sausinamų plotų ekologinė būklė.

 

XI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

21. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos:

21.1. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti, melioracijos sistemų ir jų hidrotechninių statinių priežiūros, remonto ir statybos techniniams normatyviniams dokumentams rengti bei atnaujinti:

21.1.1. polderių sausinimo sistemų siurblinių eksploatacijos ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams finansuoti;

21.1.2. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacijos darbams finansuoti;

21.1.3. techniniams normatyviniams dokumentams rengti ir atnaujinti;

21.1.4. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitai tvarkyti taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą;

21.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams finansuoti (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą):

21.2.1. sausinimo sistemų ir melioracijos statinių remonto darbams finansuoti;

21.2.2. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remonto darbams finansuoti;

21.2.3. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remonto darbams finansuoti;

21.3. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams finansuoti (išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“), įskaitant rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą.

22. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos (paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti).

23. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal savivaldybes pateikiamas šios programos 1 priede. Lėšos numatomos (tikslinamos), atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą.

24. Programai įgyvendinti naudojamos paramos pagal KPP lėšos:

24.1. sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti bei rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamojoje žemėje, kur pH?5,5;

24.2. dirbtinių vandens telkinių hidrotechniniams statiniams rekonstruoti;

24.3. polderiams rekonstruoti.

25. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ iš viso (su patikslinimais) numatyta 212 mln. Lt paramos lėšų. Lėšų kiekis metams skiriamas atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Parama numatyta savivaldybėms, patikėjimo teise valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms – ribotos atsakomybės, nesiekiantiems pelno juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas – palaikyti bendrojo naudojimo melioracijos sistemų gerą būklę asociacijos narių naudojamoje melioruotoje žemėje.

 

XII. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI

 

26. Programos įgyvendinimas leis pagerinti melioracijos sistemų ir statinių būklę, atkurti dirvožemio derlingumą, taip suteikiant paramą žemės savininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.

27. Bus atliekami įvairūs melioracijos darbai:

suremontuota:

1 980 vnt. pralaidų;

210 tiltų ir lieptų;

120 užtvankų;

24 sausinimo siurblinės;

30 km polderių pylimų;

7 500 ha sausinimo sistemų;

rekonstruota:

5790 km griovių;

690 vnt. pralaidų;

60 tiltų ir lieptų;

18 užtvankų;

210 km drenažo rinktuvų;

24 sausinimo siurblinės;

9 km polderių pylimų.

28. Valstybės biudžeto ir paramos pagal KPP lėšomis planuojami atlikti darbai bei prognozuojami rezultatai pateikiami šios programos 3 priede.

 

XIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA BEI ATSAKOMYBĖ

 

29. Savivaldybės:

29.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai melioracijos darbų investicijų projektus;

29.2. atsako už joms skirtų programos lėšų naudojimą;

29.3. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų programos lėšomis, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus;

29.4. atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas;

29.5. tvarko joms skirtų programos lėšų apskaitą;

29.6. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685) informuoja kiekvieno mėnesio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą.

30. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui ir aplinkai.

 

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

31. Melioracijos darbai programos lėšomis perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.

32. Melioracijos darbai programos lėšomis finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš valstybės biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.

33. Programos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

34. Nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos, pasibaigus metams, grąžinamos į valstybės biudžetą.

35. Paramos pagal KPP lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, Nr. 21-834).

 

_________________


 

2012–2014 metų melioracijos programos

1 priedas

 

2012 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

 

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.

Savivaldybės pavadinimas

Iš viso

Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos)

Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos)

melioracijai iš viso

iš jų polderiams eksploatuoti

melioracijai iš viso

iš jų polderiams eksploatuoti

1.

Akmenės rajono

1 836

216

 

1 620

 

2.

Alytaus rajono

2 670

370

70

2 300

 

3.

Anykščių rajono

2 593

593

 

2 000

 

4.

Birštono

113

64

 

49

 

5.

Biržų rajono

4 450

950

 

3 500

 

6.

Druskininkų

308

58

 

250

 

7.

Elektrėnų

812

102

15

710

 

8.

Ignalinos rajono

2 475

475

43

2 000

 

9.

Jonavos rajono

1 373

373

 

1 000

 

10.

Joniškio rajono

2 000

500

 

1 500

 

11.

Jurbarko rajono

2 900

500

 

2 400

 

12.

Kaišiadorių rajono

2 320

520

160

1 800

 

13.

Kalvarijos

950

100

30

850

 

14.

Kauno rajono

4 400

700

 

3 700

 

15.

Kazlų Rūdos

840

130

 

710

 

16.

Kėdainių rajono

3 911

1 104

30

2 807

 

17.

Kelmės rajono

2 690

450

 

2 240

 

18.

Klaipėdos rajono

1 410

850

650

560

 

19.

Kretingos rajono

2 281

781

40

1 500

 

20.

Kupiškio rajono

2 350

650

 

1 700

 

21.

Lazdijų rajono

1 228

628

205

600

 

22.

Marijampolės

2 365

245

35

2 120

 

23.

Mažeikių rajono

3 388

800

 

2 588

 

24.

Molėtų rajono

2 000

500

100

1 500

200

25.

Pagėgių

917

317

170

600

100

26.

Pakruojo rajono

3 515

869

 

2 646

115

27.

Palangos miesto

280

180

180

100

100

28.

Panevėžio rajono

8 300

2 400

 

5 900

 

29.

Pasvalio rajono

3 490

890

 

2 600

 

30.

Plungės rajono

2 430

310

 

2 120

 

31.

Prienų rajono

1 514

350

 

1 164

 

32.

Radviliškio rajono

2 675

1 175

 

1 500

 

33.

Raseinių rajono

3 330

300

 

3 030

 

34.

Rietavo

1 495

300

 

1 195

 

35.

Rokiškio rajono

4 200

700

 

3 500

 

36.

Skuodo rajono

932

437

 

495

 

37.

Šakių rajono

2 200

700

 

1 500

 

38.

Šalčininkų rajono

2 149

474

60

1 675

 

39.

Šiaulių rajono

1 625

435

 

1 190

 

40.

Šilalės rajono

3 375

375

 

3 000

 

41.

Šilutės rajono

8 956

3 956

3400

5 000

3 000

42.

Širvintų rajono

1 328

147

 

1 181

 

43.

Švenčionių rajono

1 500

300

 

1 200

 

44.

Tauragės rajono

2 350

250

 

2 100

 

45.

Telšių rajono

2 000

300

 

1 700

 

46.

Trakų rajono

750

250

 

500

 

47.

Ukmergės rajono

3 200

550

60

2 650

150

48.

Utenos rajono

778

378

 

400

 

49.

Varėnos rajono

1 110

200

60

910

 

50.

Vilkaviškio rajono

1 300

300

 

1 000

 

51.

Vilniaus rajono

1 500

200

 

1 300

 

52.

Zarasų rajono

490

80

 

410

 

 

IŠ VISO

119 352

28 782

5 308

90 570

3 665

 

2013 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

 

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.

Savivaldybės pavadinimas

Iš viso

Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos)

Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos)

melioracijai iš viso

iš jų polderiams eksploatuoti

melioracijai iš viso

iš jų polderiams eksploatuoti

1.

Akmenės rajono

1 822

216

 

1 606

 

2.

Alytaus rajono

2 670

370

70

2 300

 

3.

Anykščių rajono

2 593

593

 

2 000

 

4.

Birštono

113

64

 

49

 

5.

Biržų rajono

4 450

950

 

3 500

 

6.

Druskininkų

258

58

 

200

 

7.

Elektrėnų

822

102

15

720

 

8.

Ignalinos rajono

2 975

475

43

2 500

 

9.

Jonavos rajono

1 573

373

 

1 200

 

10.

Joniškio rajono

2 500

500

 

2 000

 

11.

Jurbarko rajono

3 500

500

 

3 000

 

12.

Kaišiadorių rajono

2 430

530

170

1 900

 

13.

Kalvarijos

950

100

30

850

 

14.

Kauno rajono

4 400

700

 

3 700

 

15.

Kazlų Rūdos

840

130

 

710

 

16.

Kėdainių rajono

4 192

1 104

30

3 088

 

17.

