LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU, NETEISĖTA NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ PIRMTAKŲ APYVARTA, TERORIZMU IR KITAIS NUSIKALTIMAIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

susirūpinusios dėl nusikalstamumo, ypač organizuoto, didėjimo tendencijų;

siekdamos užtikrinti patikimą apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi į asmens gyvybę, teises ir teisėtus interesus, visuomenės bei valstybės interesus;

teikdamos didelę reikšmę tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su nusikalstamumu;

atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas ir Jungtinių Tautų sprendimus užkertant kelią nusikalstamumui ir vykdant baudžiamąjį teisingumą;

atsižvelgdamos į 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas,

susitarė:

1 straipsnis

Susitarimo taikymo sritis ir subjektai

1. Šalys, vadovaudamosi savo valstybių įstatymais ir tarptautiniais įsipareigojimais, per savo Šalių valstybių centrines kompetentingas institucijas, neviršydamos savo įgaliojimų, bendradarbiauja kovojant su nusikalstamumu pagal šio Susitarimo nuostatas.

2. Šis Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir nusikaltėlių išdavimo klausimų.

3. Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos pagal šį Susitarimą yra:

Lietuvos Respublikoje – Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;

Baltarusijos Respublikoje – Vidaus reikalų ministerija, Prokuratūra, Valstybės saugumo komitetas, Valstybinis pasienio kariuomenės komitetas, Valstybinis muitų komitetas, Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamentas.

4. Viena Šalis laiku praneša kitai Šaliai apie savo Šalių valstybių centrinių kompetentingų institucijų sąrašo pakeitimus.

5. Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos, vykdydamos šį Susitarimą, tarpusavyje susižino tiesiogiai.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo kryptys

1. Jeigu toliau išvardytos neteisėtos veikos apima abiejų Šalių valstybių interesus, Šalys bendradarbiauja kovodamos su:

1.1 nusikaltimais asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui bei nusikaltimais nuosavybei;

1.2. terorizmu;

1.3. organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

1.4. neteisėta šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, stipriai veikiančių nuodingųjų bei radioaktyviųjų medžiagų apyvarta;

1.5. neteisėta narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (toliau – narkotikai) gamyba ir apyvarta;

1.6. įkaitų paėmimu;

1.7. kontrabanda;

1.8. nusikaltimais ekonomikai, finansų, apmokestinimo sistemai ir verslo tvarkai, tarp jų nusikalstamu būdu įgytų pajamų legalizavimu ir netikrų pinigų, finansinių dokumentų, vertybinių popierių, mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, gaminimu ir realizavimu;

1.9. neteisėta daiktų, kurie yra kultūros ir istorijos vertybės, meno kūrinių, brangakmenių ir tauriųjų metalų, intelektinės nuosavybės objektų bei bet kokių kitų vertybių apyvarta;

1.10. transporto priemonių grobimu ir neteisėta apyvarta;

1.11. nusikalstama veikla, susijusia su neteisėta migracija, žmonių grobimu, prekyba žmonėmis ir žmonių organais bei audiniais transplantacijai, sąvadavimu;

1.12. ekologiniais nusikaltimais.

2. Šalys taip pat bendradarbiauja:

2.1. užtikrinant saugumą transporto srityje;

2.2. rengiant personalą, plėtojant mokslinius ir informacinius ryšius.

3. Šalys gali bendradarbiauti ir kitose abi puses dominančiose srityse.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo formos

1. Šalių bendradarbiavimo formos yra:

1.1. prašymų suteikti pagalbą vykdymas;

1.2. keitimasis operatyvine, paieškos, kriminalistine ir archyvine informacija;

1.3. suderintas operatyvinių priemonių vykdymas;

1.4. keitimasis darbo patirtimi kovojant su nusikalstamumu;

1.5. keitimasis specialistais siekiant gauti abipusę informaciją įvairiose kovos su nusikalstamumu srityse ir informaciją, susijusią su kriminalistine technika;

1.6. keitimasis informacija apie teisės aktus kovos su nusikalstamumu srityje;

1.7. keitimasis informacija apie mokslinių tyrimų rezultatus, tarp jų kriminalistikos ir kriminologijos srityje;

1.8. abipusės paramos teikimas rengiant, tobulinant personalą ir keliant jo kvalifikaciją.

