LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-308 „DĖL IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SPECIFIKACIJŲ“ PAKEITIMO

2010 m. rugsėjo 22 d. Nr. 3D-856

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), 7.1.9 punktu:

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ (Žin., 2008, Nr. 66-2520; 2009, Nr. 61-2446):

1.1. Papildau 8 punktu:

„8. Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikaciją.“

1.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikacijoje:

1.2.1. Įrašau 2 punkte po žodžio „pienelio“ žodžius „bičių pikio“.

1.2.2. Išdėstau 4.1.5 punktą taip:

4.1.5.

Įrenginių paruošimo reikalavimai

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio vandens garais.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti IKP įrenginiai turi būti išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

1.2.3. Išdėstau 6.1.2 punktą taip:

6.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

1.2.4. Išdėstau 6.1.7 punktą taip:

6.1.7.

Įrenginių plovimo reikalavimai

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio vandens garais.

1.3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacijoje:

1.3.1. Išdėstau 4.1.6 punktą taip:

4.1.6.

Pesticidų naudojimas

Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T⁺“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

1.3.2. Išdėstau 6.1.2 punktą taip:

6.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

1.3.3. Išdėstau 8.1.2 punktą taip:

8.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

1.3.4. Išdėstau 9.1.2 punktą taip:

9.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

1.4. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijoje:

1.4.1. Išdėstau 3.3 punktą taip:

3.3.

Pašarų reikalavimai

Kombinuotieji pašarai turi būti gaminami pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją.

Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginta savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta IKP ar ekologinė produkcija.

Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti pašarų pirkimo/ pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

1.4.2. Išdėstau 3.6 punktą taip:

3.6.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne trumpiau nei 150 dienų per metus, galvijai turi būti laikomi lauke. Žurnale turi būti įrašoma ganymo trukmė.

Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje.

Tvartuose turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas.

Laikant gyvulius storo kraiko tvartuose, jis turi būti kas dieną pakreiktas sausu kraiku.

1.4.3. Išdėstau 4.1.3 punktą taip:

4.1.3.

Pašarų konservavimo reikalavimai

Gaminant silosą naudojami biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai), natrio ir kalio chloridas. Esant nepalankioms oro sąlygoms tinkamam rūgimui, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.

1.4.4. Išdėstau 4.1.4 punktą taip:

4.1.4.

Toksiškų pesticidų augalų apsaugai naudojimas

Draudžiama augalų, naudojamų gyvulių pašarui, apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T⁺“ ) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

1.4.5. Įrašau 4.1.6 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „18 mėnesių“ skaičių ir žodžius „22 mėnesiai“.

1.4.6. Išdėstau 8.1.4 punktą taip:

8.1.4.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

1.5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintos Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacijos 5.2 punktą išdėstau taip:

5.2.

Skerdimo ir išpjaustymo reikalavimai

Skerdimas ir išpjaustymas turi būti atliekamas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastiniu būdu užaugintų paukščių skerdimo ir išpjaustymo.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

1.6. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijoje:

1.6.1. Įrašau 2 punkte vietoj žodžių ir ženklų „galvijų (telyčių ne vėliau kaip nuo 18 mėnesių amžiaus ir melžiamų karvių)“ žodžius „melžiamų karvių“.

1.6.2. Išdėstau 3.3 punktą taip:

3.3.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 150 dienų per metus, galvijai turi būti laikomi lauke. Galvijai turi būti nuolatos aprūpinami vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje.

Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant karves palaidas, vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m² ploto. Tvartai turi būti ventiliuojami ir įrengtas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, leidžiantis kruopščiai bet kuriuo paros metu apžiūrėti galvijus.

Laikant gyvulius ant storo kraiko, tvartai turi būti kas dieną kreikiami sausu kraiku.

1.6.3. Išdėstau 4.1.2 punktą taip:

4.1.2.

Pašarų sudėties reikalavimai:

Negali būti naudojami gyvūniniai produktai, išskyrus nurodytuosius 1 priede.

Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta IKP ar ekologinė produkcija.

1.6.4. Išbraukiu 4.1.3 punkte žodį „dienos“.

1.6.5. Išdėstau 4.1.4 punktą taip:

4.1.4.

