LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ IR ZONŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. liepos 17 d. Nr. 304

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 33 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 punktu:

1. Tvirtinu Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisykles (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „teritorijų planavimas“, „vanduo“.

 

 

Aplinkos Ministras                                                                                        Danius Lygis

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 304

 

PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ IR ZONŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615) numatytų paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo principus bei pločius ir yra taikomos visiems paviršinio vandens telkiniams.

2. Rengiant taisykles, vadovautasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63 – 1188), Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107 – 2391), Vandens įstatymu.

3. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:

3.1. paviršinio vandens telkinys – reljefo įdauba, nuolat arba laikinai užpildyta tekančiu arba stovinčiu vandeniu. Tai – upės, ežerai, tvenkiniai (išskyrus kūdras), kanalai, rekultivuoti į vandens telkinius karjerai;

3.2. paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zona – teritorija prie paviršinio vandens telkinio, kurioje ūkinė ir kita veikla leidžiama tik naudojant specialiąsias (agronomines, inžinerines ir kitas) priemones, apsaugančias vandens telkinį bei jo aplinką nuo degradacijos. Zonos dalyje prie vandens telkinio yra pakrantės apsaugos juosta;

3.3. paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio pakrantės želdynų (medžių, krūmų, daugiamečių žolių) ruožas, kuriame ūkinės ir kitos veiklos apribojimai žymiai griežtesni negu likusioje zonos dalyje.

4. Šiomis taisyklėmis nustatytų paviršinio vandens telkinių (toliau – vandens telkiniai) pakrančių apsaugos juostų ir zonų (toliau – apsaugos juostos ir zonos) paskirtis:

4.1. sumažinti galimybę patekti į vandens telkinius pavojingoms medžiagoms (trąšoms, pesticidams, naftos produktams ir kt.);

4.2. apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griovų susidarymo bei nuošliaužų;

4.3. užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą ir palankias jų formavimosi sąlygas;

4.4. saugoti vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes;

4.5. sudaryti palankias rekreacijos sąlygas.

5. Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų pločiai nustatomi įvertinus jų daugiafunkcinę paskirtį, teritorijų gamtines sąlygas, antropogeninių procesų pobūdį. Miestuose ir miesteliuose, nustatant vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, būtina atsižvelgti į bendrą aplinkos situaciją (želdynai, teritorijos užstatymo, nuotakyno pobūdis ir kt.), todėl čia apsaugos juostų ir zonų pločiai gali labai skirtis nuo nurodytųjų šiose taisyklėse. Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto nuo 1984 metų parengti visų vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų planai (M 1:10 000) galioja tol, kol jie patikslinami pagal šias taisykles.

 

II. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMAS

 

6. Upių, ežerų, tvenkinių ir rekultivuotų į vandens telkinius karjerų (toliau – karjerai) lėkštuose šlaituose apsaugos juostos nustatomos matuojant nuo vasaros laikotarpio vidutinio vandens lygio, kai krantai statūs (nuolydžio kampas 100 ir daugiau) arba griūvantys – nuo kranto viršutinės briaunos, o prie kanalų ir sureguliuotų (ištiesintų) upių – nuo vagos šlaito viršutinės briaunos.

7. Natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 25 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, bei karjerų, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, apsaugos juostų plotis turi būti:

7.1. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas iki 50 – ne mažesnis kaip 5 m;

7.2. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas nuo 50 iki 100 – ne mažesnis kaip 10 m;

7.3. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas 100 ir didesnis – ne mažesnis kaip 25 m.

8. Dvigubai platesnės, nei nurodyta šių taisyklių 7 punkte, vandens telkinių apsaugos juostos nustatomos prie vandens telkinių ar jų ruožų, esančių:

8.1. valstybinių parkų arba draustinių teritorijose;

8.2. arčiau kaip 3 km nuo miestų ribų (už miesto);

8.3. arčiau kaip 1 km nuo miestelių ribų (už miestelio).

9. Natūralių upių, kurių baseino plotas neviršija 25 km2, sureguliuotų upių, kurių baseino plotas 10-25 km2, mažesnių kaip 0,5 ha ploto ežerų ir tvenkinių bei neviršijančių 2 ha ploto karjerų apsaugos juostos nustatomos 2 kartus siauresnės, nei nurodyta šių taisyklių 7.1-7.3 punktuose.

10. Sureguliuotų upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 km2, ir kanalų apsaugos juostų plotis turi būti:

10.1. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas iki 50 – 1 m;

10.2. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas nuo 50 iki 100 – 2,5 m;

10.3. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas 100 ir didesnis – 5 m.

11. Vandens telkinio pakrantės dalis tarp apsaugos juostos ir telkinio vandens paviršiaus ribos (kranto, vagos šlaitas, salpos dalis sausmečio metu) turi apsaugos juostos statusą.

 

III. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS

12. Vandens telkinių apsaugos zonos:

12.1. prie upių ar jų ruožų (nuo versmių), kurių baseino plotas didesnis kaip 100 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 100 ha, apsaugos zonos plotis – 500 m;

12.2. prie natūralių upių, kurių baseino plotas ne didesnis kaip 100 km2, prie sureguliuotų upių, kurių baseino plotas 10-100 km2, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 0,5-100 ha, prie didesnių kaip 2 ha ploto karjerų apsaugos zona – 200 m. Jei šių upių, ežerų ar tvenkinių slėniai įsirėžę giliau kaip 10 m ir jų šlaitai ilgesni kaip 200 m, nustatomas 500 m apsaugos zonos plotis;

12.3. prie visų kanalų, sureguliuotų upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 ha, bei karjerų, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha, turi būti nustatomos tik apsaugos juostos.

 

IV. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ IR ZONŲ NUSTATYMO DOKUMENTAI

 

13. Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų dokumentai yra teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji, detalieji ar specialieji (žemėtvarkos, miškotvarkos ar kt. projektai, schemos) planai ir Valstybinio žemės kadastro žemėlapiai, kuriuose žymimos apsaugos juostų bei zonų ribos.

______________