LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SUSISIEKIMO MINISTRO 1997 M. LIEPOS 7 D. ĮSAKYMO NR. 264 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
1999 m. liepos 20 d. Nr. 286
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 275 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos užtikrinimo“ (Žin., 1999, Nr. 25-713) 2.1 punkto reikalavimus, pakeičiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1853) ir išdėstau jas nauja redakcija:
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato naudojimosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žeme ir akvatorija priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos priemonių, eksploatavimo tvarką.
Šios taisyklės privalomos visoms uoste veikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
Laivų įplaukimo į uostą, išplaukimo iš jo, plaukiojimo uosto akvatorijoje, švartavimo, stovėjimo prie krantinės ar reide tvarką, taip pat saugios laivybos uoste reikalavimus nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir terminai:
krantinė – hidrotechninis įrenginys, kurio plotis yra lygus krantinės špunto atatampų ilgiui (iki inkarinės sienutės ribos) ir yra skirtas švartuoti laivams, krauti kroviniams, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti;
prieplauka – laivų priplaukimo ir sustojimo vieta, taip pat statiniai bei įrenginiai, skirti laivams aptarnauti;
uosto režimas – taisyklių ir priemonių sistema, kurios tikslas apsaugoti uostą nuo neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę keleiviams, laivams ir jų įguloms, uosto darbuotojams, uosto infrastruktūrai bei valstybės saugumui.
Kitos sąvokos taisyklėse vartojamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245).
II. UOSTO ŽEMĖ
3. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka tai suderinti su kontrolės teisę turinčiomis organizacijomis ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija).
4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pagal 3 punkte nurodytus darbus be atitinkamo leidimo, Uosto direkcijai pareikalavus, privalo darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.
5. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atlikę uosto žemėje ir akvatorijoje statybos ar kitus darbus, apie pakeitimus privalo pranešti uosto kapitonui, kad jie būtų nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose.
6. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste statybos, remonto ar kitus darbus, privalo nedelsdami išvežti statybos atliekas, gruntą, likusias medžiagas ir kt. Darbus pabaigus, statybos aikštelė išvaloma ir sutvarkoma.
7. Naujus pastatytus ir rekonstruotus statinius, įrenginius eksploatuoti leidžiama tik priėmus Statybos įstatymu nustatyta tvarka komisijai, kurios sudėtyje yra Uosto direkcijos atstovai.
8. Gamybiniuose ir sandėliavimo pastatuose bei įrenginiuose, kuriuose veikiantys įrengimai ir transporto priemonės turi įtaką konstruktyvių elementų būklei, eksploatuojanti organizacija privalo nustatyti eksploatacines apkrovas pastatų grindims ir perdengimams.
9. Visa uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, privalo būti padengta atitinkama danga, kurios tipas ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas.
10. Keliuose, privažiavimuose ir pagalbinėse aikštelėse privalo būti užtikrintas visų transporto priemonių laisvas judėjimas, taip pat priešgaisrinės technikos privažiavimas prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų. Uosto žemės nuomininkai privalo visus kelius valyti, o žiemos metu, esant slidžiai kelio dangai, pabarstyti. Išnuomotoje uosto žemėje nuomininkai privalo atlikti apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbus, laikytis sanitarinių normų.
11. Geležinkelio įrenginių ir geležinkelio transporto eksploatacija uosto žemėje turi būti organizuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelio transporto veiklą.
12. Uosto žemės nuomininkai privalo nuomojamą uosto žemę aptverti ir remontuoti. Naujai projektuojamų tvorų aukštis turi būti 2450 mm (pagrindinės vertikaliosios dalies – 2050 mm, papildomos, statomos 450 kampu, – 400 mm). Tvorų konstrukcija derinama su miesto architektu. Nuomininkai taip pat privalo įrengti aptvertas ir apšviestas saugomas aikšteles akcizais apmokestinamoms prekėms ir prekėms, nurodytoms Finansų ministerijos sąraše, bei kontroliuojamoms strateginėms prekėms ir technologijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše, sandėliuoti ir saugoti.
Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, kad bet kuriuo paros metu juos būtų galima atidaryti rankomis. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją turi būti įrengta pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema.
13. Pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvinių sprendimų, reklamos bei kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su Uosto direkcija.
14. Statiniai, įrenginiai ir įrengimai, esantys uosto žemėje, turi būti prižiūrimi, sistemingai remontuojami ir eksploatuojami uosto žemės naudotojų pagal techninės eksploatacijos taisykles.
15. Išnuomota uosto žemė privalo būti apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo apšvietimo normas. Įėjimai ir įvažiavimai privalo būti apšviesti ne mažiau kaip 2 lx. Pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai, kur yra intensyvūs žmonių ir krovinių judėjimo srautai – ne mažiau kaip 5 lx, o nuomojamos žemės perimetras – ne mažiau kaip 0,5 lx. Išorinio apšvietimo schema turi būti parinkta tokia, kad neturėtų įtakos navigacinių įrenginių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių laivais prie uosto krantinių.
16. Uosto žemėje esančios gamybinės patalpos ir sandėliai (statiniai) turi atitikti uostų sanitarinių taisyklių ir sanitarinių taisyklių gamybinėms patalpoms bei gamybos procesui reikalavimus.
17. Uosto teritorijoje privaloma laikytis HN 34-1993 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės ir karantininės apsaugos taisyklių“ (Žin., 1995, Nr. 104-2243), patvirtintų reikalavimų. Organizuojant darbus, susijusius su uosto darbuotojų darbo sąlygomis, vandens tiekimu ir kitais sanitariniais klausimais, projektus privaloma derinti su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru.
