LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PARDUODAMOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS IR VALSTYBĖS IŠPERKAMOS ŽEMĖS NOMINALIOS KAINOS NUSTATYMO IR JOS TAIKYMO TVARKOS

1993 m. gruodžio 6 d. Nr. 909

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. I-236 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 32-728), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. valstybės parduodamos žemės (įskaitant joje augantį mišką ir esamus vandens telkinius) nominali kaina taikoma:

2.1.1. parduodant valstybinę žemę pagal nustatytąja tvarka parengtus žemėtvarkos, teritorijos detalaus užstatymo projektus arba kitus teritorinio planavimo dokumentus. Kai žemės sklypai parduodami aukciono tvarka, pradinė sklypų kaina turi būti ne mažesnė už nominalią jų kainą;

2.1.2. parduodant žemės sklypus, kuriuos užima esamos privačių namų valdos, kiti privatinėje nuosavybėje esantys pastatai ir įrenginiai, taip pat sodininkų bendrijų narių naudojamus sodo sklypus, bet ne didesnius kaip Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytas maksimalus parduodamo sklypo plotas;

2.1.3. apskaičiuojant Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka lygiavertį žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotą, sugrąžinamą ekvivalentine natūra kitoje vietoje;

2.1.4. apskaičiuojant žemės ūkio gamybos nuostolius ir kompensaciją už žemės ūkio naudmenoms ir miškui padarytą žalą;

2.1.5. nustatant sumą, mokėtiną į Žemės reformos fondą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo;

2.1.6. įkainojant žemę ir mišką nekilnojamajam turtui įkeisti bei kreditui gauti;

2.1.7. apskaičiuojant žemės mokestį ir valstybinės žemės nuomos mokestį;

2.2. parduodamos valstybinės žemės nominalią kainą apskaičiuoja:

2.2.1. kaimo vietovėje esančių žemės sklypų – tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantis institutas. Reikiamus duomenis šiam institutui pateikia:

2.2.1.1. miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai – apie miškų dirvožemius ir miškų taksacines charakteristikas (kai nėra miškotvarkos duomenų);

2.2.1.2. Valstybinis žemėtvarkos institutas – apie žemės naudmenų našumo balą;

2.2.1.3. miestų (rajonų) valdybos – apie žemės suteikimą rekreacinei paskirčiai, taip pat bazinės žemės sklypo kainos pataisos koeficientus teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti;

2.2.2. miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančių žemės sklypų arba šiems miestams ir miesto tipo gyvenvietėms nustatytąja tvarka perduotų (priskirtų) žemės sklypų – miestų (rajonų) žemėtvarkos tarnybos. Pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu šioms tarnyboms pateikia miestų (rajonų) valdybos;

2.3. parduodant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus ne aukciono tvarka, taikomos šios žemės kainos lengvatos:

2.3.1. asmenims, perkantiems jų naudojamus asmeniniam ūkiui skirtos žemės sklypus, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama 25 procentais, jeigu šie asmenys pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 punktą turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis asmeniniam ūkiui skirtą žemę;

2.3.2. kitiems asmenims, perkantiems žemę ir mišką ūkininko ūkiui plėsti (kurti) arba kitai žemės ūkio veiklai, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama priklausomai nuo darbo stažo žemės ūkio įmonėse:

nuo 5 iki 7 metų	–	5 procentais,
nuo 7 iki 9 metų	–	8 procentais,
nuo 9 iki 11 metų	–	11 procentų,
nuo 11 iki 13 metų	–	14 procentų,
nuo 13 iki 15 metų	–	17 procentų,
nuo 15 iki 17 metų	–	20 procentų,
nuo 17 iki 20 metų	–	23 procentais,
nuo 20 metų ir daugiau	–	25 procentais;

2.3.3. asmenims, perkantiems Nemuno ir Jūros užliejamas pievas žemės ūkio veiklai, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama 50 procentų;

2.4. miestų (rajonų) valdybos gali nustatyti patikslintą žemės sklypų kainą, jeigu šie sklypai yra suteikti žemės ūkio, miškų ūkio ar kitai paskirčiai, o juose esami pastatai, aikštelės, ežerai ar kita teritorijos dalis panaudojama rekreacijai;

2.5. prie apskaičiuotos žemės kainos pridedamas priedas dėl teritorijos inžinerinių įrenginių. Žemės kainos priedus dėl teritorijos inžinerinių įrenginių apskaičiuoja miesto (rajono) valdybos paskirta tarnyba, vadovaudamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintomis Rekomendacijomis miestų ir miesto tipo gyvenviečių įrengtų inžinerinių įrenginių balansinės vertės dalies nustatymui prie žemės kainos ir papildomo įnašo apskaičiavimui statybos teritorijos inžineriniams įrenginiams plėtoti. Šie priedai į žemės kainą neįskaičiuojami ir į miesto (rajono) valstybinio žemės kadastro duomenų registrą neįrašomi;

2.6. apskaičiuota nominali žemės sklypo kaina arba likusi nesumokėta žemės sklypo kainos vertė tikslinama šiais atvejais:

2.6.1. kai bendras vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksas neindeksuotu žemės kainos laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 0,2. Šis indeksas nustatomas palyginus einamųjų metų birželio ir gruodžio mėnesio kainas su 1993 metų birželio mėnesio kainomis ir juo indeksuojama žemės kaina (išskyrus medynų tūrio kainą). Medynų tūrio kaina indeksuojama, jeigu vidutinė stačiojo miško kaina keičiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 289 „Dėl stačiojo miško kainų“ (Žin., 1993, Nr. 15-389) nustatyta tvarka.

Bendrą vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą nustato Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kasmet pateikia jį Žemės ūkio ministerijai ne vėliau kaip sausio mėnesio ir liepos mėnesio 15 dieną. Jeigu keičiama vidutinė stačiojo miško kaina, Miškų ūkio ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Žemės ūkio ministerijai taikytiną medynų tūrio kainos indeksą.

