LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO

Į S T A T Y M A S

2002 m. rugsėjo 12 d. Nr. IX-1071

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio Įstatymo tikslas – reglamentuoti ir suderinti su šio Įstatymo priedėlyje nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais gyvūninės kilmės atliekų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, prevenciją, surinkimą, saugojimą, gabenimą, perdirbimą, šalinimą, jų perdirbimo produktų realizavimą, apskaitą, taip pat nustatyti tokių atliekų tvarkymo finansines priemones, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai.

2. Įstatymo paskirtis – įtvirtinti pagrindinius higienos, veterinarijos, sanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimus, kurių turi laikytis fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkydami Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias gyvūninės kilmės atliekas.

3. Įstatymo nuostatos netaikomos tvarkant gyvūninės kilmės atliekas, užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis.

4. Kitų įstatymų normos šio Įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Gyvūninės kilmės atliekos – nugaišę, gimę negyvi arba negimę ar nužudyti (eutanizuoti) gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys, įskaitant kraują, kaulus, odą, kailį, ragus, šerius, plunksnas, nagus ir vilną, bei netinkami vartoti produktai, gauti ar pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninės kilmės atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų atliekos.

2. Gyvūninės kilmės atliekų perdirbimas – gyvūninės kilmės atliekų apdorojimas iki tarpinio ar galutinio produkto, kuris gali būti naudojamas kitiems produktams gaminti ar gyvūnams šerti.

3. Gyvūninės kilmės atliekų šalinimas – gyvūninės kilmės atliekų kenksmingumo pašalinimas ir šių atliekų sunaikinimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.

4. Gyvūninės kilmės atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ūkinėje gamybinėje veikloje susidaro gyvūninės kilmės atliekų.

5. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymas – gyvūninės kilmės atliekų prevencija, apskaita, surinkimas, saugojimas, gabenimas, perdirbimas, šalinimas, jų perdirbimo produktų realizavimas ir apskaita.

6. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė – gyvūninės kilmės atliekas tvarkanti įmonė, turinti šiai veiklai nustatyta tvarka išduotą licenciją.

7. Netinkamos perdirbti gyvūninės kilmės atliekos – gyvūninės kilmės atliekos, kurios pašalinus kenksmingumą turi būti sunaikintos ir negali būti naudojamos ūkinėje veikloje.

8. Perdirbta produkcija – gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėje gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo metu gauta produkcija, turinti vartojamąją vertę.

3 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo prioritetai

1. Gyvūninės kilmės atliekų turėtojai ir tokias atliekas tvarkanti įmonė turi imtis visų galimų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių mažinti šių atliekų kiekį ir skatinti kenksmingo gyvūninės kilmės atliekų poveikio aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai prevenciją.

2. Gyvūninės kilmės atliekų turėtojai ir tokias atliekas tvarkanti įmonė privalo laikytis šių prioritetų:

1) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai gyvūninių atliekų surinkimas, saugojimas, gabenimas, perdirbimas, šalinimas ir (ar) realizavimas;

2) panaudoti realų pritaikymo pagrindą turinčias gyvūninės kilmės atliekas ir gauti iš jų vartojamąją vertę turinčius produktus arba antrines žaliavas, tinkančias tokiems produktams gaminti.

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

4 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo saugumo užtikrinimas

Gyvūninės kilmės atliekos turi būti surenkamos, saugomos, gabenamos, perdirbamos, šalinamos, o jų perdirbimo produktai realizuojami taip, kad užkrečiamųjų ligų sukėlėjai ar kitos toksinės medžiagos nesukeltų pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai, neužterštų pašarų ir nebūtų pažeista viešoji tvarka.

5 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo vieta

1. Visos gyvūninės kilmės atliekos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis, turi būti perdirbamos ir (ar) šalinamos tik gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse, atitinkančiose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus tokių atliekų tvarkymo reikalavimus.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, suderinusi su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka gali leisti gyvūninės kilmės atliekų turėtojams gyvūninės kilmės atliekas šalinti jų atsiradimo vietoje, jeigu:

1) gyvūnai sirgo arba yra įtariami, kad sirgo užkrečiamąja liga, ir vežant juos į gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonę galėtų kilti pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai;

2) gyvūnai sirgo arba yra įtariami, kad sirgo užkrečiamąja liga, arba juose rasta likučių pavojingų medžiagų, kurios gali būti pavojingos žmonių arba gyvūnų sveikatai ir nežūsta nepakankamo terminio apdorojimo metu;

3) dėl didelio tam tikros užkrečiamosios ligos paplitimo gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė nespėja jų perdirbti ar šalinti;

4) jos yra sunkiai prieinamose vietose;

5) dėl mažo jų kiekio ir didelio atstumo iki gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės yra netikslinga jas surinkti.