18. Uosto žemės nuomininkai, suderinę sistemų techninius projektus su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Uosto direkcija, privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro detalios televizinės apžvalgos sistemas, o prie uosto vartų (įvažiavimo ir išvažiavimo) – vaizdo sistemas, fiksuojančias visas įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones.
III. UOSTO AKVATORIJA, NAVIGACINIAI ĮRENGINIAI
19. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija palaiko tokia Uosto akvatorijos būklę, kuri turi užtikrinti saugų laivų plaukiojimą ir stovėjimą bei laivus pakeliančių įrenginių darbą. Uosto akvatoriją kontroliuoja pasienio ir jūrų uosto policija, taip pat pagal savo kompetenciją uosto kapitono valdyba.
20. Kanalo gabaritai ir įplaukiančių į uostą laivų leistina grimzlė pagal Švyturių ir hidrografijos tarnybos informaciją nurodomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse, patvirtintose Susisiekimo ministerijos (Žin., 1998, Nr. 69-2025).
21. Uosto akvatorijoje navigacinius įrenginius įrengia Uosto direkcija. Šių įrengimų išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus tarptautinius standartus. Suderinti su Uosto direkcija visi darbai, keliantys grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto akvatorijoje, turi būti papildomai suderinti ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyba.
22. Kranto ir plūdrieji navigaciniai įrengimai gali būti nuimti (išjungti) skubiam remontui, tik juos pakeitus kitais.
Ką nors keisti navigaciniuose įrenginiuose (nuimti senus arba statyti naujus), iš anksto nesuderinus su uosto kapitonu, draudžiama.
Uoste draudžiama statyti įrenginius, ribojančius navigacinių įrenginių veikimą.
23. Apie navigacinių sąlygų bei plaukiojimo režimo pokyčius Švyturių ir hidrografijos tarnyba informuoja uosto kapitono valdybą bei tarptautines institucijas, platinančias saugiai laivybai reikalingą informaciją.
24. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą bei vandens lygį uosto akvatorijoje laivams teikia uosto kapitono valdybos laivų eismo tarnyba tiesiogiai telefonu, radiograma arba radijo telefonu pagal paklausimą.
25. Į uosto akvatoriją įplaukiantiems laivams bei laivams, esantiems uosto akvatorijoje, be uosto kapitono leidimo draudžiama:
25.2. įrengti kokius nors signalinius žibintus šviečiančių kranto ir plaukiojančių navigacinių įrenginių veikimo zonoje;
26. Uosto akvatorijoje nuskendusį turtą (laivai, plaukiojantys įrenginiai ir t. t.), taip pat vietas, kur atliekami pavojingi laivų plaukiojimui darbai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Švyturių ir hidrografijos tarnyba pažymi navigaciniais įrenginiais nuskendusio turto savininko ar darbų užsakovo lėšomis.
27. Laivo kapitonas, pastebėjęs, kad uosto akvatorijoje radosi nuseklėjimas ar povandeninė kliūtis, nėra navigacinių ženklų, jie stovi ne vietoje arba nedega jų signalinės šviesos, privalo nedelsdamas apie tai pranešti uosto kapitono valdybos laivybos priežiūros tarnybai.
29. Nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinės įrangos veikimo zonoje.
30. Uosto akvatorijoje Uosto direkcija atlieka šiuos techninio aptarnavimo darbus:
30.1. gylių matavimą, tralavimą ir planų sudarymą. Gylių matavimo periodiškumą nustato uosto kapitonas;
31. Leidimą uosto akvatorijos kasimo darbams ir grunto sandėliavimui krante ar jo gramzdinimui jūroje įformina Uosto direkcija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
32. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uosto direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu, taip pat uosto žemės nuomininko, kurios zonoje atliekami darbai, administracija.
33. Vietose, kur tiesiami povandeniniai kabeliai ar vamzdynai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (LRV 1992 05 12 nutarimas Nr. 343; Žin., 1992, Nr. 22-652) nustatomos apsauginės zonos. Apsauginėse zonose draudžiama laivams nuleisti inkarą, atlikti dugno kasimo bei kitus darbus, kurie kelia grėsmę povandeniniams kabeliams ar vamzdynams.
34. Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudojantys uosto akvatoriją, privalo ją laikyti švarią, atlikti aplinkos tvarkymo darbus, laikytis sanitarinių normų.
36. Iškelti ir statyti kokias nors plaukiojančias priemones remontui ar kitokioms reikmėms galima tik Uosto direkcijai arba uosto žemės nuomininkui leidus.
37. Prie visų krantinių matomiausioje vietoje turi būti pakabintas gelbėjimo ratas su 27,5m ilgio virve.
IV. HIDROTECHNINIAI ĮRENGINIAI
39. Visi hidrotechniniai įrenginiai turi būti eksploatuojami griežtai laikantis nustatytų eksploatacinių apkrovų, nurodytų jų pasuose.
40. Viršyti krantinių nustatytas apkrovas draudžiama. Eksploatacinių apkrovų normas krantinėms jų naudotojai privalo periodiškai peržiūrėti ir keisti, atsižvelgdami į įrenginių konstruktyvių elementų faktinę būklę ir eksploatacijos sąlygas (kaip sąlygos kito nuo projektavimo ir statyboje priimtų sąlygų). Eksploatacinių apkrovų normos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus.
41. Eksploatacinių apkrovų normos turi būti nustatomos kiekvienam krantinių ruožui, kurie skiriasi konstruktyviai ir konstruktyvinių elementų technine būkle, nepriklausomai nuo kelių ruožų sujungimo į vieną krantinę pagal eksploatacinę numeraciją.
44. Uosto įrenginių eksploatacinis režimas turi atitikti jų projektines charakteristikas, faktinę būklę, eksploatacijos sąlygas ir jų naudojimo laiką, taip pat – kiekvieno įrenginio paskirtį.