2. Bendradarbiavimo mastai ir konkrečios formos nustatomos pagal Šalių valstybių centrinių kompetentingų institucijų susitarimą atsižvelgiant į poreikius ir besikeičiančias sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

4 straipsnis

Kitos bendradarbiavimo formos

1. Šalys bendradarbiauja tarpusavyje, atsižvelgdamos į savo teisines ir administravimo sistemas, siekdamos padidinti teisėsaugos priemonių, skirtų užkirsti kelią nusikaltimams, apie kuriuos kalbama šio Susitarimo 2 straipsnyje, efektyvumą.

2. Siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą ir sustiprinti bendradarbiavimą, Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos pagal savo kompetenciją gali pasirašyti papildomus susitarimus dėl bendradarbiavimo atskirose savo veiklos srityse.

3. Šalys teikia viena kitai paramą planuojant ir įgyvendinant mokslo ir technikos tyrimų srityje programas kovai su nusikalstamumu, keičiantis specialiomis žiniomis ir tam tikslui taip pat, atitinkamais atvejais, rengia tarptautines konferencijas ir seminarus bendradarbiavimui plėtoti ir abi puses dominančioms problemoms aptarti.

5 straipsnis

Organizuotas nusikalstamumas

Šalys, bendradarbiaudamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu:

keičiasi informacija apie asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu;

keičiasi informacija apie organizuotas nusikalstamas grupes ir susivienijimus, jų sudėtis, organizatorius, struktūras, veiklos sritis ir nusikalstamus ryšius, taip pat apie asmenis, įtariamus nusikalstamų pajamų legalizavimu;

keičiasi informacija apie organizuotų grupių ir susivienijimų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tarp jų apie nusikaltimų padarymo laiką, vietą, ypatumus, būdus, pasikėsinimo objektus, bei apie neteisėtų veikų kvalifikavimą pagal baudžiamuosius įstatymus;

tarpusavyje bendradarbiauja vykdydamos operatyvines priemones ir dėl to atlieka suderintus veiksmus bei teikia abipusę pagalbą personalo, materialiniais bei organizaciniais klausimais;

siekdamos kelti profesionalumą, keičiasi specialistais kovos su organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais srityje;

prireikus, siekdamos parengti ir įgyvendinti bendras priemones, organizuoja darbo grupių susitikimus.

6 straipsnis

Neteisėta narkotikų apyvarta

Šalys, kovodamos su neteisėta narkotikų apyvarta, pirmiausia:

keičiasi darbo patirtimi teisėtos narkotikų apyvartos kontrolės srityje bei informacija apie narkotikų dingimo iš teisėtos apyvartos būdus;

bendrai įgyvendina priemones, skirtas užkirsti kelią neteisėtam narkotikų dingimui iš teisėtos apyvartos;

keičiasi informacija apie asmenis, susijusius su narkotikų gamyba ir kontrabanda ar prekyba jais, taip pat informacija apie naujus narkotikų slėpimo būdus ir jų suradimo metodus, neteisėto narkotikų gabenimo maršrutus bei kanalus;

teikia viena kitai informaciją apie naujas narkotikų rūšis bei apie jų savybes, įrengimus ir technologijas, naudojamus neteisėtai narkotikų gamybai;

įgyvendina suderintas operatyvines priemones kovojant su neteisėta narkotikų apyvarta.

7 straipsnis

Terorizmas

Kovodamos su terorizmu, Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos pagal šio Susitarimo nuostatas bendradarbiauja keisdamosi jas dominančia informacija, be kita ko, apie:

atskleistus pavienių asmenų, grupių ar organizacijų ketinimus įvykdyti teroro aktus kitos Šalies valstybėje;

rengiamus teroro aktus prieš valstybių vadovus, užsienio šalių vyriausybes ir tarptautinių organizacijų narius.