Žemės ūkio ministerija apie taikytinus žemės kainos ir medynų tūrio kainos indeksus informuoja miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybas bei žemės kainą apskaičiuojančius institutus. Gavusios šią informaciją, miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos indeksuoja valstybės parduodamų žemės sklypų nominalią kainą ir ne vėliau kaip per du mėnesius patikslina miesto (rajono) valstybinio žemės kadastro duomenų registre anksčiau įregistruotų žemės sklypų nominalią kainą. Indeksuota kaina taikoma nuo kiekvienų metų vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 dienos;

2.6.2. kai patikslinamas žemės sklypo plotas, pasikeičia žemės ūkio naudmenų našumo balas, žemės sklype esančių žemės naudmenų sudėtis ar kiti žemės kadastro rodikliai, turintys įtakos žemės sklypo piniginiam įvertinimui;

2.7. miestų (rajonų) žemėtvarkos tarnybos už žemės sklypų pardavimo dokumentų tvarkymą (sklypų įkainojimą, pirkimo – pardavimo sutarčių parengimą ir kt.) gali imti iki 3 litų mokestį už sodo sklypą ir iki 8 litų mokestį už sklypą, užimtą arba numatomą panaudoti privačių namų valdai, individualiai statybai ar kitai ne žemės ūkio paskirčiai. Šios lėšos pervedamos į atitinkamo miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybos sąskaitą ir naudojamos žemės tvarkymo darbams vykdyti.

Už vandens telkinių nuomos verslinei ir mėgėjiškai žūklei sutarčių registravimą miesto (rajono) valstybinio žemės kadastro duomenų registre mokestis neimamas;

2.8. skundus dėl nustatytos nominalios žemės kainos, mažesnės kaip 10 tūkst. litų, apskaičiavimo nagrinėja miesto (rajono) valdyba. Skundus dėl žemės kainos, didesnės kaip 10 tūkst. litų, apskaičiavimo miesto (rajono) valdybos teikimu nagrinėja Žemės ūkio ministerijos sudaryta tarpžinybinė žemės vertinimo ekspertų komisija, į kurios sudėtį įeina Žemės ūkio ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Statybos ir urbanistikos ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento paskirti atstovai.

3. Patvirtinti Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką (pridedama).

4. Nustatyti, kad:

4.1. apskaičiuota valstybės išperkamos žemės nominali kaina taikoma:

4.1.1. kompensuojant už valstybės išperkamą žemę arba mišką, į kuriuos atstatoma nuosavybės teisė (išskyrus šio nutarimo 2.1.3 punkte nustatytus atvejus);

4.1.2. išperkant iš žemės savininkų žemės ūkio paskirties žemę, kuri buvo sugrąžinta pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tačiau daugiau kaip dvejus metus iš eilės nepanaudota pagal pagrindinę tikslinę paskirtį;

4.2. atsiskaitant už žemę pretendento pageidavimu valstybės vienkartinėmis išmokomis, neindeksuota išmokų vertė apskaičiuojama taikant koeficientą: 1 litas valstybės vienkartinėmis išmokomis lygus 25 litams grynais pinigais;

4.3. kompensaciją už valstybės išperkamą žemę apskaičiuoja:

4.3.1. už kaimo vietovėje esančią žemę – žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis institutas;

4.3.2. už miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse bei šiems miestams ar miesto tipo gyvenvietėms nustatytąja tvarka perduotus (suteiktus) plotus – miestų (rajonų) žemėtvarkos tarnybos.

5. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją iki 1994 m. sausio 1 d. sudaryti tarpžinybinę žemės vertinimo ekspertų komisiją.

6. Padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose šiuos pakeitimus:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 849 „Dėl žemės sklypų paėmimo ir suteikimo valstybės reikmėms laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 35-1075), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993, Nr. 32-747), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ (Žin., 1993, Nr. 35-803) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ (Žin., 1993, Nr. 35-804) nuorodas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 1992, Nr. 5-83) pakeisti nuorodomis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“.

7. Pripažinti netekusiais galios:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 1992, Nr. 5-83);

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 14-398) 3 punktą;

7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 17-482);

7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 263 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 17-494);

7.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-530);

7.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 332 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 ir 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 314 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-547);

7.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 536 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir žemės grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 27-786) 4 punktą;

7.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 565 „Dėl Žemės reformos fondo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 27-792) 3 punktą;

7.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 28-827);

7.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-940);

7.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 18 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 5-97);

7.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 153 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-245);

7.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 11-283);

7.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 441 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 24-571);

7.15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 767 „Dėl vandens telkinių, nuomojamų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nominalios kainos nustatymo“ (Žin., 1993, Nr. 54-1056).

MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS KARAZIJA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909

Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika

1. Valstybės parduodamos žemės, įskaitant mišką ir vandens telkinius, nominali kaina apskaičiuojama suformavus žemės sklypą ir nustačius pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį.

2. Žemės ūkio paskirties žemės nominali kaina nustatoma taip:

2.1. apskaičiuojamas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas:

2.1.1. žemės ūkio įmonių žemėnaudų, ūkininkų ūkių, ne žemės ūkio paskirties sklypų kaimo vietovėje – pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą žemės vertinimo metodiką.

Žemės ūkio paskirties žemei žemės ūkio naudmenų našumo balas priklausomai nuo dirvožemių tyrimo tikslumo gali būti nustatytas iš turimos dirvožemio tyrimo medžiagos arba iš naujo ištyrus dirvožemį ar patikslinus dirvožemių planus kartografuojant lauko sąlygomis;

2.1.2. kitų žemės sklypų – pagal orientacinio žemės ūkio naudmenų našumo balo skaičiavimą:

2.1.2.1. žemės sklypų, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje, – 40 balų;

2.1.2.2. žemės sklypų, esančių rajonų centruose (išskyrus 2.1.2.1 punkte nurodytus miestus), – vidutinis rajono našumo balas;

2.1.2.3. žemės sklypų, esančių kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, – gretimos (artimiausios) žemės ūkio įmonės žemės ūkio naudmenų našumo balas;

2.1.2.4. žemės sklypų, įsiterpusių į buvusios žemės ūkio įmonės teritoriją, – tos žemės ūkio įmonės žemės ūkio naudmenų našumo balas;

2.1.2.5. žemės sklypų, įsiterpusių į miškų urėdijų žemėnaudas, – vidutinis rajono žemės ūkio naudmenų našumo balas, sumažintas 30 procentų;