45. Uosto žemės nuomininkai privalo prižiūrėti krantinėse sumontuotus švartavimo ir amortizacinius įrenginius ir apie jų pažeidimus pranešti Uosto direkcijai.
46. Krantinėse, skirtose rolkeriams (ro-ro tipo laivai) priimti, aparelių nuleidimo ruože naudotojas transportui įrengia nuimamą apsauginę juostą.
47. Per vamzdynus ir kitas komunikacijas, einančias virš krantinės, turi būti pastatyti tilteliai žmonėms.
48. Kiekvienas švartavimo knechtas iš kranto pusės turi būti pažymėtas skaitmeniu: viršuje – polio eilės numeris, žemiau horizontalios linijos – atstumai metrais iki artimiausio švartavimo polio į kairę ir dešinę, atskiriant juos vertikalia linija.
49. Apsauginių ir krantą tvirtinančių įrenginių profilis visą eksploatacijos periodą turi atitikti projektinį.
50. Jeigu krantą sutvirtinančių įrenginių šlaitai buvo deformuoti, naudotojai turi imtis skubių priemonių jų profiliui atstatyti ir sutvirtinti.
51. Po stiprių audrų naudotojas privalo apžiūrėti ir ištirti krantą apsaugančius ir sutvirtinančius įrenginius.
52. Draudžiama sandėliuoti krovinius krantinių kordoninėje dalyje, ant molų, privažiuojamųjų geležinkelių, kelių, taip pat ant inžinerinių tinklų šulinių ant krantą sutvirtinančių ir apsauginių įrenginių ir jų šlaitų.
54. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Švyturių ir hidrografijos tarnyba stebi profilio atramos ir dugno prie hidrotechninių įrenginių būklę matuojant gylius.
55. Jei pažeidžiama krantinė, naudotojas privalo nedelsdamas apie tai informuoti Uosto direkciją ir skirti atstovą įvykiui tirti.
56. Jei prie konkrečios krantinės nebus švartuojami laivai daugiau kaip 48 valandas, naudotojas privalo pranešti Uosto direkcijos dispečerinei.
Uosto direkcija turi teisę laisvą krantinę panaudoti kitų laivų trumpalaikiam aptarnavimui (kruizinių-keleivinių laivų priėmimui ir pan.), tai suderinusi su uosto žemės nuomininku.
V. POVANDENINIAI DARBAI
58. Atliekant darbus po vandeniu, ant laivo, skirto povandeniniams darbams, taip pat ant laivo, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinių laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklių (COLREG 72) reikalavimus.
59. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargūs.
61. Plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams ar prie kurio vykdomi šie darbai, taip pat skęstančius daiktus išmesti už laivo borto draudžiama.
62. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams draudžiama sukti eigos sraigtą.
63. Jeigu povandeninių darbų rajone perstatomi laivai, budintis dispečeris privalo ne vėliau kaip prieš valandą apie tai pranešti povandeninius darbus vykdančiam laivui.
VI. UOSTO REŽIMAS
65. Uostas yra saugomas. Nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės nuomininkai, apsaugos išlaidas pasidalindami proporcingai nuomojamiems uosto žemės plotams. Uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą kontroliuoja Uosto direkcija.
66. Uoste galioja leidimų sistema. Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus uosto žemės nuomininkai privalo suderinti su Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija.
67. Uosto žemės nuomininkas privalo derinti su Valstybės saugumo departamentu ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos nuomojamos uosto žemės apsaugos sutartis, sudaromas su įmonėmis, teikiančiomis apsaugos paslaugas.
68. Įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės nuomininko leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami.
69. Leidimai žmonėms ir transportui gali būti nuolatiniai, laikini ir vienkartiniai. Leidimai, suteikiantys teisę įvežti (išvežti) materialines vertybes į (iš) uosto teritorijos, yra vienkartiniai. Jie gaminami tipografiniu ar kompiuteriniu būdu; leidimai numeruojami. Kiekviena leidimų rūšis turi būti skirtingos spalvos. Jei įdiegta elektroninė leidimų sistema, nuolatiniu leidimu laikoma elektroninė kortelė.
Nuolatiniai leidimai išduodami etatiniams darbuotojams, kurie pagal savo pareigas turi nuolat lankytis uoste. Ant leidimų, jei tai ne elektroninė kortelė, užklijuojama fotonuotrauka, nurodoma, kur galima su juo įeiti ir laikas (darbo metu, ištisą parą, naktį).
Laikini leidimai išduodami asmenims, kuriems reikia laikinai įeiti į uostą darbo reikalais.
Vienkartiniai leidimai išduodami tam, kad lankytojas galėtų įeiti į uostą vieną kartą leidime nustatytu laiku.
Uosto lankytojai į tikslo vietą turi eiti (važiuoti) trumpiausiu keliu.
70. Kai asmenys vyksta kokiu nors transportu, šiam transportui reikalingas atskiras leidimas.
Individualus transportas į uosto teritoriją paprastai neįleidžiamas. Tarnybinis transportas tikrinamas bendra tvarka.
71. Be leidimų per kontrolinius punktus įleidžiamos gaisrinės, Valstybinės darbo inspekcijos, avarinės ir greitosios pagalbos mašinos, vykstančios pagal iškvietimą.
72. Valstybinių kontroliuojančių institucijų pareigūnai į uostą ar uosto dalį tarnybinėms pareigoms atlikti įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
73. Uosto direkcijos darbuotojai į uosto teritoriją įleidžiami su leidimo galią turinčiais darbo pažymėjimais. Uosto direkcijai priklausančius objektus aptarnaujančių, remonto ar statybos darbus atliekančių organizacijų darbuotojai bei tam tikslui reikalingas transportas įleidžiami į darbo zoną su nemokamai išduotais laikinais leidimais.