8 straipsnis

Neteisėta migracija

Šalys, kovodamos su neteisėta migracija, keičiasi informacija apie:

kitos Šalies valstybės piliečių valstybės sienos pažeidimo faktus;

kitos Šalies valstybės piliečių sulaikymą už mėginimą neteisėtai pervežti narkotikus, ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, nuodingąsias ir radioaktyviąsias medžiagas, taip pat apie nustatytus neteisėtos migracijos kanalus;

dokumentų, suteikiančių teisę Šalių valstybių piliečiams kirsti valstybės sieną, klastojimo faktus.

9 straipsnis

Prašymas suteikti pagalbą

1. Informacijos teikimą ir kitus veiksmus, nurodytus šio Susitarimo 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, atlieka Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos pagal raštu pateiktus prašymus.

2. Prašyme, nurodytame šio straipsnio 1 dalyje, turi būti:

2.1. kuo išsamesnė informacija apie bylą, dėl kurios siunčiamas prašymas, asmenį arba asmenis, dalyvaujančius šioje byloje ar su ja susijusius, taip pat apie faktus, daiktus ir dokumentus, apie kuriuos prašoma informacijos;

2.2. konkrečios procedūros, kurią prašoma atlikti, taikymo priežastys ir išsamus jos aprašymas;

2.3. terminai, per kuriuos tikimasi gauti atsakymą į prašymą, kai tai reikalinga.

3. Prireikus prie prašymo pridedami tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos ar išrašai, palengvinantys prašymo vykdymą.

4. Prašymas ir prie jo pridedami dokumentai įforminami pagal šio Susitarimo 14 straipsnio reikalavimus, pasirašomi Šalies valstybės atitinkamos centrinės kompetentingos institucijos vadovo ar jo pavaduotojo ir patvirtinami antspaudu su valstybės herbu.

5. Informaciją, nurodytą šio Susitarimo 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos gali siųsti viena kitai savo iniciatyva, jeigu yra pagrindas manyti, jog ši informacija gali būti svarbi kitai Šaliai.

6. Prašymas įvykdomas kiek įmanoma greičiau. Prireikus Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos gali prašyti papildomos informacijos, kuri palengvintų prašymo įvykdymą.

10 straipsnis

Atsisakymas patenkinti prašymą

1. Gali būti visiškai arba iš dalies atsisakyta patenkinti prašymą suteikti pagalbą, jeigu jo vykdymas gali pažeisti žmogaus teises, kelti grėsmę valstybės suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja prašomos valstybės įstatymams ar tarptautiniams įsipareigojimams.

2. Priėmusios sprendimą atsisakyti patenkinti prašymą, Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos raštu informuoja apie tai viena kitą.

11 straipsnis

Asmens duomenys ir kita informacija

1. Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos perduoda asmens duomenis ir naudoja juos vadovaudamosi šio Susitarimo nuostatomis.

2. Asmens duomenys gali būti naudojami tik šiame Susitarime nustatytiems kovos su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotikų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais tikslams bei asmens duomenis perdavusios Šalies valstybės centrinės kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis. Asmens duomenis perdavusi Šalies valstybės centrinė kompetentinga institucija jos prašymu informuojama apie perduotų asmens duomenų panaudojimą ir gautus rezultatus.

3. Perduodami asmens duomenys turi būti tikslūs ir tik tokios apimties, kuri būtina siekiamam tikslui. Kartu turi būti laikomasi atitinkamos Šalies valstybės galiojančių įstatymų dėl asmens duomenų tvarkymo. Jei paaiškėja, kad buvo perduoti neteisingi asmens duomenys arba asmens duomenys, kurių nebuvo galima perduoti, apie tai nedelsiant pranešama duomenis gavusiai Šalies valstybės centrinei kompetentingai institucijai, o ši privalo nedelsdama juos pataisyti arba sunaikinti.

4. Suinteresuoto asmens prašymu jam turi būti suteikta informacija, kokie asmens duomenys apie jį turimi ir kokiam tikslui jie naudojami ar numatoma juos naudoti. Suinteresuoto asmens teisę gauti tokio pobūdžio informaciją reglamentuoja Šalies valstybės, kurios teritorijoje paduodamas šis prašymas, įstatymai. Prašymas suteikti tokio pobūdžio informaciją gali būti atmestas, jei valstybės interesas neteikti informacijos yra svarbesnis už prašymą padavusio asmens interesus.