Auginamų žaliųjų, sultingųjų pašarų ir pievų apsaugos priemonės

Saugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, reikia vengti pesticidų naudojimo. Draudžiama augalų apsaugai naudoti labai nuodingus (ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T⁺“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

1.6.6. Išdėstau 4.1.5 punktą taip:

4.1.5

Pašarų konservavimo reikalavimai

1.6.7. Išdėstau 4.2.1 punktą taip:

4.2.1.

Pieno maistingumas

Pieno baltymų vidutinis metinis kiekis turi būti didesnis už bazinę pieno baltymų normą ne mažiau kaip 10 proc. Rodiklis vertinamas pradedant antraisiais IKP gamybos metais.

1.6.8. Išdėstau 4.3.1 punktą taip:

4.3.1.

Ganymo reikalavimai

Ūkyje gyvulių tankis ne didesnis kaip 1,4 SG vienam hektarui žemės ūkio naudmenų.

1.6.9. Išdėstau 4.3.2 punktą taip:

4.3.2.

Pievų tręšimo reikalavimai

Pievos ir ganyklos šienaujamos ar jose galvijai ganomi praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms nuo jų tręšimo mėšlu arba srutomis.

1.6.10. Išdėstau 6.1.2 punktą taip:

6.1.2.

Gaminio sudėtis

Gaminiuose sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis.

Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų.

1.6.11. Išdėstau 6.1.5 punktą taip:

6.1.5.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Negalima naudoti maisto priedų.

Gamybai gali būti naudojamos tik vietinės gamybos sudedamosios dalys. Nevietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione.

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

1.6.12. Papildau 2 priedą 16 punktu:

„16. valymo ir dezinfekavimo produktus, skirtus karvių speniams ir pieninių įrenginiams.“

1.7. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje:

1.7.1. Išdėstau 3.2 punktą taip:

3.2.

Vaisių ir daržovių gamybos reikalavimai

IKP viso gamybos proceso metu turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

Daržininkystės ūkiuose galima naudoti tik savo ūkyje išaugintą arba įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą.

1.7.2. Išdėstau 4.1.3 punktą taip:

4.1.3.

Atstumas nuo kaimyninių laukų

Atvirame grunte vaisiai ir daržovės auginami ne arčiau kaip 5 m nuo kaimyninių laukų, kuriuose auginami kiti nei IKP ar ekologiniai produktai. Nurodyto pločio apsauginėse juostose privaloma laikytis specifikacijos reikalavimų. Apsauginėse juostose išauginta produkcija negali būti ženklinama bei tiekiama rinkai kaip IKP.

1.7.3. Išdėstau 4.1.9 punktą taip:

4.1.9.

Pesticidų naudojimas

Draudžiama vaisių ir daržovių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T⁺“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

1.7.4. Išdėstau 4.2.2 punktą taip:

4.2.2.

Vaisių ir daržovių laikymo sąlygos

Uogos, lapinės ryšulinės brandos daržovės (tai ankstyvos brandos daržovės ryšulėliais – vien lapija, lapija su šakniavaisiais, lapija su ropelėmis) po derliaus nuėmimo turi būti per 5 val. atvėsinamos iki jų laikymo temperatūros. Vaisiai ir daržovės turi būti laikomi tinkamose saugyklose, optimaliomis laikymo sąlygomis.

1.7.5. Išdėstau 4.3.3 punktą taip:

4.3.3.

Tręšimo planas

Kiekvienais metais turi būti sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą, neviršijant 140 kg/ha bendrojo azoto per metus. Šio plano turi būti laikomasi. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių.

1.7.6. Įrašau 5.2 punkte vietoj skaičiaus „90“ skaičių „80“.

1.7.7. Išdėstau 6.1.1 punktą taip:

6.1.1.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

2. Tvirtinu Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikaciją (pridedama).

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3D-856

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS dedeklių vištų kiaušinių SPECIFIKACIJA

I. Bendrosios nuostatos

1. Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems dedekles vištas (toliau – vištos) ir tiekiantiems rinkai vištų kiaušinius (toliau – kiaušiniai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius dedeklių vištų lesinimo, laikymo ir priežiūros bei kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.

