LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TEISMO PSICHIATRINĖS, NARKOLOGINĖS IR PSICHOLOGINĖS EKSPERTIZĖS ORGANIZAVIMO BEI ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 3 d. Nr. 712
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231) 52 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 712
Teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarka
Bendroji dalis
1. Teismo psichiatrines, narkologines ir psichologines ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – tarnyba). Šios ekspertizės atliekamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama – Baudžiamojo proceso kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinama – Civilinio proceso kodeksas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau vadinama – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) reikalavimus bei šią tvarką.
2. Teismo ekspertizės (toliau vadinama – ekspertizės) atliekamos pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimus, teisėjo ar teismo nutartis, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) nutarimus, Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos respublikinės ligoninės vadovo (kai jo nėra – pavaduotojo medicininiam darbui) pavedimus baudžiamosiose, civilinėse ir administracinių teisės pažeidimų bylose.
3. Svarbiausieji psichiatrinės ekspertizės uždaviniai yra:
3.1. nustatyti psichinę būklę įtariamųjų, kaltinamųjų ir teisiamųjų, taip pat padariusių administracinius teisės pažeidimus asmenų, dėl kurių psichinio sveikumo ir pakaltinamumo kyla abejonių kvotos, tardymo ir teismo institucijoms ir įgaliotoms (-iems) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas institucijoms (pareigūnams);
3.2. nustatyti nuteistųjų, sergančių sunkia nepagydoma psichikos liga, psichinę būklę, spręsti jų pristatymo teismui klausimus, susijusius su atleidimu nuo tolesnio bausmės (laisvės atėmimo) atlikimo. Šias ekspertizes skiria Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos respublikinės ligoninės vadovas (kai jo nėra – pavaduotojas medicininiam darbui);
3.4. nustatyti liudytojų, nukentėjusiųjų ir asmenų, padariusių administracinius teisės pažeidimus, psichinę būklę – įvertinti jų gebėjimą atkurti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tais atvejais, kai tardymo, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančioms institucijoms ir teismui kyla abejonių dėl jų psichinio pilnavertiškumo;
4. Svarbiausieji narkologinės ekspertizės uždaviniai yra:
4.1. išnagrinėti medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti išvados, dėl kurios numatoma administracinė, civilinė ar baudžiamoji atsakomybė, pagrįstumą;
4.2. nustatyti baudžiamosiose bylose, ar tiriamasis serga lėtiniu alkoholizmu, narkomanija (toksikomanija), ar reikia jį gydyti nuo alkoholizmo, narkomanijos (toksikomanijos);
5. Svarbiausieji psichologinės ekspertizės uždaviniai yra:
5.1. atsižvelgiant į individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, nustatyti kaltinamųjų, liudytojų arba nukentėjusiųjų gebėjimą suprasti bylos aplinkybes ir teikti parodymus;
5.2. atsižvelgiant į individualius psichologinius ypatumus, nustatyti nukentėjusiųjų gebėjimą suprasti su jais atliktų veiksmų pobūdį, prasmę ir galimybę pasipriešinti;
5.3. atsižvelgiant į psichofizinės raidos ypatumus, nustatyti nepilnamečių gebėjimą visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti;
6. Ekspertizes atlieka tarnybos ekspertai, turintys gydytojo psichiatro arba klinikinio psichologo specialybę, išlaikę atestaciją ir gavę sertifikatą dirbti teismo psichiatru, psichologu ekspertu.
7. Tarnybos vadovybei sutikus, ekspertizes gali atlikti ir neetatiniai specialistai. Neetatiniai specialistai savo ekspertinėje veikloje privalo laikytis šios tvarkos.
8. Ekspertizės atliekamos tarnybos patalpose ir kitose tiriamojo buvimo vietose (medicinos įstaigose, tardymo institucijose, teismo patalpose, įkalinimo įstaigose, tiriamojo namuose ir panašiai).