2.1.2.6. sodininkų bendrijų žemės sklypų – 28 balai;

2.1.2.7. jeigu žemės sklypo, kuriam nustatytas orientacinis žemės ūkio naudmenų našumo balas, dirvožemių savybės labai skiriasi nuo vidutinių žemės ūkio įmonės ar rajono dirvožemių charakteristikų, žemės ūkio naudmenų našumo balą suinteresuoto asmens pageidavimu nustato Valstybinis žemėtvarkos institutas. Prireikus iš naujo tirti, tikslinti ir kartografuoti dirvožemius, tai gali būti atliekama suinteresuotų asmenų lėšomis;

2.2. nustatoma normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų kaina (tarifai) pagal jų našumo įvertinimą (šios metodikos 1 priedas);

2.3. nustatoma bazinė žemės sklypo kaina, dauginant žemės naudmenų plotus iš nustatyto pagal šios metodikos 1 priedą tarifo ir iš šių koeficientų:

2.3.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų ir kiemo užimta žemė, keliai, žuvininkystės tvenkiniai – 1;

2.3.2. kita žemė – 0,1;

2.4. žemės sklype esančio miško kaina apskaičiuojama šios metodikos 3 punkte nustatyta tvarka;

2.5. žemės sklype esančių ežerų kaina apskaičiuojama šios metodikos 5 punkte nustatyta tvarka;

2.6. bazinė žemės sklypo kaina dauginama iš šių jos pataisos koeficientų:

2.6.1. koeficientų žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedas). Šie koeficientai nustatomi pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamus ūkinės veiklos apribojimų planus tik tiems žemės plotams, kuriems taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, arba tiems plotams, kurie įeina į miesto (rajono) valdybos sprendimu patvirtintą gamybinių objektų taršos poveikio zoną;

2.6.2. koeficiento sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centrų įvertinti (šios metodikos 3 priedas);

2.6.3. koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (šios metodikos 4 priedas) – tik tiems plotams, kurie įeina į miestų ar miesto tipo gyvenviečių zoną arba šiems miestams bei miesto tipo gyvenvietėms priskirtą teritoriją. Iš jų sodininkų bendrijų žemei ir jų narių sodų sklypeliams šio koeficiento reikšmė lygi 6;

2.6.4. koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (šios metodikos 5 priedas) – parduodant sodininkų bendrijų žemę ir jų narių sodų sklypelius kaimo vietovėje;

2.7. valstybės parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina apskaičiuojama užpildant nustatytos formos lentelę (šios metodikos 6 priedas);

2.8. žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal parengtus statybos projektus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirčiai, kaina (prireikus pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį) apskaičiuojama šios metodikos 4 punkte nustatyta tvarka.

3. Miškų ūkio paskirties sklypų nominali kaina nustatoma taip:

3.1. pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus arba žemės kadastro žemėlapius nustatomos miško sklypų ribos;

3.2. iš miškotvarkos ir dirvožemių planų sužinomi duomenys apie miško augimviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal medžių rūšis;

3.3. apskaičiuojama miško žemės kaina (pagal šios metodikos 7 priedą) ir medynų tūrio kaina (pagal šios metodikos 8 priedą);

3.4. apskaičiuota miško kaina dauginama iš pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedo 5 punktas);

3.5. valstybės parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo kaina apskaičiuojama užpildant nustatytos formos lentelę (šios metodikos 9 priedas).

4. Ne žemės ūkio paskirties sklypo kaina apskaičiuojama taip:

4.1. nustatomas vertinamo sklypo arba šalia jo esančio žemės ūkio paskirties sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas šios metodikos 2.1 punkte nustatyta tvarka;

4.2. nustatoma normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų kaina (tarifas) pagal šios metodikos 1 priedą ir bazinė žemės sklypo kaina, dauginant bendrą sklypo plotą iš normatyvinės 1 ha žemės ūkio naudmenų kainos (tarifo);

4.3. bazinė žemės sklypo kaina dauginama iš šių pataisos koeficientų:

4.3.1. koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti;

4.3.2. koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Šis koeficientas taikomas tik parduodant žemės sklypus, esančius miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse arba jiems nustatytąja tvarka priskirtose arba numatytose priskirti pagal parengtus ir patvirtintus statybos projektus teritorijose;

4.3.3. koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (k = 0,7) – parduodant sklypus, esančius gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, patvirtintoje miesto (rajono) valdybos sprendimu;

4.4. jeigu miesto (rajono) valdybos sprendimu nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – rekreacija, žemės kaina apskaičiuojama dauginant žemės sklypo kainą, nustatytą, kaip nurodyta šios metodikos 4.1 – 4.3 punktuose, iš pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (šios metodikos 10 priedas), jeigu šio koeficiento reikšmė didesnė kaip 1;

4.5. valstybės parduodamo ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties sklypo kaina apskaičiuojama užpildant nustatytos formos lentelę (šios metodikos 11 priedas).

5. Ežerai, naudojami žemės ūkio veiklai (drėkinimui) arba tvenkininei žuvininkystei, įvertinami tokia pat kaina, kaip ir žemės ūkio naudmenos, o į žemės ūkio paskirties žemėnaudas įsiterpę ežerai – kaip ne žemės ūkio naudmenos. Kiti ežerai įvertinami kaip ne žemės ūkio paskirties žemė.

6. Valstybinių vandens telkinių (ežerų, vandens talpyklų, upių), nuomojamų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nominali kaina nuomos mokesčiui nustatyti apskaičiuojama pagal formulę:

, kur

M_ž – vandens telkinio nominali kaina, Lt;

S_n – vertinamo telkinio plotas, ha;

10 – normatyvinė vandens telkinio 1 ha kaina, Lt;

P_n – vertinamo vandens telkinio vidutinė daugiametė žuvų produkcija, kg/ha per metus (jeigu nėra duomenų -P_n = P_vid.);

P_vid. – Lietuvos vandens telkinių vidutinė daugiametė žuvų produkcija, kg/ha per metus. Vidutinė daugiametė vertinamo telkinio ir Lietuvos vandens telkinių žuvų produkcija nustatoma pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento duomenis.