5. Perduodant asmens duomenis nurodomi atitinkamos Šalies valstybės įstatymų nustatyti šių duomenų saugojimo terminai, kuriems pasibaigus jie turi būti sunaikinti. Neatsižvelgiant į šiuos terminus, perduoti asmens duomenys turi būti sunaikinti, kai tik jie tampa nereikalingi tam tikslui, kuriam buvo perduoti.

6. Asmens duomenų perdavimas, gavimas ir sunaikinimas turi būti registruojamas.

7. Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

8. Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos užtikrina informacijos, kurią gauna viena iš kitos, konfidencialumą, jeigu ši informacija yra neskelbtina arba jeigu ją perduodanti Šalis nepageidauja jos skelbti. Tas taip pat taikoma techninėms priemonėms, įrengimams ir medžiagoms. Informacijos konfidencialumo lygį nustato ją perdavusi Šalis.

9. Tais atvejais, kai reikia trečiajai šaliai perduoti informaciją, technines priemones, įrengimus ir medžiagas, gautus pagal šį Susitarimą, reikalingas rašytinis juos pateikusių Šalių valstybių centrinių kompetentingų institucijų sutikimas.

12 straipsnis

Bendroji komisija

Šio Susitarimo nuostatose numatytam bendradarbiavimui vertinti ir jam gerinti Šalys gali sudaryti Bendrąją komisiją iš Šalių valstybių centrinių kompetentingų institucijų vadovaujančiųjų darbuotojų. Apie Komisijos sudėtį Šalys praneša viena kitai tiesiogiai per savo valstybių vidaus reikalų ministerijas. Prireikus Komisija gali pasitelkti specialiai jos skiriamus ekspertus. Komisijos posėdžiai organizuojami reikalui esant.

13 straipsnis

Išlaidos

1. Šio Susitarimo įgyvendinimo išlaidas Šalys dengia savarankiškai tiek, kiek joms reikia savo įsipareigojimams vykdyti.

2. Prireikus Šalys bendrai dengia veiksmų, susijusių su šiuo Susitarimu, įgyvendinimo išlaidas, įformindamos tai abiem pusėms priimtinais susitarimais kiekvienu konkrečiu atveju. Šalių įsipareigojimai dėl bendrų išlaidų reglamentuojami šiuose susitarimuose.

3. Prireikus Šalys abipusiu susitarimu gali teikti viena kitai neatlygintiną pagalbą įrengimais ir medžiagomis, reikalingais konkrečioms užduotims atlikti, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams, apie kuriuos kalbama šio Susitarimo 2 straipsnyje.

14 straipsnis

Kalbos

Šalys, bendradarbiaudamos pagal šį Susitarimą, vartoja savo valstybinę kalbą ir prideda vertimus į rusų kalbą.

15 straipsnis

Pakeitimai ir papildymai, santykis su kitomis sutartimis

1. Nesutarimus dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia derybomis ir konsultacijomis.

2. Kitus bendradarbiavimo, numatyto šio Susitarimo nuostatose, klausimus Šalys ar jų įgaliotos Šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos gali spręsti sudarydamos atskirus susitarimus.

3. Šis Susitarimas abipusiu Šalių sutikimu gali būti keičiamas ir pildomas, įforminant tai protokolais, kurie yra neatskiriama šio Susitarimo dalis ir įsigalioja šiam Susitarimui nustatyta tvarka.

4. Šis Susitarimas neapima Šalių įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, kurių dalyvės jos yra, ir netrukdo Šalims rengti ir plėtoti kitas abiem pusėms priimtinas bendradarbiavimo formas.

16 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis Susitarimas įsigalioja nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Šalys atliko valstybės vidaus procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti.

2. Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams ir automatiškai pratęsiamas kitiems penkerių metų laikotarpiams, jeigu nė viena Šalis raštu nepraneša kitai Šaliai apie ketinimą nutraukti jo galiojimą. Tokiu atveju šis Susitarimas netenka galios praėjus šešiems mėnesiams po to, kai tokį pranešimą gauna kita Šalis.

PASIRAŠYTAS 2005 m. spalio 3 d. Vilniuje dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir rusų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________