LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ ATSTOVAVIMO ĮMONIŲ BANKROTO PROCEDŪROSE TVARKOS PATVIRTINIMO
1997 m. spalio 1 d. Nr. 1073
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (Žin.,1997, Nr. 64-1500), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073
Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo bankroto procedūrose tvarka
Bendroji dalis
1. Ši tvarka reglamentuoja:
1.1. įgaliotų asmenų atstovavimą valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau vadinama – Įmonių bankroto įstatymas) suteiktas teises kreditoriams;
Įgaliotų asmenų atstovavimas valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriams
2. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių kreditoriais gali būti šios valstybės institucijos:
2.1. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių, delspinigių ir baudų išieškojimo atveju (išskyrus muitinės įstaigų administruojamų importo pridėtinės vertės mokesčio bei importo akcizo, delspinigių ir baudų išieškojimo atvejus) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – centrinis mokesčio administratorius) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau vadinama – vietos mokesčio administratoriai);
2.2. importo pridėtinės vertės mokesčio bei importo akcizo, delspinigių ir baudų išieškojimo atveju – Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;
2.3. privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų, administruojamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, išieškojimo atveju – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai;
3. Valstybės institucijai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje atstovauja fizinis asmuo (toliau vadinama – įgaliotinis) pagal jam suteiktą įgaliojimą naudotis Įmonių bankroto įstatymo teikiamomis teisėmis kreditoriams (toliau vadinama – įgaliojimas). Įgaliotiniais gali būti valstybės institucijos darbuotojai ar pagal sutartis dirbantys kitų valstybės institucijų darbuotojai.
4. Valstybės institucija, paskyrusi įgaliotinį atstovauti šiai institucijai kiekvienoje bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje, per 5 dienas nuo paskyrimo dienos praneša Ūkio ministerijai jo vardą, pavardę ir pareigas.
5. Įgaliotinis privalo:
5.2. išmanyti ir mokėti taikyti praktiniame darbe įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto procesą ir įmonių ūkinę veiklą;
6. Įgaliotiniu negali būti paskirtas asmuo, kuris nuosavybės teise turi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės akcijų arba yra susijęs pirmos eilės giminystės ar svainystės ryšiais su kitais asmenimis, nuosavybės teise turinčiais šios įmonės akcijų ar dalyvaujančiais jos valdymo organuose.
7. Valstybės institucija negali suteikti įgaliojimo asmeniui, kurio įgaliojimas atstovauti valstybės institucijai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje pastarųjų 5 metų laikotarpiu buvo panaikintas dėl asmens netinkamos veikos.
9. Valstybės institucija privalo ne rečiau kaip kartą per metus organizuoti įgaliotinių tobulinimosi kursus (mokymąsi) ir sudaryti įgaliotiniams sąlygas juose dalyvauti.
10. Įgaliojimas įforminamas raštu, tvirtinamas valstybės institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu.
Įgaliotinių, atstovaujančių valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriams, pareigos
12. Įgaliotinis privalo pagal įpareigojimą, gautą suteikiant įgaliojimą:
12.2. informuoti įgaliojimą suteikusios valstybės institucijos vadovus apie įmonės bankroto proceso eigą ir kreditorių susirinkimuose priimamus nutarimus;
12.3. rengti susijusių su įmonės bankroto proceso vykdymu sprendimų projektus, kai jų priėmimą inicijuoja įgaliojimą išdavusi valstybės institucija arba aukštesnio lygmens subjektas;
Sprendimus priimantys subjektai
13. Susijusius su bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės bankroto procesu sprendimus, kuriuos vykdo įgaliotinis, priima šie subjektai (išdėstyti pagal lygmenį eilės tvarka kiekvienai finansinių reikalavimų grupei atskirai):
13.1. finansinių reikalavimų mokesčių išieškojimo klausimais:
13.2. finansinių reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamų įmokų išieškojimo klausimais:
Sprendimų priėmimas ir vykdymas
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šiuos sprendimus:
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šios tvarkos 15 punkte nurodytais atvejais priima sprendimus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
