LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1995 m. spalio 3 d. Nr. I-1053

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (Žin., 1991, Nr. 36-977; 1992, Nr. 7-162, Nr. 34-1031; 1993, Nr. 32-733, Nr. 70-1303, Nr. 71-1327; 1995, Nr. 53-1300):

1. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai

Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ir jų vaikai (jeigu šie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos);

2) asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės;

3) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje ir nėra kitos valstybės piliečiai;

4) lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, jeigu jie išvyko iš Lietuvos teritorijos iki 1918 m. vasario 16 d. ir neįgijo kitos valstybės pilietybės;

5) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki Pilietybės įstatymo priėmimo 1991 m. gruodžio 5 dieną;

6) kiti asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą.

Asmenims, nurodytiems šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, jų pageidavimu išduodami Lietuvos Respublikos piliečio pasai arba pagal šio įstatymo 17 straipsnį teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.“

2. 3 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis pripažinti netekusiomis galios, o ketvirtąją dalį laikyti antrąja dalimi.

3. Iš 7 straipsnio 2 punkto išbraukti žodžius „ar atstačius Lietuvos Respublikos pilietybę“.

4. 12 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichinėmis ligomis, netaikomi šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai.“

5. 13 straipsnyje:

1) vietoj žodžių „įskaitant optavimą“ įrašyti žodį „natūralizacija“;

2) 3 punkte vietoj žodžio „bausti“ įrašyti žodį „teisti“.

6. 16 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.“

7. 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, ir jų vaikams (jei šie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos);

2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir pats asmuo pripažįsta, kad laiko save lietuviu.

Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų bei iš jos išvykti. Įstatymai gali nustatyti ir kitas šių asmenų teises.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio įstatymo 1 straipsnį.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir grįžta nuolat gyventi į Lietuvą.“

8. 18 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

9. 20 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „patenkinamas“ įrašyti žodį „nagrinėjamas“.

10. Iš 21 straipsnio 1 punkto išbraukti žodžius „arba be šio paso“.

11. 23 straipsnį papildyti ketvirtąja ir penktąja dalimis:

„Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto, rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai.“

12. 24 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.“

13. 28 straipsnyje:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybinėje tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtinta kopija ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, patvirtinantis, kad jis laiko save lietuviu. Jeigu nėra patikimų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.“;

3) iš penktosios dalies išbraukti žodžius „Piliečio pažymėjimas ar Pažymėjimas apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos piliečio pasas nebuvo išduotas, pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas iš nuolatinės gyvenamosios vietos policijos komisariato migracijos tarnybos); turimo Sovietų Sąjungos ar“;

4) iš septintosios dalies išbraukti žodį „atstatyti“;

5) devintojoje dalyje vietoj žodžio „(konsulines)“ įrašyti žodžius „atstovybes ar konsulines“;

6) dešimtojoje dalyje vietoj žodžio „(konsulinėms)“ įrašyti žodžius „atstovybėms ar konsulinėms“;

7) vienuoliktojoje dalyje vietoj žodžių „ir 3 punktuose“ įrašyti žodį „punkte“;

8) dvyliktąją ir keturioliktąją dalis pripažinti netekusiomis galios, o buvusią tryliktąją dalį laikyti dvyliktąja dalimi;

9) dvyliktojoje dalyje vietoj žodžių „18 straipsnio pirmojoje ar antrojoje“ įrašyti žodžius „17 straipsnio šeštojoje“.

14. 29 straipsnį papildyti šeštąja dalimi:

„Jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, miesto, rajono migracijos tarnybos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali kreiptis dėl šių faktų nustatymo į Pilietybės reikalų komisiją. Ši komisija teikia nurodytoms institucijoms rekomendacinio pobūdžio išvadas. Sprendimą šiuo klausimu priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.“

15. 31 straipsnyje:

1) iš antrosios dalies išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo ar“;

2) ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „18 straipsnio antrąją dalį“ įrašyti žodžius „17 straipsnio trečiąją dalį“, o vietoj žodžio „(konsulinėse)“ įrašyti žodžius „atstovybėse ar konsulinėse“;

3) šeštojoje dalyje vietoj žodžio „(konsulinės)“ įrašyti žodžius „atstovybės ar konsulinės“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS