TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS

KONVENCIJA Nr. 144

DĖL TRIŠALIŲ KONSULTACIJŲ TARPTAUTINĖMS DARBO NORMOMS ĮGYVENDINTI

Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija,

Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1976 m. birželio 2 d. susirinkusi į šešiasdešimt pirmąją sesiją,

primindama tarptautinėse darbo konvencijose ir rekomendacijose – ypač 1948 metų konvencijoje dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, 1949 metų konvencijoje dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, 1960 metų rekomendacijoje dėl konsultacijų (pramoniniu ir nacionaliniu lygiais) – esančias sąlygas, patvirtinančias darbdavių ir darbuotojų teisę sukurti laisvas ir nepriklausomas organizacijas ir raginančias imtis priemonių, skatinančių nacionaliniu lygiu efektyvias valstybinės valdžios, darbdavių ir darbuotojų organizacijų konsultacijas, taip pat daugelio tarptautinių darbo konvencijų ir rekomendacijų nuostatas, numatančias darbdavių ir darbuotojų organizacijų konsultacijas šioms konvencijoms ir rekomendacijoms įgyvendinti,

apsvarsčiusi sesijos darbotvarkės ketvirtąjį punktą „Trišalio mechanizmo sukūrimas tarptautinių darbo normų įgyvendinimui skatinti“ ir nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti,

nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,

tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt šeštųjų metų birželio dvidešimt pirmą dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1976 metų konvencija dėl trišalių konsultacijų (tarptautinės darbo normos):

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje terminas „atstovaujančios organizacijos“ reiškia darbdaviams ir darbuotojams labiausiai atstovaujančias organizacijas, kurios pasinaudoja teise laisvai kurti asociacijas.

2 straipsnis

1. Kiekviena Tarptautinės darbo organizacijos narė, kuri ratifikuoja šią Konvenciją, įsipareigoja įgyvendinti procedūras, kurios garantuoja efektyvias vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų konsultacijas Tarptautinės darbo organizacijos veiklos klausimais, numatytais šios Konvencijos 5 straipsnio 1 punkte.

2. Šio straipsnio 1 punkte numatytų procedūrų esmė ir forma apibrėžiamos kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į nacionalinę praktiką po konsultacijų su atstovaujančiomis organizacijomis, kur tokios organizacijos egzistuoja ir tokios procedūros nėra nustatytos.

3 straipsnis

1. Darbdavių ir darbuotojų atstovai šios Konvencijos numatytoms procedūroms įgyvendinti laisvai renkami jiems atstovaujančiose organizacijose, kur tokios organizacijos yra.

2. Darbdaviai ir darbuotojai atstovaujami lygiais pagrindais bet kurioje konsultacijoms skirtoje struktūroje.

4 straipsnis

1. Kompetentinga valdžios institucija prisiima atsakomybę teikti administracinę paramą šioje Konvencijoje numatytoms procedūroms.

2. Kompetentingos valdžios institucijos ir atstovaujančiosios organizacijos, jei jos yra, susitaria dėl bet kokio reikiamo tų procedūrų dalyvių mokymo finansavimo.

5 straipsnis

1. Šios Konvencijos numatytų procedūrų tikslas yra konsultacijos dėl:

(a) vyriausybės atsakymų į klausimus Tarptautinės darbo konferencijos darbotvarkės klausimais ir vyriausybės komentarų dėl Konferencijoje svarstyti siūlomų tekstų;

(b) pasiūlymų kompetentingai valdžios institucijai ar institucijoms dėl pagal Tarptautinės darbo organizacijos Statuto 19 straipsnį teikiamų konvencijų ir rekomendacijų;

(c) persvarstymo atitinkamais laikotarpiais neratifikuotų konvencijų ir rekomendacijų, kurios dar neturi galios, kad būtų numatyta, kokios jų įgyvendinimą ir ratifikavimą skatinančios priemonės gali būti priimtos;

(d) klausimų, kylančių Tarptautiniam darbo biurui teikiamose ataskaitose pagal Tarptautinės darbo organizacijos statuto 22 straipsnį;

(e) pasiūlymų denonsuoti ratifikuotas konvencijas.

