LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ LIETUVOS VALSTYBĖS BIUDŽETO, NEBIUDŽETINIŲ LĖŠŲ
1993 m. liepos 28 d. Nr. 579
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles (pridedama).
Šios taisyklės taikomos nuo 1993 m. liepos 1 dienos.
2. Rekomenduoti miestų (rajonų) valdyboms taikyti 1 punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką iš savivaldybių biudžetų finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Ministrų Tarybos 1980 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 291 „Dėl išlaikomų iš Lietuvos valstybinio biudžeto įstaigų nebiudžetinių lėšų“ (Žin., 1980, Nr. 24-339).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 579
Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos
valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų
sudarymo ir naudojimo taisyklės
Bendroji dalis
1. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto lėšų, gali turėti nebiudžetinių lėšų.
Specialiosios lėšos
5. Specialiosios lėšos yra biudžetinių įstaigų ir organizacijų pajamos, gaunamos iš jų ūkinės veiklos, kuri turi atitikti šių įstaigų ir organizacijų pagrindinės veiklos pobūdį: už realizuotą savo gamybos produkciją, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už mokslo tiriamuosius darbus (išskyrus tuos, kurie finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto), organizuotas pramogas. Specialiosios lėšos naudojamos išlaidoms, susijusioms su nurodytąja ūkine veikla, padengti.
6. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos gali turėti specialiųjų lėšų, jeigu išlaidas, susijusias su 5 punkte nurodyta veikla, padengia gaunamos pajamos, taip pat jeigu remiantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsniu nesteigiama individuali (personalinė) įmonė.
7. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos, turinčios specialiųjų lėšų, kasmet sudaro pajamų ir išlaidų sąmatas pagal kiekvieną specialiųjų lėšų pajamų rūšį.
Vyriausieji asignavimų valdytojai sudaro suvestines specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatas, neišskirdami jų pagal specialiųjų lėšų pajamų rūšis, ir vieną sąmatos egzempliorių pateikia Finansų ministerijai.
8. Išlaidos pagal 7 punkte nurodytos sąmatos straipsnius apskaičiuojamos vadovaujantis esamomis normomis ir tarifais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais tarnybiniais atlyginimais ir tarifiniais atlygiais.
9. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatas (tarp jų ir centrinių įstaigų) tvirtina vyriausieji asignavimų valdytojai. Jie teikia banko įstaigoms nustatytosios formos pažymas, kurių reikia centrinių įstaigų specialiųjų lėšų sąskaitoms atidaryti.
10. Biudžetinei įstaigai ir organizacijai banko įstaigoje atidaroma viena specialiųjų lėšų sąskaita visų rūšių specialiosioms lėšoms.
12. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos naudoja specialiąsias lėšas, neviršydamos faktiškai gaunamų atitinkamos specialiųjų lėšų rūšies pajamų.
13. Specialiųjų lėšų likučiai metų pabaigoje specialiųjų lėšų sąskaitoje įrašomi į ateinančių metų specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos pajamų dalį.
14. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos, turinčios specialiųjų lėšų, kiekvieną ketvirtį moka į biudžetą 5 procentus faktiškai gautų pajamų (atskaičius sumokėtą bendrąjį akcizą).
15. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos, nagrinėjamos ir tvirtinamos kartu su biudžeto išlaidų sąmatomis.
16. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų lėšos, gaunamos iš jų pagrindinės veiklos (įmokos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose, muzikos mokyklų, pensionų, bendrabučių, išskyrus šeimyninius, pajamos), kurios pagal galiojančius įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus skiriamos išlaidoms dengti, taip pat rinkliavos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose, specialiosioms lėšoms nepriskiriamos.
Pavedimų lėšos
17. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų pavedimų lėšos – tai iš kitų įmonių, įstaigų, organizacijų (įskaitant aukštesniąsias) ir fizinių asmenų gautos lėšos tam tikriems pavedimams vykdyti. Šios lėšos saugomos banko įstaigos sąskaitoje „Pavedimų lėšos“.
Įvykdžiusi pavedimą, įstaiga ar organizacija nusiunčia lėšas pervedusiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ataskaitą ir grąžina nepanaudotų lėšų likutį.
Iš kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų gautos ir tais pačiais metais nepanaudotos pagal paskirtį lėšos grąžinamos įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims, pervedusiems šias lėšas, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 dienos (įskaitytinai).
Depozitai
18. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų depozitai yra laikinai šių įstaigų ir organizacijų saugomos ir tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos. Šios lėšos saugomos banko įstaigos atskirose sąskaitose ir apskaitomos atskirai nuo kitų lėšų, kuriomis disponuoja biudžetinės įstaigos ir organizacijos.
19. Pasikeitus aplinkybėms arba nutraukus susitarimą, biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus grąžina depozitoriams.
20. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus saugo ribotą laiką:
20.1. lėšas, kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims – trejus metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose numatyto termino;
20.2. lėšas, kurios turi būti grąžintos biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms – iki metų pabaigos;