TARPTAUTINIO KARO MEDICINOS KOMITETO (ICMM) STATUTAS

ĮŽANGA

Pirmojo pasaulinio karo patirtis parodė, kaip yra svarbu, kad visų valstybių ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybos glaudžiai bendradarbiautų ir karo sąlygomis, ir taikos metu.

Kapitonas, medicinos daktaras William S. Bainbridge (JAV Karinės jūrų pajėgos) ir medicinos tarnybos vadas Jules Voncken (Belgija) netrukus atkreipė dėmesį į šį faktą ir pradėjo plėtoti šią idėją. 1920 m. JAV karo medikų asociacijos (AMSUS) 28-ojoje sesijoje jie pateikė jos įgyvendinimo studiją.

Belgijos vyriausybė aktyviai palaikė praktinę šios koncepcijos plėtotę. 1921 m. liepos mėn., globojant Jo Didenybei Karaliui Albertui I, Briuselyje (Belgija) įvyko I tarptautinis karo medicinos ir farmacijos kongresas. Ta proga 1921 m. liepos 21 d. Briuselyje buvo įsteigtas Karo medicinos ir farmacijos tarptautinių kongresų nuolatinis komitetas, kurio steigėjos buvo Belgija, Brazilija, Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ir Šveicarija.

Vadovaudamasis Ženevos konvencijų dvasia, Nuolatinis komitetas nusibrėžė tikslą „palaikyti ir stiprinti nuolatinio profesinio bendradarbiavimo ryšius tarp asmenų visame pasaulyje, kurių uždavinys – rūpintis sergančiais bei sužeistais karinių pajėgų nariais ir siekti, kad jų sąlygos būtų pagerintos, kančios palengvintos ir karinio konflikto, ir taikos metu“.

Šis tikslas aktualus ir šiandien, kaip ir per visą Karo medicinos ir farmacijos tarptautinių kongresų nuolatinio komiteto raidą.

1938 m. Nuolatinis komitetas buvo pavadintas Tarptautiniu karo medicinos ir farmacijos komitetu, prie kurio gali prisijungti visos pasaulio valstybės (kiekvienai valstybei atstovauja jos delegatas).

Tarptautinis karo medicinos ir farmacijos komitetas išliko per visus Antrojo pasaulinio karo pasikeitimus. Karui pasibaigus, Lieže įsikūręs Komiteto generalinis sekretoriatas tuojau pat atnaujino savo veiklą.

1952 m. gegužės 21 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino Tarptautinį karo medicinos ir farmacijos komitetą tarptautine institucija, kurios specializacija – karo medicinos klausimai.

1990 m. balandžio 28 d. Tarptautinis karo medicinos ir farmacijos komitetas pakeitė savo pavadinimą ir tapo Tarptautiniu karo medicinos komitetu (toliau santrumpa ICMM).

Atsižvelgdamas į pastarųjų metų įvykius, pakeitusius tarptautinius santykius, Tarptautinis karo medicinos komitetas 1990 m. balandžio 28 d. surengtoje Generalinėje Asamblėjoje nusprendė peržiūrėti savo Statutą.

Naujasis Statutas grindžiamas tais pačiais esminiais, anksčiau minėtais principais, kuriais buvo vadovaujamasi 1921 m., kai buvo steigiamas Nuolatinis komitetas, ir kuriais Tarptautinis komitetas vadovaujasi ir šiandien. Šie principai yra aiškiai išdėstyti Statuto I dalyje.

TARPTAUTINIO KARO MEDICINOS KOMITETO

(ICMM)

STATUTAS

I DALIS

ICMM PAGRINDAI

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

1. Įsteigiama tarptautinė tarpvyriausybinė karo medicinos organizacija, jos pavadinimas – Tarptautinis karo medicinos komitetas (ICMM).

2. Pagerbiant Belgiją – jos iniciatyva buvo įsteigta organizacija, tapusi Tarptautinio karo medicinos komiteto pirmtake, ji taip pat surengė I tarptautinį karo medicinos kongresą, – ICMM generalinio sekretoriato būstinė įkuriama Belgijoje.

Uždaviniai

2 straipsnis

ICMM uždaviniai:

a) palaikyti ir stiprinti profesinio bendradarbiavimo ryšius tarp visų valstybių ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų darbuotojų;

b) periodiškai rengti tarptautinius karo medicinos kongresus;

c) rengti plataus ar riboto masto tarptautinių studijų sesijas karo mediciną dominančiais klausimais, ypač tarptautinius tobulinimosi kursus ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams;

d) pagal savo galimybes ir veiklos principus skatinti pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei, taip pat skatinti jos taikymą, ypač rengiant bei remiant kursus ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų darbuotojams ginkluotiems konfliktams taikomos tarptautinės humanitarinės teisės klausimais;

e) nuolat papildyti ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnyboms svarbius dokumentus ir platinti šiuos dokumentus, juos paskelbiant tarptautiniame apžvalginiame leidinyje The International Review of the Armed Forces Medical Services;

f) periodiškai skirti apdovanojimus, pirmiausia Jules’o Voncken’o premiją, už svarbesnes knygas, straipsnius ir pranešimus apie naujoves ir pasiekimus karo medicinos ir medicinos teisės srityse;

g) nuolat palaikyti ryšius su viso pasaulio ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybomis per šių tarnybų oficialius atstovus;

h) palaikyti ryšį su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi ginkluotųjų pajėgų sužeistų ir sergančių narių likimu bei saugumu;

i) skatinti skleidimą medicinos doktrinų, taikomų medicininei priežiūrai tais atvejais, kai susiduriama su daug sužeistų ir sergančių kariškių ir civilių, taip pat remti bendradarbiavimą tarp skirtingų valstybių medicinos tarnybų, nepažeidžiant jų nacionalinio suverenumo;

j) siūlyti savo pagalbą, siekiant prisidėti prie ryšių palaikymo bei koordinavimo, kai didelių nelaimių atveju ginkluotosios pajėgos teikia humanitarinę pagalbą;

k) aktyviai propaguoti taiką, keičiantis medicinine informacija, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą medicinos srityje, ir tokiu būdu skatinti didesnį tarpusavio supratimą, toleranciją bei sambūvį.

Karo medicinos sąvoka

3 straipsnis

Karo medicina suvokiama kaip toliau išvardyta veikla, vykdoma ir karo sąlygomis, ir taikos metu:

a) visų rūšių diagnostinė ir gydomoji medicininė bei chirurginė veikla, vykdoma kariniam personalui priklausančių atskirų asmenų arba grupių naudai;

b) prevencinė medicina, higiena bei darbo medicina karinėje aplinkoje;

c) fizinių ir protinių gebėjimų, būtinų įvairioms karinėms funkcijoms atlikti, įvertinimo metodika;

d) medicininė apžiūra visose karinėse srityse;

e) specifinės medicinos formos, kai medicinos pagalba teikiama masiškai;

f) karių odontologija ir stomatologija;

g) karinė farmacija;

h) veikla veterinarijos mokslo srityje, kai tokia veikla, ypač maisto higienos priežiūra ir zoonozės prevencija, padeda gerinti aukščiau išvardytus žmonių sveikatos priežiūros būdus, arba kai tokia veikla yra susijusi su gyvūnų fiziopatologija karinėje aplinkoje;

i) administracinė, organizacinė ir logistinė veikla, susijusi su uždaviniais įvairiose karinės medicinos srityse;

j) studijos ir mokslo tiriamieji darbai, susiję su aukščiau išvardyta veikla.