Teismo psichiatrų ir psichologų ekspertų pareigos ir teisės
10. Ekspertas privalo:
10.1. priimti tarnybos vadovybės, skyriaus viršininko arba vyresniojo komisijos eksperto jam pavestas atlikti teismo ekspertizes;
10.4. nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo, kai tam yra įstatyme numatytas pagrindas, apie tai informuodamas tarnybos vadovybę, skyriaus viršininką ar vyresnįjį komisijos ekspertą ir ekspertizę paskyrusį asmenį;
10.5. informuoti tarnybos vadovybę, skyriaus viršininką ar vyresnįjį komisijos ekspertą apie esminius pateiktos ekspertizei medžiagos įforminimo trūkumus, galinčius turėti įtakos tyrimui;
10.6. pranešti tarnybos vadovybei apie faktus, įrodančius, jog būtina išplėsti pavestos ekspertizės atlikimą ar pavesti ekspertizę atlikti kitų specialybių ekspertams;
11. Ekspertas turi teisę:
11.2. išsirašyti arba kopijuoti bylos medžiagoje esančius duomenis, kurių reikia ekspertizei atlikti;
11.4. paskyrusio ekspertizę asmens leidimu dalyvauti apklausiant asmenį, atliekant kitus tardymo veiksmus ir pateikti apklausiamiesiems klausimus, susijusius su ekspertize;
11.5. prašyti teisėjo ar teismo apriboti dalyvavimo teisme laiką tiek, kiek to reikia ekspertizei atlikti;
11.7. atsisakyti pateikti išvadą, jeigu ekspertas nepakankamai tais klausimais kompetentingas arba stokojama pateiktos ekspertizei medžiagos, jeigu nėra moksliškai pagrįstos metodikos, kuria vadovaujantis būtų galima atsakyti į pateiktą klausimą;
11.11. savo iniciatyva pateikti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo duota klausimų;
11.13. įstatymo nustatyta tvarka apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) veiksmus bei sprendimus, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus;
11.14. nelaukiant teismo nutarties dėl priverstinio gydymo, perkelti tiriamuosius, kuriuos po atliktos stacionarinės ekspertizės rekomenduojama priverstinai gydyti gyvenamosios vietos psichiatrinėje ligoninėje arba bendrais pagrindais, į gyvenamosios vietos psichiatrinę ligoninę, kur jie būtų toliau stebimi ir gydomi, o tiriamuosius, kuriuos rekomenduota gydyti ne priverstinai, išrašyti iš ekspertinio skyriaus apie tai informavus ekspertizę paskyrusias institucijas (ši nuostata netaikoma tiems tiriamiesiems, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas arba kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme);
11.15. konsultuoti kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) ir kitus asmenis tam, kad nutarime (nutartyje) dėl ekspertizės skyrimo būtų teisingai nustatyti bei suformuluoti klausimai ekspertui ir pateikta medžiaga, kurios reikia jiems spręsti, taip pat nurodyta, ar tikslinga skirti ekspertizę ir kokią;
12. Ekspertas neturi teisės:
12.1. atlikti jam pavestos ekspertizės be tarnybos vadovybės, skyriaus viršininko ar vyresniojo komisijos eksperto nurodymo;
12.2. savarankiškai rinkti ar imti medžiagos (išskyrus medicinos dokumentaciją), susijusios su byla, bet nepateiktos jam įstatymų nustatyta tvarka;
12.3. laikyti baudžiamosios, civilinės ar administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje atliekama ekspertizė, medžiagos ne tarnybinėse patalpose;
12.4. savarankiškai kviestis kitų asmenų dalyvauti atliekant jam pavestą ekspertizę ir perduoti jos kitiems, neįtrauktiems į komisiją tarnybos ekspertams;
13. Ekspertams (ekspertų komisijai) jų teisės ir pareigos išaiškinamos pagal Baudžiamojo proceso kodekso 643, 88, 89 straipsnius bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 277 straipsnį. Ekspertas atsako už pateiktas melagingas išvadas pagal Baudžiamojo kodekso 293 straipsnį bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1871, 1872 straipsnius, o už duomenų atskleidimą be oficialaus leidimo – pagal Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį. Tai pažymima ekspertizės akte bei specialisto išvadoje ir patvirtinama eksperto parašu bei tarnybos antspaudu.