Kelmės rajono

2 690

450

 

2 240

 

18.

Klaipėdos rajono

1 600

850

650

750

400

19.

Kretingos rajono

2 281

781

40

1 500

 

20.

Kupiškio rajono

2 350

650

 

1 700

 

21.

Lazdijų rajono

1 628

628

205

1 000

 

22.

Marijampolės

2 577

245

35

2 332

 

23.

Mažeikių rajono

3 388

800

 

2 588

 

24.

Molėtų rajono

2 000

500

100

1 500

200

25.

Pagėgių

887

317

170

570

120

26.

Pakruojo rajono

3 969

869

 

3 100

115

27.

Palangos miesto

295

180

180

115

110

28.

Panevėžio rajono

8 300

2 400

 

5 900

 

29.

Pasvalio rajono

3 490

890

 

2 600

 

30.

Plungės rajono

2 430

310

 

2 120

 

31.

Prienų rajono

1 514

350

 

1 164

 

32.

Radviliškio rajono

2 675

1 175

 

1 500

 

33.

Raseinių rajono

3 330

300

 

3 030

 

34.

Rietavo

1 495

300

 

1 195

 

35.

Rokiškio rajono

4 200

700

 

3 500

 

36.

Skuodo rajono

1 017

437

 

580

 

37.

Šakių rajono

2 200

700

 

1 500

 

38.

Šalčininkų rajono

2 301

474

60

1 827

 

39.

Šiaulių rajono

2 765

435

 

2 330

 

40.

Šilalės rajono

3 375

375

 

3 000

 

41.

Šilutės rajono

8 956

3 956

3400

5 000

3 000

42.

Širvintų rajono

1 547

147

 

1 400

 

43.

Švenčionių rajono

1 600

300

 

1 300

 

44.

Tauragės rajono

2 565

250

 

2 315

 

45.

Telšių rajono

2 500

300

 

2 200

 

46.

Trakų rajono

750

250

 

500

 

47.

Ukmergės rajono

3 200

550

60

2 650

150

48.

Utenos rajono

778

378

 

400

 

49.

Varėnos rajono

1 250

200

60

1 050

 

50.

Vilkaviškio rajono

1 800

300

 

1 500

 

51.

Vilniaus rajono

1 500

200

 

1 300

 

52.

Zarasų rajono

580

80

 

500

 

 

IŠ VISO

125 871

28 792

5 318

97 079

4 095

 

2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

 

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.

Savivaldybės pavadinimas

Iš viso

Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos)

Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos)

melioracijai iš viso

iš jų polderiams eksploatuoti

melioracijai iš viso

iš jų polderiams eksploatuoti

1.

Akmenės rajono

1 916

216

 

1 700

 

2.

Alytaus rajono

2 670

370

70

2 300

 

3.

Anykščių rajono

2 593

593

 

2 000

 

4.

Birštono

136

64

 

72

 

5.

Biržų rajono

4 450

950

 

3 500

 

6.

Druskininkų

258

58

 

200

 

7.

Elektrėnų

832

102

15

730

 

8.

Ignalinos rajono

3 475

475

43

3 000

 

9.

Jonavos rajono

1 773

373

 

1 400

 

10.

Joniškio rajono

3 000

500

 

2 500

 

11.

Jurbarko rajono

3 900

500

 

3 400

 

12.

Kaišiadorių rajono

2 440

540

180

1 900

 

13.

Kalvarijos

950

100

30

850

 

14.

Kauno rajono

4 400

700

 

3 700

 

15.

Kazlų Rūdos

840

130

 

710

 

16.

Kėdainių rajono

4 392

1 104

30

3 288

 

17.

Kelmės rajono

2 690

450

 

2 240

 

18.

Klaipėdos rajono

3 165

850

650

2 315

1 065

19.

Kretingos rajono

2 281

781

40

1 500

 

20.

Kupiškio rajono

2 350

650

 

1 700

 

21.

Lazdijų rajono

2 128

628

205

1 500

 

22.

Marijampolės

2 836

245

35

2 591

 

23.

Mažeikių rajono

3 388

800

 

2 588

 

24.

Molėtų rajono

2 000

500

100

1 500

 

25.