Kai kurios išvardytos veiklos rūšys gali būti naudingos civiliams gyventojams.

Tarptautiniai kongresai. Studijų sesijos

4 straipsnis

vykdydamas savo uždavinius, ICMM:

a) periodiškai rengia tarptautinius karo medicinos kongresus. Kongresas paprastai rengiamas kas dveji metai vienoje iš ICMM valstybių narių;

b) kartkarčiais, atsižvelgdamas į aplinkybes, poreikius ir galimybes, rengia tarptautines studijų sesijas – seminarus, kursus, simpoziumus arba medicinos dienas.

Taisyklės

5 straipsnis

Šį Statutą gali papildyti ICMM generalinio sekretoriaus paskelbtos taisyklės. Tokias taisykles turi patvirtinti Komitetas (ICMM).

II DALIS

VALSTYBĖS NARĖS

Priėmimas ir pašalinimas

6 straipsnis

1. Tarptautinį karo medicinos komitetą (ICMM) sudaro valstybės, Jungtinių Tautų Organizacijos narės, arba valstybės, Jungtinių Tautų Organizacijoje turinčios stebėtojų statusą, taip pat valstybės, Pasaulio sveikatos organizacijos narės.

2. Norėdamos tapti ICMM narėmis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės privalo:

a) prisijungti prie šio Statuto;

b) jų priėmimą balsavimu turi patvirtinti Komiteto Generalinė Asamblėja, kurioje turi būti mažiausiai pusės valstybių narių kvorumas. Tokiam sprendimui priimti būtina dviejų trečdalių balsų dauguma.

3. Komitete valstybių narių pavadinimai yra tokie patys, kaip ir Jungtinių Tautų organizacijoje.

4. Po priėmimo tikrieji nariai privalo reguliariai mokėti finansinį įnašą, arba turi būti patvirtinta, kad jiems leista įnašo nemokėti.

5. Kiekvienai valstybei narei atstovauja delegatas, oficialiai paskirtas savo vyriausybės. Valstybė narė gali palaikyti ryšius su ICMM per savo delegatą arba vyriausybei svarbiais klausimais per Belgijos užsienio reikalų ministeriją.

6. Jei daugiau kaip viena vyriausybė tvirtina atstovaujanti tai pačiai valstybei, Tarptautinis karo medicinos komitetas laiko, kad Jungtinių Tautų Organizacijos pripažįstamas arba į ją priimtas valdžios organas yra tos valstybės teisėta vyriausybė ir yra vienintelis teisėtas organas, galintis atstovauti valstybei Tarptautiniame karo medicinos komitete. Bet kokia kita vyriausybė, tvirtinanti, kad ji atstovauja minėtai valstybei, ipso facto praranda teisę užimti tos valstybės delegatui skirtą vietą Komitete.

7. Valstybės narės:

a) dalyvauja Generalinės Asamblėjos posėdžiuose atstovaujamos savo delegato, kuris turi teisę kalbėti ir balsuoti;

b) turi teisę rengti tarptautinius kongresus, karo medicinos dienas, seminarus bei tobulinimosi kursus ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams.

8. Valstybė narė gali pasitraukti iš ICMM, įteikusi generaliniam sekretoriui pasitraukimo dokumentą, parengtą valstybės narės vyriausybinės institucijos, turinčios tam reikiamus įgaliojimus. Šis dokumentas perduodamas Komiteto Generalinei Asamblėjai, kuri registruoja tokį pasitraukimą.

9. Jei valstybė narė nesilaiko šio Statuto, ji gali būti pašalinta iš ICMM.

Pasiūlymas dėl pašalinimo turi būti iš anksto įtrauktas į ICMM Generalinės Asamblėjos darbotvarkę. Po diskusijų šiuo klausimu ir, jei reikia, pasitarusi su šiam reikalui sudarytu ad hoc komitetu, Generalinė Asamblėja, atstovaujanti mažiausiai pusei valstybių narių, priima sprendimą dėl valstybės narės pašalinimo. Tokiam sprendimui priimti būtina mažiausiai dviejų trečdalių balsų dauguma.

10. Valstybei narei, nesilaikančiai savo finansinių įsipareigojimų, taikomos specialios taisyklių nuostatos.

Jei valstybė narė be pateisinamos priežasties nemoka finansinio įnašo:

a) gali būti suspenduota jos teisė kalbėti ir balsuoti Generalinėje Asamblėjoje ar plenariniuose posėdžiuose;

b) ji gali prarasti teisę ICMM vardu rengti tarptautinį karo medicinos kongresą, medicinos dienas, seminarus ar tobulinimosi kursus ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams.

Jei valstybė narė ketverius metus iš eilės nesugeba įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ICMM, Komitetas gali nuspręsti pašalinti tą valstybę tokiomis sąlygomis, kokias jis laiko tinkamomis.

Balsuodamas Generalinėje Asamblėjoje, Komitetas gali atkurti bet kurios valstybės, visiškai įvykdžiusios savo įsipareigojimus ICMM, narystę su visomis atitinkamomis ICMM valstybės narės privilegijomis.

III DALIS

PAREIGŪNAI

ICMM pirmininkas

7 straipsnis

1. ICMM pirmininkas:

a) yra asmuo, valstybės narės paskirtas pirmininkauti tos valstybės narės rengiamame tarptautiniame karo medicinos kongrese;

b) pradeda eiti savo pareigas jo valstybės narės rengiamo kongreso atidarymo dieną ir eina šias pareigas tol, kol jį pakeičia naujas ICMM pirmininkas kito tarptautinio kongreso atidarymo dieną;

c) pirmininkauja Komiteto posėdžiams ir turi teisę kalbėti bei balsuoti;

d) atstovauja Komitetui oficialiuose renginiuose;

e) siekia palaikyti darnius ryšius su valstybėmis narėmis;

f) turi teisę bet kada pareikalauti iš ICMM narių informacijos apie jų veiklą bei programas ir pareikšti šiais klausimais savo nuomonę generaliniam sekretoriui. Šio prašoma pareikštą nuomonę perduoti už minėtą veiklą ir programas atsakingiems asmenims;

g) atsako už tai, kad būtų laikomasi Statuto ir taisyklių nuostatų, reglamentuojančių su Generalinės Asamblėjos sprendimais susijusią veiklą bei klausimus;

h) pasibaigus kadencijai, tampa ICMM garbės pirmininku iki gyvos galvos ir turi teisę dalyvauti Komiteto posėdžiuose kaip patarėjas.

2. Jei pirmininkas nuolat negali eiti savo pareigų arba jei jis miršta, generalinis sekretorius pakviečia paskutinį tarptautinį karo medicinos kongresą rengusią valstybę į jo vietą paskirti kitą asmenį.

Jei pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, šias funkcijas tam laikotarpiui laikinai perima kadenciją baigęs pirmininkas.

