LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.06:2005 „ALIUMININIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO

 

2005 m. kovo 17 d. Nr. D1-152

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.06:2005 „Aliumininių konstrukcijų projektavimas“ (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

Aplinkos Ministras                                                                          Arūnas Kundrotas

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-152

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

 

STR 2.05.06:2005

 

ALIUMININIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šio statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas) reikalavimai taikomi naujų ir rekonstruojamų pastatų ir statinių aliumininėms konstrukcijoms, t. y. konstrukcijoms, pagamintoms iš konstrukcinių aliuminio lydinių, tarpusavyje sujungtų virintinėmis, kniedinėmis ir varžtinėmis jungtimis, projektuoti. Reglamentas netaikomas hidrotechniniams įrenginiams, tiltams, taip pat konstrukcijoms, kurios ilgą laiką yra veikiamos aukštesnės nei 60°C temperatūros, projektuoti.

2. Reglamentas suderintas su Lietuvos standartais perimtų Europos standartų (Eurokodų) reikalavimais, Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEC [9.1] ir jos aiškinamųjų dokumentų nustatytais esminiais statinio reikalavimais [9.2], Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [9.3] atitinkamų straipsnių ir statybos techninių reglamentų [9.4]–[9.6] reikalavimais ir atitinka juos. Reglamentas parengtas remiantis aliumininių konstrukcijų projektavimo dokumentų taikymo Lietuvos statybų praktikoje ilgalaike patirtimi, siekiant kuo labiau jį priderinti prie Eurokodo 9 [9.68].

3. Reglamento reikalavimai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [9.3].

4. Gaisrinės ir seisminės saugos, apsaugos nuo korozijos, šilumos ir garso izoliacijos bei specialiųjų konstrukcijų projektavimą vykdyti remiantis kitų reglamentų reikalavimais.

5. Atsižvelgiant į apkrovų ir poveikių pobūdį ir trukmę, aliumininės konstrukcijos turi atitikti saugos (mechaninio atsparumo, pastovumo ir tvarumo) ir tinkamumo (tinkamumo naudoti) ribinius būvius pagal STR 2.05.03:2003 [9.5]. Pateiktieji šių konstrukcijų tikrinimo pagal nurodytuosius ribinius būvius būdai pagrįsti dalinių patikimumo koeficientų metodu. Saugos ir tinkamumo ribiniams būviams projektuojamų pastatų ir statinių aliumininių konstrukcijų poveikių ir apkrovų įvairių situacijų skaičiuotinės reikšmės nustatomos jų charakteristines reikšmes padauginus iš atitinkamų dalinių patikimumo koeficientų. Charakteristinės poveikių ir apkrovų bei jų dalinių patikimumo koeficientų reikšmės ribiniams būviams yra pateiktos STR 2.05.04:2003 [9.6]. Konstrukcijoms, projektuojamoms saugos ribiniam būviui, skaičiuotinis apkrovų (poveikių) derinys turi būti imamas pagal STR 2.05.04:2003 [9.6] 79 p., o tinkamumo ribiniam būviui – pagal STR 2.05.04:2003 [9.6] 90 p. nuorodas. Kai tenka tikrinti statinės pusiausvyros EQU sąlygą, reikia atsižvelgti į [9.6] 10 priedo 2 lentelės nuorodas. Reglamente nėra pateikta jokių būdų aliumininėms konstrukcijoms tikrinti tiesioginiu informaciniu-statistiniu metodu.

6. Apkrovų ir poveikių, galinčių veikti pastatus ir statinius, skaičiuotinės reikšmės, kurios reikalingos konstrukcijoms projektuoti, šiame Reglamente nėra pateiktos, nes visoms statybinėms konstrukcijoms jų pasirinkimo ir įvertinimo principai yra nurodyti STR 2.05.04:2003 [9.6].

7. Aliumininių konstrukcijų tvarumas (ilgaamžiškumas) turi būti garantuotas konstrukcinėmis priemonėmis ir prireikus apsauginiu apdorojimu.

8. Konstrukcijų brėžiniuose turi būti nurodytos aliumininėms konstrukcijoms gaminti reikalingų aliuminio lydinių ir jungiamųjų priemonių rūšys bei svarbiausi jiems standartų keliami reikalavimai.

 

II SKYRIUS. NUORODOS

 

9. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

9.1. Europos Tarybos direktyvą 89/106/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo“;

9.2. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

9.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

9.4. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);

9.5. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

9.6. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

9.7. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;

9.8. LST ISO 3534-1:1996 „Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1 dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai“;

9.9. LST EN 1792:2004 „Suvirinimas. Daugiakalbis suvirinimo ir panašių procesų terminų sąrašas“;

9.10. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;

9.11. LST EN 573-2:2000 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Deformuojamųjų gaminių cheminė sudėtis ir forma. 2 dalis. Cheminiais simboliais pagrįsta žymėjimo sistema“;

9.12. LST EN 1780-1:2000 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Deformuojamieji gaminiai. Struktūrinis būsenos žymėjimas“;

9.13. LST EN 515:2000 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Lydomųjų legiruoto ir nelegiruoto aliuminio apdorojimo būdai“;

9.14. LST EN 439:1998 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“;

9.15. STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2005 Nr. 28-895);

9.16. LST EN 28839:2000 „Mechaninės tvirtinimo detalių savybės. Spalvotųjų metalų varžtai, sraigtai, smeigės ir veržlės“;

9.17. LST EN ISO 898-1:2000 „Anglinio ir legiruotojo plieno tvirtinimo detalių mechaninės savybės. l dalis. Varžtai, sraigtai ir smeigės“;

9.18. LST EN ISO 4014:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“;

9.19. LST EN ISO 4016:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“;

9.20. LST EN ISO 4017:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“;

9.21. LST EN ISO 4018:2000 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“;

9.22. LST EN ISO 4032:2002 „Šešiakampės veržlės, 1 tipas. A ir B klasių gaminiai“;

9.23. LST EN ISO 4033:2002 „Šešiakampės veržlės, 2 tipas. A ir B klasių gaminiai“;

9.24. LST EN ISO 4034:2002 „Šešiakampės veržlės. C klasės gaminiai“;

9.25. LST EN ISO 7089:2002 „Poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“;

9.26. LST EN ISO 7090:2000 „Nusklembtosios poveržlės. A klasės gaminiai“;

9.27. LST EN ISO 7091:2002 „Poveržlės. Vidutinės serijos. C klasės gaminiai“;

9.28. LST EN 20898-2:2000 „Mechaninės tvirtinimo detalių savybės. 2 dalis. Veržlės su nustatytais apskaičiuotos apkrovos dydžiais. Stambusis sriegis“;

9.29. LST EN ISO 887:2002 „Bendrosios paskirties metrinių varžtų, sraigtų ir veržlių poveržlės. Bendrasis projektas“;

9.30. LST EN ISO 10510:2001 „Savisriegių sraigtų ir poveržlių rinkiniai su plokščiosiomis poveržlėmis“;

9.31. LST EN ISO 10666:2001 „Gręžiantieji sraigtai su savisriegio sraigto sriegiu. Mechaninės ir funkcinės savybės“;

9.32. LST EN ISO 10669:2001 „Savisriegių sraigtų ir poveržlių rinkinių plokščiosios poveržlės. Normalioji ir didžioji serijos. A gaminių klasė“;

9.33. LST EN ISO 1479:2001 „Savisriegiai sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis“;

9.34. LST EN ISO 1482:2001 „Savisriegiai sraigtai su įleistinėmis (plokščiomis), turinčiomis išdrožą galvutėmis (bendrojo tipo galvutės)“;

9.35. LST EN ISO 1483:2001 „Savisriegiai sraigtai su įleistinėmis pusapvalėmis (ovalinėmis), turinčiomis išdrožą galvutėmis (bendrojo tipo galvutės)“;

9.36. LST EN ISO 10510:2001 „Savisriegių sraigtų ir poveržlių rinkiniai su plokščiosiomis poveržlėmis“;

9.37. LST EN ISO 14585:2002 „Savisriegiai sraigtai su cilindrine iškilia galvute, turinčia šešiasferinę įdubą“;

9.38. LST EN ISO 14586:2001 „Savisriegiai sraigtai su įleistine galvute, turinčia šešiasferinę įdubą“;

9.39. LST EN ISO 15480:2001 „Gręžiantieji sraigtai su šešiakampe poveržlės galvute ir savisriegio sraigto sriegiu“;

9.40. LST EN ISO 15481:2001 „Gręžiantieji sraigtai su cilindrinėmis pusapvalėmis, turinčiomis įdubą kryžminiam atsuktuvui galvutėmis ir savisriegio sraigto sriegiu“;

