LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 215 „DĖL PRIVALOMŲJŲ REIKALAVIMŲ SĖKLINĖMS BULVĖMS“ PAKEITIMO

 

2008 m. liepos 14 d. Nr. 3D-382

Vilnius

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 215 „Dėl Privalomųjų reikalavimų sėklinėms bulvėms“ (Žin., 2000, Nr. 56-1673; 2005, Nr. 59-2080) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PRIVALOMŲJŲ RINKAI TIEKIAMŲ SĖKLINIŲ BULVIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

Siekdama užtikrinti kokybiškų sėklinių bulvių dauginimą ir tiekimą rinkai,

tvirtinu Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašą (pridedama).“

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                         KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 215

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-382 redakcija)

 

PRIVALOMŲJŲ RINKAI TIEKIAMŲ SĖKLINIŲ BULVIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašas (toliau – aprašas) parengtas atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EAAO) sėklinių bulvių sertifikavimo tvarką (EAAO (1999) EAAO standartas PM 4/28 (1) Sertifikavimo tvarka. Sėklinės bulvės. EAAO Biuletenis 29, 253-267), 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 29 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva 2007/41/EB (OL 2007 L 169, p. 51), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 340) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu 2005/908/EB (OL 2005 L 329, p. 37), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 281) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2006) 6568 (OL 2007 L 32, p. 167), Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos standartą S-1 dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis ir jų kokybės kontrolės (UNECE (2006) UNECE standartas S-1. Sėklinės bulvės).

2. Aprašo tikslas – užtikrinti kokybiškų, sveikų sėklinių bulvių dauginimą, siekiant jas tiekti rinkai.

3. Aprašas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – asmenys), užsiimantiems sėklinių bulvių dauginimu ir tiekimu rinkai.

4. Aprašas netaikomas sėklinėms bulvėms, kurios skirtos eksportuoti į ne Europos Sąjungos valstybes.

5. Sėklinių bulvių tiekimas nesiekiant komercinio veislės panaudojimo, apimantis toliau išvardytus veiksmus, nelaikomas tiekimu rinkai:

5.1. sėklinių bulvių tiekimas oficialiems bandymams ir tikrinimo įstaigoms;

5.2. sėklinių bulvių tiekimas paslaugų teikėjams dauginti, perdirbti ar pakuoti, jei paslaugų teikėjas netampa taip tiekiamų sėklinių bulvių nei derliaus produkcijos savininku.

6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), remdamasi Europos Komisijos sprendimu, nustato šio aprašo 5 punkte minėtų sėklinių bulvių tiekimo sąlygas. Sėklinių bulvių tiekėjas pateikia Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba) su paslaugų teikėju sudarytos sutarties kopiją, įskaitant standartus ir reikalavimus, kuriuos atitinka tiekiamos sėklinės bulvės.

7. Šiame apraše vartojamos sąvokos:

Atrinktasis augalas – tipingas kurios nors veislės augalas, vizualiai atrinktas iš augalų augyno ir skirtas sėklinėms bulvėms išauginti.

Augalų auginimas in vitro (toliau – in vitro)augalų auginimas uždaruose induose (kolbose, mėgintuvėliuose ir kt.) mitybinėse terpėse steriliomis sąlygomis.

Meristeminių audinių kultūra – panašios sandaros atliekančios vienodą fiziologinę funkciją ląstelės, auginamos iš meristeminio nediferencijuoto audinio.

Oficialiosiosios priemonės – priemonės, kurias taiko sėklinėms bulvėms Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba arba bet kuris asmuo. Oficialiosios priemonės juridiniams ir fiziniams asmenims turi neteikti asmeninės naudos.

Sėklinės bulvės – bulvių gumbai, skirti sėklai dauginti pagal šiame apraše išvardytus dauginimo etapus, atitinkantys nustatytus kokybės ir fitosanitarijos reikalavimus.

Sėklinių bulvių pasėlio aprobavimas (toliau – aprobavimas) – sėklinių bulvių pasėlio veislinių savybių patvirtinimas lauke, siekiant nustatyti pasėlio tinkamumą tam tikros veislės ir kategorijos (klasės) sėklinėms bulvėms išauginti.

Sėklinių bulvių siunta – vienos veislės ir kategorijos (klasės) sėklinių bulvių, užaugintų viename lauke ir nurodytų viename dokumente (dauginamosios medžiagos sertifikate), kiekis.

Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2004, Nr. 156-5687), Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583), Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 113-3285), Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 104-3701) ir Augalų pasų, reikalingų tam tikrų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimui Europos Bendrijoje, standartizavimo, išdavimo ir keitimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-263 (Žin., 2003, Nr. 81-3711), vartojamas sąvokas.

 

II. SĖKLINIŲ BULVIŲ DAUGINIMO ETAPAI

 

8. Sėklinių bulvių dauginimo etapai (šio aprašo 1 priedas):

8.1. atrinktojo augalo pasirinkimas;

8.2. meristeminės audinių kultūros (MAK) ir devirusuotų mikroaugalų (m0) gavimas;

8.3. bulvių mikroaugalų (m0) dauginimas in vitro;

8.4. bulvių minigumbų (m1) dauginimas šiltnamyje;

8.5. bulvių gumbų (m2) dauginimas šiltnamyje ar lauko sąlygomis;

8.6. elitinių pirmos klasės (E1), antros klasės (E2), trečios klasės (E3) sėklinių bulvių dauginimas lauko sąlygomis;

8.7. sertifikuotų pirmos klasės (A) ir antros klasės (B) sėklinių bulvių išauginimas.

9. Sėklinių bulvių meristeminis dauginimas vykdomas daugintojui pateikus kontroliuojančioms institucijoms dauginimo metodikas ir kitą informaciją, susijusią su dauginamosios medžiagos kiekiais kiekviename dauginimo etape.