II. vištų LAIKYMO reikalavimai

3. Bendrieji vištų laikymo reikalavimai:

Nr.	Kontroliuojamieji kriterijai	Įvykdymo reikalavimai
3.1.	Žinios apie Taisykles	Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.
3.2.	Lesalų gamybos reikalavimai	Įsigyjami kombinuotieji vištų lesalai turi būti pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo ir (arba) pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą. Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 4.1.1–4.1.3, 4.2.1 ir 4.2.2 punktų reikalavimus.
3.3.	Kiaušinių atsekamumas	Turi būti užtikrintas atsekamumas viso kiaušinių gamybos proceso metu. Paukščių auginimo ir laikymo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi mažiausiai 3 metus.
3.4.	Tiekimo rinkai reikalavimai	Kaip išskirtinės kokybės kiaušinius galima tiekti rinkai, jei višta pagal šios specifikacijos reikalavimus buvo laikoma ne mažiau kaip 3 savaites. Kiaušiniai pagal bendruosius reikalavimus (2008 m. birželio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų (OL 2008 L 163, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 557/2010 (OL 2010 L 159, p. 13) surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 6 dienas nuo padėjimo dienos. Iš lizdų kiaušiniai turi būti surenkami bent 2 kartus per dieną.
3.5.	Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai	Patalpoms, aptvarams, inventoriui ar indams valyti ir dezinfekuoti, vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.
3.6.	Gyvūnų gerovės reikalavimai	Kraikas paukštidėje turi būti sausas, purus ir be plutos. Paukštidė turi būti ventiliuojama. Natūralus apšvietimas turi būti derinamas su dirbtiniu apšvietimu taip, kad dėsliosioms vištoms šviesos trukmė sudarytų ne mažiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.
3.7.	Vištų laikymo reikalavimai	Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. Išskirtinės kokybės kiaušinius dedančios vištos ir jų kiaušiniai turi būti atskirti vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu auginamų vištų ir jų kiaušinių. Laikant vištas tvarte, turi būti sudarytos sąlygos joms pasikapstyti smėlyje ir palesti žvyro.
3.8.	Vidaus auditas	Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.
3.9.	Privalomųjų reikalavimų laikymasis	Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą arba organizuoti papildomus tyrimus.

4. Specialieji vištų laikymo reikalavimai:

Nr.	Kontroliuojamieji kriterijai	Įvykdymo reikalavimai
4.1.	NATŪRALUMAS
4.1.	Ūkininkavimo būdai	Vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 1 punkte apibrėžtomis sąlygomis. Žiemos metu arba jei taikomi kiti laisvo paukščių laikymo, įskaitant veterinarinius, apribojimai, vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 2 punkte apibrėžtomis sąlygomis.
4.1.2.	Vištų gydymas veterinariniais vaistais	Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą. Po vištų gydymo veterinariniais vaistais išlauka turi būti dvigubai ilgesnė už nustatytąją tam preparatui.
4.1.3.	Vaistinių lesalų naudojimas	Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gydytojo receptą.
4.2.	MAISTINGUMAS
4.2.1.	Lesalų sudėties reikalavimai	Lesale turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Vištų lesalas pasirinktinai praturtinamas bent vienu iš komponentų: selenu, jodu, chromu, vitaminu E, rapsų aliejumi, šaltalankių išspaudomis arba vaistiniais augalais, žuvų taukais, žuvų miltais, linų sėmenimis, kukurūzų gliutenu, liucernos žolės miltais, tageta, spirulina arba jūros dumbliais.
4.2.2.	Baltymo kokybės ir trynio spalvos reikalavimai	Kiaušinių kokybės įvertinimas Hafo vienetais turi būti ne žemesnis kaip 75. Trynio spalvos intensyvumas turi būti nuo 5 iki 11 padalos DSM spalvų paletėje.
4.2.3.	Tinkamumo vartoti terminas	Ant pakuotės nurodomas tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 23 dienos po kiaušinių padėjimo.
4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS
4.3.2.	Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas	Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.
4.3.3.	Atliekų tvarkymas	Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

_________________