Pagėgių

967

317

170

650

150

26.

Pakruojo rajono

3 969

869

 

3 100

115

27.

Palangos miesto

280

180

180

100

100

28.

Panevėžio rajono

8 300

2 400

 

5 900

 

29.

Pasvalio rajono

3 490

890

 

2 600

 

30.

Plungės rajono

2 430

310

 

2 120

 

31.

Prienų rajono

1 514

350

 

1 164

 

32.

Radviliškio rajono

2 675

1 175

 

1 500

 

33.

Raseinių rajono

3 330

300

 

3 030

 

34.

Rietavo

1 495

300

 

1 195

 

35.

Rokiškio rajono

4 200

700

 

3 500

 

36.

Skuodo rajono

1 037

437

 

600

 

37.

Šakių rajono

2 200

700

 

1 500

 

38.

Šalčininkų rajono

2 301

474

60

1 827

 

39.

Šiaulių rajono

2 975

435

 

2 540

 

40.

Šilalės rajono

3 375

375

 

3 000

 

41.

Šilutės rajono

8 956

3 956

3 400

5 000

3 000

42.

Širvintų rajono

1 547

147

 

1 400

 

43.

Švenčionių rajono

1 600

300

 

1 300

 

44.

Tauragės rajono

2 750

250

 

2 500

 

45.

Telšių rajono

2 800

300

 

2 500

 

46.

Trakų rajono

750

250

 

500

 

47.

Ukmergės rajono

3 200

550

60

2 650

150

48.

Utenos rajono

968

378

 

590

 

49.

Varėnos rajono

1 410

200

60

1 210

 

50.

Vilkaviškio rajono

2 300

300

 

2 000

 

51.

Vilniaus rajono

1 600

200

 

1 400

 

52.

Zarasų rajono

580

80

 

500

 

 

IŠ VISO

131 862

28 802

5 328

103 060

4 580

 

_________________

 


2012–2014 metų melioracijos programos

2 priedas

 

VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS MOKSLINIAMS TYRIMAMS VYKDYTI IR TECHNINIAMS NORMATYVINIAMS DOKUMENTAMS RENGTI

 

Eil. Nr.

Metai

Suma, tūkst. Lt

1.

2012

200

2.

2013

200

3.

2014

200

 

IŠ VISO

600

 

_________________

 


2012–2014 metų melioracijos programos

3 priedas

 

2012 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

Eil. Nr.

Lėšų paskirtis

Mato vnt.

Kiekis

Suma, tūkst. Lt

1.

IŠLAIDOS

 

 

28 782

1.1.

Melioracijos statinių eksploatacija

 

 

4 520

1.1.1.

Sausinimo siurblinių eksploatacija

vnt.

89

3 000

1.1.2.

Pylimų eksploatacija

km

497

500

1.1.3.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija

vnt.

341

1 020

1.2.

Melioracijos statinių remontas

 

 

23 148

1.2.1.

Pralaidų remontas

vnt.

660

9 900

1.2.2.

Tiltų ir lieptų remontas

vnt.

70

4 050

1.2.3.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas

vnt.

40

2 500

1.2.4.

Sausinimo siurblinių remontas

vnt.

8

788

1.2.5.

Pylimų remontas

km

10

910

1.2.6.

Sausinimo sistemų remontas

ha

2 500

5 000

1.3.

Projektinės dokumentacijos parengimas

 

 

1 114

2.

VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS

 

 

90 570

2.1.

Melioracijos statinių rekonstravimas

 

 

86 070

2.1.1.

Griovių rekonstravimas

km

1 682

61 209

2.1.2.

Tiltų rekonstravimas

vnt.

20

3 800

2.1.3.

Pralaidų rekonstravimas

vnt.

230

9 280

2.1.4.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas

vnt.

6

2 400

2.1.5.

12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas

km

70

5 400

2.1.6.

Sausinimo siurblinių rekonstravimas

vnt.

8

1 981

2.1.7.

Pylimų rekonstravimas

km

3

2 000

2.2.

Projektinės dokumentacijos parengimas

 

 

4 500

3.

IŠ VISO

 

 

119 352

 

2013 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

Eil. Nr.