74. Laivo įgulos nariai, jų šeimos per kontrolinius punktus praleidžiami pagal laivo kapitono patvirtintą sąrašą su pasienio policijos spaudu, pateikę asmens dokumentą.
75. Atplaukę laivu turistai įleidžiami per kontrolinius punktus tik pateikę laivo administracijos išduotą turisto kortelę.
76. Užsienio karo laivų vizitai vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka (Vyriausybės 1995 10 04 nutarimas Nr. 1301; Žin., 1995, Nr. 83-1889).
77. Visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės bei kitos vertybės, visų rūšių transporto priemonės bei asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio punktus ir muitinės postus, vadovaudamiesi Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pasienio kontrolės punktų teritorijose, esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso muitinės priežiūros zonos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78 nustatyta tvarka.
78. Laivo įgulos narių asmeninius daiktus iš uosto išnešti galima su laivo administracijos išduota pažyma, kurioje yra muitinės žyma apie šių daiktų patvirtinimą.
79. Uosto žemės nuomininko administracijos, Uosto direkcijos administracijos, apsaugos darbuotojų ar pasienio policijos pareigūnų reikalavimu visi asmenys privalo pateikti dokumentą, įrodantį jų teisėtą buvimą uoste.
80. Uoste draudžiama be uosto žemės nuomininko arba Uosto direkcijos leidimo filmuoti, fotografuoti, piešti ar kitaip žymėti uosto objektus, teritoriją, pastatus.
81. Prie kiekvieno uoste stovinčio jūrų laivo trapo ir aparelės turi nuolat budėti vienas iš laivo įgulos narių arba laivo valdytojo samdomų apsaugos darbuotojų.
82. Apsaugos darbuotojai gali įstatymų nustatyta tvarka turėti ir panaudoti ginklą ar kitas specialias priemones. Ginklai, šaudmenys ir specialios priemonės saugomi tik tam tikslui skirtose patalpose, įrengtose pagal visus reikalavimus.
83. Juridiniai asmenys savo veiklą uoste organizuoja taip, kad nesudarytų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, nebūtų atskleistos ar prarastos valstybės paslaptys, taip pat imasi prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotikų bei narkotinių medžiagų ir kitos kontrabandos gabenimui ar nelegaliam žmonių vykimui per valstybės sieną.
Susidarius ekstremalioms situacijoms ar įvykiams, uosto žemės nuomininkai nedelsdami apie tai privalo informuoti Uosto direkciją ir specialiąsias tarnybas, atsižvelgdami į įvykio charakterį, taip pat organizuoja veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus bei konkrečią situaciją.
VII. PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI
84. Priešgaisrinę saugą uoste ir laivuose, esančiuose uoste, garantuoja griežtas priešgaisrinių reikalavimų vykdymas. Uoste esančios įmonės pagal konkrečios veiklos sritis rengia priešgaisrinės saugos taisykles, kurias tvirtina įmonės vadovas, prieš tai jas suderinęs su Klaipėdos miesto priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Rengdamos šias taisykles, įmonės vadovaujasi Vidaus reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos patvirtintų Pavyzdinių priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos, statybos ir remonto įmonėse bei laivuose nuostatomis.
85. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai, numatyti šio skyriaus 84 punkte nurodytose taisyklėse, yra privalomi visoms įmonėms, organizacijoms, laivams ir asmenims, esantiems uoste.
Šie reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai ir nustatytais terminais.
86. Uoste esančios įmonės ir organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, be šių 84 punkte nurodytų taisyklių reikalavimų, privalo vadovautis ir kitomis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis bei normomis.
87. Asmuo, pastebėjęs gaisro židinį, nedelsdamas privalo telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti Klaipėdos miesto ir objekto priešgaisrinei apsaugai apie gaisro vietą ir imtis visų galimų priemonių jį likviduoti.
88. Laivo įgula, kuri pastebėjo gaisrą uoste arba kitame laive, privalo paskelbti gaisro aliarmą ir nedelsdama pranešti priešgaisrinei apsaugai arba objekto dispečerinei tarnybai, taip pat dalyvauti gesinant gaisrą arba saugoti objektus, esančius netoli gaisro židinio.
89. Gaisrui gesinti uoste arba laive objekto administracija turi teisę pasitelkti visų organizacijų ir laivų, esančių objekto teritorijoje arba akvatorijoje, žmones bei gaisro gesinimo priemones.
90. Bet kuriame uosto objekte kilusiam gaisrui gesinti būtina panaudoti visas turimas jėgas ir priemones žmonių ir materialinių vertybių evakuacijai. Iki ugniagesių komandos atvykimo gaisro gesinimui privalo vadovauti avarinio objekto vadovas arba vietoj jo likęs kitas pareigūnas.
91. Gaisro gesinimui laive vadovauja laivo kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo. Minėti asmenys paskelbia laive aliarmą ir, organizuotai panaudodami savo ir kitų laivų gaisro gesinimo priemones, stengiasi gaisrą sustabdyti.
Atvykęs į vietą miesto (objekto) priešgaisrinės tarnybos viršininkas tampa avarinio laivo kapitono (jį pavaduojančio asmens) konsultantu ir kartu vykdo savo tiesiogines pareigas, vadovaudamas jam pavaldžioms priešgaisrinėms pajėgoms.
Kai kuriais atvejais laivo savininko, kapitono (jį pavaduojančio asmens) prašymu, uosto kapitonui nurodžius, gaisro gesinimui laive vadovauja atvykusios miesto (objekto) priešgaisrinės tarnybos viršininkas arba vadovaujantis darbuotojas.
92. Gaisro atveju laivo, esančio uoste, kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo privalo nedelsdamas iškviesti miesto ir objekto priešgaisrinę tarnybą ir visas galimybes panaudoti žmonėms bei kroviniams gelbėti, gaisrui likviduoti.
93. Jeigu gaisras kilo laive, kuriame nėra įgulos, tai laivo gesinimui vadovauja į įvykio vietą atvykęs miesto (objekto) priešgaisrinės tarnybos viršininkas arba priešgaisrinės tarnybos vadovaujantis darbuotojas.
94. Gesinti gaisrui uoste esančiame laive kiti laivai, gavę žinią arba pastebėję gaisrą, privalo nedelsdami ruošti priešgaisrines bei gelbėjimo priemones, taip pat pagrindinį variklį, kad prireikus būtų galima suteikti pagalbą, pakeisti laivo stovėjimo vietą ar buksyruoti negalinčius savarankiškai plaukti laivus.
95. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus uosto kapitonui privalo nedelsdami maksimaliai leistinu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.
96. Visi atplaukiantys į uostą laivai privalo turėti techniškai tvarkingus priešgaisrinius įrengimus, sistemas ir pirmines priemones gaisrui gesinti.
97. Statant laivus prie krantinės bortu, atstumas tarp števenių (vienos linijos ribose) turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Statant laivus prie krantinės laivagaliu ar laivo priekiu, atstumas tarp bortų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
98. Draudžiama laivams stovėti bortas prie borto, jei nors vienas iš laivų turi sprogųjį ar lengvai užsiliepsnojantį krovinį. Išimtys taikomos tik atliekant kuro užpylimo (bunkeravimo) operacijas.
99. Užpildyti laivus kuru (bunkeruoti) galima tik Uosto direkcijos tam skirtose vietose, turinčiose atitinkamus leidimus bunkeravimui. Laivams leidžiama bunkeruotis krovimo metu, jei krovinyje nėra sprogiųjų ar degiųjų medžiagų ir jei bunkeruojantis laivas specialiai tam įrengtas.
Užpildant kuru laivus, jie abu negali naudotis atvira ugnimi, o išmetimo vamzdis ir dūmtraukis turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Apie laivo priplaukimą prie besibunkeruojančiojo pranešama per laivo transliatorių, kad įgula galėtų panaudoti papildomas saugumo priemones.
100. Laivų užpildymas (bunkeravimas) skystu kuru draudžiamas, kai:
101. Prieš pradedant krovos darbus, laivo administracija privalo triumuose kruopščiai patikrinti elektros įrangą.
102. Pirotechninės signalinės priemonės laivuose turi būti saugomos pastatytose ant atviro tiltelio metalinėse, uždarose spintose ar dėžėse su tam tikslui įrengtais stelažais, kad nebūtų šių priemonių trinties tarpusavyje ir į spintos ar dėžės sieneles.
Pirotechnines priemones uoste galima panaudoti tik nelaimės atveju.
103. Buriniams, buriniams su varikliu laivams, kateriams, baržoms, plaukiojantiems kranams, remontiniams laivams naudoti atvirą ugnį draudžiama.
104. Rūkyti laive galima tiktai kajutėse, rūkymo salonuose ir tarnybinėse patalpose, izoliuotose nuo mašinų skyriaus ir atviro denio, taip pat specialiai tam skirtose vietose. Rūkymo vietose turi stovėti indas su vandeniu ir užrašas „Vieta rūkyti“.
105. Uoste esančių įmonių ir organizacijų gamybinės, sandėliavimo, administracinės patalpos, teritorija ir kitos didesnio žmonių susitelkimo vietos pagal galiojančias normas turi būti aprūpintos priešgaisrinėmis priemonėmis.
Minėtos priemonės turi būti tvarkingos, patalpintos lengvai prieinamose vietose.
106. Prie visų pastatų, sandėlių ir kitų objektų privažiavimas turi būti laisvas, o priešgaisriniai tarpai tarp minėtų objektų turi būti neužkrauti.
107. Laivų stovėjimo vietos – prieplaukose ir pirsuose – aprūpinamos tarptautinio pavyzdžio „Krantas“ pereinamaisiais sujungimais, kurie leistų prijungti tarptautinio pavyzdžio „Laivas“ laivinį pereinamąjį sujungimą paduoti vandeniui gaisro metu nuo krantinės.
108. Apie sprogųjį ar degių bei liepsnių krovinių atgabenimą į uostą dispečerio tarnyba privalo informuoti šiuos krovinius priimančios organizacijos administraciją, laivų eismo tarnybą, taip pat pranešti Laivybos priežiūros tarnybai jų pakrovimo ar iškrovimo laiką ir vietą. 2-4 klasės krovinius galima perkrauti krantinėse Nr. 1, 2, 3, o 1, 5, 6 klasės pavojingus krovinius – visose uosto krantinėse, tačiau tik gavus Uosto direkcijos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos raštiškus leidimus.
109. Uoste esančiuose laivuose ir objektuose atlikti darbus naudojant atvirą ugnį (suvirinti elektra ar dujomis) galima tik suderinus su objekto priešgaisrine tarnyba ir iš laivo kapitono ar objekto vadovo gavus raštišką leidimą.
110. Autotransportas ir lokomotyvai užpildomi kuru ir tepalu tik tam skirtose vietose, kurioms yra gautas leidimas iš objekto priešgaisrinės tarnybos.
111. Visose gamybinėse, tarnybinėse ir sandėliavimo patalpose leidžiama naudoti tik elektros apšvietimą.
112. Uoste laikyti tuščias cisternas ir kitas talpyklas nuo lengvai liepsnių ir degiųjų skysčių bei kitų degių pavojingų krovinių be uosto (objekto) priešgaisrinės tarnybos leidimo draudžiama.