9.41. LST EN ISO 15482:2001 „Gręžiantieji sraigtai su įleistinėmis, turinčiomis įdubą kryžminiam atsuktuvui galvutėmis ir savisriegio sraigto sriegiu“;

9.42. LST EN ISO 15483:2001 „Gręžiantieji sraigtai su įleistinėmis pusapvalėmis, turinčiomis įdubą kryžminiam atsuktuvui galvutėmis ir savisriegio sraigto sriegiu“;

9.43. LST EN ISO 2702:2001 „Termiškai apdoroto plieno savisriegiai sraigtai. Mechaninės savybės“;

9.44. LST EN ISO 7049:2001 „Savisriegiai sraigtai su cilindrine galvute, turinčia kryžminę įdubą“;

9.45. LST EN ISO 7050:2001 „Savisriegiai sraigtai su įleistinėmis (plokščiomis) galvutėmis, turinčiomis kryžmines įdubas (bendrojo tipo galvutės)“;

9.46. LST EN ISO 7051:2001 „Savisriegiai sraigtai su įleistinėmis iškiliomis (ovalinėmis) galvutėmis, turinčiomis kryžmines įdubas“;

9.47. LST EN ISO 15973:2002 „Uždarojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškilia galvute. AIA/St (su 1 pataisa 2003 08 02)“;

9.48. LST EN ISO 15974:2002 „Uždarojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir įleistine galvute. AIA/St (su pataisa 2003 08 02)“;

9.49. LST EN ISO 15975:2003 „Uždarojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškilia galvute A1/A1A“;

9.50. LST EN ISO 15976:2002 „Uždarojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškila galvute. St/St“;

9.51. LST EN ISO 15977:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškila galvute. AlA/St“;

9.52. LST EN ISO 15978:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir įleistine galvute. AlA/St“;

9.53. LST EN ISO 15979:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškila galvute. St/St“;

9.54. LST EN ISO 15980:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir įleistine galvute. St/St“;

9.55. LST EN ISO 15981:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškila galvute. AlA/AlA“;

9.56. LST EN ISO 15982:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir įleistine galvute. AlA/AlA“;

9.57. LST EN ISO 15983:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir iškila galvute. A2/A2“;

9.58. LST EN ISO 15984:2003 „Atvirojo galo aklinosios kniedės su nulaužiamu spraudikliu ir įleistine galvute. A2/A2“;

9.59. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394; 2002, Nr. 96-4230);

9.60. LST EN 485-2:2004 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Lakštai, juostos ir plokštės. 2 dalis. Mechaninės savybės“;

9.61. LST EN 754-2:2001 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Šaltai traukti strypai/luitai, vamzdžiai ir profiliai. 2 dalis. Mechaninės savybės“;

9.62. LST EN 755-2:2001 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Presuotieji strypai/luitai, vamzdžiai ir profiliai. 2 dalis. Mechaninės savybės“;

9.63. LST EN 1592-2:2000 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Aukštadažne indukcine srove (AD) suvirinti vamzdžiai. 2 dalis. Mechaninės savybės“;

9.64. LST EN 586-2:2000 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Kaltiniai. 2 dalis. Mechaninės savybės ir papildomi reikalavimai savybėms“;

9.65. LST EN 1706:2000 „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Liejiniai. Cheminė sudėtis ir mechaninės savybės“;

9.66. LST EN ISO 3506-1:2000 „Atsparaus korozijai nerūdijančio plieno mechaninės tvirtinimo detalių savybės.
l dalis. Varžtai, sraigtai ir smeigės“;

9.67. LST EN 1011-4:2002/A1:2004 „Suvirinimas. Metalų suvirinimo rekomendacijos. 4 dalis. Lankinis aliuminio ir aliuminio lydinių suvirinimas“;

 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

10. Reglamente pateikiamos sąvokos ir jų apibrėžimai iš esmės atitinka LST ISO 8930:2004 [9.7], LST ISO 3534-1:1996 [9.8], STR 2.05.03:2003 [9.5], STR 2.05.04:2003 [9.6] ir LST EN 1792:2004 [9.9] pateiktas sąvokas ir apibrėžimus.

11. Šiame Reglamente vartojami LST ISO 8930:2004 [9.7] pateikti terminai ir LST ISO 3898:2002 [9.10] nurodyti žymenys. Kiti terminai bei sąvokos yra pateikiami atskiruose šio Reglamento skyriuose.

 

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

12.. LOTYNIŠKOS DIDŽIOSIOS RAIDĖS:

-

skerspjūvio plotas;

-

varžto skerspjūvio plotas;

-

varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas;

-

elemento spyrio skerspjūvio plotas;

-

juostos (lentynos) skerspjūvio plotas;

-

grynasis (neto) skerspjūvio plotas;

-

sienelės skerspjūvio plotas;

-

skaičiuojamasis kertinės siūlės šlyties skerspjūvio plotas;

-

vienos juostos skerspjūvio plotas;

-

skerspjūvio stormenų skersmuo;

-

tamprumo modulis;

-

jėga, apkrova, poveikis, atsparis;

-

varžtu (kniede) glemžiamų jungiamųjų elementų skaičiuotinis atsparis;

-

skaičiuotinė stipriojo varžto išankstinio įtempimo jėga;

-

jungties vienu stipriuoju varžtu vienos trinties plokštumos skaičiuotinis atsparis;

-

skaičiuotinis stipriojo varžto atsparis tinkamumo ribinio būvio skaičiuotėms;

-

skaičiuotinė varžto tempiamoji jėga;

-

skaičiuotinis tempiamojo varžto atsparis;

-

skaičiuotinė varžto (kniedės) šlyties jėga saugos ribinio būvio skaičiuotėms;

-

kerpamojo varžto (kniedės) skaičiuotinis atsparis;

-

skaičiuotinė varžto (kniedės) šlyties jėga tinkamumo ribinio būvio skaičiuotėms;

-

šlyties modulis;

-

vidutinis šlyties modulis;

-

skerspjūvio ploto inercijos momentas;

-

antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas;

-

spyrio skerspjūvio ploto inercijos momentas;

-

juostos skerspjūvio ploto inercijos momentas;

 -

rėmo pirmosios rėmsijės skerspjūvio ploto inercijos momentas;

-

rėmo antrosios rėmsijės skerspjūvio ploto inercijos momentas;

-

skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį;

-

skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį;

-

grynojo (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį;

-

grynojo (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį;

-

skerspjūvio ploto sukamasis inercijos momentas;

-

skerspjūvio ploto sektorinis inercijos momentas;

-

skaičiuotinis lenkiamasis momentas;

-

didžiausiasis skaičiuotinis lenkiamasis momentas;

-

strypo vidurinio trečdalio didžiausiasis skaičiuotinis lenkiamasis momentas;

-

skaičiuotinė ašinė jėga;

-

slankiosios skerspjūvio dalies ploto statinis momentas apie neutraliąją ašį;

-

tūris, skersinė jėga;

-

skaičiuotinė skersinė jėga;

-

skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga;

-

skerspjūvio atsparumo momentas apie gniuždomąjį kraštą;

-

skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas;

-

grynojo (neto) skerspjūvio atsparumo momentas;

-

plastinis skerspjūvio atsparumo momentas;

-

spragotosios kolonos antdėklo skerspjūvio atsparumo momentas;

-

skaičiuojamojo kertinės siūlės šlyties skerspjūvio atsparumo momentas;

 

13. LOTYNIŠKOS MAŽOSIOS RAIDĖS:

-

atstumas, kertinės virintinės (lydytinės) siūlės storis;

-

veikiamasis juostos (lentynos) skerspjūvio plotis;

-

juostos (lentynos) plotis;

-

skaičiuotinis juostos (lentynos) plotis;

-

skersmuo, išorinis varžto skersmuo;

-

vidinis varžto sriegio skersmuo;

-

kniedės arba varžto skylės skersmuo;

-

jėgos nuokrypa, ekscentricitetas;

-

jėgos nuokrypa nuo pagrindinės skerspjūvio y ašies;

-

jėgos nuokrypa nuo pagrindinės skerspjūvio z ašies;

-

atstumas išilgai jėgos veikimo tiesės nuo elemento krašto iki pirmosios kniedės arba varžto centro;

-

stipris;

-

charakteristinis kaitros paveikto aliuminio ruožo (terminio poveikio srities) stipris, kai jungties tempiamoji jėga statmena siūlės šlyties (irimo) plokštumai;

-

charakteristinis kaitros paveikto aliuminio ruožo (terminio poveikio srities) stipris, kai jungties tempiamoji jėga lygiagreti su siūlės šlyties (irimo) plokštuma;