 

III. SĖKLINIŲ BULVIŲ KATEGORIJOS

 

10. Sėklinės bulvės pagal kategorijas skirstomos į:

10.1. superelitines, kurioms priklauso:

10.1.1. m0 klasės sėklinių bulvių mikroaugalai, regeneravę meristeminėje audinių kultūroje, neužsikrėtę virusine infekcija, bakterinėmis ir grybinėmis ligomis;

10.1.2. m1 klasės sėklinių bulvių minigumbai, išauginti specialiame auginimo substrate šiltnamyje iš bulvių mikroaugalų (m0), atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas bulvių minigumbams (m1). Bulvių minigumbai (m1) daugiausia naudojami bulvių gumbams (m2) išauginti;

10.1.3. m2 klasės sėklinių bulvių gumbai, išauginti iš bulvių minigumbų (m1), atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas bulvių gumbams (m2). Bulvių gumbai (m2) naudojami elitinėms pirmos klasės sėklinėms bulvėms (E1) išauginti, o neatitikus reikalavimų gali būti suteikiama žemesnė kategorija ir (ar) klasė;

10.2. elitines, kurioms priklauso:

10.2.1. pirmos klasės sėklinių bulvių gumbai (E1), išauginti iš superelitinių bulvių gumbų (m2), atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas pirmos klasės sėklinėms bulvėms (E1). Pirmos klasės sėklinės bulvės (E1) naudojamos antros klasės sėklinėms bulvėms (E2) išauginti, o neatitikus reikalavimų gali būti suteikiama žemesnė kategorija ir (ar) klasė;

10.2.2. antros klasės sėklinių bulvių gumbai (E2), išauginti iš pirmos klasės sėklinių bulvių (E1), atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas antros klasės sėklinėms bulvėms (E2). Antros klasės sėklinės bulvės (E2) naudojamos trečios klasės sėklinėms bulvėms (E3) išauginti, o neatitikus reikalavimų gali būti suteikiama žemesnė kategorija ir (ar) klasė;

10.2.3. trečios klasės sėklinių bulvių gumbai (E3), išauginti iš antros klasės sėklinių bulvių (E2), atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas trečios klasės sėklinėms bulvėms (E3). Trečios klasės sėklinės bulvės (E3) naudojamos sertifikuotoms pirmos klasės sėklinėms bulvėms (A) išauginti, o neatitikus reikalavimų gali būti suteikiama žemesnė kategorija ir (ar) klasė;

10.3. sertifikuotas, kurioms priklauso:

10.3.1. pirmos klasės sėklinių bulvių gumbai (A), išauginti iš elitinių trečios klasės sėklinių bulvių (E3) arba iš aukštesnių kategorijų sėklinių bulvių, atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas pirmos klasės sėklinėms bulvėms (A). Pirmos klasės sėklinės bulvės (A) naudojamos antros klasės sėklinėms bulvėms (B) išauginti, o neatitikus reikalavimų gali būti suteikiama žemesnė klasė;

10.3.2. antros klasės sėklinių bulvių gumbai (B), išauginti iš pirmos klasės sėklinių bulvių (A) arba iš aukštesnių kategorijų sėklinių bulvių, atitinkantys šio aprašo 2–4 prieduose nurodytas sąlygas antros klasės sėklinėms bulvėms (B). Antros klasės sėklinės bulvės (B) naudojamos nesėklinėms bulvėms auginti.

11. Pasėlio kategorija (klasė) įvardijama pagal būsimo derliaus sėklos kategoriją (klasę).

12. Sėklinėms bulvėms, Europos Komisijos sprendimu, gali būti nustatytos:

12.1. Europos Bendrijos klasės;

12.2. šioms klasėms taikomi reikalavimai;

12.3. šioms klasėms taikomos nuorodos;

12.4. šių Europos Bendrijos klasių taikymo apimtys.

 

IV. SĖKLINIŲ BULVIŲ SERTIFIKAVIMAS

 

13. Sėklinių bulvių sertifikavimo etapai:

13.1. dauginamosios medžiagos tiekėjas kreipiasi į Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, prašydamas ištirti laukus sėklinėms bulvėms dauginti dėl cistas sudarančių nematodų;

13.2. dauginamosios medžiagos tiekėjas kreipiasi į Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą dėl sėklinių bulvių pasėlių aprobavimo. Aprobuotojas patikrina, ar dauginamosios medžiagos tiekėjas yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir atestuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, ar sėklinių bulvių veislės įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą (toliau – Augalų veislių sąrašas), kurį tvirtina Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro (toliau – Augalų veislių tyrimo centras) direktorius, arba į Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą (toliau – Bendrasis katalogas). Sėklinių bulvių pasėlis įvertinamas pagal šio aprašo 2 priede nurodytus reikalavimus;

13.3. dauginamosios medžiagos tiekėjas kreipiasi į Valstybinės augalų apsaugos tarnybos regioninius augalų apsaugos ir karantino punktus dėl sėklinių bulvių mėginių paėmimo fitosanitariniams tyrimams. Sėklinių bulvių derlius Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje ištiriamas dėl karantininių organizmų: bulvių žiedinio puvinio (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus), bulvių rudojo puvinio (Ralstonia solanacearum), bulvių gumbų verpstiškumo viroido Potato spindle tuber viroid (PSTVd), bulvių vėžio (Synchytrium endobioticum), stiebinio bulvinio nematodo (Ditylenchus destructor), kolumbinio galinio nematodo (Meloidogyne chitwoodi), klastingojo galinio nematodo (M. fallax), dėl šio aprašo 5 priede nurodytų bulvių kokybei kenkiančių virusų. Atlikus fitosanitarijos kontrolę, neturi būti aptikta karantininių organizmų. Užsikrėtimas virusais neturi viršyti šio aprašo 4 priede nustatytų reikalavimų;

13.4. dauginamosios medžiagos tiekėjo saugykloje sėklinės bulvės laikomos atskirai pagal veisles, kategorijas, klases ir auginimo lauką. Sėklinės bulvės laikomos aruoduose, konteineriuose, ant kurių priklijuotose etiketėse nurodoma bulvių veislė, kategorija, klasė, lauko, iš kurio bulvės nukastos, numeris. Saugykloje turi būti sėklinių bulvių sandėliavimo planas. Dauginamosios medžiagos tiekėjas sėklines bulves rūšiuoja, fasuoja į fasuotes, kurias būtų galima ženklinti oficialiomis etiketėmis – augalo pasais;