Lėšų paskirtis

Mato vnt.

Kiekis

Suma, tūkst. Lt

1.

IŠLAIDOS

 

 

28 792

1.1.

Melioracijos statinių eksploatacija

 

 

4 520

1.1.1.

Sausinimo siurblinių eksploatacija

vnt.

89

3 000

1.1.2.

Pylimų eksploatacija

km

497

500

1.1.3.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija

vnt.

341

1 020

1.2.

Melioracijos statinių remontas

 

 

23 148

1.2.1.

Pralaidų remontas

vnt.

660

9 900

1.2.2.

Tiltų ir lieptų remontas

vnt.

70

4 050

1.2.3.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas

vnt.

40

2 500

1.2.4.

Sausinimo siurblinių remontas

vnt.

8

788

1.2.5.

Pylimų remontas

km

10

910

1.2.6.

Sausinimo sistemų remontas

ha

2 500

5 000

1.3.

Projektinės dokumentacijos parengimas

 

 

1 124

2.

VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS

 

 

97 079

2.1.

Melioracijos statinių rekonstravimas

 

 

92 079

2.1.1.

Griovių rekonstravimas

km

1 847

67 218

2.1.2.

Tiltų rekonstravimas

vnt.

20

3 800

2.1.3.

Pralaidų rekonstravimas

vnt.

230

9 280

2.1.4.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas

vnt.

6

2 400

2.1.5.

12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas

km

70

5 400

2.1.6.

Sausinimo siurblinių rekonstravimas

vnt.

8

1 981

2.1.7.

Pylimų rekonstravimas

km

3

2 000

2.2.

Projektinės dokumentacijos parengimas

 

 

5 000

3.

IŠ VISO

 

 

125 871

 

2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

Eil. Nr.

Lėšų paskirtis

Mato vnt.

Kiekis

Suma, tūkst. Lt

1.

IŠLAIDOS

 

 

28 802

1.1.

Melioracijos statinių eksploatacija

 

 

4 520

1.1.1.

Sausinimo siurblinių eksploatacija

vnt.

89

3 000

1.1.2.

Pylimų eksploatacija

km

497

500

1.1.3.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija

vnt.

341

1 020

1.2.

Melioracijos statinių remontas

 

 

23 148

1.2.1.

Pralaidų remontas

vnt.

660

9 900

1.2.2.

Tiltų ir lieptų remontas

vnt.

70

4 050

1.2.3.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas

vnt.

40

2 500

1.2.4.

Sausinimo siurblinių remontas

vnt.

8

788

1.2.5.

Pylimų remontas

km

10

910

1.2.6.

Sausinimo sistemų remontas

ha

2 500

5 000

1.3.

Projektinės dokumentacijos parengimas

 

 

1 134

2.

VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS

 

 

103 060

2.1.

Melioracijos statinių rekonstravimas

 

 

97 560

2.1.1.

Griovių rekonstravimas

km

1 942

70 699

2.1.2.

Tiltų rekonstravimas

vnt.

20

3 800

2.1.3.

Pralaidų rekonstravimas

vnt.

230

9 280

2.1.4.

Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas

vnt.

6

2 400

2.1.5.

12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas

km

70

5 400

2.1.6.

Sausinimo siurblinių rekonstravimas

vnt.

8

1 981

2.1.7.

Pylimų rekonstravimas

km

6

4 000

2.2.

Projektinės dokumentacijos parengimas

 

 

5 500

3.

IŠ VISO

 

 

131 862

 

PARAMOS PAGAL KPP LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI (VIDUTINIŠKAI PER VIENERIUS METUS)

 

Eil. Nr.

Lėšų paskirtis

Mato vnt.

Kiekis

Vidutinė metinė suma, tūkst. Lt

1.

Melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimas

 

 

30 286

1.1.

Žemės plotas, kuriame pagerinta melioracijos įrenginių techninė būklė

ha

2 500

x

1.2.

Drenažo sistemų rekonstravimas

km

680

x

1.3.

Užtvankų rekonstravimas

km

0,70

x

1.4.

Polderių pylimų rekonstravimas

km

4,5

x

 

_________________