-

charakteristinis varžto kerpamasis stipris;

-

charakteristinis varžto tempiamasis stipris;

-

charakteristinis varžto didžiausiasis ribinis stipris;

-

charakteristinis kniedės kerpamasis stipris;

-

charakteristinis kniedės didžiausiasis ribinis stipris;

-

charakteristinis aliuminio lydinio didžiausiasis ribinis stipris (stiprumo riba);

-

charakteristinis virintinės siūlės metalo stipris;

-

sąlyginis aliuminio lydinio tankis (0,2 % liekamąją santykinę deformaciją atitinkantis lydinio stipris);

 -

kertinės siūlės statinis;

-

skerspjūvio aukštis, kniedės galvutės nutraukiamojo paviršiaus aukštis;

-

atstumas tarp dvitėjo skerspjūvio juostų centrų;

-

sienelės aukštis;

-

skaičiuotinis sienelės aukštis;

-

skerspjūvio inercijos spindulys;

-

koeficientas;

-

tarpatramis, atstumas, ilgis;

-

skaičiuojamasis (veikiamasis) tarpatramis, atstumas, ilgis, ruožas;

 -

rėmo pirmosios rėmsijės geometrinis ilgis;

-

rėmo antrosios rėmsijės geometrinis ilgis;

-

virintinės siūlės ilgis;

-

skaičiuojamasis (veikiamasis) virintinės siūlės ilgis;

-

santykinis ekscentricitetas;

-

sąlyginis santykinis ekscentricitetas;

-

jungiamųjų elementų trinties paviršių skaičius;

-

skaičiuojamųjų vienos kniedės arba varžto šlyties plokštumų skaičius;

-

atstumas išilgai veikiančios jėgos tarp kniedžių arba varžtų centrų (žingsnis);

-

kreivio spindulys;

-

storis;

-

virintinės sudurtinės siūlės įlydymo gylis;

-

juostos (lentynos) storis;

-

sienelės storis;

-

įlinkis, poslinkis;

 

14. GRAIKIŠKOS MAŽOSIOS RAIDĖS:

-

šiluminės (temperatūrinės) tiesinės plėtros koeficientas, koeficientai;

-

kertinės virintinės siūlės įlydymo gylio koeficientas;

-

medžiagos patikimumo koeficientas saugos ribinių būvių skaičiuotėms;

-

medžiagos patikimumo koeficientas grynojo skerspjūvio atspario skaičiuotei;

 -

varžto medžiagos patikimumo koeficientas;

-

kniedės medžiagos patikimumo koeficientas;

-

virintinės siūlės medžiagos patikimumo koeficientas;

-

patikimumo koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į medžiagos stiprumo ribą;

-

skerspjūvio pavidalo įtakos koeficientas;

-

elemento liaunis;

-

elemento sąlyginis liaunis;

-

spragotojo elemento lyginamasis liaunis;

-

spragotojo elemento sąlyginis lyginamasis liaunis;

-

sąlyginis lentynos (juostos) liaunis;

-

sąlyginis sienelės liaunis;

-

trinties koeficientas, strypo skaičiuojamojo (veikiamojo) ilgio koeficientas;

-

tankis;

-

kaitros paveikto pagrindinio metalo ruožo suminkštėjimo koeficientas;

-

vietinis normalinis įtempis;

-

normalinis x ašiai įtempis;

-

normalinis y ašiai įtempis;

-

normalinis z ašiai įtempis;

-

kritinis tangentinis įtempis;

-

vietinis tangentinis įtempis;

 -

tangentinis su z ašimi įtempis;

-

tangentinis su y ašimi įtempis;

-

centriškai gniuždomo strypo klupumo koeficientas;

-

sijos klupumo koeficientas;

-

ekscentriškai gniuždomo strypo klupumo koeficientas;

-

ekscentriškai apie z ašį gniuždomo strypo klupumo koeficientas;

-

ekscentriškai apie y ir z ašis gniuždomo strypo klupumo koeficientas.

 

V SKYRIUS. MATŲ VIENETAI

 

15. Konstrukcijoms skaičiuoti turi būti vartojami tokie SI vienetai:

15.1. apkrovos, poveikiai: kN; kN/m2 = kPa;

15.2. tankis – kg/m3;

15.3. vienetinis sunkis – kN/m3;

15.4. įtempiai, stipriai: MPa = MN/m2; N/mm2; kPa;

15.5. atsparis (laikomoji galia): kN; kNm;

15.6. geometriniai rodikliai: m; m2; m3; m4; cm; cm2; cm3; cm4; mm; mm2; mm3; mm4.

 

VI SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ IR JUNGČIŲ MEDŽIAGOS

 

16. Konstrukcijoms pasirinkti aliuminio markę ir apdorojimo būdą reikia tokių duomenų:

16.1. apkrovos pobūdžio ir intensyvumo, konstrukcijos elementų įtemptojo būvio, skaičiuotinių temperatūrų ir reikalingų aliuminio mechaninių savybių;

16.2. cheminės aliuminio sudėties ir jo atsparumo korozijai;

16.3. pusgaminių gamybos technologiškumo;

16.4. konstrukcijų gaminimo ir montavimo technologijos;

16.5. architektūrinių reikalavimų.

17. Aliumininėms konstrukcijoms reikia naudoti tokių markių ir taip apdorotą aliuminį, kaip nurodyta 1, 2 ir 3 lentelėse.

1 lentelė

 

Aliuminio lydinių deformuojamieji gaminiai

 

Lydinio žymuo

Gaminio žymuo

Skaitinis

Cheminiais simboliais

EN AW-3103

EN AW-A1 Mn1

SH, ST, PL, ET

EN AW-5083

EN AW-Al Mg4,5Mn0,7

SH, ST, PL, ET, SEP, ER/B, DT, FO

EN AW-5052

EN AW-A1 Mg2,5

SH, ST, PL

EN AW-5454

EN AW-A1 Mg3Mn

SH, ST, PL

EN AW-5754

EN AW-A1 Mg3

SH, ST, PL, FO

EN AW-6060

EN AW-A1 MgSi

ET, EP, ER/B, DT

EN AW-6061

EN AW-A1 MgSiCu

SH, ST, PL, ET, EP, ER/B, DT

EN AW-6063

EN AW-A1 Mg0,7Si

ET, EP, ER/B, DT

EN AW-6005

EN AW-A1 SiMg(A)

EP

EN AW-6082

EN AW-A1 Si1MgMn

SH, ST, PL, ET, EP, ER/B, DT, FO

EN AW-7020

EN AW-A1 Zn4,5MgCu

SH, ST, PL, ET, SEP, ER/B, DT

ŽYMENYS: SH – lakštas; ET – presuotieji vamzdžiai;

ST – juosta; EP – presuotieji profiliuočiai;

PL – plokštė; SEP – paprastai presuoti profiliuočiai;

ER/B – presuotieji strypai/luitai;

DT – trauktieji vamzdžiai;

FO – kaltiniai.

PASTABOS.

1. Leistina naudoti kitokių markių ir kitaip apdorotą aliuminį (nenurodytą 1 lentelėje), jei galima tai techniškai ir ekonomiškai pagrįsti ir tik tada, kai jo tinkamumas išbandytas bandomosiose konstrukcijose. Skaičiuotinio stiprio reikšmes tada reikia apskaičiuoti 4 lentelės formulėmis.

2. Žymenys cheminiais simboliais pateikti pagal LST EN 573-2:2000 [9.11].

 

2 lentelė

Lydomieji aliuminio lydiniai [9.12]

 

Lydinio žymuo

Skaitinis

Cheminiais simboliais

Skaitinis

Cheminiais simboliais

EN AC-42100

EN AC-A1 Si7Mg0,3

EN AC-44100

EN AC-A1 Si12(b)

EN AC-42200

EN AC-A1 Si7Mg0,6

EN AC-51300

EN AC-A1 Mg5

EN AC-43200

EN AC-A1 Si10Mg(Cu)

 

 

 

3 lentelė

 

Aliuminio lydinių apdorojimo būdai [9.13]

 

Žymuo

Apdorojimo apibūdinimas

Žymuo

Apdorojimo apibūdinimas

F

be papildomo apdorojimo

W

kaitra (termiškai) apdorotas tirpaluose

О

atkaitintas

T

kaitra (termiškai) apdorotas pertempimu

H

kietintas deformavimu

 

 

PASTABOS:

1. Dalinis ir visiškas sukietinimas daugiausia naudojami kaitra (termiškai) nesukietintam aliuminiui.

2. Grūdinimas ir sendinimas taikomas termiškai sukietintam aliuminiui.

3. Termiškai apdoroti lydiniai – su apdorojimo žyme didesne kaip T4 (6xxx ir 7xxx serijos); termiškai neapdoroti lydiniai bet kokio grūdinimo – 3xxx ir 5xxx serijos.