2. Kad būtų reikiamai apsvarstyti šio straipsnio 1 punkte išdėstyti klausimai, konsultacijos rengiamos tam tikrais susitarime numatytais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

6 straipsnis

Kompetentinga valdžios institucija išleidžia metinę ataskaitą dėl šioje Konvencijoje numatytų procedūrų taikymo, kai po konsultacijų su atstovaujančiomis organizacijomis, kur tokios organizacijos yra, nutariama, kad tai reikalinga.

7 straipsnis

Oficialūs šios Konvencijos ratifikavimo raštai siunčiami Tarptautinio darbo biuro Generaliniam direktoriui užregistruoti.

8 straipsnis

1. Ši Konvencija privaloma tik toms Tarptautinės darbo organizacijos narėms, kurių ratifikavimo raštus yra užregistravęs Generalinis direktorius.

2. Ji įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinis direktorius užregistruoja dviejų Organizacijos narių ratifikavimo raštus.

3. Kiekvienoje valstybėje Organizacijos narėje ši Konvencija pradeda galioti po dvylikos mėnesių nuo jos ratifikavimo rašto užregistravimo dienos.

9 straipsnis

1. Kiekviena Organizacijos narė, ratifikavusi šią Konvenciją, praėjus dešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo dienos, gali ją denonsuoti pasiųsdama Tarptautinio darbo biuro Generaliniam direktoriui užregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Denonsavimas įsigalioja po metų nuo jo užregistravimo dienos.

2. Kiekvienai Organizacijos narei, kuri ratifikavo šią Konvenciją ir pasibaigus 1 punkte nurodytam dešimties metų terminui per metus nepasinaudojo šiame straipsnyje numatyta denonsavimo teise, Konvencija galios dar dešimtį metų, o vėliau galės ją denonsuoti pasibaigus kiekvienam dešimties metų terminui šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

1. Tarptautinio darbo biuro Generalinis direktorius informuoja visas Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo raštų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė Organizacijos narės, užregistravimą.

2. Informuodamas Organizacijos nares apie gauto antrojo ratifikavimo rašto užregistravimą, Generalinis direktorius atkreipia jų dėmesį į šios Konvencijos įsigaliojimo datą.

11 straipsnis

Tarptautinio darbo biuro Generalinis direktorius nusiunčia Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui užregistruoti pagal Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus ratifikavimo raštus ir pareiškimus dėl denonsavimo, kuriuos jis yra užregistravęs pagal ankstesnių straipsnių nuostatas.

12 straipsnis

Jei Tarptautinio darbo biuro Administracinė taryba mano, jog yra būtina, ji informuoja Generalinę konferenciją apie šios Konvencijos taikymą ir svarsto, ar į Konferencijos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Konvencijos visiško ar dalinio pakeitimo.

13 straipsnis

1. Jei Konferencija priims naują konvenciją, ištisai ar iš dalies pakeičiančią šią Konvenciją, ir jeigu naujojoje konvencijoje nebus numatyta kitaip, tai:

(a) kuriai nors Organizacijos narei ratifikavus naująją – pakeičiančią konvenciją, nepaisant 9 straipsnio nuostatų, automatiškai tuoj pat denonsuojama ši Konvencija, su sąlyga, kad naujoji – pakeičianti konvencija yra įsigaliojusi;

(b) nuo naujosios – pakeičiančios konvencijos įsigaliojimo dienos Organizacijos narės šios Konvencijos ratifikuoti negali.

2. Ši Konvencija kiekvienu atveju galioja savo forma ir turiniu toms Organizacijos narėms, kurios ją ratifikavo, bet neratifikavo pakeičiančios konvencijos.

14 straipsnis

Šios Konvencijos angliškas ir prancūziškas tekstai turi vienodą galią.

______________