LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GAMTINIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO
2001 m. balandžio 20 d. Nr. 219
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 08 17 nutarimo Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 70-2075) nuostatas dėl Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 11.5 punktu:
1. Nustatau, kad teritorijos, svarbios gamtinių buveinių (toliau – buveinių) bei laukinės augalijos ir gyvūnijos apsaugai, yra išskiriamos pagal šiuos kriterijus:
1.1. vietovės, kurios yra ne mažesnės kaip 5000 ha ir kuriose per pastaruosius 25 metus nuolatos gyveno ne mažiau kaip 4 lūšių (Lynx lynx) individai, o jose išsidėstę miško masyvai nutolę vienas nuo kito ne mažiau kaip per 3 km ir (arba) susieti ekologiniais koridoriais;
1.2. vietovės, kuriose ūdrų (Lutra lutra) tankis yra ne mažesnis kaip 1 individas 5 km vidaus vandenų pakrantės linijos ilgio;
1.3. vietovės, kuriose europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) žiemavietėse sutinkama daugiau negu 30 šios rūšies individų;
1.4. vietovės, kuriose standartiniu ultragarso detektoriumi registruojama daugiau negu vienas kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) signalas per minutę, jei bendras registracijos laikas ne trumpesnis negu 0,5 val.;
1.5. vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha ąžuolynų plotai, kuriuose nuolatos aptinkami didžiųjų ąžuolinių ūsuočių (Cerambyx cerdo), elniavabalių (Lucanus cervus), niūraspalvių auksavabalių (Osmoderma eremita) suaugę individai, lervos ar yra būdingi jų veiklos požymiai;
1.6. vietovės, kuriose nuolatos aptinkami purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) ir Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri) suaugę individai arba lervos;
1.7. vietovės, kurių vandens telkiniuose aptinkama ne mažiau kaip 15 individų šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) arba pleištinių skėčių (Ophiogomphus cecilia) lervų arba suaugusių individų;
1.8. vietovės, kurių vandens telkiniuose aptinkama ne mažiau kaip 5 plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) lervos arba suaugę individai;
1.9. vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha plotai su vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) augavietėmis ir jose aptinkama ne mažiau kaip 30 individų kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) ir ne mažiau kaip 20 Myrmica genties skruzdžių skruzdėlynų;
1.10. vietovės, kuriose aptinkami ne mažiau kaip 5 auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) arba baltamargės šaškytės (Hypodryas maturna) suaugę individai arba nors vienas minėtų rūšių vikšrų lizdas;
1.12. vietovės, kurių vidaus vandens telkiniuose aptinkama ne mažiau kaip 5 gėlavandenės perluotės (Margaritifera margaritifera) arba ovaliosios geldutės (Unio crassus) individai;
1.13. vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 30 siaurojo vertigo (Vertigo angustior) arba ne mažiau kaip 5 Geneso vertigo (Vertigo genesii) ar Moulino vertigo (Vertigo moulinsiana) individai;
1.14. vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 10 balinio vėžlio (Emys orbicularis) individai arba yra pastovios jų kiaušinių dėjimo vietos;
1.15. vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 10 skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) individų arba ne mažiau kaip 20 jo lervų;
1.16. vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 60 raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) individų;
1.17. vietovės, kuriose reguliariai neršia jūrinė nėgė (Petromyzon marinus), sturys (Acipenser sturio), perpelė (Alosa fallax) ar vijūnas (Misgurnus fossilis);
1.18. penkios reprezentatyviausios vietovės, kuriose pirmame priede išvardytų žuvų rūšių individų gausumas arba tankis yra ne mažesnis, negu nurodyta pirmame priede.
1.19. vietovės, kuriose antrame priede išvardytų augalų individų skaičius bei mažiausias buveinės plotas ne mažesnis negu nurodyta antrame priede;
1.20. vietovės, kuriose sutinkamos trečiame priede nurodytos buveinės su būdinga gyvūnų, augalų ir grybų bendrijų rūšine sudėtimi;
1.21. vietovės, kuriose ketvirtame priede išvardytoms buveinėms nenutrūkę jas formuojantys gamtiniai aplinkos veiksniai, išvardyti ketvirtame priede;
1.22. vietovės, kuriose penktame priede išvardytoms buveinėms nepasikeitusi jas formuojanti žmogaus ūkinė veikla, išvardyta penktame priede;
1.23. vietovės, kuriose šeštame priede išvardytose buveinėse pagrindinio ardo medžių amžiaus vidurkis ne mažesnis, negu nurodyta šeštame priede;
2. Buveinių, išskirtų pagal 1.20–1.24 punktuose nustatytus kriterijus, svarbos eiliškumas nustatomas pagal 2.1–2.7 punktuose nustatytus kriterijus:
2.1. vietovės, kuriose sutinkamos aštuntame priede išvardytos Europos Sąjungos prioritetinės buveinės;
2.3. vietovės, kuriose sutinkama 5 ir daugiau trečiame priede išvardytų buveinių tipų, atitinkančių 1.20–1.24 punktų kriterijus;
2.4. vietovės, kuriose sutinkamos trečiame priede išvardytos buveinės, būdingos fitogeografiniams rajonams arba išsidėsčiusios ant jų geografinio paplitimo ribos;
2.5. vietovės, kuriose sutinkama 3 arba daugiau į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų, grybų rūšių arba bendrijų;
2.6. vietovės, kurios yra išskirtos pagal Ramsar’o konvenciją arba atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų išskyrimo kriterijus (aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 22; Žin., 2001, Nr. 12-364);
3. Pavedu Gamtos apsaugos departamentui, vadovaujantis šiais kriterijais, organizuoti buveinių apsaugai svarbių teritorijų atranką ir pateikti šių teritorijų sąrašą bei pagrindimą Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija“, „augalija“, „saugomos teritorijos“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
1 priedas
Žuvų gausumas arba tankis
| Nr. |
Lietuviškas pavadinimas |
Lotyniškas pavadinimas |
Gausumas arba tankis |
| 1. |
Upinė nėgė |
Lampetra fluviatilis |
5000 individų |
| 2. |
Baltijos lašiša |
Salmo salar |
200 individų |
| 3. |
Salatis |
Aspius aspius |
500 individų |
| 4. |
Mažoji nėgė |
Lampetra planeri |
10 ind./m² |
| 5. |
Kartuolė |
Rhodeus sericeus amarus |
200 ind./ha |
| 6. |
Kirtiklis |
Cobitis taenia |
100 ind./ha |
| 7. |
Paprastasis kūjagalvis |
Cottis gobio |
130 ind./ha |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
2 priedas
Augalų gausumas ir mažiausias buveinės plotas
| Nr. |
Lietuviškas pavadinimas |
Lotyniškas pavadinimas |
Mažiausias individų skaičius populiacijoje (vnt.) |
Mažiausias augalui tinkamos buveinės plotas (ha) |
| 1. |
Pūslėtoji aldrūnė |
Aldrovanda vesiculosa |
10 |
0,1 |
| 2. |
Mažasis varpenis |
Botrychium simplex |
10 |
0,1 |
| 3. |
Širdžialapė kaldezija |
Caldesia parnassifolia |
10 |
0,1 |
| 4. |
Plačialapė klumpaitė |
Cypripedium calceolus |
50 |
0,5 |
| 5. |
Smiltyninis gvazdikas |
Dianthus arenarius |
100 |
0,5 |
| 6. |
Dvilapis purvuolis |
Liparis loeselii |
50 |
0,5 |
| 7. |
Lankstusis plukenis |
Najas flexilis |
10 |
0,1 |
| 8. |
Vėjalandė šilagėlė |
Pulsatilla patens |
100 |
0,5 |
| 9. |
Pelkinė uolaskėlė |
Saxifraga hirculus |
50 |
0,1 |
| 10. |
Plikažiedis linlapis |
Thesium ebracteatum |
100 |
0,5 |
| 11. |
Žalioji dvyndantė |
Dicranum viride |
10 |
0,1 |
| 12. |
Žvilgančioji riestūnė |
Hamatocaulis vernicosus |
500 |
0,5 |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
3 priedas
Lietuvos gamtinės buveinės
| Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
| 1. |
1110 |
Smėlio seklumos |
| 2. |
1130 |
Upių žiotys |
| 3. |
1150 |
Lagūnos |
| 4. |
1170 |
Rifai |
| 5. |
2110 |
Užuomazginės pustomos kopos |
| 6. |
2120 |
Baltosios kopos |
| 7. |
2130 |
Pilkosios kopos |
| 8. |
2140 |
Kopų varnauogynai |
| 9. |
2170 |
Kopų gluosnynai |
| 10. |
2180 |
Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
| 11. |
2190 |
Drėgnos tarpkopės |
| 12. |
2320 |
Pajūrio smėlynų tyruliai |
| 13. |
2330 |
Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės |
| 14. |
3130 |
Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
| 15. |
3140 |
Ežerai su menturdumblių bendrijomis |
| 16. |
3150 |
Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis |
| 17. |
3160 |
Natūralūs distrofiniai ežerai |
| 18. |
3260 |
Upių sraunumos su kurklių bendrijomis |
| 19. |
3270 |
Dumblingos upių pakrantės |
| 20. |
4030 |
Viržynai |
| 21. |
5130 |
Kadagynai |
| 22. |
6120 |
Karbonatinių smėlynų smiltpievės |
| 23. |
6210 |
Stepinės pievos |
| 24. |
6230 |
Rūšių turtingi briedgaurynai |
| 25. |
6410 |
Melvenynai |
| 26. |
6430 |
Eutrofiniai aukštieji žolynai |
| 27. |
6450 |
Aliuvinės pievos |
| 28. |
6510 |
Šienaujamos mezofitų pievos |
| 29. |
6530 |
Miškapievės |
| 30. |
7110 |
Aktyvios aukštapelkės |
| 31. |
7120 |
Degradavusios aukštapelkės |
| 32. |
7140 |
Tarpinės pelkės ir liūnai |
| 33. |
7150 |
Plikų durpių saidrynai |
| 34. |
7160 |
Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės |
| 35. |
7210 |
Žemapelkės su šakotąja ratainyte |
| 36. |
7220 |
Šaltiniai su besiformuojančiais tufais |
| 37. |
7230 |
Šarmingos žemapelkės |
| 38. |
8210 |
Karbonatinių uolienų atodangos |
| 39. |
8220 |
Silikatinių uolienų atodangos |
| 40. |
8310 |
Olos |
| 41. |
9010 |
Vakarų taiga |
| 42. |
9020 |
Plačialapių ir mišrūs miškai |
| 43. |
9050 |
Žolių turtingi eglynai |
| 44. |
9070 |
Medžiais apaugusios ganyklos |
| 45. |
9080 |
Pelkėti lapuočių miškai |
| 46. |
9160 |
Skroblynai |
| 47. |
9180 |
Griovų ir šlaitų miškai |
| 48. |
9190 |
Sausieji ąžuolynai |
| 49. |
91D0 |
Pelkiniai miškai |
| 50. |
91E0 |
Aliuviniai miškai |
| 51. |
91F0 |
Paupių guobynai |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
4 priedas
Gamtines buveines formuojantys fiziniai aplinkos veiksniai
| Nr. |
Buveinės kodas |
Aplinkos veiksniai |
| 1. |
2110 |
Intensyvus smėlio pustymas |
| 2. |
2120 |
Smėlio pustymas |
| 3. |
3260 |
Srauni vandens tėkmė |
| 4. |
3270 |
Sezoninis apsėmimas vandeniu ir jo paliekamas dumblo sluoksnis |
| 5. |
6430 |
Sezoninis potvynis, jo mechaninis poveikis ir paliekamų maisto medžiagų kiekis |
| 6. |
6450 |
Sezoninis potvynis ir jo paliekamas aliuvis |
| 7. |
7160 |
Aktyvūs fontinaliniai reiškiniai |
| 8. |
7220 |
Aktyvūs fontinaliniai reiškiniai |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
5 priedas
Gamtines buveines formuojanti antropogeninė veikla
| Nr. |
Buveinės kodas |
Antropogeninė veikla |
| 1. |
5130 |
Retkarčiais šienaujama ir neintensyviai ganoma |
| 2. |
6210 |
Retkarčiais šienaujama (kas 4-5 metai) |
| 3. |
6230 |
Ganoma |
| 4. |
6430 |
Retkarčiais šienaujama |
| 5. |
6450 |
Retkarčiais šienaujama |
| 6. |
6510 |
Nuolat šienaujama |
| 7. |
6530 |
Turi būti šienaujama (kas 2-3 metai) arba retkarčiais ganoma |
| 8. |
9070 |
Nuolat ganoma, retkarčiais šienaujama |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
6 priedas
Pagrindinio ardo medžių amžius miško buveinėse
| Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
Medžių amžius (metais) |
| 1. |
2180 |
Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
pušis – 80 |
| 2. |
9010 |
Vakarų taiga |
pušis – 80; eglė – 70 |
| 3. |
9020 |
Plačialapių ir mišrūs miškai |
ąžuolas – 100; liepa – 60; uosis – 70 |
| 4. |
9050 |
Žolių turtingi eglynai |
eglė – 70 |
| 5. |
9080 |
Pelkėti lapuočių miškai |
juodalksnis – 60; beržas – 60 |
| 6. |
9160 |
Skroblynai |
ąžuolas – 100; liepa – 60; uosis – 70 |
| 7. |
9180 |
Griovų ir šlaitų miškai |
klevas – 60; liepa – 60; ąžuolas – 100; uosis – 70 |
| 8. |
9190 |
Sausieji ąžuolynai |
ąžuolas – 100; pušis – 80 |
| 9. |
91D0 |
Pelkiniai miškai |
pušis – 80; eglė – 70 |
| 10. |
91E0 |
Aliuviniai miškai |
uosis – 70; ąžuolas – 100; juodalksnis – 60 |
| 11. |
91F0 |
Paupių guobynai |
uosis – 70; ąžuolas – 100; guoba – 80 |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
7 priedas
Minimalus gamtinių buveinių plotas
| Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
Plotas (ha) |
| 1. |
2110 |
Užuomazginės pustomos kopos |
0,5 |
| 2. |
2120 |
Baltosios kopos |
1 |
| 3. |
2130 |
Pilkosios kopos |
1 |
| 4. |
2140 |
Kopų varnauogynai |
0,5 |
| 5. |
2170 |
Kopų gluosnynai |
0,5 |
| 6. |
2180 |
Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
20 |
| 7. |
2190 |
Drėgnos tarpkopės |
0,1 |
| 8. |
2320 |
Pajūrio smėlynų tyruliai |
0,5 |
| 9. |
2330 |
Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės |
0,5 |
| 10. |
3130 |
Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
0,1 |
| 11. |
3140 |
Ežerai su menturdumblių bendrijomis |
5 |
| 12. |
3150 |
Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis |
5 |
| 13. |
3160 |
Natūralūs distrofiniai ežerai |
0,5 |
| 14. |
3260 |
Upių sraunumos su kurklių bendrijomis |
1¹1 |
| 15. |
3270 |
Dumblingos upių pakrantės |
0,5 |
| 16. |
4030 |
Viržynai |
0,5 |
| 17. |
5130 |
Kadagynai |
0,5 |
| 18. |
6120 |
Karbonatinių smėlynų smiltpievės |
0,5 |
| 19. |
6210 |
Stepinės pievos |
0,5 |
| 20. |
6230 |
Rūšių turtingi briedgaurynai |
0,5 |
| 21. |
6410 |
Melvenynai |
0,5 |
| 22. |
6430 |
Eutrofiniai aukštieji žolynai |
0,5 |
| 23. |
6450 |
Aliuvinės pievos |
5 |
| 24. |
6510 |
Šienaujamos mezofitų pievos |
1 |
| 25. |
6530 |
Miškapievės |
1 |
| 26. |
7110 |
Aktyvios aukštapelkės |
5 |
| 27. |
7120 |
Degradavusios aukštapelkės |
10 |
| 28. |
7140 |
Tarpinės pelkės ir liūnai |
0,5 |
| 29. |
7150 |
Plikų durpių saidrynai |
0,1 |
| 30. |
7160 |
Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės |
0,5 |
| 31. |
7210 |
Žemapelkės su šakotąja ratainyte |
0,1 |
| 32. |
7230 |
Šarmingos žemapelkės |
1 |
| 33. |
8210 |
Karbonatinių uolienų atodangos |
0,01 |
| 34. |
8220 |
Silikatinių uolienų atodangos |
0,01 |
| 35. |
9010 |
Vakarų taiga |
50 |
| 36. |
9020 |
Plačialapių ir mišrūs miškai |
20 |
| 37. |
9050 |
Žolių turtingi eglynai |
10 |
| 38. |
9070 |
Medžiais apaugusios ganyklos |
1 |
| 39. |
9080 |
Pelkėti lapuočių miškai |
20 |
| 40. |
9160 |
Skroblynai |
50 |
| 41. |
9180 |
Griovų ir šlaitų miškai |
10 |
| 42. |
9190 |
Sausieji ąžuolynai |
20 |
| 43. |
91D0 |
Pelkiniai miškai |
50(10²2) |
| 44. |
91E0 |
Aliuviniai miškai |
10 |
| 45. |
91F0 |
Paupių guobynai |
10 |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
8 priedas
Gamtinės buveinės, priskiriamos prie Europos Sąjungos prioritetinių buveinių
| Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
| 1. |
1150 |
Lagūnos |
| 2. |
2130 |
Pilkosios kopos |
| 3. |
2140 |
Kopų varnauogynai |
| 4. |
6120 |
Karbonatinių smėlynų smiltpievės |
| 5. |
6230 |
Rūšių turtingi briedgaurynai |
| 6. |
6530 |
Miškapievės |
| 7. |
7110 |
Aktyvios aukštapelkės |
| 8. |
7210 |
Žemapelkės su šakotąja ratainyte |
| 9. |
7220 |
Šaltiniai su besiformuojančiais tufais |
| 10. |
9010 |
Vakarų taiga |
| 11. |
9020 |
Plačialapių ir mišrūs miškai |
| 12. |
9080 |
Pelkėti lapuočių miškai |
| 13. |
9180 |
Griovų ir šlaitų miškai |
| 14. |
91D0 |
Pelkiniai miškai |
| 15. |
91E0 |
Aliuviniai miškai |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2001 04 20
įsakymu Nr. 219
9 priedas
Prioritetinės Lietuvos gamtinės buveinės
| Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
| 1. |
2180 |
Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
| 2. |
3130 |
Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
| 3. |
6210 |
Stepinės pievos |
| 4. |
7230 |
Šarmingos žemapelkės |
| 5. |
9070 |
Medžiais apaugusios ganyklos |
| 6. |
9190 |
Sausieji ąžuolynai |