6 straipsnis. Išimtiniai gyvūninės kilmės atliekų panaudojimo būdai

Gyvūninės kilmės atliekos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytomis sąlygomis gali būti naudojamos:

1) mokslo tikslams;

2) šerti švelniakailiams žvėreliams, šunims ir žuvų jaukui auginamoms lervoms, taip pat gyvūnams, laikomiems zoologijos soduose, cirkuose ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytais atvejais – kitose nelaisvės vietose.

7 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

1) nustato veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms;

2) nustato gyvūninės kilmės atliekų naudojimo šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytiems tikslams sąlygas;

3) nustato veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus transporto priemonėms, taip pat talpykloms ir konteineriams, kuriais gabenamos gyvūninės kilmės atliekos;

4) suderinusi su Aplinkos ministerija nustato gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo ir šalinimo būdus;

5) nustato veterinarijos reikalavimus gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse perdirbtai produkcijai, taip pat perdirbtos produkcijos panaudojimo būdus ir realizavimo taisykles;

6) priskiria gyvūninės kilmės atliekas pagal jų pavojingumą tam tikrai kategorijai.

8 straipsnis.         Gyvūninės kilmės atliekų apskaita ir kitų su jų tvarkymu susijusių dokumentų saugojimas

1. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės, taip pat kiti juridiniai asmenys, kurių ūkinėje gamybinėje veikloje susidaro gyvūninės kilmės atliekų, privalo tvarkyti atliekų apskaitą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas taisykles.

2. Su gyvūninės kilmės atliekų tvarkymu susiję dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS, SAUGOJIMAS, GABENIMAS

9 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų turėtojų pareigos

Gyvūninės kilmės atliekų turėtojas privalo:

1) Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka pranešti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonei apie atsiradusias gyvūninės kilmės atliekas, visus savo ūkio teritorijoje esančius kritusius, įskaitant priklydusius ir laukinius, gyvūnus;

2) sudaryti reikiamas sąlygas gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonei greitai ir saugiai tokias atliekas surinkti.

10 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų surinkimas

1. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė, gavusi pranešimą apie gyvūninės kilmės atliekų turėtojo ūkinėje gamybinėje veikloje susidariusias gyvūninės kilmės atliekas, privalo nedelsdama jas surinkti.

2. Gyvūninės kilmės atliekų surinkimo teritorijas gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikimu nustato Žemės ūkio ministerija.

11 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų saugojimas

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse gyvūninės kilmės atliekos turi būti saugomos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, gyventojų nepasitenkinimo dėl nemalonaus kvapo, susijusio su šių atliekų tvarkymu.

2. Gyvūninės kilmės atliekos jų atsiradimo vietoje iki surinkimo turi būti saugomos atskirai nuo kitų atliekų, pašaliniams asmenims ir gyvūnams neprieinamoje vietoje. Tokios atliekos turi būti apsaugotos nuo neigiamo klimato sąlygų poveikio.

12 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų gabenimas

Gyvūninės kilmės atliekos turi būti gabenamos specialiai pritaikytomis uždaromis ir nepralaidžiomis vandeniui transporto priemonėmis arba sandariose talpyklose ar konteineriuose. Tokios transporto priemonės, talpyklos ir konteineriai negali būti naudojami kitiems tikslams.

13 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tarptautiniai gabenimai

Gyvūninės kilmės atliekų gabenimui tranzitu, išvežimui iš Lietuvos Respublikos ir įvežimui į Lietuvos Respubliką taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys, nustatančios atliekų gabenimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus.

IV SKYRIUS

GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONĖS VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

14 straipsnis. Reikalavimai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms

1. Įmonės, planuojančios tvarkyti gyvūninės kilmės atliekas, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

2. Įmonės, kurios tvarko gyvūninės kilmės atliekas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti licenciją.

3. Licencijų gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms išdavimo tvarką nustato ir licencijas išduoda Vyriausybės įgaliota institucija. Licencija gali būti išduodama tik tai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonei, kuri atitinka šio Įstatymo 7 straipsnio 1 punkte, šio straipsnio 4 bei 6 dalyse ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4. Gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo produkcijai tirti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė privalo turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos atestuotą savo laboratoriją arba būti sudariusi sutartį dėl tokios produkcijos tyrimo su atestuota laboratorija.

5. Aplinkos apsaugos reikalavimus gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms nustato Aplinkos ministerija.

6. Įmonė, norinti nutraukti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo veiklą, privalo laikytis Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų atliekų saugojimo, naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo sąlygų. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nurodytas gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

7. Reikalavimus gyvūninės kilmės atliekų turėtojams – juridiniams asmenims ir šių atliekų tvarkymo įmonėms turėti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimus bei rengti ir įgyvendinti gyvūninės kilmės atliekų mažinimo planus, teikti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas – nustato Atliekų tvarkymo įstatymas.

8. Visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimus gyvūninės kilmės atliekų tvarkymui nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

15 straipsnis. Apribojimai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonei

Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonei draudžiama gaminti produktus, skirtus žmonių maistui.

16 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių vidaus administravimas

1. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. Šis reglamentas papildomai turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

2. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonė privalo planuoti ir įgyvendinti priemones, mažinančias nemalonų kvapą, atsirandantį tvarkant gyvūninės kilmės atliekas ir sukeliantį gyventojų nepasitenkinimą.

V SKYRIUS

GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO FINANSAVIMAS

17 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo finansavimo šaltiniai

Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo finansavimo šaltiniai yra šie:

1) gyvūninės kilmės atliekų turėtojų lėšos;

2) gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių pajamos už realizuotus gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo produktus;

3) specialiųjų programų lėšos;

4) valstybės biudžeto lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kitos lėšos.

18 straipsnis. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įkainiai

Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įkainių nustatymo tvarką reglamentuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

VI SKYRIUS

GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

19 straipsnis.       Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos prižiūrint ir kontroliuojant gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri ir kontroliuoja:

1) kaip gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės laikosi veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų;

2) kaip šalinamos gyvūninės kilmės atliekos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse šiame Įstatyme nustatytais atvejais;

3) kad gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo produktai atitiktų nustatytus reikalavimus;

4) perdirbtų gyvūninės kilmės atliekų mikrobiologinius rodiklius.

20 straipsnis.       Žemės ūkio ministerijos funkcijos prižiūrint ir kontroliuojant gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą

Žemės ūkio ministerija prižiūri ir kontroliuoja, kaip gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės tvarko gyvūninės kilmės atliekų apskaitą.

21 straipsnis.       Aplinkos ministerijos funkcijos prižiūrint ir kontroliuojant gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą

Aplinkos ministerija prižiūri ir kontroliuoja, kaip gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės savo veikloje laikosi Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Aplinkos monitoringo įstatymų, šio Įstatymo bei kitų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

22 straipsnis.       Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos prižiūrint ir kontroliuojant gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą

1. Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo poveikio visuomenės sveikatai ekspertizę. Ją atlieka valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

2. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos prižiūri ir kontroliuoja, kaip gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės savo veikloje laikosi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo bei kitų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

23 straipsnis. Atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Vyriausybei iki 2003 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio Įstatymo įgyvendinimu, pakeitimų ir papildymų projektus bei parengti ir patvirtinti lydimuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________

Lietuvos Respublikos

2002 m. rugsėjo 12 d.

įstatymo Nr. IX-1071

priedėlis

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIANT

PARENGTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNINĖS KILMĖS

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS

1. Tarybos 1990 m. lapkričio 27 d. direktyva Nr. 90/667/EEB dėl gyvūninės kilmės atliekų šalinimo, perdirbimo, jų pateikimo rinkai ir ligų sukėlėjų, esančių gyvūninės kilmės arba iš žuvų pagamintuose pašaruose, prevencijos veterinarijos taisyklių, pakeičianti Tarybos 1990 m. birželio 26 d. direktyvą Nr. 90/425/EEB.

2. Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyva Nr. 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.

3. Tarybos 1999 m. balandžio 26 d. direktyva Nr. 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų.

4. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gruodžio 4 d. direktyva Nr. 2000/76/EB dėl atliekų deginimo.

______________