7. Žemės sklypų, kuriems, be pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kt.), papildomai nustatomas naudojimas rekreacijai, kaina tikslinama dauginant apskaičiuotą jų kainą iš pataisos koeficiento rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti, sumažinto 50 procentų. Šis koeficientas taikomas, jeigu jo reikšmė didesnė kaip 1.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

1 priedas

Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų kaina (tarifai) pagal jų našumo įvertinimą

Žemės ūkio naudmenų našumo balas	Žemės kaina (Lt/ha)	Žemės ūkio naudmenų našumo balas	Žemės kaina (Lt/ha)
iki 17	600	47,1-49	1800
17,1-19	675	49,1-51	1875
19,1-21	750	51,1-53	1950
21,1-23	825	53,1-55	2025
23,1-25	900	55,1-57	2100
25,1-27	975	57,1-59	2175
27,1-29	1050	59,1-61	2250
29,1-31	1125	61,1-63	2325
31,1-33	1200	63,1-65	2400
33,1-35	1275	65,1-67	2475
35,1-37	1350	67,1-69	2550
37,1-39	1425	69,1-71	2625
39,1-41	1500	71,1-73	2700
41,1-43	1575	73,1-75	2775
43,1-45	1650	75,1-77	2850
45,1-47	1725	77,1 ir daugiau	2925

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

2 priedas

Bazinės žemės sklypo kainos pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti

1. Intensyviausio sukarstėjimo zonose:
1.1. II grupės žemėje	- 0,9
1.2. III grupės žemėje	- 0,7
1.3. IV grupės žemėje	- 0,6
2. Automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje	- 0,7
3. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonose:
3.1. II juostoje	- 0,5
3.2. III juostoje	- 0,7
4. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje	- 0,5
5. Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje	- 0,7

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

3 priedas

Bazinės žemės sklypo kainos pataisos koeficientai sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centrų įvertinti

Nuotolis iki artimiausio miesto ar gyvenvietės centro (km)	Koeficientas K₁	Nuotolis iki rajono centro (km)	Koeficientas K₂	Nuotolis iki regiono centro (km)	Koeficientas K₃
0-2	0,08	0-4	0,12	0-10	0,08
2,1-3	0,06	4,1-8	0,1	10,1-20	0,06
3,1-4	0,04	8,1-12	0,08	20,1-30	0,04
4,1-5	0,02	12,1-16	0,06	30,1-40	0,02
5,1-6	-	16,1-20	0,04	40,1-50	-
6,1-7	-0,02	20,1-24	0,04	50,1-60	-0,02
7,1-8	-0,04	24,1-28	-	60,1-80	-0,04
8,1-9	-0,06	28,1-32	-0,02	80,1-100	-0,06
9,1 ir daugiau	-0,08	32,1-36	-0,04	100,1 ir	-0,08
				daugiau
		36,1-40	-0,06
		40,1-44	-0,08
		44,1-48	-0,1
		48,1 ir	-0,12
		daugiau

Pastabos: 1. Artimiausia gyvenviete laikoma miesto ar kaimo gyvenvietė, atitinkanti šios metodikos 5 priedo 4.1, 4.2 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas.

2. Regiono centru laikomas nustatytąja tvarka juo paskelbtas miestas.

3. Skaičiuojant nuotolį, taikomi šie koeficientai: juodos dangos keliams ir žvyrkeliams – 1; gruntkeliams – 1,5.

4. Bendras pataisos koeficientas (K) nustatomas pagal formulę:

K = 1 + K₁ + K₂ + K₃.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

4 priedas

Bazinės žemės sklypo kainos pataisos koeficientai sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu

1. Teritorijos funkcinio patogumo koeficientas (K_f)	0,05–3,68
2. Teritorijos patrauklumo koeficientas (K_p)	1,0–2,33
3. Teritorijos prestižo koeficientas (K_r)	1,0–2,0
4. Teritorijos urbanistinės taršos koeficientas (K_e)	1,0–1,25
5. Koeficientas, įvertinantis galimus grėsmės veiksnius (K_g)	1,0–1,25
6. Teritorijos nacionalinio vertingumo koeficientas (K_n):
6.1. respublikinės vertės kultūros paminklo užimamai teritorijai	10–25
6.2. sklypo, kuriame yra respublikinės reikšmės paminklas, teritorijai su saugomais elementais	5–15
6.3. vietovės reikšmės kultūros paminklo užimamai teritorijai	1,2–5
6.4. kultūros paminklo reguliuojamo teritorijos užstatymo ir saugomo gamtinio landšafto zonai	1,2–3
6.5. kitoms teritorijoms	1
7. Teritorijos patrauklumo komerciniu arba gamybiniu požiūriu koeficientas (K_k):
7.1. miesto centras, turgavietės, stotys:
7.1.1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys	9
7.1.2. Marijampolė, Alytus	6
7.1.3. rajonų centrai	3
7.1.4. kiti miestai ir gyvenvietės	1
7.2. magistralinės gatvės, gyvenamųjų rajonų centrai:
7.2.1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys	6
7.2.2. teritorija prie tarptautinių kelių	iki 2
7.2.3. teritorija prie respublikinės reikšmės kelių	iki 1
7.3. mikrorajonų centrai:
7.3.1. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Alytus	4
7.3.2. rajonų centrai	1
7.4. kitos gatvės su bendrojo naudojimo transportu:
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Alytus	2

Pataisos koeficientas sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (K_eu) apskaičiuojamas pagal formulę:

K_eu = K_f + K_p + K_r + K_e + K_g + K_n + K_k – 4.

Pastabos: 1. Koeficientų reikšmės konkrečiam žemės sklypui nustatomos ekspertiniu būdu pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas rekomendacijas.

2. Teritorijoms, naudojamoms arba numatomoms panaudoti komercinei ir gamybinei veiklai (miesto pramoniniai rajonai), taikomos maksimalios teritorijų patrauklumo, prestižo ir urbanistinės taršos reikšmės ir teritorijos patrauklumo komerciniu arba gamybiniu požiūriu koeficientas.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

5 priedas

Bazinės žemės sklypo kainos pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti

Sodininkų bendrijų ir sodo sklypelių žemė kaimo vietovėje

1. Sklypai, esantys iki 5 km nuotoliu nuo miestų ribos	4
2. Sklypai, esantys 5-10 km nuotoliu nuo miestų ribos	3
3. Kiti sklypai	2
Ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėse
4. Privačių namų valdų žemės sklypai ir žemės sklypai gyvenamajai statybai:
4.1. gyvenvietėse, kuriose yra visuomeninis centras, vidurinė mokykla, kultūros ir kulto įstaigų, administracinių, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigų, buitinio aptarnavimo įmonių ir kuriose gyventojų:
1001 ir daugiau	10
501–1000	9
301–500	8
iki 300	7
4.2. gyvenvietėse, kuriose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra devynmetė mokykla, parduotuvė, sveikatos apsaugos įstaiga ir kuriose gyventojų:
301 ir daugiau	6
101–300	5
iki 100	4
4.3. gyvenvietėse, kuriose yra parduotuvė ir pradinė mokykla arba autobusų (geležinkelio) stotelė ir kuriose gyventojų:
101 ir daugiau	3
51–100	2,5
iki 50	2
4.4. kitose kaimo vietovėse – vienkiemiuose ir kaimuose	1,2
5. Kiti žemės sklypai, naudojami arba skirti (leisti naudoti) ne žemės ūkio paskirčiai:
5.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų, kiemų, kelių, žuvininkystės tvenkinių užimta žemė	10
5.2. miško žemė (skaičiuojant nuo bazinės miško žemės kainos)	10
5.3. krūmynai, pelkės ir buvusios žemės ūkio naudmenos, pavirtusios nenaudojama žeme	5
5.4. kita žemė ir vandenys (išskyrus ežerus ir žuvininkystės tvenkinius)	0,5
5.5. ežerai	1
Ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse
6. Vilniuje	25
7. Kaune	20
8. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje	17
9. Rajonų centruose, kuriuose gyventojų:
30001 ir daugiau	16
iki 30000	15
10. Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kuriuose gyventojų:
30000 ir daugiau	15
10001–30000	13
iki 10000	12

Žemės sklypams kaimo vietovėse (4–5 punktai) papildomai pridedamas koeficientas
11. Nuo Vilniaus miesto ribos 15 km nuotoliu	2,5
12. Nuo Kauno miesto ribos 13 km nuotoliu	2,5
13. Nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestų ribos 10 km nuotoliu	2
14. Nuo miestų, turinčių daugiau kaip 30000 gyventojų, ir visų rajonų centrų ribos 7 km nuotoliu	1,5
15. Nuo miestų, turinčių 10001-30000 gyventojų, ribos 5 km nuotoliu	1,2
16. Nuo miestų, turinčių 3001-10000 gyventojų, ribos 3 km nuotoliu	1,1

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

6 priedas

Valstybės parduodamo (nuomojamo) žemės ūkio paskirties sklypo kaina

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ........................................... .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas: ...........................................................................................................

(rajonas, apylinkė, kaimas, miestas, miesto tipo gyvenvietė)

3. Žemės sklypo plotas (be miško ir ežerų): ................. ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių,

pastatų, kiemų ir žuvininkystės tvenkinių užimta žemė ............................... ha, kita žemė ir vandenys

............................ ha.

4. Žemės ūkio naudmenų našumo balas ......................... .

5. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų kaina ................. Lt.

6. Bazinė žemės sklypo kaina ................... Lt.

7. Pataisos koeficientai:

7.1. sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centrų įvertinti ........................ ;

7.2. sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu – ekologiniu požiūriu ........................ ;

7.3. teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (tik sodininkų bendrijų ir jų narių žemės) .

8. Bazinės žemės sklypo kainos mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos ..................................................................................................................................................... .

(apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt)

9. Apskaičiuota nominali žemės ūkio paskirties žemės kaina .......................... Lt.

10. Žemės sklype įsiterpusio miško (...................... ha) kaina ...... Lt, iš jo miško žemės kaina

........... Lt, medynų tūrio kaina ............ Lt.

11. Žemės sklype įsiterpusių ežerų (............ ha) kaina .......... Lt.

12. Viso žemės sklypo (............ ha) kaina ................... Lt.

13. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam–ekologiniam vertingumui nustatyti ............. .

14. Patikslinta viso žemės sklypo nominali kaina ...................... Lt.

Žemės sklypo kainą apskaičiavo: ...............................................................................................

(pareigos, vardas ir pavardė, parašas)

199... m. ................ mėn. .... d.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

7 priedas

Miško žemės kaina

(litais už hektarą)

Augimviečių tipai*	Kaina
Pa	63
Paⁿ, Pb	125
Ua, Pc	188
Ša, Pbⁿ, Nae	219
Ub, Pd	250
Na, L¹a, Uc, Pcn	281
Ud	313
Šb, Pdⁿ	344
Uf, Šc	375
Šd, Nb, L¹b	406
L¹c	438
Nc, L¹d	469
Nd, L¹f	500
Nf	531

__________________

*Nurodomi dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indeksai.

Dirvožemio drėgnumo indeksai

Š	–	ryškiai išreikšti (15–45^o) šlaitų;
N	–	normalaus atmosferinio drėkinimo;
L¹	–	laikinai perteklinio drėkinimo;
U	–	stipriai užmirkę glėjiniai bei durpiniai;
Pⁿ	–	pelkiniai (durpiniai) nusausinti;
P	–	pelkiniai (durpiniai) nenusausinti.

Dirvožemio derlingumo indeksai

a	–	labai nederlingi;
b	–	nederlingi;
c	–	derlingi;
d	–	labai derlingi;
e	–	eroduoti (nuardyti);
f	–	labai derlingi su uosiais.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

8 priedas

Medynų tūrio kaina

(litais už kub. metrą)

Vidutinis medynų skersmuo (cm)	Medžių rūšys
Vidutinis medynų skersmuo (cm)	pušys, maumedžiai	eglės	ąžuolai, uosiai	beržai, juodalksniai	drebulės	baltalksniai
4	1,9	1,6	2,3	0,9	0,6	0,5
8	3,8	3,4	4,5	1,8	1,2	0,9
12	5,7	5,1	6,8	2,6	1,8	1,2
16	7,3	6,6	9	3,6	2,1	1,3
20	8,4	7,5	10,3	4,5	2,3	1,5
24	9,5	8,2	11,8	5,1	2,4	1,6
28	10,3	8,7	13,1	5,7	2,6	-
32	11	9,2	13,8	6	2,7	-
36	11,5	9,6	14,3	-	2,8	-
40	11,8	9,7	14,5	-	-	-
44	-	-	14,6	-	-	-
48	-	-	14,7	-	-	-

Pastabos: 1. Iki 4 cm skersmens medynai nevertinami.