14. Už ekspertizės atlikimo tvarkos pažeidimą ir nesąžiningą eksperto pareigų vykdymą, už kuriuos netaikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, ekspertui gali būti paskirta drausminė nuobauda. Paaiškėjus, kad ekspertas nekompetentingai sprendžia klausimus, susijusius su jo įgyta kvalifikacija, kvalifikacijos komisija gali jam atimti ar sumažinti turimą kategoriją.
Ekspertizių atlikimas
15. Priklausomai nuo atlikimo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorinę, stacionarinę, neakivaizdinę ir pomirtinę.
Ambulatorinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti remiantis vienkartiniais tyrimais.
Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio medicinos tyrimo. Ši ekspertizė atliekama tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose.
Neakivaizdinė ir pomirtinė ekspertizės skiriamos tais atvejais, kai negalima ištirti paties tiriamojo – jis yra už Lietuvos Respublikos ribų arba miręs.
16. Ekspertizes atlieka vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumą ir eksperto kvalifikaciją, tarnybos vadovybė savo nuožiūra gali pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.
Vienasmenę ekspertizę atlieka vienas ekspertas, kuris tiriamąjį ištiria ir pateikia išvadas.
Vienasmenė ekspertizė atliekama ambulatoriškai.
Vienasmenė ekspertizė gali būti atliekama tik pirminės ekspertizės metu, kai ją paskiria vyresnysis komisijos ekspertas arba skyriaus viršininkas.
Komisijos ekspertizę atlieka du ir daugiau ekspertų.
Komisijos ekspertizė pirminės ekspertizės metu atliekama ambulatoriškai ar stacionariai paprastai pagal regioninį paskirstymą, o pakartotinei ekspertizei atlikti tarnybos vadovybė sudaro ekspertų komisijas.
Komisijai išnagrinėjus ekspertizės rezultatus ir ekspertų nuomonėms sutapus, pateikiamas bendras ekspertizės aktas, jeigu nuomonės skiriasi, ekspertas, nesutinkantis su kitų nuomone, pateikia atskirą ekspertizės aktą.
17. Priklausomai nuo atlikimo eigos ekspertizės skirstomos į pirminę, papildomą, pakartotinę ir kompleksinę.
18. Pirminę ekspertizę pirmąjį kartą byloje tiriamajam skiria tardymo ir teismo institucijos. Ją atlieka teismo psichiatrinė komisija arba skyriai pagal regioninį paskirstymą.
Pirminę ekspertizę gali atlikti vienas ekspertas arba ekspertų komisija, kurią sudaro skyriaus viršininkas arba vyresnysis komisijos ekspertas.
Tarnybos vadovybė, nesutinkanti su eksperto (ekspertų) išvadomis, siunčia ekspertizės aktą institucijai, paskyrusiai ekspertizę, ir pateikia jai motyvuotą savo nuomonę, kuria ši institucija gali remtis skirdama papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
19. Papildoma ekspertizė atliekama, jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, nes jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms. Papildomą ekspertizę gali atlikti tas pats ekspertas ar ta pati ekspertų komisija, taip pat kitas ekspertas ir kita ekspertų komisija (ją sudaro skyriaus viršininkas arba vyresnysis ekspertų komisijos ekspertas).
20. Pakartotinė ekspertizė atliekama, jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su teismo ekspertizės aktu, nes jis nepagrįstas. Ją atlieka kita ekspertų komisija, kurią sudaro tarnybos vadovybė.
21. Kompleksinės ekspertizės metu kompleksiškai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai, iš kurių galima spręsti, ar asmuo pakaltinamas ir veiksnus, taip pat kurie gali turėti reikšmės bylai.
Kompleksinė ekspertizė nustato liudytojų ir nukentėjusiųjų psichinę, psichologinę ir somatoneurologinę būklę, jų gebėjimą atkurti turinčias reikšmės bylai aplinkybes tais atvejais, kai tardymo ir teismo institucijoms kyla abejonių dėl nurodytųjų asmenų psichikos pilnavertiškumo.
Kompleksinę ekspertizę atlieka ekspertų komisija, susidedanti iš skirtingų specialybių ekspertų. Ši ekspertizė gali būti psichiatrinė psichologinė, psichiatrinė medicininė, psichiatrinė neurologinė, teismo psichiatrinė farmakologinė ir kitokia priklausomai nuo to, kokių specialybių ekspertų reikia jai atlikti.
Ekspertizę paskyrusių institucijų pavedimu kompleksinės ekspertizės atlikimą organizuoja ir jos sudėtį nustato tarnybos vadovybė.
Kiekvienas ekspertas atlieka tyrimą tik pagal savo kompetenciją ir už jį atsako.
Atlikus ekspertizę, rašomas bendras aktas ir pateikiama bendra išvada su atsakymais į klausimus. Į ekspertizės aktą įrašomi kiekvieno specialisto atliktų tyrimų rezultatai. Jeigu išvada pagrįsta vieno eksperto atliktų tyrimų rezultatais, tai nurodoma ekspertizės akte.
Bylos medžiaga ir duomenys, kurių reikia psichiatrinei, narkologinei ir psichologinei ekspertizei atlikti, ekspertizių atlikimo terminai
22. Ekspertizei atlikti turi būti pateikta:
22.1. kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimas, teismo nutartis arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) pavedimas dėl ekspertizės skyrimo, kuriame turi būti:
22.1.4. kaltinamųjų, ieškovų, atsakovų ir asmenų, padariusių administracinius teisės pažeidimus, vardai ir pavardės;
22.2. dokumentai, nurodantys, kokia kardomoji priemonė paskirta tiriamajam (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, namų areštas, kardomasis kalinimas (suėmimas) ir kt.);
22.3. bylos medžiaga, kurios reikia ekspertizei atlikti:
22.3.1. duomenys apie aplinkybes, kuriomis padarytas nusikaltimas ar administracinis teisės pažeidimas;
22.3.5. informacija apie ankstesnius tiriamojo teistumus, administracines bausmes (pateikiami ankstesnių nuosprendžių nuorašai);
22.3.7. visa medžiaga apie tiriamojo sveikatos būklę anksčiau ir šiuo metu (medicinos dokumentai iš gydymo įstaigų, medicininės sveikatos ekspertizės komisijos, medicinos išblaivinimo įstaigų, karinių sveikatos tikrinimo komisijų ir kt.);
23. Jeigu ekspertizei pateikta ne visa reikiama medžiaga, ekspertas turi teisę raštiškai prašyti institucijos, paskyrusios ekspertizę, pateikti jam papildomą medžiagą. Eksperto prašyme pateikti papildomą medžiagą turi būti nurodyta:
24. Ambulatorinė ekspertizė atliekama šia tvarka:
24.1. bylos medžiaga turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 1-3 dienas iki nustatytosios ekspertizės atlikimo datos;
24.3. ekspertizė gali būti atidėta, jeigu teismo ekspertizės metu nustatoma, kad reikia papildomos bylos medžiagos (pvz., medicinos dokumentų), papildomai apklausti liudytojus arba tiriamajam atlikti papildomus medicinos tyrimus;
25. Stacionarinė ekspertizė atliekama šia tvarka:
25.1. ekspertizės atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tiriamojo atvykimo į stacionarą dienos;
25.2. nutartis (nutarimas) dėl ekspertizės paskyrimo ir teismo ekspertizei reikalinga bylos medžiaga turi būti pateikti iki tiriamojo atvykimo į stacionarą;
25.3. ekspertizė gali trukti iki 30 dienų. Jeigu nurodytuoju laiku negalima pateikti galutinės išvados apie tiriamojo psichinę būklę, ekspertizės terminą galima pratęsti. Apie šį sprendimą būtina pranešti ekspertizę paskyrusiai institucijai;
26. Ekspertizės atlikimo termino nesilaikoma(ekspertizė sustabdoma), jeigu:
26.2. nesilaikyta Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šioje tvarkoje nurodytos siunčiamos ekspertizei medžiagos įforminimo tvarkos ir dėl to neįmanoma ekspertizės atlikti;
Psichiatrinės, psichologinės ir narkologinės ekspertizės akto įforminimas
27. Ekspertizės rezultatai kaltinamajam, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, liudytojui, nukentėjusiajam, ieškovui, atsakovui pateikiami surašyti į ekspertizės aktą (medicinos apskaitos forma Nr. 192/a).