13.5. dauginamosios medžiagos tiekėjas visų kategorijų fasuotes ar konteinerius oficialiai prižiūrint uždaro taip, kad jų negalima būtų atidaryti nepažeidžiant uždarymo sistemos arba ant oficialios etiketės – augalo paso, numatytos šio aprašo 13.7 punkte, matytųsi sugadinimo ženklai. Uždarymo sistemą sudaro pirmiau minėta etiketė – augalo pasas arba pritvirtinta oficiali plomba. Uždarymo sistemos priemonės netaikomos, jeigu naudojama vienkartinio sandarinimo sistema. Europos Komisijos sprendimu gali būti nustatoma, ar konkreti sandarinimo sistema atitinka šio punkto nuostatas;

13.6. fasuotės ir konteineriai, kurie buvo oficialiai uždaryti, vieną ar daugiau kartų iš naujo uždaromi tik oficialiai prižiūrint. Jei fasuotės uždaromos iš naujo, etiketėje-augalo pase nurodomas uždarymo faktas, naujausia uždarymo data ir tarnybos pavadinimas;

13.7. sėklinių bulvių fasuotės ir konteineriai:

13.7.1. išorinėje pusėje ženklinami oficialia etikete-augalo pasu, išspausdinta Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos arba jos įgalioto asmens, kuri anksčiau nebuvo naudota ir kuri atitinka 6 priede nurodytus reikalavimus. Joje turi būti pateikta informacija lietuvių ir anglų kalbomis. Jeigu naudojama pakabinamoji etiketė, visais atvejais ji pritvirtinama sutvirtinant oficialia plomba. Jei leidžiama naudoti oficialias lipnias etiketes, fasuotės turi būti oficialiai plombuotos. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba, Europos Komisijos sprendimu, oficialiai prižiūrint gali leisti neištrinamais spaudmenimis užrašyti informaciją ant pakuotės pagal etiketės pavyzdį;

13.7.2. turi turėti tokios pat spalvos kaip etiketė oficialų dokumentą, kuriame būtų nurodyta bent jau tokia pat informacija, kokia turi būti pateikta etiketėje pagal šio aprašo 6 priedo 1.2.3, 1.2.4 ir 1.2.6 punktus. Šis dokumentas sudaromas taip, kad jo nebūtų galima supainioti su šio aprašo 13.7.1 punkte minima oficialia etikete. Šio dokumento nereikia, jei informacija neištrinamais spaudmenimis užrašoma ant fasuotės arba jei naudojama lipni arba neplyštančios medžiagos etiketė;

13.8. sėklinių bulvių fasuotes etiketėmis-augalo pasais gali ženklinti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos specialistai ar patys augintojai, kontroliuojant Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai ir Valstybinei augalų apsaugos tarnybai. Pakartotinai sėklinių bulvių fasuotes perženklinti etiketėmis-augalo pasais gali tik Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos specialistai, etiketėje nurodydami perženklinimo faktą, datą ir tarnybos pavadinimą;

13.9. dauginamosios medžiagos tiekėjas kreipiasi į Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą dėl gumbų kokybės tyrimų pagal šio aprašo 3 priedo reikalavimus ir sertifikato išdavimo. Bandinių ėmėjas ima sėklinių bulvių bandinį iš paženklintos oficialia etikete-augalo pasu sėklinių bulvių siuntos fasuotės ar konteinerio pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininko patvirtintą sėklinių bulvių bandinių ėmimo metodiką. Bandinį galima imti iš neženklintos sėklinių bulvių siuntos tik tuo atveju, jei siunta bus ženklinama oficialia etikete-augalo pasu oficialiai prižiūrint Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos bandinių ėmėjui. Sėklinių bulvių kokybės tyrimai atliekami pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininko patvirtintą sėklinių bulvių gumbų kokybės nustatymo metodiką;

13.10. superelitinių, elitinių ir sertifikuotų sėklinių bulvių pasėliams ir jų siuntoms atitikus šio aprašo reikalavimus, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba išduoda sėklinių bulvių sertifikatą.

14. Žemės ūkio ministerija, Europos Komisijos sprendimu, gali nustatyti, kad tam tikrais šiame apraše nenumatytais atvejais elitinių sėklinių bulvių ar sertifikuotų sėklinių bulvių fasuotės ar konteineriai būtų paženklinti tiekėjo etikete (tai gali būti nuo oficialios etiketės-augalo paso atskirta etiketė arba tiekėjo informacija, išspausdinta ant pačios pakuotės ar konteinerio). Duomenys, kurie turi būti nurodyti tokioje etiketėje, nustatomi Europos Komisijos sprendimu.

15. Genetiškai modifikuotos veislės sėklinių bulvių etiketėse-augalo pasuose arba oficialiuose ar neoficialiuose dokumentuose, kurie tvirtinami ar pridedami prie sėklinių bulvių siuntos, pagal šio aprašo nuostatas turi būti aiškiai nurodyta, kad veislė yra genetiškai modifikuota.

16. Apie bet kokį elitinių ar sertifikuotų sėklinių bulvių cheminį apdorojimą turi būti nurodyta oficialioje etiketėje-augalo pase arba tiekėjo etiketėje ir ant fasuotės, jos viduje arba ant konteinerio.

 

V. SĖKLINIŲ PASĖLIŲ REIKALAVIMAI

 

17. Aprobuotojui apžiūrint sėklinių bulvių pasėlius, pasėlio savininkas privalo pateikti sėklinių bulvių įsigijimo dokumentus, lauko schemas, duomenis apie priešsėlius, sėjomainas. Jei veislė neįrašyta į Augalų veislių sąrašą, o įrašyta į Bendrąjį katalogą, pasėlio savininkas Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai turi pateikti veislės aprašymo, parengto oficialios valstybės narės institucijos, atlikusios išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus, kopiją.

18. Aprobuojama pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininko patvirtintas metodikas. Sėkliniai pasėliai turi atitikti šio aprašo 2 priede nurodytas nuostatas.

19. Sėklinius pasėlius galima aprobuoti, jeigu toje pačioje vietoje bulvės nebuvo augintos mažiausiai 4 metus.

20. Sėkliniams pasėliams būtini minimalūs apsauginiai atstumai. Sėklai skirtos bulvės turi būti auginamos ne mažesniu kaip 100 m atstumu nuo kitų bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų pasėlių. Jei viename lauke auginama daugiau kaip vienos veislės ir klasės bulvės, būtina tarp jų palikti vieną neužsodintą vagą. Rekomenduojami kaimyniniai augalai: varpiniai javai, grikiai, daugiametės žolės.

 

VI. SĖKLINIŲ BULVIŲ FITOSANITARINIAI REIKALAVIMAI

 

21. Atrinktieji augalai atrenkami patikrinus, ar nėra užkrėsti bulvėms kenksmingais organizmais, išvardytais šio aprašo 13.3 punkte ir 5 priede.

22. Meristeminių audinių kultūra (MAK) gaunama iš atrinktojo augalo sertifikuotoje laboratorijoje, kurioje neauginami kiti augalai, galintys būti bulvių ligų pernešėjai.

23. Superelitiniai bulvių mikroaugalai (m0) gali būti tiriami dėl virusinių ligų ir vėliau dauginami laboratorijoje in vitro metodu ir laikomi taip, kad būtų išvengta audinių kaliaus susidarymo, apvytimo ar užkrėtimo bulvėms kenksmingais organizmais, išvardytais šio aprašo 13.3 punkte ir 5 priede.

24. Išauginti in vitro bulvių mikroaugalai (m0) toliau auginami izoliuotomis sąlygomis šiltnamyje, atskirai nuo kitų augalų, gautų iš nemeristeminių audinių. Auginimo substratas turi būti neužkrėstas auksiniu bulviniu nematodu (Globodera rostochiensis) ir blyškiuoju bulviniu nematodu (G. pallida). Saugant pasodintus bulvių mikroaugalus (m0), tai yra bulvių augalų (m1) pasėlį nuo užkrėtimo, turi būti naudojamos fitosanitarijos priemonės (dėvimi apsauginiai drabužiai, keičiama ir dezinfekuojama avalynė, naudojamas bulvėms kenksmingais organizmais neužkrėstas vanduo). Sėklinės m1 klasės bulvės neturi būti užsikrėtusios bulvėms kenksmingais organizmais, išvardytais šio aprašo 13.3 punkte ir 5 priede.

25. Superelitiniai bulvių gumbai (m2), elitinės ir sertifikuotos sėklinės bulvės auginamos tokiomis sąlygomis, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika virusais, kuriuos perneša amarai (įskaitant tinkamu laiku purškimą insekticidais, ankstyvąjį bulvienojų naikinimą). Turi būti imtasi fitosanitarijos priemonių, mažinančių galimybes išplisti kontaktiniu būdu ir dirvožemiu plintančioms ligoms. Kenksmingųjų organizmų kontrolei turi būti naudojami augalų apsaugos produktai, parenkami saugūs izoliaciniai atstumai nuo kitų bulvių pasėlių, atsižvelgiant į kraštovaizdžio reljefą, kitus gamtinius riboženklius, trukdančius amarams plisti.

26. Superelitiniai bulvių gumbai (m2), elitinės ir sertifikuotos sėklinės bulvės tikrinamos dėl šio aprašo 5 priede nurodytų virusų, kurių kiekis neturi viršyti šio aprašo 4 priede nustatytų reikalavimų. Sėklinės bulvės turi būti neužsikrėtusios šio aprašo 13.3 punkte išvardytais bulvėms kenksmingais organizmais.

27. Sėklinių bulvių bandiniai imami ir stiebagumbių bei pasėlių atitiktis fitosanitarijos reikalavimams įvertinama pagal Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko patvirtintas metodikas.

28. Superelitinėms, elitinėms sėklinėms ir kitoms bulvėms auginti įmonė turi turėti atskirą žemės ūkio techniką, kitus įrankius, bulvių rūšiavimo punktus, saugyklas. Superelitinės ir elitinės sėklinės bulvės turi būti auginamos, rūšiuojamos, transportuojamos, sandėliuojamos atskirai nuo kitų bulvių. Sertifikuotos sėklinės ir kitos bulvės turi būti auginamos ir tvarkomos atskirai arba tarp sėklai ir maistui skirtų bulvių auginimo ir atsargų tvarkymo atliekamas valymas ir dezinfekcija. Sandėliai dezinfekuojami, pasėliai, bulvių gumbai apdorojami tik registruotomis augalų apsaugos priemonėmis, laikantis augalų apsaugos priemonių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

29. Sėklinių bulvių dauginimo dokumentavimo sistema turi būti sutvarkyta taip, kad užtikrintų informacijos apie augalų kilmę ir gamybos apimtį prieinamumą, o sėklos įsigijimo dokumentai saugomi. Taip pat saugomi dokumentai, patvirtinantys šiame apraše nustatytų atlikti tyrimų rezultatus, išduoti kiekvienu dauginimo etapu.

 

VII. SĖKLINIŲ GUMBŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

30. Sėklinės bulvės, dėl kurių įrašymo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, turi atitikti sertifikuotai kategorijai šio aprašo 2–4 prieduose nustatytus reikalavimus.

31. Sėklinių bulvių gumbų dydis nustatomas matuokliu. Mažiausias gumbų dydis turi būti toks, kad gumbai nepralįstų pro 25x25 mm dydžio matuoklio kvadratinę skylutę. Jei jie nepralenda pro 35x35 mm dydžio matuoklio kvadratinę skylutę, tuomet viršutinės ir apatinės ribos didinamos kas 5 mm. Didžiausias siuntos gumbų dydžio skirtumas turi būti toks, kad naudojamų dviejų matuoklių kvadratinių skylučių dydžiai skirtųsi ne daugiau kaip 25 mm.