ICMM vicepirmininkai

8 straipsnis

ICMM turi du vicepirmininkus. Tai:

a) kadenciją baigęs pirmininkas;

b) asmuo, kuris savo valstybės narės yra paskirtas pirmininkauti kitame tarptautiniame karo medicinos kongrese.

Abiejų ICMM vicepirmininkų kadencijos trukmė yra tokia pat kaip ir ICMM pirmininko. Savo vicepirmininkų kadencijos metu jie Komiteto posėdžiuose turi teisę kalbėti ir balsuoti.

Valstybių delegatai

9 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė paskiria savo delegatą, kuris atstovauja tai valstybei Komitete.

2. Valstybės delegatas turi teisę kalbėti ir balsuoti Generalinėje Asamblėjoje ir ICMM rengiamuose posėdžiuose.

3. Valstybės delegatas yra renkamas iš ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybos reguliariosios tarnybos arba rezervo karininkų. Pageidautina, kad delegatas būtų savo valstybės sausumos, jūrų ir oro ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų vadas arba vienos iš šių tarnybų vadas.

Apie jo paskyrimą generaliniam sekretoriui pranešama per Belgijos užsienio reikalų ministeriją. Jei valstybės delegatas negali dalyvauti Komiteto posėdžiuose, apie tai jis informuoja generalinį sekretorių ir nurodo asmenį, kuris jam atstovaus.

4. Komitete valstybės delegatas gali atstovauti tik savo vyriausybės oficialiai pozicijai.

5. Valstybės delegatas:

a) palaiko nuolatinius ryšius tarp Komiteto generalinio sekretoriaus ir savo valstybės ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų;

b) siunčia generaliniam sekretoriui įvairius delegato šalyje išleistus darbus, periodinius leidinius ir publikacijas karo medicinos klausimais;

c) kiek įmanoma, vykdo generalinio sekretoriaus prašymus dėl dokumentacijos ar informacijos.

Generalinis sekretorius

10 straipsnis

1. Generalinis sekretorius:

a) Komiteto Generalinės Asamblėjos yra skiriamas ketverių metų kadencijai; Komiteto Generalinė Asamblėja gali atnaujinti arba nutraukti generalinio sekretoriaus įgaliojimus;

b) turi būti medicinos daktaras, tarnaujantis arba tarnavęs ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybos medicinos karininkų reguliariojoje tarnyboje arba rezerve. Pagerbiant ICMM įkūrėją generolą VONCKEN, taip pat atsižvelgiant į tai, kur įsikūrusi generalinio sekretoriato būstinė, generaliniu sekretoriumi skiriamas Belgijos pilietis;

c) turi turėti pakankamai laiko eiti savo pareigas;

d) baigęs eiti pareigas, tampa garbės generaliniu sekretoriumi iki gyvos galvos ir turi teisę dalyvauti Komiteto posėdžiuose kaip patarėjas.

2. Asmuo, einantis generalinio sekretoriaus pareigas:

a) yra atsakingas už nenutrūkstamą ICMM veiklą ir jos tęstinumą;

b) vadovauja ICMM sekretoriatui, nustato personalo sudėtį ir įrangos poreikius;

c) yra atsakingas už ICMM patvirtintos arba ICMM uždavinius atitinkančios veiklos ir įgyvendinimo priemonių organizavimą bei koordinavimą;

d) yra atsakingas už ICMM nuosavybės ir finansinių išteklių valdymą. Generalinis sekretorius rengia ICMM biudžetą ir teikia jį Generalinei Asamblėjai tvirtinti;

e) yra leidinio International Review of the Armed Forces Medical Services vyriausiasis redaktorius ir direktorius;

f) laikydamasis Generalinės Asamblėjos nurodymų, palaiko nuolatinius ryšius tarp ICMM ir tokios pat mokslinės bei moralinės pakraipos nacionalinių bei tarptautinių institucijų;

g) rengia Patariamosios kolegijos, Komiteto biuro, Generalinių Asamblėjų ir Komiteto plenarinių bei neeilinių sesijų posėdžių darbotvarkes ir suderina jas su šių institucijų pirmininkais;

h) koordinuodamas savo veiksmus su ICMM pirmininku, vicepirmininkais, mokslo tarybos pirmininku ir kito Kongreso generaliniu direktoriumi, prižiūri, kaip organizuojamas pasirengimas kitam tarptautiniam kongresui, medicinos dienoms, tarptautiniams tobulinimosi kursams ir seminarams, laikantis atitinkamų taisyklių nuostatų. Jis teikia ataskaitas ICMM pirmininkui, kad prireikus galėtų laiku imtis būtinų priemonių. Šią užduotį jam padeda atlikti mokslo tarybos pirmininkas;

i) imasi reikiamų priemonių, kad būtų laiku sušauktas ICMM biuras, mokslo taryba ir techninių reikalų komisijos;

j) kartu su šių institucijų pirmininkais atsako už tai, kad per Statute nurodytą laiką būtų organizuotas asmenų, perimančių minėtų institucijų kadenciją baigiančių pirmininkų ir narių pareigas, paskyrimas. Jis imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog Generalinės Asamblėjos pasiūlyti arba jai siūlomi kandidatai į postus tolygiai atstovautų įvairiems geografiniams regionams;

k) bendradarbiaudamas su tarptautinių kursų direktoriais ir koordinatoriais, prižiūri tobulinimosi kursų ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams ir kitų ICMM patvirtintų ar remiamų tarptautinių kursų rengimą. Pasitaręs su mokslo tarybos pirmininku dėl to, kokias rekomendacijas teikti tokių kursų direktoriams, jis nustato pagrindines programų kryptis ir paprašo jų įgyvendinimo ataskaitų. Jis taip pat įvertina tokių kursų vertę ir veiksmingumą;

l) rengia ICMM biuro posėdžius;

m) prireikus rengia patariamosios tarybos posėdžius ir teikia Komitetui patariamosios tarybos išvadas bei rekomendacijas;

n) atsako už visas priemones, kurių turi būti imtasi, kad būtų užtikrintas normalus ICMM posėdžių darbas, įskaitant priemones, užtikrinančias:

1) tokiuose posėdžiuose dalyvauti įgaliotų asmenų – valstybių delegatų, šių delegatų padėjėjų, kitų dalyvauti įgaliotų asmenų ar stebėtojų – statusą; dalyvavimą tokiuose posėdžiuose valstybės delegato teisėmis, delegatų padėjėjų teisėmis, įgaliotų asmenų arba stebėtojų teisėmis;

2) pagarbą balsavimo tvarkai ir tai, ar asmuo pagal atitinkamas taisykles turi teisę balsuoti;

o) turi įgaliojimus steigti ad hoc darbo grupes;

p) skelbia ICMM taisykles ir užtikrina jų vykdymą.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas

11 straipsnis

1. Generalinio sekretoriaus pavaduotojas:

a) yra skiriamas Komiteto Generalinės Asamblėjos generalinio sekretoriaus teikimu tokiai pat kadencijai, kaip ir generalinis sekretorius. Komiteto Generalinė Asamblėja gali atnaujinti arba panaikinti jo įgaliojimus;

b) turi būti medicinos daktaras, Belgijos pilietis, tarnaujantis arba tarnavęs ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybos karininkų reguliariojoje tarnyboje arba rezerve. Jei generalinio sekretoriaus pavaduotojas tebetarnauja tikrojoje tarnyboje, jis privalo iš anksto gauti savo vado sutikimą eiti generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas;

c) atlieka tokias pat funkcijas kaip ir generalinis sekretorius;

d) atlieka patariamosios kolegijos sekretoriaus funkcijas be teisės balsuoti;

e) jei generalinis sekretorius negali nuolat eiti pareigų ar miršta, perima generalinio sekretoriaus pareigas ir eina jas iki kadencijos pabaigos.

Tarptautinio kongreso generalinis direktorius

12 straipsnis

1. ICMM vicepirmininkas, kuriam jo valstybė narė yra pavedusi surengti tarptautinį karo medicinos kongresą, gali paskirti kongreso generalinį direktorių.

2. Generalinis direktorius:

a) turi būti medikas arba pagalbinės medicinai profesijos asmuo, tarnaujantis arba tarnavęs ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybos karininkų reguliariojoje arba rezervo tarnyboje;

b) yra oficialiai skiriamas ir eina savo pareigas tol, kol atliekamos visos su jo valstybės narės rengiamu kongresu susijusios administracinio pobūdžio užduotys (reikalui esant, gali būti skiriami du generaliniai direktoriai);

c) yra atsakingas už su kongresu susijusios mokslinės ir administracinės veiklos praktinį organizavimą;

d) savo kadencijos metu eina laikinojo mokslo tarybos nario pareigas.

IV DALIS

STEBĖTOJAI IR NARIAI KORESPONDENTAI

Valstybių, kurios nėra ICMM narės, delegatai

13 straipsnis

1. Jei tam iš anksto pritaria renginį organizuojanti valstybė, tarptautinio kongreso ar mokslinės sesijos stebėtojo statusas gali būti suteiktas ICMM nepriklausančios valstybės delegatui, jei ši valstybė yra Jungtinių Tautų organizacijos narė arba jei Jungtinių Tautų Organizacija ją pripažįsta esant valstybe.

2. Prašymą dėl savo delegato kaip stebėtojo skyrimo ICMM nepriklausančios valstybės vyriausybė perduoda ICMM generaliniam sekretoriui mažiausiai prieš 3 mėnesius iki nustatytos artimiausio tarptautinio karo medicinos kongreso, medicinos dienų arba seminaro dienos.

3. Stebėtojo statusas suteikia stebėtojui teisę dalyvauti tarptautinio kongreso mokslinėse sesijose, medicinos dienose ar seminaruose ir jų metu pristatyti savo mokslinius darbus. Šis statusas nesuteikia stebėtojui teisės dalyvauti Generalinės Asamblėjos darbe, jei tam nėra gautas ICMM biuro leidimas, patvirtintas Generalinės Asamblėjos. Tokiam sprendimui priimti būtina dviejų trečdalių balsų dauguma.

Tarptautinių organizacijų ir specializuotų institucijų delegatai

14 straipsnis

1. Jei tam pritaria renginį organizuojanti valstybė, tarptautinio kongreso ar mokslinės sesijos stebėtojo statusas gali būti suteiktas:

a) tarptautinių organizacijų ir specializuotų institucijų delegatams, laikantis Jungtinių Tautų įstatų, taip pat delegatams, atstovaujantiems nevyriausybinėms tarptautinėms organizacijoms, kurių konkreti užduotis – rūpintis specialių grupių bei gyventojų sveikata ir teikti jiems pagalbą;

b) labdaros ordinų atstovams, kurių pagrindinė veikla tradiciškai yra susijusi su parama ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnyboms ir kurie skiria savo personalą šių tarnybų žinion, kai reikia teikti medicinos pagalbą ginkluotuose konfliktuose nukentėjusiems kariškiams bei civiliams.

2. Šios organizacijos ir institucijos savo prašymus perduoda ICMM generaliniam sekretoriui mažiausiai prieš 3 mėnesius iki nustatytos artimiausio tarptautinio karo medicinos kongreso, medicinos dienų ar seminaro dienos.

3. Stebėtojo statusas stebėtojui suteikia teisę dalyvauti tarptautinio kongreso mokslinėse sesijose, medicinos dienose ar seminaruose. Šis statusas stebėtojui nesuteikia teisės dalyvauti Generalinės Asamblėjos darbe, jei tam nėra gautas ICMM biuro leidimas, patvirtintas Generalinės Asamblėjos. Tokiam sprendimui priimti būtina dviejų trečdalių dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

Medicinos tarnybų kariškiai ir civiliai, neįeinantys į valstybių narių oficialias delegacijas

15 straipsnis

1. Jei renginį organizuojanti valstybė sutinka, medicinos tarnybų kariškiams ir civiliams, neįeinantiems į valstybių narių oficialias delegacijas, gali būti leista dalyvauti tarptautinių karo medicinos kongresų, medicinos dienų bei seminarų mokslinėje veikloje, jei griežtai laikomasi šių reikalavimų:

a) jie registruojami asmeniškai;

b) suteikiant leidimą atvykti į šalį, kurioje rengiama mokslinė sesija, ir toje šalyje būti, jiems taikomi vyriausybinių institucijų sprendimais ir renginį organizuojančios šalies įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai;

c) šių sesijų metu arba jų proga jie neturi vilkėti drabužių, segėti ženklelių ar skiriamųjų ženklų ir naudoti pavadinimų, kurie turi politinę ar karinę reikšmę, išskyrus tuos atvejus, kai tam duoda leidimą institucija, kurią ICMM pripažįsta teisėta jų valstybės vyriausybe.

2. Šiems medicinos tarnybų nariams neleidžiama dalyvauti ICMM Generalinės Asamblėjos ir plenarinių sesijų darbe.

Nariai korespondentai

16 straipsnis

1. ICMM nepriklausančių valstybių asmenys, kuriuos šių valstybių ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų vadai yra paskyrę palaikyti ryšius su ICMM generaliniu sekretoriatu mokslo klausimais, gali būti priimti nariais korespondentais.

2. Palaikant ryšius, narių korespondentų pagrindinis uždavinys – teikti informaciją apie karo medicinos veiklą savo valstybėse ir siųsti mokslo darbus, kurių autoriai yra jų valstybių ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybose tarnaujantys kariškiai.

3. ICMM generalinis sekretorius savo ruožtu siunčia leidinį International Review of the Armed Forces Medical Services, taip pat atsako į prašymus suteikti informacijos moksliniais klausimais bei prašymus dėl ryšių su ICMM valstybių narių medicinos institucijomis.