28. Nuteistajam, kuriam ekspertizė atlikta norint nustatyti, ar dėl psichikos sutrikimų jis gali būti atleidžiamas nuo tolesnės laisvės atėmimo bausmės, ekspertizės rezultatai pateikiami surašyti į nuteistojo psichiatrinės apžiūros aktą (medicinos apskaitos forma Nr. 101/a).
30. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma:
30.5. ekspertizę paskyrusios institucijos pavadinimas ir nutarimo (nutarties) dėl ekspertizės atlikimo data;
31. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti:
31.2. išvardyti ekspertizei reikšmingi faktai, gauti remiantis bylos medžiaga, medicinos dokumentacija, tiriamojo parodymais;
31.4. išsamiai aprašyta tiriamojo sveikatos būklė nutarime (nutartyje) nurodytu momentu arba periodu;
31.5. pateikti tiriamuoju laikotarpiu atliktų laboratorinių, instrumentinių ir kitų specialybių konsultantų tyrimų rezultatai;
32. Ekspertizės akto išvadose turi būti atsakyta į kiekvieną pateiktą klausimą tokia tvarka, kokia jie pateikti nutartyje (nutarime).
Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai.
Į kiekvieną pateiktą klausimą turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima į juos atsakyti, ir paaiškinta kodėl.
Eksperto iniciatyva pateikiamos rekomendacijos surašomos išvadų dalies pabaigoje.
Jeigu stacionarinės ar ambulatorinės ekspertizės metu galutinės išvados padaryti negalima ir ekspertinį tyrimą reikia pratęsti teismo posėdyje, o tik po to atsakyti į klausimus, ekspertas arba ekspertų komisija išvadų dalyje turi pateikti atitinkamą motyvuotą rekomendaciją.
Išvadų dalyje pasirašo ekspertizę atlikęs ekspertas arba ekspertų komisijos nariai, dedamas ekspertinės įstaigos spaudas.
33. Ambulatorinės ekspertizės aktas surašomas dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius su bylos medžiaga siunčiamas ekspertizę paskyrusiam asmeniui ar institucijai, antrasis lieka tarnybos archyve. Jeigu tiriamajam nustatomas psichikos sutrikimas, papildomai siunčiamas pranešimas tiriamojo gyvenamosios vietos psichiatrui.
34. Stacionarinės ekspertizės aktas surašomas trimis egzemplioriais, vienas egzempliorius su bylos medžiaga siunčiamas teismo ekspertizę paskyrusiam asmeniui ar institucijai, antrasis lieka tiriamojo ligos istorijoje, o trečiasis – tarnybos archyve. Jeigu tiriamajam nustatomas psichikos sutrikimas, papildomai siunčiamas pranešimas tiriamojo gyvenamosios vietos psichiatrui.
35. Atliekant kompleksines ekspertizes, papildomai surašoma ekspertizės akto tiek egzempliorių, kiek jų reikia nusiųsti atliekant ekspertizę dalyvavusiems kitų specialybių ekspertams.