32. Siuntoje turi būti ne daugiau kaip 3 proc. gumbų, mažesnių už mažiausią dydį, ir ne daugiau kaip 3 proc. – didesnių už didžiausią dydį.

33. Europos Komisijos sprendimu leidžiama papildomai mažinti leistiną Lietuvos Respublikos teritorijoje užaugintų sėklinių bulvių siuntos gumbų dydžio skirtumą.

34. Superelitiniams bulvių mikroaugalams (m0) ir minigumbams (m1) netaikomi šio aprašo 31 punkte nurodyti reikalavimai.

35. Mikrodauginimo metodais užaugintoms ir šiame apraše nustatytų dydžio reikalavimų neatitinkančioms sėklinėms bulvėms, Europos Komisijos sprendimu, gali būti nustatoma:

35.1. nuo konkrečių šio aprašo nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos;

35.2. šioms sėklinėms bulvėms taikomi reikalavimai;

35.3. šioms sėklinėms bulvėms taikomos nuorodos.

36. Mažiausias sėklinėms bulvėms leistinas žemėtumo, mechaninių pažeidimų, ligų ir kenkėjų pažeidimo procentas pateikiamas šio aprašo 3 priede.

37. Sėklinių bulvių, dėl kurių įrašymo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, bandiniai imami iš vienarūšių siuntų pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos patvirtintą sėklinių bulvių bandinių ėmimo metodiką.

38. Sėklinių bulvių gumbų kokybė nustatoma pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininko patvirtintas metodikas. Asmeniui pageidaujant, vienerius metus leidžiama atlikti kiekvienos sėklinių bulvių veislės, dėl kurios įrašymo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, bandymus, siekiant surinkti informaciją apie jos ūkinį vertingumą. Tokiems bandymams pasėti leidžiamas sėklinių bulvių kiekis turi neviršyti 0,1 proc. kasmet Lietuvos Respublikoje sunaudojamo sėklinių bulvių kiekio. Jeigu tokio kiekio nepakanka užsodinti 10 ha plotui, leidžiama sėklinių bulvių kiekį padidinti.

 

VIII. SĖKLINIŲ BULVIŲ TIEKIMAS RINKAI

 

39. Tiekiamos rinkai superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklinės bulvės turi būti sertifikuotos ir veislės įrašytos į Augalų veislių sąrašą ar Bendrąjį katalogą ir atitikti šio aprašo 2–4 prieduose nurodytus reikalavimus. Sėklinės bulvės, kurios, tiekiant rinkai, neatitiko šio aprašo 3 priede nurodytų reikalavimų, gali būti rūšiuojamos. Po rūšiavimo atliekamas oficialus gumbų kokybės tyrimas.

40. Sėklinės bulvės ruošiamos ir laikomos vienarūšėmis siuntomis.

41. Siuntos dydis neribojamas.

42. Sėklinės bulvės tiekiamos rinkai uždarytose ir užsandarintose fasuotėse arba konteineriuose ir turi šio aprašo 13.5–13.7 punktuose numatytą uždarymo įtaisą ir žymenis. Fasuotės turi būti naujos, konteineriai švarūs.

43. Negalima tiekti rinkai sėklinių bulvių, kurios yra apdorotos dygimo inhibitoriais.

44. Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir laikotarpiu tiekėjams leidžiama tiekti rinkai:

44.1. nedidelį sėklinių bulvių kiekį moksliniais tikslais ar selekciniam darbui;

44.2. atitinkamą sėklinių bulvių kiekį kitiems tyrimams ar bandymams, jei jos priklauso veislėms, dėl kurių įrašymo į nacionalinį sąrašą atitinkamoje valstybėje narėje yra pateikta paraiška;

44.3. genetiškai modifikuotai medžiagai toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei buvo imtasi visų tinkamų priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

45. Priežastys, dėl kurių gali būti suteikiami šio aprašo 44.2 punkte numatyti leidimai, nuostatos dėl fasuočių žymėjimo, kiekiai ir sąlygos, kuriomis vadovaujantis gali būti suteikti tokie leidimai, nustatomos vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu.

46. Siekiant panaikinti Bendrijoje atsirandančius laikinus bendro pobūdžio elitinių ar sertifikuotų sėklinių bulvių tiekimo rinkai sunkumus, kurių kitaip negalima įveikti, vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu gali būti nuspręsta, kad tam tikrą laikotarpį valstybė narė leidžia tiekti rinkai sėklinių bulvių, priklausančių kategorijai, kuriai keliami ne tokie griežti reikalavimai, arba veislėms, kurios nėra įrašytos į Bendrąjį katalogą ar valstybių narių nacionalinius veislių katalogus, kiekiais, reikalingais tiekimo rinkai sunkumams įveikti.

47. Konkrečios kategorijos sėklinės bulvės ženklinamos tai kategorijai nustatyta oficialia etikete-augalo pasu (šio aprašo 6 priedas). Sėklinės bulvės, priklausančios veislei, dėl kurios valstybėje narėje buvo pateikta paraiška įrašyti ją į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, ženklinamos oranžinės spalvos etikete-augalo pasu. Etiketėje-augalo pase nurodoma, kad atitinkamos sėklinės bulvės priklauso kategorijai, kuriai keliami ne tokie griežti reikalavimai.

48. Tiekiant rinkai daugiau kaip 2 kg sėklinių bulvių, importuotų iš ne Europos Sąjungos valstybių, etiketėje-augalo pase turi būti pateikta ši informacija:

48.1. rūšis;

48.2. veislė;

48.3. kategorija;

48.4. išauginimo šalis ir institucija, atsakinga už sėklinių bulvių sertifikavimą;

48.5. šalis siuntėja;

48.6. importuotojas;

48.7. sėklinių bulvių kiekis.

49. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba ir Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kontroliuoja sėklines bulves rinkoje, siekdamos nustatyti, ar jų tiekėjai laikosi šio aprašo nuostatų.