113. Asmenys, pažeidę šių taisyklių 84 punkte nurodytus reikalavimus arba sukėlę gaisrą, priklausomai nuo pažeidimo charakterio ir pasekmių patraukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
114. Draudžiama vežti per uosto teritoriją liepsnias medžiagas (spiritą, žibalą, benziną ir t. t.) automašinomis su metaliniais kėbulais.
115. Apžiūrint triumus ir talpyklas su degiais kroviniais bei tuščius triumus ir talpyklas, kuriuose buvo pakrauti degūs kroviniai, leidžiama naudotis tik sprogimui nepavojingo išpildymo apšvietimo priemonėmis.
VIII. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA PRIEPLAUKOSE, SKIRTOSE NAFTOS
PRODUKTAMS PERKRAUTI IR SAUGOTI, TAIP PAT TANKLAIVIUOSE KROVOS METU
117. Teritorija, skirta naftos produktams perkrauti ir saugoti, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai ir akvatorija turi būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs. Naftai nutekėjus produktai nedelsiant užbarstomi smėliu ir pašalinami.
118. Krantinėse įrengtus naftos gaudytuvus terminalo naudotojas privalo sistemingai valyti nuo susikaupusių naftos produktų ir prižiūrėti jų techninę būklę.
119. Teritorijoje, skirtoje naftos produktams perkrauti ir saugoti, visų rūšių transporto priemonėms leidžiama važinėti ne arčiau kaip 100 m nuo krantinės.
120. Naftos krantinėje ir jos akvatorijoje atlikti remonto darbus naudojant atvirą ugnį draudžiama, jeigu prie jos vyksta krovos darbai.
121. Naftos produktų perkrovimo krantinės turi būti aprūpintos neįskeliančiais kibirkščių ir negadinančiais laivo korpuso amortizaciniais įtaisais.
122. Naftos produktų perkrovimui ir saugojimui skirtose krantinėse sandėliuoti kitus krovinius (tarą, miško medžiagą, įrengimus ir t. t.) draudžiama.
123. Prieplaukose, skirtose naftos produktams perkrauti ir saugoti, judėti transportui be kibirkščių gesiklio draudžiama.
124. Krantinės, skirtos naftos produktams perkrauti ir saugoti, turi būti aprūpintos specialiomis naftos produktams iš akvatorijos rinkti priemonėmis, taip pat boninėmis užtvaromis galimam naftos produktų nutekėjimui.
125. Prieplaukų, skirtų naftos produktams perkrauti, elektros apšvietimo sistema neturi kibirkščiuoti.
126. Prieplaukų, skirtų naftos produktams perkrauti ir saugoti, pastatų apšildymas turi būti centralizuotas (vandens, garo). Apšildyti krovinius draudžiama.
127. Prie kiekvienos krantinės, pritaikytos naftos produktų perkrovimui, įrengiama aikštelė dviem gaisrinėms mašinoms pastatyti ir vandeniui paimti.
Apie tai pažymima ant krantinės dangos ir užrašoma „Priešgaisrinis privažiavimas“. Prie jo visada turi būti laisvas privažiavimas.
128. Budintis uosto dispečeris ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki tanklaivio lengvųjų naftos frakcijų krovos darbams atplaukimo praneša asmeniui, atsakingam už objekto priešgaisrinę būklę, ir uosto kapitono valdybai laivo pavadinimą, naftos produktų rūšį ir krantinės, prie kurios švartuosis laivas, numerį.
129. Prieplaukos, skirtos naftos produktams perkrauti ir saugoti, apsauga privalo užtikrinti, kad asmenys, nesusiję su ten atliekamais darbais, nepatektų į teritoriją ir prie krantinės stovintį laivą.
130. Laivams, neturintiems kibirkščių gesiklių, prieplaukų rajone bei tanklaivių stovėjimo vietose stovėti draudžiama.
131. Laivams, kuriems nereikalingas kuro užpildymas (bunkeravimas), priplaukti prie krantinių galima tik gavus leidimą iš Laivybos priežiūros tarnybos.
132. Pirmos klasės naftos produktus pakrauti į laivus ir iškrauti iš jų leidžiama tik uždaru būdu. Pakrovimo vamzdyno žarnų jungtys turi būti aklinai sujungtos su tanklaivio priėmimo vamzdynu.
133. Antros ir trečios klasės naftos produktus galima krauti atviru būdu per liukus ir žiotis, t. y. be pakrovimo vamzdyno sujungimų jungtimis.
135. Laivui stovint prieplaukoje, skirtoje naftos produktams perkrauti, įrengimus galima eksploatuoti tik laikantis priešgaisrinių reikalavimų. Atliekant tanklaiviuose kuro užpylimo (bunkeravimo), pakrovimo, plovimo, degazavimo darbus, virtuvėje draudžiama naudoti atvirą ugnį.
136. Jeigu tanklaivis nedegazuotas, ant denio naudoti plieninius švartavimo lynus draudžiama. Lengvai užsiliepsnojantys fasuoti kroviniai kraunami laikantis visų atsargumo priemonių, prižiūrint kapitono padėjėjui.
137. Atliekant darbus laive, kuriuo gabenami lengvai užsiliepsnojantys fasuoti naftos produktai, triumuose arba arti jų, taip pat ant denio naudoti įrankius, kurie smūgio metu gali įskelti kibirkštį, draudžiama.
138. Sujungiant perpylimo žarnas su kranto ir laivo vamzdynais bei juos atjungiant, naudojamus įrankius galima dėti tik ant iš anksto darbo vietoje paruoštų guminių kilimėlių ar pintų takelių. Laivų talpoms užpildyti naudojamos krovininės žarnos turi būti išbandytos. Slėgis žarnose užpildymo metu neturi būti didesnis kaip pusė jų nurodyto darbinio slėgio. Žarnų antgaliai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios smūgio metu neįskelia kibirkšties.
Pastebėjus iš perpylimo žarnos, kompresoriaus, kranto ar laivo vamzdyno nuotėkius, naftos produktų perpylimą reikia sustabdyti iki tol, kol bus pašalintas gedimas.
139. Tanklaiviai iki vamzdynų sujungimų su naftos ir jos produktų perpumpavimo žarnomis turi būti įžeminti. Įžeminimo įrenginiai nuimami tik baigus perpylimo darbus ir atjungus laivo vamzdynus nuo prieplaukos žarnų. Žarnos, jungiančios laivo vamzdyną su krante esančiais perpylimo įrenginiais, turi būti tokio ilgio, kad laivas galėtų laisvai plūduriuoti prie krantinės.
140. Naftos produktus pilti į tanklaivį draudžiama, jei jo kapitonas neturi akto, kad laivas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus.
142. Prieplauka turi būti aprūpinta patikimu telefono ryšiu su artimiausia gaisrine komanda. Prie kiekvieno telefono pakabinama lentelė su artimiausios ugniagesių komandos telefonų numeriais.
IX. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
144. Juridiniai bei fiziniai asmenys uoste privalo vykdyti visus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus ir tarptautinių konvencijų reikalavimus. Laivai, esantys uoste, taip pat turi vykdyti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių „Aplinkos teršimas“ skyriuje nurodytus reikalavimus.
145. Uosto žemė, atmosfera, akvatorija ir jos dugnas turi būti švarūs, kad jų būklė atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus.
147. Draudžiama teršti atmosferą medžiagomis, kurių koncentracija didesnė nei numatyta normatyvuose.
148. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų, būtina:
148.1. vožtuvus ir kitus įtaisus, per kuriuos atsitiktinai ar sąmoningai galimas minėtų kenksmingų medžiagų išmetimas, laikyti uždarytus ir užplombuotus, atitinkamose vietose pakabinti lenteles su perspėjančiais užrašais; atliekant kokias nors operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatus uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus;
148.3. užpildant kuru (bunkeruojant) laivą naftos produktais arba priimant iš laivo užterštus vandenis, laivo stovėjimo vietą atitverti boninėmis užtvaromis, o laive, skirtame išsiliejusiems naftos produktams surinkti, organizuoti nuolatinį budėjimą;
148.4. darbai laive (apkala, korpuso dažymas, denių, triumų ir kitų laivo dalių plovimas) ir laivo remontas atliekamas panaudojant visas reikiamas priemones akvatorijos apsaugai nuo užteršimo apsaugoti;
149. Laivo dokumentaciją, susijusią su aplinkos apsauga, budintis šturmanas turi būti visada paruošęs pateikti turintiems kontrolės teisę asmenims.
150. Laivas, stovintis uoste, užbortinius vožtuvus gali atidaryti tik atiduodant užterštus vandenis į specialius laivus arba talpas, esančias ant kranto.
151. Apie užbortinių vožtuvų atidarymą įvykus avarijai įrašoma laivo žurnale. Apie visus tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Uosto direkcijos laivybos priežiūros tarnybai.
152. Už prieplaukos užteršimą naftos produktais, priimant krovinį iš autocisternos, atsako laivo administracija.
153. Uosto žemę ir akvatoriją uosto naudotojai prižiūri pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Krantinės švarą prižiūri bei jos valymą organizuoja krantinės naudotojas.
154. Nuo kranto sutvirtinimo šlaitų turi būti nuolatos valomos šiukšlės ir surenkami į akvatoriją patenkantys plaukiojantys daiktai.
155. Kraunant birius krovinius, būtina taikyti apsaugos priemones, saugančias nuo krovinių nubyrėjimo į akvatoriją.
156. Kategoriškai draudžiama mesti ant krantinės, į vandenį ar ant ledo šiukšles, maisto atliekas, tarą, makulatūrą ir t. t.
157. Vandens naudotojams leidimą į akvatoriją išleisti nutekamuosius vandenis duoda Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.
159. Pagal prie krantinės stovinčio laivo kapitono paraišką krantinės naudotojas privalo įgulai sudaryti sąlygas atiduoti susikaupusius eksploatacinius teršalus. Susikaupusias maisto atliekas, šiukšles laive galima laikyti ne ilgiau kaip 2 paras atskiruose, sandariai uždarytuose, pažymėtuose konteineriuose.
Eksploatacinių teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal 1973 m. tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos (MARPOL 73/78) rekomenduojamą skaičiavimo metodiką.
Esant jų didesniems kiekiams negu turėtų būti pagal atliktus apskaičiavimus, už užterštų vandenų ir šiukšlių paėmimą laivo savininkas apmoka pagal užterštų vandenų ir šiukšlių priėmimo patvirtintus tarifus.
Kilus nesutarimams, kai užterštų vandenų ir šiukšlių kiekiai yra didesni nei apskaičiuota pagal šio punkto antroje pastraipoje nurodytą metodiką, uosto laivybos priežiūros tarnyba atlieka papildomą laivo patikrinimą, siekdama išsiaiškinti didesnių kiekių susidarymo priežastis.
X. SAUGOS DARBE REIKALAVIMAI
161. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys savo veiklą uoste, privalo laikytis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo ir kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimų.
162. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones. Potencialiai pavojingų techninių įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams, saugaus naudojimo, priežiūros ir kontrolės tvarką nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai dokumentai.
163. Už saugų darbą įmonės nuomojamoje uosto žemėje atsako šios įmonės administracija arba jos įgalioti pareigūnai. Darbas turi būti organizuojamas pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Įmonių teritorijoje transporto eismas organizuojamas pagal atitinkamo transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiam (technologiniam) transportui. Specialiam (technologiniam) transportui eismo taisykles pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia tos įmonės administracija.
Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir nebėginio transporto saugų eismą uosto teritorijoje, laikantis normų ir taisyklių, turi būti parengtos įmonių, išsidėsčiusių nuomojamoje teritorijoje, vadovų patvirtintos ir iškabintos nebėginio transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo schemos. Sudarytos nebėginio transporto priemonių judėjimo schemos turi nurodyti leistinas ir draudžiamas kryptis, posūkius, sustojimus, išvažiavimus, nusileidimus ir turi būti kabinamos prie įvažiavimų į uosto žemę gerai matomose vietose.
164. Įmonių, kurios naudojasi uosto žeme ir joje gamina, vartoja, transportuoja žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, administracijos privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti.
Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti individualios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.
XI. PAVOJINGŲ KROVINIŲ ĮVEŽIMO, PERKROVIMO IR LAIKINO SANDĖLIAVIMO UOSTE TVARKA
166. Visi uosto ūkiniai subjektai privalo vadovautis tarptautinių konvencijų SOLAS 74 ir jos 1988 m. protokolu bei kitais šios konvencijos priedais, MARPOL 73/78, Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu (IMDG), Tarptautiniu birių krovinių saugos vežimo kodeksu (IBC-Code), Tarptautiniu dujų vežimo kodeksu (IGC-Code), Tarptautinėmis saugumo taisyklėmis naftos tanklaiviams ir terminalams (ICS/OCIMF/IAPH) 1996 m., Suskystintų dujų apdorojimo principais laivuose ir terminaluose (SIGITO), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir kitais teisės aktais.
167. Draudžiama uosto teritorijoje sandėliuoti pavojingus krovinius. Pavojingi kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolimesniam transportavimui ir laikomi tiek, kiek reikia atlikti technologiniam procesui.
168. Uosto ūkiniai subjektai, į kurių teritorijas gali būti įvežami, perkraunami ir laikinai saugomi pavojingi kroviniai, privalo:
168.1. laikinam pavojingų krovinių sandėliavimui turėti įrengtas specialias aikšteles su skysčių surinkimo rezervuaru po ja ir valymo įrenginiais;
168.2. turėti parengtas atitinkamas instrukcijas personalui įvairiems avariniams atvejams, paruoštą ir aprūpintą visomis reikiamomis apsaugos ir darbo su pavojingais kroviniais priemonėmis personalą, specialią įrangą ir nukenksminančias medžiagas. Įmonės priemonių, įvykus ekstremalioms situacijoms, planas turi būti suderintas su Uosto direkcija, Klaipėdos miesto civilinės saugos skyriumi ir priešgaisrine tarnyba bei Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu;
168.3. užtikrinti saugų pavojingų krovinių įvežimą į savo teritoriją, jų perkrovimą, avarijų bei incidentų su pavojingais kroviniais pasekmių likvidavimą;
168.4. savo įsakymais paskirti atsakingus asmenis, turinčius reikiamų žinių bei praktinį patyrimą ir galinčius kompetentingai vykdyti nuolatinę operacijų su pavojingais kroviniais kontrolę, atsakingų asmenų pavardes pateikti Uosto direkcijai;
168.5. pranešti uosto kapitono valdybos laivybos priežiūros tarnybai (tanklaivius aptarnaujantys agentai informaciją pateikia Uosto direkcijos dispečeriui) ne vėliau kaip prieš 24 val. apie pavojingų krovinių atvežimą į uosto teritoriją, nurodydami:
168.5.5. pavojingo krovinio pavadinimą, pavojingumo klasę pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją, produkto identifikavimo numerį JTO Nr. EmS (Avarinių situacijų likvidavimo kortelė) ir MFAG (Pirmosios medicinos pagalbos vadovo) numerį pagal TJO IMDG-Code;
169. Draudžiama pradėti pavojingų krovinių krovimą į laivą, jei laivo kapitonui krovinio siuntėjas neįteikė pavojingo krovinio deklaracijos ir laive nėra laivo vėliavos valstybės administracijos arba jos vardu kvalifikacinės bendrovės išduoto dokumento, kuris patvirtina, kad laivas ir jo įranga atitinka reikalavimus vežti tokios rūšies pavojingus krovinius.
170. Laivo savininkas (frachtuotojas ar valdytojas) arba agentas, prieš išplaukiant laivui su pavojingu kroviniu iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, pateikia uosto dispečerinei šiuos papildomus duomenis: pirmas paskirties uostas ir numatomas laivo atplaukimo į šį uostą laikas, pavojingo krovinio pavadinimas, Jungtinių Tautų (UN) numeris, pavojingumo klasė pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus, kiekis, pakrovimo vieta (denis, triumas, tankas, cisternos, konteineriai); taip pat atlieka rizikos analizę, suderindamas tai su civilinės saugos institucijomis, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 08 04 nutarimo Nr. 1090 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 65-1625) reikalavimus.
XII. SAUGUS LAIVŲ PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS
172. Pakraunant ir iškraunant uoste stovinčius laivus turi būti užtikrintas patikimas ir nuolatinis uosto bei laivų personalo veiksmų tarpusavio koordinavimas.
173. Krantinių, kuriose vykdomi krovos darbai, naudotojai privalo paskirti atitinkamai paruoštus asmenis, atsakingus už laivų pakrovimą ir iškrovimą, nepažeidžiant reikalavimų tų laivų saugiam stovumui ir plūdrumui.
174. Laivo kapitonas atsako už saugų laivo pakrovimą ir iškrovimą, išankstiniame krovos darbų plane su atsakingu krantinės naudotoju suderinęs darbų seką ir technologiją.
Jei nesilaikoma suderinto krovos darbų plano arba jei dėl kitų priežasčių kyla laivo saugumui gresianti situacija, laivo kapitonas turi teisę nutraukti laivo pakrovimą arba iškrovimą.