2. Kitų, nenurodytų šiame priede, rūšių medžiams taikomas beržų ir juodalksnių įkainis.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

9 priedas

Valstybės parduodamo (nuomojamo) miškų ūkio paskirties sklypo kaina

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ........................................... .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas: .......................................................................................................... .

(rajonas, apylinkė, kaimas, miestas, miesto tipo gyvenvietė, girininkija, miško kvartalas)

3. Miško žemės ir medynų tūrio kaina

Rodikliai	Miško sklypai ir jų charakteristikos					Miško plotas, iš viso	Ne miško sklypai		Bendras plotas
Rodikliai	Miško sklypai ir jų charakteristikos					Miško plotas, iš viso	pelkės, vandenys ir kita žemė (koef. 0,1)	kelių, pastatų, kiemų užimta žemė (koef.1)	Bendras plotas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
Plotas, ha
Miško žemės kaina, Lt
1 ha miško kaina, Lt	x	x	x	x	x
Medynų tūrio kaina (viso ploto), Lt							x	x
Apskaičiuotoji miško žemės ir medynų tūrio kaina, Lt
Bendra 1 ha kaina, Lt	x	x	x	x	x		x	x

4. Miško kainos mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos .

(apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt)

5. Žemės sklype įsiterpusių ežerų (.......... ha) kaina ............. Lt.

6. Viso žemės sklypo (............ ha) kaina ................ Lt, iš jo žemės kaina .......................... Lt.

7. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti ............... .

8. Patikslinta viso žemės sklypo nominali kaina ............... Lt, iš jo žemės kaina ................ Lt.

Žemės sklypo kainą apskaičiavo: ...............................................................................................

(pareigos, vardas ir pavardė, parašas)

199.... m. ....................... mėn. ............... d.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

10 priedas

Bazinės žemės sklypo kainos pataisos koeficientai teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti

1. Koeficientas žemės sklypo išsidėstymui įvertinti (K_i):

1.1. Pajūrio zona (nuo Latvijos sienos iki Melnragės):

0,1 km nuotoliu nuo jūros – 100;

0,11 – 0,5 km – 10;

0,51 – 1 km – 6;

1,01 – 1,5 km – 4;

1,51 – 2 km – 3,5;

2,01 – 2,5 km – 3;

2,51 – 3 km – 2,5;

3,01 – 3,5 km – 2;

3,51 – 4 km – 1,5;

1.2. Kuršių nerija:

0,1 km nuotoliu nuo jūros iki marių – 50;

0,11 – 0,5 km – 8;

0,51 – 1 km – 4;

1,01 – 1,5 km – 3;

1,51 – 2 km – 2,5;

2,01 – 2,5 km – 2;

daugiau kaip 2,51 km – 1,5;

1.3. Zona prie Kuršių marių:

0,1 km nuotoliu nuo marių – 30;

0,11 – 0,5 km – 6;

0,51 – 1 km – 5;

1,01 – 1,5 km – 3;

1,51 – 2 km – 1,5;

1.4. Zona prie ežerų, didesnių kaip 20,1 ha:

0,1 km nuotoliu nuo ežero – 20;

0,11 – 0,5 km – 5;

0,51 – 1 km – 3;

1,01 – 1,5 km – 1,5;

1.5. Zona prie ežerų, kurių plotas 5,1-20 ha:

0,1 km nuotoliu nuo ežero – 10;

0,11 – 0,5 km – 3;

0,51 – 1 km – 1,5;

1.6. Zona prie ežerų iki 5 ha ploto, Nemuno, Neries, Nevėžio (žemiau Babtų), Šventosios (žemiau Antalieptės marių) ir Minijos (žemiau Gargždų) upių:

0,1 km nuotoliu nuo ežero ar upės – 3;

0,1 – 0,5 km – 1,5;

1.7. Zona prie kitų didesnių upių ir tarptautinių automagistralių:

0,1 km nuotoliu nuo upės arba kelio – 2;

0,1 – 0,25 km – 1,5;

1.8. Zona prie respublikinių automagistralių:

0,1 km nuotoliu nuo kelio – 1,5.

2. Koeficientas, įvertinantis žemės tinkamumą miškui auginti (Ka):

Augimviečių tipai (indeksų reikšmė pateikta šios metodikos 7 priede) ir koeficientai:

Nb, La – 1,0; Pa, Sb – 0,5; Pⁿa – 0,63; Na, Ua, Pb, Sc, Pc, – 0,75; Sa, Nac – 0,37; Pⁿc, Pⁿb – 0,87; Sac – 0,13; Lb, Uc – 1,25; Lc – 1,37; Nc – 1,5.

3. Koeficientas, įvertinantis, kurių rūšių medžių auga daugiausia žemės sklype (K_m):

pušų, maumedžių, drebulių – 1; ąžuolų – 1,3; juodalksnių – 1,2; liepų, klevų, uosių – 1,1; beržų – 0,9; eglių – 0,7; medžių nėra – 0,5.

4. Koeficientas, įvertinantis žemės sklypo arba šalia jo esančių želdinių vertingumą (K_ž):

4.1. kai žemės sklypai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose, regioniniuose parkuose, miško parkuose ir saugomo gamtinio landšafto zonose, – 1,2 – 2 (nustatoma ekspertiniu būdu priklausomai nuo objekto reikšmingumo);

4.2. kai žemės sklypuose arba šalia jų yra apsauginių želdinių – 1,2.

5. Koeficientai, įvertinantys oro grynumą (K_o):

5.1. kai oro tarša mažesnė kaip 0,5 normos – 1;

5.2. kai oro tarša nuo 0,5 normos iki normalios – 0,9;

5.3. kai oro tarša viršija normą – 0,8.

Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (K_re) apskaičiuojamas pagal formulę:

K_re = K_i. K_a. K_m. K_ž. K_o.

______________

Valstybės parduodamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

11 priedas

Valstybės parduodamo (nuomojamo) ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirčiai sklypo kaina

1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas ........................................... .

(vardas ir pavardė)

2. Žemės sklypo adresas: .......................................................................................................... .

(rajonas, apylinkė, kaimas, miestas, miesto tipo gyvenvietė)

3. Žemės sklypo plotas (be miškų ir ežerų) .................. ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių,

pastatų, kiemų ir žuvininkystės tvenkinių užimta žemė .................................... ha, krūmynai, pelkės ir

buvusios žemės ūkio naudmenos, pavirtusios nenaudojama žeme ............... ha, kita žemė ir vandenys

...................... ha.

4. Žemės sklypo nuotolis nuo artimiausio miesto (......................................... ) .................. km.

(pavadinimas)

5. Žemės ūkio naudmenų našumo balas .............................. .

6. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų kaina ..................... Lt.

7. Bazinė žemės sklypo kaina ............................. Lt.

8. Pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti:

plotas ................... ha – koeficientas ................................................. ,

plotas ................... ha – koeficientas ................................................. .

Papildomas koeficientas priemiestiniams žemės sklypams ........................... .

9. Pataisos koeficientas sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu .

10. Pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti

(objekto pavadinimas)

taršos poveikio zonoje (.............. ha) ........................................ .

11. Apskaičiuota žemės sklypo kaina ......................... Lt.

12. Žemės sklype įsiterpusio miško (........ ha) žemės kaina ........ Lt ir medynų tūrio kaina .............. Lt.

13. Žemės sklype įsiterpusių ežerų (......... ha) kaina ................ Lt.

14. Viso žemės sklypo (......... ha) kaina ............ Lt.

15. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti ............. .

16. Patikslinta viso žemės sklypo nominali kaina ....................................... Lt.

Žemės sklypo kainą apskaičiavo: .............................................................................................. .

(pareigos, vardas ir pavardė, parašas)

199__ m. ________ mėn. ____ d.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909

Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika

1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ valstybė išperka žemę ir mišką šia tvarka:

1.1. perduoda tokios pat rūšies ar vertės turtą nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės ir miško plotas savo realia verte išpirkimo momentu turi būti lygiavertis išperkamam turtui;

1.2. suteikia lygiavertį miško plotą arba rekultivuoto durpyno plotą (išperkant žemę), suteikia sklypą individualiai statybai (išperkant žemę), suteikia valstybės vienkartines išmokas arba išduoda akcijas, kompensuoja pinigais (išperkant žemės ūkio paskirties žemę ir mišką), taiko kitus kompensavimo būdus.

2. Valstybės išperkamos žemės kaina, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės ir miško plotus (t. y. grąžinant žemę ir mišką ekvivalentine natūra), nustatoma žemės ar miško sklypus įvertinus pagal šiuo nutarimu patvirtintą Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką. Valstybės išperkamos (taikant kitus kompensavimo būdus) žemės kaina yra lygi valstybės parduodamos žemės kainai, atskaičius žemės pagerinimo išlaidas.

3. Pradiniai duomenys turėtos žemės ar miško (įskaitant juose esančius vandens telkinius) vertei nustatyti – apylinkės agrarinės reformos tarnybos arba miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybos pažyma apie žemės valdos plotą ir jo suskirstymą rūšimis, parengta pagal turimus dokumentus, kurių reikia nuosavybės teisei į žemę ar mišką atstatyti. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), vandenys ir kita nenaudojama žemė priskiriama IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės valda, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinis žemės įvertinimas litais (pagal šios metodikos 1 priedą).

Jeigu žemė iki 1940 metų buvo užimta miško arba naudota ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

4. Normatyvinė valstybės išperkamos žemės kaina pinigais apskaičiuojama dauginant sklypo plotą iš šių normatyvinių tarifų:

4.1. žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies žemė – 1700 Lt/ha; II rūšies žemė – 1450 Lt/ha; III rūšies žemė – 1050 Lt/ha; IV rūšies žemė – 650 Lt/ha;

4.2. ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirčiai naudota žemė – 6000 Lt/ha.

5. Normatyvinė valstybės išperkamo miško kaina pinigais apskaičiuojama:

5.1. kai yra žinomos buvusio miško sklypo ribos ir to pageidauja pretendentas, norintis susigrąžinti nuosavybės teisę į mišką, – pagal šiuo nutarimu patvirtintą Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką apskaičiuojama miško (miško ir esamų medynų tūrio) kaina, kurią padauginus iš koeficiento 0,7, gaunama valstybės išperkamo miško kaina;

5.2. kai buvusio miško sklypo ribos nežinomos – dauginamas turėto miško plotas iš 950 Lt/ha (kai turėtas miškas įeina į miškų urėdijų ar nacionalinių parkų ribas) arba iš 650 Lt/ha (kai turėtas miškas yra kitose vietose).

6. Atsižvelgiant į turėtos žemės valdos buvimo vietą, normatyvinei valstybės išperkamos žemės ir miško kainai taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti:

6.1. kai žemės sklypas yra dabartinėje administracinėje miestų ar miesto tipo gyvenviečių teritorijoje:

6.1.1. Vilniuje ir Kaune – 8;

6.1.2. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje – 6;

6.1.3. kituose miestuose, kur gyventojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių, ir rajonų centruose – 5;

6.1.4. kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kur gyventojų yra daugiau kaip 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių, – 4;

6.1.5. kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius yra iki 10 tūkstančių, – 3;

6.1.6. kaimo gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius yra daugiau kaip 200 gyventojų, ir joms plėsti numatytose teritorijose – 2;

6.1.7. kitose kaimo vietovėse – 1;

6.2. kai žemės ar miško sklypas yra miestams ar miesto tipo gyvenvietėms priskirtoje arba numatytoje plėsti valstybės išperkamos žemės teritorijoje, už šių miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinės teritorijos ribų, taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų ar miesto tipo gyvenviečių koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,8;

6.3. kai žemės sklypas yra valstybės išperkamos žemės teritorijoje, esančioje prie miestų ar gyvenviečių, turinčių daugiau kaip 200 gyventojų, ir skirtoje šių miestų ir gyvenviečių gyventojų asmeniniam ūkiui, – 1,2.

7. Valstybės išperkamos žemės ir miško kaina apskaičiuojama užpildant nustatytos formos lentelę (šios metodikos 2 priedas).

Kai atstatyti nuosavybės teisę į turėtą žemės valdą pretenduoja keli asmenys, valstybės išperkamos žemės kaina lentelėje apskaičiuojama atskirai kiekvienam pretendentui, kurio žemę valstybė išperka (priklausomai nuo jo žemės ploto).

8. Jeigu piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti nuosavybės teises į žemę ir mišką, nesutinka su nustatyta valstybės išperkamos žemės kaina, pagal jų raštišką pageidavimą ir jų lėšomis žemės sklypą įvertina Valstybinis žemėtvarkos institutas šiuo metodu:

8.1. turėtame sklype nustatoma esama žemės naudmenų sudėtis;

8.2. pagal turimas dirvožemio charakteristikas apskaičiuojamas vidutinis sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas. Skaičiuojant balą, neįvertinamas jo padidėjimas dėl žemės nusausinimo ir drėkinimo, išskyrus plotus, kurie buvo nusausinti iki 1940 metų;

8.3. pagal šiuo nutarimu patvirtintą Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką apskaičiuojama žemės kaina. Ši apskaičiuota kaina laikoma valstybės išperkamos žemės kaina.

9. Valstybės išperkamos žemės ir miško kaina apskaičiuojama litais ir valstybės vienkartinėmis išmokomis. Valstybės vienkartinių išmokų suma lygi žemės kainai litais, padaugintai iš koeficiento 0,04.

10. Šios metodikos 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytais metodais apskaičiuota valstybės išperkamos žemės ir miško kaina, apskaičiuota litais, indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamos žemės kaina.

______________

Valstybės išperkamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

1 priedas

Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymas rūšimis ir vidutinė valstybės išperkamos žemės kaina

Apskritis	Procentais pagal žemės rūšis				Vidutinė normatyvinė valstybės išperkamos žemės kaina (Lt/ha)
Apskritis	I	II	III	IV ir neįvertinta
Alytaus	1	12	33	54	890
Biržų	6	26	40	28	1080
Kauno	6	26	39	29	1080
Kėdainių	4	33	39	24	1110
Kretingos	1	22	40	37	1000
Marijampolės	13	38	37	12	1240
Mažeikių	-	16	51	33	980
Panevėžio	4	28	35	33	1060
Raseinių	3	25	43	29	1050
Rokiškio	-	13	19	38	950
Seinų	-	3	31	66	800
Šakių	8	43	34	15	1220
Šiaulių	14	27	35	24	1150
Tauragės	-	18	46	36	980
Telšių	1	11	45	43	930
Trakų	-	16	47	37	960
Ukmergės	3	24	42	31	1040
Utenos	-	4	38	58	840
Vilkaviškio	26	34	30	10	1320
Zarasų	-	-	28	72	760
Vilniaus kraštas	-	-	33	67	780
Vidutiniškai Lietuvoje	4	19	39	38	1000

Pastaba. Buvusiame Klaipėdos krašte taikoma vidutinė normatyvinė valstybės išperkamos žemės kaina: Klaipėdos rajone esančios žemės – vidutinė Kretingos apskrities žemės kaina, Šilutės rajone esančios žemės – vidutinė Tauragės apskrities žemės kaina.

______________

Valstybės išperkamos žemės nominalios

kainos nustatymo metodikos

2 priedas

Privatinėje nuosavybėje turėto sklypo valstybės išperkamos žemės ir miško kaina

1. Buvęs žemės savininkas ........................................................................................................ .

(vardas ir pavardė)

2. Turėto žemės sklypo adresas: .................................................................................................

(buvusi apskritis ar miestas, rajonas, apylinkė, kaimas,

................................................................................................................................................................

miestas, miesto tipo gyvenvietė, kaimo gyvenvietė)

3. Turėto žemės sklypo bendras plotas ............... ha, iš jo .......... ha žemės,.............. ha miško.

4. Asmenys, pretenduojantys atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką:

4.1. ............................................................................................................................................ ;

(vardas ir pavardė; žemės sklypo ar jo dalies plotas)

4.2. ............................................................................................................................................ ;

(tas pats)

4.3. ............................................................................................................................................ .

(tas pats)

5. Žemės sklypo kaina:

Rodikliai	Žemės ūkio paskirties (ūkininko) žemė pagal rūšis					Miškas	Kitos paskirties žemė
Rodikliai	I	II	III	IV ir neįvertinta	iš viso	Miškas	Kitos paskirties žemė
1. Turėtos žemės sklypo plotas, ha
2. Žemės kainos tarifas, Lt/ha	1700	1450	1050	650			6000
3. Normatyvinė žemės kaina
4. Pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti	x	x	x	x
5. Išperkamo žemės sklypo kaina, Lt:
5.1. iš viso	x	x	x	x
5.2. tenka 1 ha	x	x	x	x
6. Žemės sklypas arba jo dalis, į kuriuos norima atstatyti nuosavybės teisę:
6.1. pretendento vardas ir pavardė
plotas, ha	x	x	x	x
kaina, Lt	x	x	x	x
6.2. pretendento vardas ir pavardė
plotas, ha	x	x	x	x
kaina, Lt	x	x	x	x
6.3. pretendento vardas ir pavardė
plotas, ha	x	x	x	x
kaina, Lt	x	x	x	x

Pastaba. Miško žemės kaina ................................................ Lt/ha;

medynų tūrio kaina .................................................................... Lt/ha;

bendra miško kaina .................................................................... Lt/ha;

valstybės išperkamo miško kaina ............................................... Lt/ha.

Žemės sklypo kainą apskaičiavo: ...........................................................................................................

(pareigos, vardas ir pavardė, parašas)

199.... m. ..................... mėn. .... d.

______________