V DALIS

TARPTAUTINIO KARO MEDICINOS KOMITETO (ICMM) OFICIALŪS ORGANAI

Komitetas

Sudėtis

17 straipsnis

1. Komitetas yra ICMM aukščiausiasis sprendimų priėmimo organas, kurį sudaro:

a) ICMM pirmininkas ir du ICMM vicepirmininkai, turintys teisę kalbėti ir balsuoti Komiteto posėdžiuose;

b) visų valstybių narių delegatai, turintys teisę kalbėti ir balsuoti Komiteto posėdžiuose;

c) Mokslų tarybos pirmininkas, turintis teisę kalbėti ir balsuoti Komiteto posėdžiuose;

d) garbės pirmininkai (buvę pirmininkai) ir garbės nariai, dalyvaujantys Komiteto posėdžiuose kaip patarėjai;

e) ICMM generalinis sekretorius, dalyvaujantis Komiteto posėdžiuose kaip patarėjas;

f) ICMM generalinio sekretoriaus pavaduotojas, dalyvaujantis Komiteto posėdžiuose kaip patarėjas;

g) techninių reikalų komisijų pirmininkai, dalyvaujantys Komiteto posėdžiuose kaip patarėjai;

h) garbės generaliniai sekretoriai, dalyvaujantys Komiteto posėdžiuose kaip patarėjai;

i) Tarptautinio kongreso generalinis direktorius, kuris dalyvauja Komiteto posėdžiuose kaip patarėjas ir kurio kadencija prasideda Kongreso atidarymo dieną ir baigiasi kito Kongreso atidarymo dieną.

2. Komiteto posėdžio metu kiekvieną valstybės delegatą gali lydėti padėjėjas, tačiau jis neturi teisės kalbėti ir balsuoti, taip pat neturi patarėjo statuso.

3. Tarptautinių kursų koordinatoriams gali būti leista dalyvauti Komiteto posėdžiuose kaip patarėjams, kai juos sušaukia generalinis sekretorius ir jei dėl to yra gautas Komiteto biuro sutikimas.

4. Kitiems asmenims gali būti leista dalyvauti Komiteto posėdyje kaip patarėjams arba stebėtojams, gavus Komiteto biuro, o po to – Generalinės Asamblėjos sutikimą. Tokiam sprendimui būtina dviejų trečdalių balsų dauguma (žr. 13 ir 14 straipsnius).

5. Asmenys, kuriems suteikta teisė dalyvauti Komiteto (Generalinės Asamblėjos, plenarinės sesijos) posėdyje, Tarptautinio kongreso metu turi nešioti skiriamąjį ženklelį.

6. Komiteto veiklą reglamentuoja VI dalies nuostatos.

Patariamoji kolegija

18 straipsnis

1. Patariamoji kolegija turi įgaliojimus teikti patarimus ar sprendimus ICMM pirmininko arba generalinio sekretoriaus iškeltais klausimais.

2. Patariamosios tarybos kompetencijai priklauso šie klausimai:

a) nuomonės dėl klausimų, susijusių su Statutu ir taisyklėmis, įskaitant siūlomus pakeitimus, Statuto straipsnių aiškinimą, sprendimus dėl klausimų, susijusių su Statute nenumatytomis situacijomis, taip pat teismų sprendimus dėl Statuto ar taisyklių;

b) arbitražas ar nuomonės dėl klausimų, sukėlusių ginčą tarp ICMM sprendimus priimančių organų narių arba tarp jų ir institucijų, darantį žalą šių organų tinkamai veiklai;

c) sprendimai dėl veiksmų, kompromituojančių Komiteto pareigūną, pasekmių;

d) nuomonės dėl kitų klausimų, susijusių su ICMM, kurių svarba ar pasekmės reikalauja ypatingo dėmesio prieš pradedant sprendimo priėmimo procesą.

Minėtus sprendimus vėliau turi patvirtinti artimiausia Generalinė Asamblėja.

3. Patariamąją kolegiją sudaro:

a) visi ICMM garbės pirmininkai;

b) visi garbės generaliniai sekretoriai;

c) ICMM generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Patariamoji kolegija išrenka savo pirmininką iš sušauktoje sesijoje dalyvaujančių narių.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas eina sesijų sekretoriaus pareigas ir neturi teisės dalyvauti priimant sprendimus.

4. ICMM pirmininko prašymu arba generalinio sekretoriaus iniciatyva pastarasis sušaukia Patariamąją kolegiją. Šaukimo pranešime turi būti pateikta numatytų svarstyti klausimų darbotvarkė ir nurodyti būtini dokumentai.

Patariamoji kolegija taip pat sušaukiama mažiausiai dešimties valstybių narių grupės iniciatyva.

5. Patariamosios kolegijos diskusijos ir svarstymai yra slapti. Viešinamos yra tik šių diskusijų išvados. Jos yra pateikiamos raštu. Šios išvados perduodamos ICMM pirmininkui ir generaliniam sekretoriui.

6. Prireikus Patariamoji kolegija gali prašyti ICMM valstybių narių ekspertų patarimo.

7. Patariamoji kolegija sprendimus priima paprastąja balsų dauguma. Jei balsai pasidalija po lygiai, lemia Patariamosios kolegijos pirmininko balsas.

Darbo sesijos laikomos teisėtomis, jei yra mažiausiai trijų asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus, kvorumas.

leidžiama balsuoti paštu arba pagal įgaliojimą.

8. Patariamosios tarybos posėdžių protokolus rengia generalinio sekretoriaus pavaduotojas, o tvirtina Patariamosios kolegijos pirmininkas. Protokolai yra saugomi generalinio sekretoriato archyvuose. Teisę susipažinti su šiais dokumentais turi tik tuometinis ICMM pirmininkas ir generalinis sekretorius.

9. Jei klausimą, kurį svarsto Patariamoji kolegija, pateikė ne ICMM pirmininkas arba generalinis sekretorius, o kitas pareiškėjas, generalinio sekretoriaus pavaduotojas pateikia pareiškėjui tinkamą atsakymą su pagrįstomis rašytinėmis išvadomis.

Mokslo taryba

19 straipsnis

1. Mokslo taryba, kuriai vadovauja generalinis sekretorius, atsako už visus ICMM darbus mokslo ir technikos srityse.

Teikdama konsultacijas ir pasiūlymus, Mokslo taryba dalyvauja rengiant mokslines programas būsimiems kongresams ir kitoms mokslinėms sesijoms bei stebint jų vykdymą, rengiant tarptautinių tobulinimosi kursų ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams programas, taip pat rengiant ICMM veiklos mokslinę kryptį.

mokslo taryba koordinuoja techninių reikalų komisijų mokslinę veiklą (žr. 20 straipsnį). Ji gauna šių komisijų pasiūlymus ir perduoda juos kartu su savo technine rekomendacija generaliniam sekretoriui.

2. Mokslo tarybą sudaro pirmininkas, nuolatiniai ir laikinieji nariai.

3. Mokslo tarybos pirmininkas:

a) turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti medicinos daktaro laipsnį;

2) tarnauti ar būti tarnavęs karo mediku;

3) būti kompetentingas ir turėti patirties sprendžiant itin specifinius klausimus, susijusius su Mokslo tarybos uždaviniais;

b) yra skiriamas ICMM Generalinės Asamblėjos, gavus valstybės institucijų, kurioms kandidatas yra pavaldus, sutikimą. Pirmininko kadencija yra ketveri metai, ji gali būti atnaujinta;

c) turi teisę kalbėti ir balsuoti Komiteto posėdžiuose;

d) yra leidinio International Review of the Armed Forces Medical Services redakcinės kolegijos vadovas;

e) pagal užimamas pareigas yra komisijos, atsakingos už įvairių mokslinių apdovanojimų, ypač Jules’o Voncken’o premiją, narys ir šios komisijos pirmininkas;

f) rengia ir teikia Komiteto Generalinei Asamblėjai veiklos ataskaitą apie Mokslo tarybos ir techninių komisijų darbą bei projektus.