17. Finansų ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, centrinis mokesčio administratorius, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos priima sprendimus (išskyrus šios tvarkos 15 ir 16 punktuose nurodytus atvejus) ir siekdamos juos įvykdyti suteikia šios tvarkos 2 punkte nurodytų kitų valstybės institucijų darbuotojams įgaliojimus:
17.2. balsuoti už neteisminio bankroto proceso taikymą įmonei, jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei ne mažesni kaip 1 mln. litų ir tai sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų reikalavimų sumos;
17.3. balsuoti, kai kreditoriai priima sprendimą sanuoti ar likviduoti bankrutuojančią įmonę:
17.3.1. jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei didesni kaip 1 mln. litų ir tai sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų reikalavimų sumos;
17.4. rengti įmonės sanavimo projektą kreditorių iniciatyva, samdyti nepriklausomus ekspertus šio projekto ekspertizei atlikti, taip pat pritarti kitų subjektų pateiktam įmonės sanavimo projektui:
17.4.1. jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei didesni kaip 1 mln. litų ir tai sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų reikalavimų sumos;
18. Vietos mokesčio administratoriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai įformina įgaliojimus pagal šios tvarkos 15-17 punktuose nurodytų valstybės institucijų priimtus sprendimus, taip pat savarankiškai priima šiuos sprendimus ir siekdami juos įvykdyti suteikia įgaliojimus (išskyrus šios tvarkos 15-17 punktuose nurodytus atvejus):
18.1. atstovauti teisme nagrinėjant įmonės bankroto bylą (kiek tai susiję su finansiniais reikalavimais);
18.6. siūlyti skirti ar keisti įmonės administratorių (bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininką);
18.8. nustatyti įmonės administratoriaus (bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininko) atlyginimo dydį;
19. Visais atvejais, kuriais sprendimų priėmimas šioje tvarkoje nepriskirtas kitų subjektų kompetencijai, sprendimus, nepažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo kreditoriams teikiamų teisių, priima įgaliotinis.
21. Įgaliotinis kartu su įgaliojimą suteikusia valstybės institucija rengia:
22. Įgaliotinis turi susilaikyti, kai kreditorių susirinkime kitų kreditorių iniciatyva balsuojama klausimais, kuriuos spręsti jis nebuvo iš anksto įgaliotas (jeigu tokio įgaliojimo reikia).
23. Įgaliotinis, priėmęs sprendimą, viršijantį jo įgaliojimus, arba pateikęs institucijos, suteikusios jam įgaliojimus, vadovui klaidingą informaciją, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
24. Paaiškėjus, kad įgaliotinis veikia netinkamai, valstybės institucija privalo per 10 dienų panaikinti jam duotą įgaliojimą.
Įgaliotinių atstovavimas valstybei bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises įmonių valdymo organams ir akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams
26. Įmonių bankroto įstatyme numatytais atvejais sušauktame bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime valstybės institucija – akcijų turėtoja atstovauja valstybei, vadovaudamasi Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ (Žin.,1997, Nr. 71 – 1810), ir šia tvarka.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimus, kai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje bendrovėje valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų:
27.1. teikiant pasiūlymą rengti įmonės sanavimo projektą valstybės institucijos – akcijų turėtojos iniciatyva;
28. Valstybės institucijos kolegialus organas priima sprendimus, kai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje bendrovėje valstybei priklausančios akcijos suteikia nuo 1/5 iki 2/3 balsų:
29. Valstybės institucijos kolegialusis organas priima sprendimus dėl atstovo į bankrutavusios bendrovės likvidavimo komisiją skyrimo, kai valstybei priklausančios akcijos šioje bendrovėje suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų.
30. Valstybės institucijos vadovas priima sprendimus:
30.1. dėl valstybės atstovo dalyvavimo bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimuose, kai valstybei priklauso ne mažiau kaip 1/10 šios bendrovės akcijų;
Baigiamoji dalis
32. Valstybės institucija – bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorius privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečiose įmonėse eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai.
33. Ūkio ministerija privalo:
33.1. apibendrinti pateiktas išvadas bei pasiūlymus ir kartą per pusmetį apsvarstyti išplėstiniame ministerijos kolegijos posėdyje, dalyvaujant Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams;