LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 100:2000 „ BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJO KABINETAS. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO
2000 m. liepos 13 d. Nr. 404
Vilnius
Vykdydamas sveikatos priežiūros reformą kuriant Bendrosios praktikos gydytojų instituciją Lietuvoje,
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos higienos normą HN 100:2000 „Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama).
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 404
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 100: 2000
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJO KABINETAS
Higienos normos ir taisyklės
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, įrengiant, akredituojant bendrosios praktikos gydytojų kabinetus (toliau – BPGK) ir nustato pagrindinius reikalavimus nepriklausomai nuo jų pavaldumo. Higienos norma privaloma visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigas projektuojančioms, statančioms, įrengiančioms, eksploatuojančioms, kontroliuojančioms įstaigoms bei organizacijoms ir privatiems asmenims.
II. NUORODOS
2. Rengiant normą vadovautasi šiais dokumentais:
2.1. Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (Žin., 1992, Nr. 14-378; 1994, Nr. 1-3; 1995, Nr. 20-451, Nr. 39-963; 1997, Nr. 38-926).
2.2. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, Nr. 106-2353).
2.3. Lietuvos higienos norma HN 23-1993 Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.4. Lietuvos higienos norma HN 33-1993 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.5. Lietuvos higienos norma HN 39 Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas. Metodai, priemonės, režimai (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.6. Lietuvos higienos norma HN 50-1994 Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.7. Lietuvos higienos norma HN 47-1995 Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.8. Lietuvos higienos norma HN 55-1995 Tualetai (Žin., 1995, Nr. 104-2343).
2.9. Lietuvos higienos norma HN 59-1996 Rankas veikianti vibracija. Leidžiamieji dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose.
2.10. Lietuvos higienos norma HN 69-1997 Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai.
2.11. Lietuvos higienos norma HN 32:1998 Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai (Žin., 1999, Nr. 5-122).
2.12. Lietuvos techninė norma TN 01:1998 Displėjai. Leidžiami spinduliuojamo elektromagnetinio lauko lygiai.
2.13. Lietuvos higienos norma HN 35:1998 Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (Žin., 1999, Nr. 3-70).
2.14. Lietuvos higienos norma HN 45:1998 Rankų, instrumentų, paviršių higienos taisyklės stomatologijos kabinetuose, klinikose, dantų protezavimo gamybos laboratorijose (Žin., 1999, Nr. 3-79).
2.15. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra (Žin., 1998, Nr. 105-2926).
2.16. Lietuvos higienos norma HN 1:1999 Higienos norma. Bendrosios nuostatos ir rengimo tvarka (Žin., 1999, Nr. 10-229).
2.17. Lietuvos higienos norma HN 42:1999 Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas (Žin., 1999, Nr. 5-121).
2.19. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
2.21. Lietuvos medicinos norma MN 6:1993 Matavimo priemonių metrologinės priežiūros tvarka Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (Žin., 1994, Nr. 5-84).
2.22. Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 Bendrosios praktikos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė (Žin., 1999, Nr. 109-3196).
2.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 08 14 įsakymas Nr. 465 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo objektų, jų registravimo ir informacijos teikimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 75-2161).
2.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 08 14 įsakymas Nr. 466 „Dėl privalomojo aplinkos nukenksminimo (dezinfekcijos) užkrečiamųjų ligų židiniuose tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 75-2162).
2.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 08 14 įsakymas Nr. 363 „Dėl mikrobiologinių tyrimų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos biudžeto, sąrašo parinkimo“ (Žin., 1999, Nr. 68-2183).
2.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 06 01 įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 14 priedas (Žin., 2000, Nr. 47 – 1365).
2.27. Sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto 1997 01 13 įsakymu Nr. 40.
2.28. Rankų higiena. Rekomendacijos medicinos personalui, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1995 11 12.
2.29. Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje sąrašai, skelbiami Valstybinio visuomenės sveikatos centro leidinyje „Sveikatos aplinka“.
2.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos teisės ekonomikos centro Mokslo tarybos pirmininko 1998 05 19 patvirtintos rekomendacijos medicinos personalui „Šlapimo pūslės kateterizacija“.
2.31. Rekomendacijos medicinos personalui „Žaizdų perrišimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 01 04.
2.32. STR 2.09.02:1998. „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
2.33. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807, Nr. 114-2902).
2.34. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“ (Žin., 1997, Nr. 41-1023, Nr. 114-2904).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
3.1. bendrosios praktikos gydytojas
Gydytojas, baigęs bendrosios praktikos gydytojo specialybės antrinę arba pertraukiamąją rezidentūrą (iki 1995 metų perkvalifikavimo kursus) ir turintis bendrosios praktikos gydytojo licenciją, galintis savarankiškai vykdyti asmenų pirminę sveikatos priežiūrą nuo gimimo iki mirties, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, politinius bei religinius įsitikinimus;
3.2. bendrosios praktikos gydytojo kabinetas
Patalpos, kuriose apžiūrimi ir tiriami įvairiomis ligomis sergantys asmenys;
3.3. pacientas
Asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, sveikas jis ar ligonis;
3.6. asmens sveikatos priežiūros priemonės
Vaistai, profilaktikos, diagnostikos, gydymo metodai, medicinos aparatūra, įranga, prietaisai ir instrumentai;
3.7. asmens sveikatos priežiūra
Valstybės licencijuotų fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria siekiama sustiprinti asmenų sveikatą bei užkirsti kelią sveikatos sutrikimams, laiku diagnozuoti, gydyti, slaugyti, teikti atstatomosios medicinos paslaugas;
3.9. dezinfekcija
Daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, pašalinimas arba sunaikinimas;
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Bendrosios praktikos gydytojo kabinetai (BPGK) projektuojami, statomi, įrengiami, eksploatuojami ir kontroliuojami, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių teisės aktų [2.7, 2.8, 2.21, 2.32, 2.36].
5. BPGK įrengimo programinės užduotys, tipiniai, individualūs rekonstrukcijos, remonto, pertvarkymo projektai derinami Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka [2.33, 2.34, 2.35].
6. Naujai pastatyti, rekonstruoti BPGK atiduodami naudoti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka [2.36].
7. BPGK leidžiama įrengti specialiai statytuose, taip pat individualiuose, visuomeniniuose pastatuose, daugiabučių namų pirmuose aukštuose. Kabinetai, įsteigti daugiabučių namų pirmuose aukštuose, turi turėti atskirą įėjimą [2.32]. Minimalūs reikalavimai patalpoms pateikiami A priede.
8. Medicinos įranga, prietaisai turi būti aprobuoti Lietuvos Respublikoje [2.20.] ir montuojami pagal gamintojo rekomendacijas.
V. PATALPŲ IŠDĖSTYMAS, ĮRANGA, INVENTORIUS
10. BPGK architektūriniai sprendimai, patalpų išdėstymas turi užtikrinti saugias pacientų gydymo ir personalo darbo sąlygas.
11. Gydytojo kabinete turi būti kušetė (gali būti išlankstoma iš ginekologinės kėdės), darbo stalai, medikamentų spintos, širma atskirta vieta pacientui nusirengti, praustuvė.
12. Procedūriniame (tvarstomajame), įrengtame šalia gydytojo kabineto, turi būti kušetė, spinta, stalas instrumentams, dvi praustuvės (rankoms ir instrumentams). Prie instrumentų praustuvės turi būti įrengta inventoriaus, instrumentų dezinfekcijos, plovimo, pakavimo vieta. Turi būti atskiras šaldymo (+ 20C–+ 80C) įrenginys vakcinoms laikyti, sterilizatorius, uždaromos spintos arba stalai su stalčiais sterilioms vienkartinėms ir daugkartinėms priemonėms laikyti. Procedūrinis gali būti 1 keliems bendrosios praktikos gydytojams.
13. Personalo asmeniniams ir darbo drabužiams laikyti turi būti įrengta atskira vieta su spintomis (spintelėmis) arba kabykla.
14. Tualetas gali būti bendras personalui ir pacientams. Tualete turi būti: unitazas, praustuvė, rekomenduojama – įranga neįgaliesiems, gali būti įrengtas lankstus dušas. Virš praustuvės turi būti dozatorius su skystu muilu, paskirstomų vienkartinių popierinių servetėlių (rankšluosčių).
VI. VIDINĖ PATALPŲ APDAILA
16. Vidinė BPGK patalpų apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį. Sienų, lubų, pertvarų paviršiai turi būti lygūs, atsparūs mechaniniam poveikiui, valikliams, plovikliams, cheminėms dezinfekavimo priemonėms.
17. Grindys turi būti nelaidžios vandeniui, šilumai, atsparios cheminiams valikliams, plovikliams, dezinfekavimo priemonėms, be plyšių.
18. Jeigu yra pakabinamos lubos, jos turi būti iš lygių, atsparių cheminiams valikliams, plovikliams ir dezinfekcijos medžiagoms medžiagų.
VII. NATŪRALUS IR DIRBTINIS PATALPŲ APŠVIETIMAS
VIII. Šildymas, vėdinimas
25. Šildymo sistema:
25.1. projektuojama pagal pastato paskirties (jame numatomo technologinio proceso) reikalavimus [2.32];
25.2. šilumos reguliavimo įtaisai užtikrina tolygų patalpų oro įšilimą, neteršia jo kenksmingomis medžiagomis, kvapais, nekelia triukšmo;
26. Vėdinimo sistema:
26.3. gerai valoma ir dezinfekuojama – visa įranga, vamzdynų paviršius, grotelės (jei sistema yra tiekiamoji – ištraukiamoji);
IX. VANDENTIEKIS IR KANALIZACIJA
28. Vandentiekio ir kanalizacijos sistema įrengta ir prijungta:
– kanalizuotose vietovėse – prie centralizuotų tinklų,
– nekanalizuotose – prie vietinių valymo įrenginių.
30. Vamzdynams, įrenginiams, vandens laikymo talpoms naudojamos medžiagos turi būti įteisintos nustatyta tvarka.
X. PERSONALO SVEIKATA IR HIGIENA
32. Prieš priimant į darbą ir vėliau periodiškai personalas nustatyta tvarka tikrinasi sveikatą [2.26]. Darbo vietoje turi būti darbuotojo medicininė knygelė (sveikatos pasas) – forma Nr. 048/a.
34. Personalas turi būti aprūpintas darbo drabužiais (chalatais arba kostiumais, galvos dangalais, prijuostėmis) ir kaukėmis, pirštinėmis.
35. Atliekant procedūras, kurių metu galima susitepti krauju, sekretais ir ekskretais, būtina dėvėti švarius, nesterilius darbo drabužius, kaukes ir akių arba veido apsaugos priemones, pirštines.
36. Pirštinių mūvėjimo reikalavimai:
36.1. negalima plauti rankų nenusimovus pirštinių, su tomis pačiomis pirštinėmis dirbti kitus darbus;
36.2. nusimovus pirštines, rankas būtina plauti muilu. Jei pirštinės yra suterštos krauju, kūno skysčiais (sekretais, ekskretais), jas reikia nušluostyti popierine ar medvilnine servetėle, sudrėkinta 70% etilo spiritu ar kita alkoholine rankų dezinfekavimo priemone ir tik tada nusimauti. Rankas dezinfekuoti (įtrinant alkoholiniu tirpalu) ir plauti, kaip nurodyta 37.3.1 punkte;
36.3. švarias (nesterilias) pirštines reikia užsimauti:
– prieš darbą su krauju, kūno skysčiais, sekretais, ekskretais ir užterštais daiktais,
– liečiant gleivines ir pažeistą odą;
36.4. pirštines reikia keisti:
– palietus medžiagą, kuri galėjo būti užteršta mikroorganizmais,
– prieš liečiant švarius daiktus ir aplinkos paviršius,
– pereinant prie kito paciento;
37. Rankų higiena [2.28]:
37.1. darbo vietoje turi būti:
– praustuvė,
– tekantis šiltas ir šaltas vanduo,
– įranga muilui ir dezinfekavimo tirpalui (magnetinė arba su grotelėmis muilinė, arba sieninis skysto muilo dozatorius, rankų dezinfekavimo tirpalo dozatorius),
– vienkartiniai medžiaginiai rankšluosčiai arba popierinės servetėlės ir jų dėtuvė, indas su plastikiniu įklotu rankšluosčiams arba servetėlėms surinkti;
37.3. rankų higienos būdai:
37.3.1. plovimas:
37.3.1.1. plovimo režimas:
– rankas reikia plauti baigus dirbti su kiekvienu pacientu,
– po procedūrų, atliekamų tam pačiam pacientui,
– apsilankius tualete,
– nusimovus pirštines,
– prieš higieninę ir chirurginę rankų dezinfekciją;
37.3.1.2. rankos plaunamos skystu arba kietu muilu, be dezinfekuojamųjų priedų:
– sudrėkintos vėsiu vandeniu muiluojamos 10–15 sek. skystu arba kietu muilu,
– nuplaunamos tekančiu vandeniu,
– netrinant nusausinamos vienkartiniu medžiaginiu rankšluosčiu arba popierinėmis servetėlėmis;
37.3.1.3. plaunant rankas ir nusiplovus, reikia stengtis neliesti vandens čiaupo. Rekomenduojama įrengti alkūne ar kitaip reguliuojamus praustuvės čiaupus. Skysto muilo dozatoriaus rankenėlę nuspausti alkūne, dilbiu arba išorine plaštakos puse. Jei praustuvių čiaupai užsukami, nusiplovus rankas, juos reikia užsukti servetėlėmis arba vienkartiniu rankšluosčiu, panaudotu rankoms sausinti. Kietas muilas muilinėje turi būti sausas. Naudojant skystą muilą, negalima liesti rankomis dozatoriaus muilo ištekėjimo angos. Skysto muilo dozatoriaus indas keičiamas kitu vienkartiniu indu su muilu arba užpildomas tada, kai būna visiškai tuščias. Skysto muilo indas, jei jis naudojamas ne vieną kartą, ir dozatoriaus dalys, prieš užpildant skystu muilu, turi būti išvalyti, dezinfekuoti, sterilizuoti garais;
37.3.2. higieninė rankų dezinfekcija:
37.3.2.1. rankas reikia dezinfekuoti:
– prieš užsimaunant pirštines,
– prieš ir po procedūros,
– esant galimybei užteršti jas liečiant nešvarius paviršius;
37.3.2.2. higieninė dezinfekcija atliekama taip:
– rankos plaunamos, kaip nurodyta 37.3.1.2 punkte,
– 30 sek. trinamos alkoholiniu dezinfekuojančiu tirpalu arba 70% etilo spiritu.
Rankų dezinfekavimo tirpalas turi būti plataus veikimo, naikinantis bakterijas ir tuberkuliozės sukėlėjus, virusus, odos grybelius.
37.3.3. chirurginė rankų dezinfekcija:
37.3.3.1. atliekama prieš chirurgines ir kitas invazines procedūras, kurių metu liečiamas operacinis laukas, atvira žaizda;
37.3.3.2. chirurginė dezinfekcija atliekama taip:
– rankos (iki alkūnių) nuplaunamos muilu, kaip nurodyta 37.3.1.2 punkte,
– minkštu vienkartiniu arba sterilizuotu šepečiu išvalomos panagės,
– plaunamos tekančiu vandeniu,
– nusausinamos švariomis (iš naujo paketo) vienkartinėmis arba sterilizuotomis servetėlėmis,
– 3–5 min. (jei kitaip nenurodyta gamintojo) rankos ir dilbiai trinami dezinfekcijos tirpalu (kelis kartus užpilant iš dozatoriaus apie 1,5–3 ml),
– rankos nešluostomos, o džiovinamos,
– pirštinės maunamos ant sausų rankų.
XI. INSTRUMENTŲ HIGIENA
38. Bendrieji reikalavimai
Instrumentai mikroorganizmais užsiteršia dėl sąlyčio su paciento krauju, kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, aplinkos daiktais.
38.1. Draudžiama valyti, plauti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir kelis kartus naudoti vienkartinius instrumentus ir daiktus. Jie renkami, rūšiuojami, nukenksminami pagal medicininių atliekų tvarkymo taisykles;
38.2. daugkartiniai instrumentai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines arba liečiamas kraujas, sterilūs audiniai, kūno ertmės, dezinfekuojami, valomi, plaunami ir sterilizuojami;
38.3. instrumentai, kuriais liečiamos nepažeistos gleivinės ir pažeista oda, dezinfekuojami, valomi, plaunami ir sterilizuojami. Instrumentai, kurių negalima sterilizuoti (kai taip nurodo gamintojas), dezinfekuojami šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdu plovimo-dezinfekcijos mašinose arba cheminiu būdu – mirkant sporocidiniuose dezinfekcijos tirpaluose;
38.4. instrumentai, kuriais liečiama sveika oda, dezinfekuojami žemo arba vidutinio lygio dezinfekcijos priemonėmis, o kai kurie valomi, plaunami;
39. Instrumentų dezinfekcija, valymas, plovimas
Instrumentų dezinfekcijos, valymo, plovimo eiliškumas priklauso nuo nukenksminimo būdų (rankinis, mechaninis, šiluminis, šiluminis-cheminis, cheminis) ir priemonių (įrenginiuose ar be jų).
39.1. Pirmenybė teikiama šiluminiams instrumentų dezinfekcijos, valymo, plovimo būdams: instrumentų plovimui ir dezinfekcijai automatinėse plovimo ir dezinfekavimo mašinose. Šie būdai yra efektyvūs, saugūs personalui ir aplinkai, nes sumažina mikrotraumų ir cheminių medžiagų poveikį personalo sveikatai ir aplinkai;
39.2. šiluminės ir šiluminės-cheminės dezinfekcijos įrenginiai turi būti įteisinti nustatyta tvarka ir įrengti pagal gamintojų nurodymus;
40. Mechanizuotas valymas, plovimas, dezinfekcija:
40.1. ultragarso aparatuose galima valyti ir dezinfekuoti smulkius metalinius instrumentus. Pasirenkant šį būdą, reikia patikslinti, ar instrumentų gamintojas rekomenduoja valymą ir dezinfekciją ultragarsu;
41. Rankinė instrumentų dezinfekcija, valymas, plovimas:
41.1. aštrius instrumentus apdorojant rankomis pirmiausia jie dezinfekuojami, po to valomi ir plaunami. Įprastinei rankinei cheminei dezinfekcijai (mirkant tirpaluose) geriau naudoti dezinfekcijos tirpalą su valomosiomis savybėmis (vadovaujantis „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje sąrašai“, Valstybinės higienos inspekcijos leidinys, 1998 m.);
41.2. Panaudoti instrumentai:
41.2.1. aštrūs – turi būti mirkomi dezinfekcijos-valymo tirpale plastikinėse vonelėse su iškeliamais skylėtais įdėklais ir sandariais dangčiais arba kituose panašiuose emaliuotuose, stikliniuose, plastikiniuose induose;
41.2.3. visi instrumentai turi būti mirkomi nustatytą laiką (pagal tirpalo gamintojo rekomendacijas) nustatytos koncentracijos tirpale;
41.2.4. po to instrumentai plaunami minkštais šepetėliais, skalaujami tekančiu ir distiliuotu vandeniu;
42. Instrumentų sterilizavimas:
42.1. Džiovinimas.
Išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai, kurie bus sterilizuojami prisotintais vandens garais popieriniuose paketuose, maišeliuose arba sterilizuojami karštu oru, turi būti džiovinami:
– džiovinimo karštu oru įrenginiuose (75–870C temperatūroje),
– dėstant ant drėgmę sugeriančio audeklo, sudrėkusį audeklą keičiant sausu,
– sausinami tik su vienkartiniais medžiaginiais rankšluosčiais arba servetėlėmis, keičiant sudrėkusius sausais.
42.2. Pakavimas.
Instrumentai pakuojami į sterilizuojamų gaminių pakavimo medžiagas ar talpyklas, įteisintas nustatyta tvarka [2.27]. Jos turi atitikti pasirinktą sterilizavimo būdą ir sterilizavimo programą (sterilizatoriaus darbo ciklą). Vyniojimo į audeklą arba popierių būdai pateikti D priede.
42.3. Sterilizavimas.
Instrumentai sterilizuojami:
– prisotintais vandens garais frakcionuoto vakuumo garų sterilizatoriuose (jiems teikiama pirmenybė, nes galima sterilizuoti visus atsparius garams instrumentus, tarp jų įpakuotus, instrumentus, turinčius kanalų),
– karšto oro sterilizatoriuose (bet juose galima sterilizuoti tik neatsparius garams aštrius metalinius instrumentus ir stiklinius gaminius).
42.4. Sterilizatoriai turi būti įteisinti nustatyta tvarka [2.27]. Būtina laikytis sterilizatorių gamintojų (dėl pakavimo talpyklų, ypač konteinerių) ir pakavimo medžiagų gamintojų instrukcijų.
42.5. Sterilizuojamų instrumentų įpakavimas, išdėstymas, sterilizacijos režimas (temperatūra, slėgis, laikas) priklauso nuo sterilizatoriaus konstrukcijos. Sterilizuojamų instrumentų paketų matmenys ir masė, neįvyniotų instrumentų kiekis neturi būti didesni už nurodytus sterilizatorių gamintojų.
42.6. Instrumentai, kurie nebus skubiai panaudoti, turi būti įpakuoti iki sterilizacijos ir sterilizuojami talpyklose, maišeliuose arba paketuose. Įpakuoti instrumentai ir instrumentai su kanalais turi būti sterilizuojami frakcionuoto vakuumo sterilizatoriuose.
42.7. Garų sterilizatorius parenkamas pagal sterilizuojamų instrumentų ir procedūrų skaičių. Tinkamiausias yra frakcionuoto vakuumo garų sterilizatorius su šiomis programomis: greitos (1340C, 3–10 min.) neįpakuotų metalinių instrumentų sterilizacijos ir įpakuotų maišeliuose, konteineriuose arba įvyniotų instrumentų, tekstilės ir gumos gaminių sterilizacijos.
43. Tekstilės, gumos sterilizavimas:
43.1. tekstilės gaminiai talpinami į talpyklas (konteinerius), maišelius arba vyniojami į audeklą arba popierių (D priedas) ir sterilizuojami garų sterilizatoriuje pagal audinių ir gumos sterilizavimo programas,
XII. Įrangos, baldų, inventoriaus, patalpų ir kitų aplinkos daiktų
valymas, dezinfekcija
44. Turi būti parengtos rašytinės medicininės įrangos inventoriaus, baldų, patalpų, paviršių valymo ir dezinfekcijos taisyklės.
45. Pagrindinis patalpų ir aplinkos daiktų valymas atliekamas ne rečiau kaip 4 kartus per metus, periodinis – vieną arba du kartus per dieną.
47. Įrenginiai, baldai, grindys ir kiti paviršiai, užteršus juos krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, valomi tuoj pat ir dezinfekuojami.
48. Procedūrų kabinete kasdien visi paviršiai dezinfekuojami tokia eilės tvarka: įrenginiai, baldai, inventorius, grindys. Dienos pabaigoje valomos dulkės nuo baldų, įrenginių. Tuoj pat valomi ir dezinfekuojami visi krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais ir ekskretais (pvz., po kraujuojančio ar viduriuojančio paciento) užteršti paviršiai.
49. Paviršiai valomi šiltu vandeniu ir muilu, soda ar kitais valikliais. Dezinfekcijai naudojamos cheminės dezinfekcijos medžiagos, veikiančios bakterijas (tarp jų ir tuberkuliozės mikobakterijas), virusus, grybelius. Pasirenkant dezinfekcijos medžiagas medicininiams įrenginiams valyti ar dezinfekuoti, būtina atsižvelgti į gamintojų rekomendacijas dėl įrenginio paviršių atsparumo kai kurioms cheminėms ir dezinfekcijos medžiagoms (pvz., alkoholiais negalima dezinfekuoti organinio stiklo, lakuotų paviršių) dezinfekuoti.
50. Valymo inventorių: šepečius, šluostes, valiklius, dezinfekcijos indus rekomenduojama patalpinti į vežimėlius. Drėgno dulkių valymo šluostės turi būti iš tinkamos medžiagos. Baldų, įrangos šluostės – vienkartinės arba daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės dezinfekuojamos ir skalbiamos. Grindys valomos vienkartinėmis ar daugkartinėmis šluostėmis, kurios turi būti pažymėtos (pvz.: tualetui, gydytojo kabinetui, procedūrų kabinetui). Panaudotos grindų, kaip ir baldų, įrangos, šluostės skalbiamos arba skalaujamos vandenyje, mirkomos dezinfekcijos tirpale, skalaujamos vandenyje ir džiovinamos.
______________
A PRIEDAS (privalomasis)
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJO KABINETO PATALPOS IR JŲ DYDIS
| Patalpos |
Plotas (m2) |
| Laukiamasis ir registratūra |
0,3 m2 lankytojui, bet ne mažiau kaip 5 m2 |
| Drabužių kabykla |
0,08 m2 vienam lankytojui |
| Gydytojo kabinetas |
ne mažiau kaip 10 m2 |
| Procedūrų kabinetas (tvarstomasis) |
ne mažiau kaip 12 m2 |
| Personalo kambarys (rekomenduojama) |
8-10 m2 |
| Tualetas (personalui ir pacientams) |
ne mažiau kaip 3,0 m2 |
| Sanitarinė patalpa (spinta) |
2 m2 |
______________
B PRIEDAS (privalomasis)
PATALPŲ APŠVIETIMAS, ŠVIESOS ŠALTINIAI
| Patalpos |
Paviršiaus apšvieta (lx) |
Šviesos šaltinis |
| Laukiamasis ir registratūra |
150 |
Liuminescencinės lempos |
| Gydytojo kabinetas |
300 |
Liuminescencinės lempos |
| Procedūrų kabinetas (tvarstomasis) |
500 |
Liuminescencinės lempos |
| Personalo kambarys |
150 |
Liuminescencinė lempos |
| Tualetas |
75 |
Kaitrinės lempos |
______________
C PRIEDAS (privalomasis)
LEIDŽIAMAS TRIUKŠMAS PATALPOSE
| Patalpos |
Garsas, ekvivalentinis garsas (dBA) |
Maksimalus garsas (dBA) |
Paros laikas (val.) |
| Gydytojų kabinetai ligoninėse, poliklinikose, ambulatorijose, dispanseriuose, sanatorijose |
35 |
50 |
7–23 |
Medicininės aparatūros skleidžiamas triukšmas, vibracija, elektromagnetinis laukas neturi viršyti pase nurodytų lygių ir turi atitikti higienos normų reikalavimus [2.7].
______________
D PRIEDAS (privalomasis)
STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ VYNIOJIMAS
Atliekama pagal HN 39:1994 [2.5] reikalavimus.
1 būdas:
2. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis lenkiama į viršų, o jos kraštas atlenkiamas paketo aukštyje, kaip parodyta 2 brėžinyje;
4. popierius iš kairės ir dešinės pusės užlenkiamas virš sterilizuojamo paketo, kaip parodyta 4 ir 5 brėžiniuose;
5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, tik priešinga kryptimi: lenkiama apatinė lakšto dalis, po to viršutinė, dešinė ir kairė pusės – 6,7,8 brėžiniai;
2 būdas:
1. sterilizuojami instrumentai dedami ant dviejų popieriaus lakštų, viduryje, taip, kad jo kraštai būtų lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms, – 1 brėžinys;
2. vidinio popieriaus lakštas užlenkiamas per sterilizuojamo paketo plotį į viršų ir atlenkiamas pagal išilginę kraštinę taip, kad susidarytų trikampis (2 brėžinys), leidžiantis aseptiškai atidaryti paketą;
3. popierius užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės – susidaro atvira vienpusė ertmė viršutinėje paketo dalyje (3 ir 4 brėžiniai);
4. viršutinė popieriaus lakšto dalis lenkiama virš sterilizuojamo paketo, o susidaręs trikampis sukišamas į ertmę taip, kad šiek tiek išsikištų (5 brėžinys);
E PRIEDAS (privalomasis)
KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ELEKTROMAGNETINIO
IR ELEKTROSTATINIO LAUKŲ LYGIAI (TN 01:1998 [2.12])
Displėjaus ekrano elektrinis potencialas neturi viršyti 500V
| Atstumas nuo ekrano |
Dažnio diapazonas |
Elektrinio lauko stipris |
Magnetinio srauto tankis |
| 50 cm |
5 Hz iki 2 kHz |
25 V/m |
250 nT |
|
|
2 Hz iki 400kHz |
2,5 V/m |
25 nT |
______________
F PRIEDAS (privalomasis)
DARBO VIETOS ŠILUMINĖ APLINKA (HN 69:1997 [2.10])
Darbo vietos šiluminė aplinka normuojama atsižvelgiant į darbo sunkumo pobūdį.
______________