4. Nuolatiniai nariai yra:

a) techninių komisijų pirmininkai;

b) tarptautinių tobulinimosi kursų ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams koordinatorius;

c) kursų apie ginkluotiems konfliktams taikomą tarptautinę humanitarinę teisę koordinatorius.

5. Laikinieji nariai yra:

a) valstybės, organizuojančios artimiausią kongresą ar kitą būsimą mokslinę sesiją, atstovas, atsakingas už mokslo klausimus;

b) žymūs mokslininkai, su kuriais konsultuojamasi konkrečiais klausimais Mokslo tarybos pirmininko iniciatyva, gavus generalinio sekretoriaus leidimą;

6. Pirmininko iniciatyva Mokslo taryba renkasi mažiausiai kartą per dvejus metus ICMM generalinio sekretoriato būstinėje arba kongresą ar mokslinę sesiją organizuojančioje valstybėje.

Techninių reikalų komisijos

20 straipsnis

1. ICMM gali duoti leidimą steigti techninių reikalų komisijas, kurios nagrinėtų konkrečius techninius medicinos aspektus. Jos gali būti tokios:

a) karo medicinos administracinė ir logistikos komisija;

b) odontologijos ir stomatologijos komisija;

c) farmacijos komisija;

d) veterinarijos mokslų komisija.

Šių komisijų darbą koordinuoja Mokslo taryba.

2. Kiekvieną techninių reikalų komisiją sudaro nuo trijų iki penkių narių:

a) ICMM Generalinės Asamblėjos paskirtas pirmininkas;

pirmininkas turi tarnauti savo valstybės ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų reguliariosios tarnybos karininkų korpuse. Jo kadencija yra ketveri metai, jis gali būti perrinktas naujai kadencijai vieną kartą;

b) nariai, tarnaujantys ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų reguliariosios tarnybos karininkų korpuse.

Juos ketveriems metams skiria ICMM Generalinė Asamblėja. Jų kadencijos gali būti atnaujintos vieną kartą.

Pasiūlymus dėl techninių reikalų komisijų narių skyrimo teikia susijusių techninių reikalų komisijų pirmininkai ir ICMM valstybių delegatai. Pastarųjų, jei tai yra reikalinga, prašoma iš anksto gauti kandidatų valstybių karinių institucijų, kurioms jie pavaldūs, sutikimą. Generalinis sekretorius atsako už pasiūlymų rinkimą ir teikimą ICMM, jis taip pat stengiasi teikti kandidatūras iš skirtingų žemynų ar regionų;

c) valstybės, organizuojančios artimiausią kongresą, ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų narys. Jį skiria jo medicinos tarnybai vadovaujanti valdžios institucija. tokio nario įgaliojimai baigiasi pasibaigus minėtam kongresui. Šis narys bendradarbiauja su savo komisijos pirmininku.

3. Kiekvienos techninių reikalų komisijos pirmininkas palaiko ryšius su:

a) generaliniu sekretoriumi administraciniais ir bendraisiais organizaciniais klausimais;

b) Mokslo tarybos pirmininku mokslinių ir techninių programų klausimais;

c) leidinio International Review of the Armed Forces Medical Service redakcinės kolegijos atsakinguoju vadovu, siekdamas skatinti su jo sritim susijusių straipsnių skelbimą;

d) valstybių narių ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų atitinkamos srities pareigūnais. Pirmininkas taip pat atsako už ryšius su tarptautinėmis civilinėmis organizacijomis, kurios yra susijusios su jo techninių reikalų komisijos mokslinių tyrimų sritimi.

4. Kiekvienos techninių reikalų komisijos pirmininkas:

a) turi patariamojo balso teisę ICMM posėdžiuose ir asamblėjose;

b) yra Mokslo tarybos narys (žr. 19 straipsnį);

c) prieš kiekvieną ICMM posėdį Mokslo tarybos pirmininkui pateikia savo komisijos veiklos ir projektų ataskaitą.

Pagal Mokslo tarybos pirmininko ir visų techninių reikalų komisijų pirmininkų susitarimą, minėta ataskaita sudaro Mokslo tarybos pirmininko ataskaitos, teikiamos ICMM Generalinei Asamblėjai, dalį.

5. Kiekviena techninių reikalų komisija savo pirmininko iniciatyva mažiausiai kartą per dvejus metus renkasi ICMM Generalinio sekretoriato būstinėje arba kongresą ar mokslinę sesiją rengiančioje valstybėje.

Techninių reikalų komisijos pirmininkui pateikus pagrįstą prašymą, ICMM generalinis sekretorius gali leisti surengti neeilinį posėdį, neįeinantį į nustatytą posėdžių planą bei tarptautinio kongreso struktūrą, jei jis iš anksto yra gavęs valstybės, kurioje bus rengiamas minėtas posėdis, delegato sutikimą ir jei ICMM generalinis sekretorius bei priimančiosios valstybės delegatas yra patvirtinę minėto posėdžio organizacines bei išlaidų finansavimo sąlygas.

6. Konkrečias nuostatas dėl techninių komisijų veiklos ir pirmininkų bei narių skyrimo apibrėžia vidaus taisyklės, kurias nustato kiekvienos techninių reikalų komisijos pirmininkas ir teikia tvirtinti generaliniam sekretoriui.

Komiteto biuras

21 straipsnis

1. Komiteto biurą sudaro ICMM pirmininkas, ICMM du vicepirmininkai, Mokslo tarybos pirmininkas, generalinis sekretorius ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

2. Komiteto biuras renkasi ICMM pirmininko šaukimu.

3. Komiteto biuro funkcijos:

a) rengti Komiteto posėdžių darbotvarkes;

b) vadovauti Komiteto posėdžiams;

c) patenkinti arba atmesti paprastai posėdžiuose neturinčių teisės dalyvauti asmenų prašymus dalyvauti Komiteto posėdyje ar jo dalyje;

d) užtikrinti, kad Komiteto priimti sprendimai atitiktų Statuto nuostatas.

Planavimo ir programų ad hoc darbo grupės

22 straipsnis

1. Generalinis sekretorius gali įsteigti ad hoc darbo grupę, jei mano, kad būtina išsamiau konsultuotis svarbiais klausimais:

a) dėl veiklos, už kurią jis atsakingas, planavimo ir programų rengimo;

b) kai laikoma, kad klausimai yra labai skubūs arba kelia specifinių techninių sunkumų generaliniam sekretoriui priimant sprendimą.

2. Ad hoc darbo grupę sudaro išimtinai ICMM nariai ir (arba) buvę nariai, turintys pripažintos kompetencijos ar patirties spręsti aktualų klausimą ir atstovaujantys valstybei narei, kuri laiku moka savo finansinius įnašus.

3. Ad hoc darbo grupė išsirenka savo pirmininką, nustato savo darbo metodus ir vietą. Ad hoc darbo grupės įgaliojimai baigiasi, kai ji įvykdo konkrečią užduotį, kurią jai paskyrė generalinis sekretorius ją įsteigdamas. paprastai tokie įgaliojimai neturi trukti ilgiau nei laikotarpis tarp dviejų sesijų. Tačiau jei paskirta užduotis dar nebaigta, gavus ICMM sutikimą įgaliojimai gali būti pratęsti kitam laikotarpiui tarp dviejų sesijų.

4. Ad hocdarbo grupė vykdo užduotis vadovaudamasi generalinio sekretoriaus nustatytomis gairėmis ir pateikia jam savo poziciją bei išvadas. Darbo grupės pirmininkas gali būti kviečiamas pateikti išvadas Komitetui.

5. Generalinis sekretorius periodiškai pateikia ICMM pirmininkui išsamią ataskaitą apie kiekvienos ad hoc darbo grupės įsteigimą, sudėtį, veiklą ir joms suteiktų įgaliojimų trukmę.

Generalinis sekretorius taip pat pateikia ataskaitą apie tuos pačius klausimus ICMM Generalinei Asamblėjai.

ICMM generalinis sekretoriatas

23 straipsnis

1. ICMM Generalinį sekretoriatą sudaro generalinis sekretorius, generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir nuolatiniai darbuotojai, kurių skaičius priklauso nuo sekretoriato vykdomų funkcijų. Reikalui esant ar skubiems darbams atlikti, generalinis sekretorius gali laikinam darbui pakviesti kurios nors srities specialistų.

2. Generalinio sekretoriato funkcijos:

a) vykdyti administravimo ir valdymo užduotis, už kurias yra atsakingas generalinis sekretorius;

b) kaupti ir skleisti informaciją, susijusią su karo medicina;

c) prižiūrėti ir spausdinti leidinį International Review of the Armed Forces Medical Services;

d) skatinti medicinos dienų, seminarų, tarptautinių studijų sesijų ir tarptautinių tobulinimosi kursų ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybų jauniems pareigūnams rengimą;

e) skatinti kitų karo medicinai svarbių ir ICMM patvirtintų kursų rengimą ir paramą jiems.

Generalinis sekretoriatas taip pat atsako už šio Statuto 2 ir 4 straipsniuose nurodytos veiklos tęstinumą. Tam tikslui Generalinis sekretoriatas teikdamas užklausas arba per darbo grupes ar komisijas atlieka visus tyrimus, kurių prašo Komiteto nariai arba tarptautinės organizacijos, su kuriomis jis bendradarbiauja humanitarinėje, mokslo ir technikos srityse.

VI DALIS

KOMITETO VEIKLA

Komiteto posėdžiai. Posėdžių šaukimas

24 straipsnis

Pasitarus su Komiteto biuru ir jam pritarus, generalinio sekretoriaus šaukimu Komitetas renkasi į Generalinę Asamblėją arba į plenarinę ar neeilinę sesiją. Pranešimai apie šaukiamą posėdį paskelbiami mažiausiai prieš tris mėnesius iki nustatytos posėdžio dienos.

Generalinė Asamblėja

25 straipsnis

1. Komitetas reguliariai renkasi į Generalinę Asamblėją kiekvieno Tarptautinio karo medicinos kongreso proga.

2. Generalinė Asamblėja nagrinėja Komiteto biuro jai pateiktus klausimus.

Atsižvelgiant į 2 straipsnyje nurodytus uždavinius, Generalinės Asamblėjos kompetencijai priklauso toliau nurodyti klausimai, tačiau ne vien jie:

a) valstybės priėmimas į ICMM arba pašalinimas iš ICMM;

b) valstybės narės pasitraukimo patvirtinimas;

c) ICMM Statuto, jo pakeitimų ar peržiūrėto teksto tvirtinimas;

d) generalinio sekretoriaus paskelbtų taisyklių ir jų pakeitimų tvirtinimas;

e) generalinio sekretoriaus, generalinio sekretoriaus pavaduotojo, Mokslo tarybos pirmininko ir nuolatinių narių, techninių reikalų komisijų primininkų ir nuolatinių narių, garbės pareigūnų skyrimas ir atšaukimas;

f) Mokslo tarybos ir techninių reikalų komisijų sudėties formavimas;

g) ICMM biudžeto ir išlaidų tvirtinimas pagal auditorių ataskaitą;

h) ICMM sąskaitų auditorių skyrimas;

i) valstybių narių finansinių įmokų dydžio nustatymas;

j) generalinio sekretoriato veiklos per paskutinį laikotarpį tarp sesijų įvertinimas;

k) savanoriškas ICMM veiklos nutraukimas.

Plenarinė sesija

26 straipsnis

1. Komitetas gali rinktis į plenarinę sesiją tais metais, kai Generalinė Asamblėja nešaukiama, arba karo medicinos mokslo dienų, seminarų ar simpoziumų, kuriuos organizuoja valstybė narė, gavusi ICMM sutikimą arba paramą, proga.

2. Plenarinė sesija gali būti sušaukta spręsti:

a) su ICMM administravimu ir finansais susijusius klausimus;

b) kito tarptautinio karo medicinos kongreso rengimo klausimus;

c) kitus su ICMM organizacija ir veikla susijusius klausimus, kurių sprendimo atidėjimas iki kitos Generalinės Asamblėjos būtų žalingas.

Neeilinė sesija

27 straipsnis

1. Komitetas gali rinktis į neeilinę sesiją, jei Komiteto biuras mano, kad tai būtina dėl tam tikrų aplinkybių.

2. Pranešimuose apie šaukiamą neeilinę sesiją, siunčiamuose valstybių narių delegatams, turi būti nurodyta tiksli visų klausimų, kurie bus nagrinėjami neeilinėje sesijoje, darbotvarkė.

Balsavimas

28 straipsnis

Tarptautinis karo medicinos komitetas sprendimus priima paprastąja balsų dauguma, nesvarbu, kiek narių dalyvautų, išskyrus sprendimus dėl klausimų, kuriems taikomos konkrečios Statuto nuostatos ar taisyklės dėl būtinos daugumos ir kvorumo.

Nariams priimti ir šalinti bei šio Statuto pakeitimams daryti būtina dviejų trečdalių balsų dauguma ir pusės narių kvorumas.

Jei balsai pasidalija po lygiai, lemia pirmininko balsas.

VII DALIS

FINANSų VALDYMAS

Lėšos ir biudžetas

29 straipsnis

1. Uždaviniams vykdyti ICMM suteikiamas personalas, įranga, patalpos ir lėšos.

2. Belgijos vyriausybė aprūpina patalpomis ir reikiamu pavaldžiu personalu, įranga bei baldais.

3. Lėšas sudaro:

a) valstybių narių piniginės įmokos, mokamos kaip metinis mokestis; jų dydis nustatomas pagal ICMM Generalinės Asamblėjos, plenarinės sesijos ar neeilinės sesijos patvirtintą skalę;

b) valstybinių ar privačių organizacijų ir privačių asmenų dovanotos lėšos;

c) pajamos iš prekybos ICMM Generalinio sekretoriato leidiniais ir iš jų leidybos.