50. Lietuvos Respublikos teritorijoje nustačius bulvių sveikatingumo zonas, jose išaugintoms sėklinėms bulvėms sertifikuoti gali būti taikomi papildomi ar griežtesni reikalavimai, negu nurodyta šio aprašo 2–4 prieduose.

51. Sėklinėms bulvėms, kurios tiekiamos rinkai tik pagal šio aprašo nuostatas, privalomai ar savo nuožiūra neturi būti taikomi jokie kiti tiekimo rinkai apribojimai dėl jų savybių, tyrimo reikalavimų, žymėjimo ir uždarymo, negu nustatyta šiame apraše ar kituose reikalavimuose.

52. Tiekimui rinkai galutiniam vartotojui skirtais nedideliais kiekiais gali būti taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šio aprašo 42 punkto, dėl sėklos fasavimo, uždarymo ir žymėjimo.

 

IX. SĖKLINIŲ BULVIŲ LAIKYMO IR TRANSPORTAVIMO REIKALAVIMAI

 

53. Sėklinės bulvės laikomos specializuotose bulvių saugyklose. Saugykloje būtina ventiliavimo sistema, pastovus temperatūros režimas (rekomenduojama temperatūra ne mažesnė kaip +2 °C, santykinis oro drėgnis ne didesnis kaip 90 proc.).

54. Esant teigiamai oro temperatūrai, sėklinės bulvės gabenamos įvairiomis transporto priemonėmis. Oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, bulvės gabenamos specialiomis, papildomai apšildomomis arba termoizoliacinėmis transporto priemonėmis. Prie kiekvienos siuntos turi būti patogus priėjimas.

 

X. BENDRIJOS PALYGINAMIEJI BANDYMAI

 

55. Siekiant tobulesnių tam tikrų šiame apraše nustatytų nuostatų, išskyrus susijusias su augalų sveikatingumu, alternatyvų, gali būti nuspręsta organizuoti laikinus eksperimentus, atliekamus nurodytomis sąlygomis Bendrijos lygiu pagal Europos Komisijos sprendimą. Tokius eksperimentus atliekanti šalis narė gali būti atleista nuo tam tikrų šiame apraše numatytų įsipareigojimų. Šio atleidimo mastas apibrėžiamas remiantis tomis nuostatomis, kurioms jis taikomas. Eksperimentai gali trukti ne ilgiau kaip septynerius metus.

56. Bendrijos palyginamieji bandymai gali būti atliekami Bendrijoje sėklinių bulvių bandiniams, skirtiems vegetaciniams bandymams, kurių tikslas – sertifikavimo metodų suderinimas ir patikrinimas, ar sėklinės bulvės atitinka joms keliamus veislės tapatumo ar grynumo reikalavimus. Gali būti atliekami šie Bendrijos palyginamieji bandymai:

56.1. ne Europos Sąjungos valstybėse narėse nuimtų sėklinių bulvių;

56.2. ekologinei žemdirbystei tinkančių sėklinių bulvių;

56.3. sėklinių bulvių, tiekiamų rinkai dėl apsaugos vietoje ir subalansuoto genetinių išteklių naudojimo.

57. Europos Komisija imasi būtinų priemonių palyginamiesiems bandymams atlikti. Nuolatiniam žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos komitetui Europos Komisija praneša apie technines priemones dėl bandymų atlikimo ir jų rezultatus. Kilus augalų sveikatos problemoms, Europos Komisija apie tai praneša Augalų sveikatos nuolatiniam komitetui.

58. Bandymai, kuriems gali būti daromas Bendrijos finansinis įnašas, ir išsamios finansinio įnašo darymo taisyklės nustatomos remiantis Europos Komisijos sprendimu.

59. Šio aprašo 55 punkte numatytus bandymus gali atlikti tik valstybės institucijos arba valstybės įgalioti juridiniai asmenys.

60. Europos Komisija gali visiškai ar iš dalies uždrausti prekiauti sėklinėmis bulvėmis, nuimtomis konkrečioje Bendrijos teritorijoje, jeigu toje teritorijoje nuimtų ir viename ar keliuose Bendrijos bandomuosiuose laukuose augintų elitinių sėklinių bulvių ar sertifikuotų sėklinių bulvių oficialiai paimtų mėginių progenas trejus metus iš eilės pastebimai neatitinka būtiniausių reikalavimų, nustatytų šio aprašo 4 priede.

_________________


 

Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašo

1 priedas

 

SĖKLINIŲ BULVIŲ DAUGINIMO ETAPAI

 


 

 

Atrinktasis augalas

 

 

 

TESTAVIMAS (KONTROLĖ)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baltos spalvos su įžambia violetine juosta etiketė-augalo pasas

 

Meristeminių audinių kultūra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Superelitinė sėkla

 

m0 klasės mikroaugalai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m1 klasės sėklinės bulvės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m2 klasės sėklinės bulvės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baltos spalvos etiketė-augalo pasas

 

Elitinė sėkla

 

Pirmos klasės sėklinės bulvės (E1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antros klasės sėklinės bulvės (E2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trečios klasės sėklinės bulvės (E3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mėlynos spalvos etiketė-augalo pasas

 

Sertifikuota sėkla

 

Pirmos klasės sėklinės bulės (A)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antros klasės sėklinės bulvės (B)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

atliekami visi laboratoriniai tyrimai;

 

 

laboratoriniai tyrimai dėl virusų atliekami pasirinktinai

 

_________________

 


 

Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašo

2 priedas

 

SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIŲ MINIMALŪS REIKALAVIMAI

 

1. Pasėlių aprobavimo metu atliekant augalų patikrinimą superelitinės sėklinės bulvės turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.1. juodąja kojele pažeistų m1 klasės augalų skaičius turi neviršyti 0 proc.;

1.2. juodąja kojele pažeistų m2 klasės augalų skaičius turi neviršyti 0,01 proc.;

1.3. netipiškų veislei ir kitų veislių m1 klasės augalų skaičius turi neviršyti 0 proc.;

1.4. netipiškų veislei ir kitų veislių m2 klasės augalų skaičius turi neviršyti 0,01 proc.;

1.5. m1 klasės augalų, pasižyminčių virusinės infekcijos simptomais, skaičius turi neviršyti 0 proc.;

1.6. m2 klasės augalų, pasižyminčių virusinės infekcijos simptomais, skaičius turi neviršyti 0,1 proc.

2. Pasėlių aprobavimo metu atliekant augalų patikrinimą elitinės sėklinės bulvės turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.1. juodąja kojele pažeistų E1–E3 klasių augalų skaičius turi neviršyti 2 proc.;

2.2. netipiškų veislei ir kitų veislių E1–E3 klasių augalų skaičius turi neviršyti 0,25 proc.;

2.3. E1 klasės augalų, pasižyminčių virusinės infekcijos simptomais, skaičius turi neviršyti 0,4 proc.;

2.4. E2 ir E3 klasių augalų, pasižyminčių virusinės infekcijos simptomais, skaičius turi neviršyti 0,8 proc.

3. Pasėlių aprobavimo metu atliekant augalų patikrinimą sertifikuotos sėklinės bulvės turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.1. juodąja kojele pažeistų A ir B klasių augalų skaičius turi neviršyti 4 proc.;

3.2. netipiškų veislei ir kitų veislių A ir B klasių augalų skaičius turi neviršyti 0,5 proc.;

3.3. A klasės augalų, pasižyminčių virusinės infekcijos simptomais, skaičius turi neviršyti 2 proc.;

3.4. B klasės augalų, pasižyminčių virusinės infekcijos simptomais, skaičius turi neviršyti 10 proc.

_________________


 

Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašo

3 priedas

 

SĖKLINIŲ BULVIŲ GUMBŲ MINIMALŪS REIKALAVIMAI

 

1. Leistini nukrypimai dėl sėklinių bulvių žemėtumo, pažeidimų ir ligų:

1.1. žemėtumas ir pašalinės medžiagos: superelitinėms m1–m2 klasių sėklinėms bulvėms – 1 proc., elitinėms E1–E3 klasių ir sertifikuotoms A ir B klasių sėklinėms bulvėms – 2 proc. svorio;

1.2. sausasis ir šlapiasis puvinys, išskyrus atvejus, kai jo sukėlėjas yra bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum), bulvių žiedinis puvinys (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus), bulvių rudasis puvinys (Ralstonia solanacearum): superelitinėms m1 klasės sėklinėms bulvėms – 0 proc., m2 klasės sėklinėms bulvėms – 0,2 proc., elitinėms E1–E3 klasių ir sertifikuotoms A ir B klasių sėklinėms bulvėms – 1 proc. svorio;

1.3. paprastosios rauplės (Streptomyces scabies): gumbai, kurių daugiau negu vienas trečdalis paviršiaus pažeistas: visų kategorijų sėklinėms bulvėms – 5 proc. svorio;

1.4. rizoktoniozė: superelitinėms m1 klasės sėklinėms bulvėms – 0 proc., m2 klasės sėklinių bulvių – 1 proc. gumbams, kurių daugiau negu 1 proc. paviršiaus pažeistas, elitinėms E1–E3 klasių ir sertifikuotoms A ir B klasių sėklinėms bulvėms – 5 proc. svorio;

1.5. išoriniai pakitimai, pvz., deformacijos, pažeidimai, įtrūkimai: visų kategorijų sėklinėms bulvėms – 3 proc. svorio;

1.6. maras (Phytophthora infestans): superelitinėms m1 klasės sėklinėms bulvėms – 0 proc., m2 klasės sėklinėms bulvėms – 0,1 proc., elitinėms E1–E3 klasių ir sertifikuotoms A ir B klasių sėklinėms bulvėms – 1 proc. svorio;

1.7. piktosios (dulkingosios) rauplės (Spongospora subterranea): superelitinėms m1 klasės sėklinėms bulvėms – 0 proc., m2 klasės sėklinių bulvių – 1 proc. gumbams, kurių daugiau negu 10 proc. paviršiaus pažeista, elitinėms E1 ir E3 klasių ir sertifikuotoms A ir B klasių sėklinėms bulvėms – 3 proc. svorio.

2. Bendras leistinas nuokrypis nuo šio priedo 1.2–1.4 punktų – 6 proc. svorio.

_________________


 

Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašo

4 priedas

 

SĖKLINIŲ BULVIŲ AUGALŲ PALIKUONIŲ (TIESIOGINIO PROGENO) MINIMALŪS REIKALAVIMAI

 

1. Sėklinių bulvių augalų palikuonių, netipiškų veislei ir kitų veislių augalų skaičius turi neviršyti:

1.1. superelitinių m0 ir m1 klasės – 0 proc.;

1.2. superelitinių m2 klasės – 0,01 proc.;

1.3. elitinių E1–E3 klasių – 0,25 proc.;

1.4. sertifikuotų A ir B klasių – 0,5 proc.

2. Sėklinių bulvių augalų palikuonių, užsikrėtusių šio aprašo 5 priede nurodytais virusais, skaičius turi neviršyti:

2.1. superelitinių m0 ir m1 klasės – 0 proc.,

2.2. superelitinių m2 klasės, užsikrėtusių PVA, PVM, PVX, PVY, PVS ir PLRV – 0,5 proc.;

2.3. elitinių E1–E3 klasių, užsikrėtusių PVA, PVM, PVX, PVY, PVS ir PLRV4 proc.;

2.4. sertifikuotų A ir B klasių, užsikrėtusių PVA, PVM, PVY, PLRV, PVS + PVX, PVA + PVX, PVY + PVX – 10 proc.

Sertifikuotų B klasės bulvių augalų palikuonys tiriami išimtiniais atvejais (esant augintojo prašymui ar įtarus virusinę infekciją).

Jei sertifikuotų bulvių augalų palikuonys dėl virusų netiriami, pastarosios bulvės sertifikuojamos remiantis aprobavimo metu atliktais tyrimais dėl virusinės infekcijos.

3. Leistini nuokrypiai taikomi tik tuo atveju, jei virusines ligas sukelia Europoje paplitę virusai ir yra Europos Komisijos sprendimas.

_________________


 

Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašo

5 priedas

 

BULVĖMS KENKSMINGŲ ORGANIZMŲ PLITIMAS

 

Kenksmingieji organizmai

Plitimo budai

Virusai:

 

Bulvių A potyvirusas (Potato A potyvirus (PVA)

Amarai

Bulvių M karlavirusas (Potato M carlavirus (PVM)

Amarai

Bulvių S karlavirusas (Potato S carlavirus (PVS)

Amarai, kontaktinis**

Bulvių X poteksvirusas (Potato X potexvirus (PVX)

Kontaktinis

Bulvių Y potyvirusas (Potato Y potyvirus (PVY)

Amarai

Bulvių lapų susisukimo polerovirusas (Potato leafroll polerovirus (PLRV)

Amarai

Liucernos mozaikos alfamovirusas (Alfalfa mosaic alfamovirus (AMV)

Amarai

Agurkų mozaikos kukumovirusas (Cucumber mosaic cucumovirus (CMV)

Amarai

Bulvių aukubinės mozaikos poteksvirusas (Potato aucuba mosaic potexvirus (PAMV)

Amarai

Bulvių mop-top pomovirusas (Potato mop-top pomovirus (PMTV)

Spongospora subterranea

Bulvių V potyvirusas (Potato V potyvirus (PVV)

Amarai

Tabako mozaikos tobamovirusas (Tobacco mosaic tobamovirus (TMV)

Kontaktinis

Tabako nekrozės nekrovirusas (Tobacco necrosis necrovirus (TNV)

Olpidium brassicae

Tabako garbanotosios dryžligės tobravirusas (Tobacco rattle tobravirus (TRV)

Nematodai (įvairūs kenksmingieji organizmai Paratrichodorus ir Trichodorus spp.)

Pomidorų juodųjų žiedų nepovirusas (Tomato black ring nepovirus (TBRV)

Nematodai (Longidorus elongatus, L. attenuatus)

Pomidorų mozaikos tobamovirusas (Tomato mosaic tobamovirus (ToMV)

Kontaktinis

Pomidorų dėmėtojo vytulio tospovirusas (Tomato spotted wilt tospovirus (TSWV)

Tripsai

** Kontaktinis būdas, kai tiesiogiai liečiamasi su augalais arba žemės ūkio mašinomis.

 

_________________


 

Privalomųjų rinkai tiekiamų sėklinių bulvių reikalavimų aprašo

6 priedas

 

ETIKETĖS-AUGALO PASO REIKALAVIMAI

 

1. Superelitinių, elitinių ir sertifikuotų sėklinių bulvių fasuočių etiketės turi būti nenaudotos, ne mažesnės kaip 110x67 mm dydžio. Jose turi būti tokia informacija:

1.1. superelitinių sėklinių bulvių:

1.1.1. ženklinančios institucijos nuoroda „VSGT – LT“;

1.1.2. augalo rūšis;

1.1.3. veislė;

1.1.4. siuntos numeris;

1.1.5. žodžiai „superelitinės sėklinės bulvės“;

1.1.6. ženklinimo data (metai, mėnuo);

1.1.7. žodžiai „EC – augalo pasas“;

1.1.8. augalo pasą išduodančios institucijos pavadinimo santrumpa: VAAT – LT ;

1.1.9. registracijos Fitosanitariniame registre numeris;

1.2. elitinių ir sertifikuotų sėklinių bulvių:

1.2.1. „EB taisyklės ir standartai / EC rules and standarts“;

1.2.2. „VSGT – LT“;

1.2.3. augalo rūšis;

1.2.4. veislė;

1.2.5. siuntos numeris;

1.2.6. kategorija / klasė;

1.2.7. dydis (mm);

1.2.8. ženklinimo data (metai ir mėnuo);

1.2.9. išauginimo šalis;

1.2.10. deklaruojamas neto svoris;

1.2.11. „EC – augalo pasas“;

1.2.12. augalo pasą išduodančios institucijos pavadinimo santrumpa: VAAT – LT;

1.2.13. registracijos Fitosanitariniame registre numeris;

1.3. ant tiekiamos rinkai sėklinių bulvių, dėl kurių įtraukimo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, fasuočių tvirtinama oranžinės spalvos etiketė, kurioje turi būti pateikta informacija:

1.3.1. nuoroda „VSGT – LT“;

1.3.2. siuntos numeris;

1.3.3. ženklinimo data (metai, mėnuo);

1.3.4. augalo rūšis;

1.3.5. veislės pavadinimas ir paraiškos numeris (tiekėjo pateiktos ir Augalų veislių tyrimo centre įregistruotos paraiškos numeris);

1.3.6. nuoroda „oficialiai dar neįtraukta veislė“;

1.3.7. nuoroda „tik tyrimams ir bandymams“;

1.3.8. jeigu veislė genetiškai modifikuota, žodžiai „genetiškai modifikuota veislė“;

1.3.9. sėklinių bulvių dydis;

1.3.10. deklaruojamas neto ar bruto svoris;

1.3.11. jei bulvės yra chemiškai apdorotos, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris grynojo svorio ir bendro svorio santykis.

2. Etiketės spalva priklauso nuo sėklinių bulvių kategorijos:

2.1. superelitinių m1 ir m2 klasių bulvių – balta su violetine 5 mm pločio įžambia juosta nuo kairiojo į dešinį apatinį kampą;

2.2. elitinių E1, E2 ir E3 klasių bulvių – balta;

2.3. sertifikuotų A ir B klasių bulvių – mėlyna.

3. Sėklinių bulvių siuntai suteikiamas numeris, kuriame žymimi:

3.1. pasėlio aprobavimo metai;

3.2. apskrities (auginimo vietovės) pavadinimas (santrumpa);

3.3. tiekėjo registracijos numeris;

3.4. sėklinių bulvių siuntos eilės numeris;

3.5. lauko Nr. ;

3.6. šalies kodas (LT).

 

_________________