4. ICMM lėšas valdo generalinis sekretorius, kuris yra atskaitingas ir atsakingas už šį valdymą Komitetui. Generalinis sekretorius reguliariai informuoja ICMM pirmininką apie sąskaitų pasikeitimus.

Kiekvienos Generalinės Asamblėjos proga generalinis sekretorius:

a) teikia Komitetui tvirtinti ataskaitą apie sąskaitų pasikeitimus po paskutiniosios Generalinės Asamblėjos. Komitetas iš valstybių delegatų paskiria tris auditorius atlikti sąskaitų auditą ir teikti Komitetui rekomendaciją tvirtinti ar netvirtinti generalinio sekretoriaus praėjusių ūkinių metų ataskaitą. Jei ataskaita nepatvirtinama, ICMM pirmininkas nurodo imtis veiksmų padėčiai ištaisyti. Atlikus tuos veiksmus, generalinis sekretorius rezultatus pateikia valstybių narių delegatams ir peržiūrėtas sąskaitas teikia tvirtinti Komiteto Generalinei Asamblėjai, plenarinei sesijai ar neeilinei sesijai;

b) teikia Komitetui tvirtinti numatomų pajamų ir išlaidų biudžetą laikotarpiui tarp tuo metu vykstančio tarptautinio kongreso ir kito kongreso.

5. Generalinis sekretorius negali daryti jokių patvirtintame biudžete nenumatytų išlaidų, išskyrus nenumatytais atvejais, iškilusiais vykdant įprastinę ICMM veiklą. Tokiais atvejais generalinis sekretorius nedelsdamas praneša ICMM pirmininkui apie minėtas nenumatytas išlaidas. Taip pat artimiausiame ICMM posėdyje jis pateikia paaiškinamąją ataskaitą dėl šių išlaidų ir prašo, kad Komiteto nariai balsuodami ją patvirtintų.

6. Auditorių komisiją sudaro trys auditoriai, kuriuos teikia valstybės narės ir skiria Generalinė Asamblėja laikotarpiui tarp dviejų kongresų.

Generalinis sekretorius kas šeši mėnesiai informuoja auditorius apie finansinę ICMM padėtį.

Generalinės Asamblėjos metu auditoriai teikia ataskaitą Komitetui. Generalinis sekretorius bet kuriuo metu suteikia visą finansinę informaciją, kurios paprašo pirmininkas.

VIII DALIS

STATUTO PERŽIŪRĖJIMAS

Statuto peržiūrėjimas

30 straipsnis

1. Komitetas gali peržiūrėti visą šį Statutą arba jo dalį.

2. Įprastinėmis aplinkybėmis pasiūlymą peržiūrėti Statutą generalinis sekretorius turi gauti mažiausiai prieš vienerius metus iki kitos Generalinės Asamblėjos numatytos sušaukimo dienos. Pasiūlymo forma – mažiausiai vieno penktadalio ICMM valstybių delegatų pasirašyta peticija. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūlomo pakeitimo tiksli formuluotė, taip pat deramas pagrindimas. Reikiama tvarka pateiktas pasiūlymas įtraukiamas į kitos Generalinės Asamblėjos darbotvarkę ir mažiausiai prieš šešis mėnesius iki tos Generalinės Asamblėjos numatytos sušaukimo dienos pasiunčiamas visiems valstybių delegatams ir pareigūnams, kuriems pagal statutą yra suteikta teisė balsuoti toje Generalinėje Asamblėjoje.

3. Susiklosčius aplinkybėms, kurios trukdo ICMM normaliai funkcionuoti, Komiteto biuras gali įtraukti į Generalinės Asamblėjos, plenarinės sesijos ar neeilinės sesijos darbotvarkę pasiūlymą peržiūrėti Statutą. Pasiūlymas iš anksto pateikiamas ICMM valstybių delegatams ir pareigūnams.

4. Įvertindamas siūlymą peržiūrėti Statutą, Generalinis sekretorius gali raštu kreiptis į Patariamąją kolegiją dėl rekomendacijų.

5. Generalinėje Asamblėjoje ar neeilinėje sesijoje balsuojant pagal Statuto nuostatas dėl pasiūlymo peržiūrėti Statutą:

a) turi būti pusės ICMM pareigūnų, turinčių teisę balsuoti, kvorumas ir

b) patvirtinimui būtina dviejų trečdalių asmenų, turinčių teisę balsuoti, balsų dauguma.

IX DALIS

KOMITETO VEIKLOS SAVANORIŠKAS NUTRAUKIMAS

Komiteto veiklos savanoriškas nutraukimas

31 straipsnis

1. Sprendimą dėl ICMM veiklos savanoriško nutraukimo gali priimti tik Komitetas.

2. Įprastinėmis aplinkybėmis pasiūlymą nutraukti ICMM veiklą generalinis sekretorius turi gauti mažiausiai prieš vienerius metus iki kitos Generalinės Asamblėjos numatytos sušaukimo dienos. Pasiūlymo forma – mažiausiai vieno penktadalio ICMM valstybių delegatų pasirašyta peticija. Reikiama tvarka pateiktas pasiūlymas įtraukiamas į kitos Generalinės Asamblėjos darbotvarkę ir mažiausiai prieš šešis mėnesius iki tos Generalinės Asamblėjos numatytos sušaukimo dienos pasiunčiamas visiems valstybių delegatams ir pareigūnams, kuriems pagal statutą yra suteikta teisė balsuoti toje Generalinėje Asamblėjoje.

3. Susiklosčius nepaprastoms aplinkybėms, Patariamoji kolegija gali įtraukti į Generalinės Asamblėjos ar neeilinės sesijos darbotvarkę pasiūlymą nutraukti ICMM veiklą. Pasiūlymas iš anksto prieš sesiją pateikiamas ICMM valstybių delegatams ir pareigūnams.

4. Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl pasiūlymo nutraukti ICMM veiklą:

a) turi būti pusės ICMM valstybių delegatų ir pareigūnų, turinčių teisę balsuoti, kvorumas ir

b) patvirtinimui būtina dviejų trečdalių asmenų, turinčių teisę balsuoti, balsų dauguma.

X DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

vartojamos kalbos

Oficialios kalbos

32 straipsnis

1. ICMM oficialios kalbos yra dvi kalbos – anglų ir prancūzų.

2. Statutas, vidaus taisyklės ir jų galimi pakeitimai, teikiami tvirtinti ICMM narių sesijai, parengiami mažiausiai dviem kalbomis – anglų ir prancūzų; tekstas prancūzų kalba yra viršesnis.

3. Be anglų ir prancūzų kalbų, gali būti laikinai ar nuolat vartojamos kitos kalbos. Tuo tikslu yra pasirašomas protokolas, kurį sudaro ir pasirašo ICMM vardu generalinis sekretorius ir suinteresuotos valstybės ar valstybių grupės delegatas.

Generalinės Asamblėjos ar plenarinės sesijos posėdžio metu Generalinis sekretorius su tokiu protokolu supažindina Komiteto narius.

______________