 

18. Atsižvelgiant į paskirtį, pastatų ir statinių konstrukcijos skirstomos į keturias grupes. Grupių ir joms priskirtų konstrukcijų sąrašas pateiktas 1 priedo 1 lentelėje.

19. Aliumininius pusgaminius statybinėms konstrukcijoms reikia pasirinkti iš 1 lentelės. Leistina naudoti ir kitokius aliumininius pusgaminius, jeigu jie suderinti su gamyklomis tiekėjomis.

20. Lankiniu būdu suvirinamų aliumininių konstrukcijų elektrodu ir pridėtiniu metalu reikia pasirinkti virinamąsias medžiagas iš 12 lentelės, taip pat gaminius pagal kai kurias gamintojų technines sąlygas. Elektrodų ir pridėtinio metalo vielos naudojimo sąlygos nurodytos 13-16 lentelėse.

Atitinkamai techniškai ir ekonomiškai pagrindus, konstrukcijoms suvirinti leistina naudoti pažangiąsias virinamąsias medžiagas (vielą, apsaugines dujas). Tada charakteristinis virintinių jungčių metalo stipris turi būti ne mažesnis už nurodytąjį 16 lentelėje.

Apsaugines dujas reikia naudoti pagal LST EN [9.14].

21. Kniedėms ir varžtams aliuminio markes reikia imti iš 4 lentelės.

Plieninius varžtus reikia naudoti pagal STR 2.05.08:2004 [9.15] reikalavimus.

 

4 lentelė

 

Kniedžių ir varžtų aliuminio markės

 

Aliuminio markė

Kniedžių: 5056A; 5086; 6082; 5154A

Varžtų: Al1; Al2; Al3; Al4; Al5; Al6 [9.18]

 

22. Aliumininėms konstrukcijoms reikia naudoti:

22.1. varžtus iš aliuminio (žr. 4 lentelę) ir plieno (techniniai reikalavimai pateikti LST EN ISO 898-1:2000 [9.17]) mažiausiojo, normaliojo ir didžiausiojo tikslumo pagal LST EN ISO 4014:2002 [9.18], LST EN ISO 4016:2002 [9.19], LST EN ISO 4017:2002 [9.20] ir LST EN ISO 4018:2000 [9.21], stipriuosius plieninius varžtus 8.8 arba 10.9 klasės pagal LST EN ISO 4014:2002 [9.18] ir LST EN ISO 4017:2002 [9.20], veržles pagal LST EN ISO 4032:2002 [9.22], LST EN ISO 4033:2002 [9.23] ir LST EN ISO 4034:2002 [9.24] bei poveržles pagal LST EN ISO 7089:2002 [9.25], LST EN ISO 7090:2000 [9.26] ir LST EN ISO 7091:2002 [9.27]. Naudojamiems varžtams, veržlėms ir poveržlėms taikyti tokius techninius reikalavimus: varžtams – LST EN ISO 898-1:2000 [9.17]; veržlėms – LST EN 20898-2:2000 [9.28]; poveržlėms – LST EN ISO 887:2002 [9.29];

22.2. sraigtus pagal LST EN ISO 10510:2001 [9.30], LST EN ISO 10666:2001 [9.31], LST EN ISO 10669:2001 [9.32], LST EN ISO 1479:2001 [9.33], LST EN ISO 1482:2001 [9.34], LST EN ISO 1483:2001 [9.35], LST EN ISO 10510:2001 [9.36], LST EN ISO 14585:2002 [9.37], LST EN ISO 14586:2001 [9.38], LST EN ISO 15480:2001 [9.39], LST EN ISO 15481:2001 [9.40], LST EN ISO 15482:2001 [9.41], LST EN ISO 15483:2001 [9.42], LST EN ISO 2702:2001 [9.43], LST EN ISO 7049:2001 [9.44], LST EN ISO 7050:2001 [9.45] ir LST EN ISO 7051:2001 [9.46];

22.3. aliuminines kniedes pagal LST EN ISO 15973:2002 [9.47], LST EN ISO 15974:2002 [9.48], LST EN ISO 15975:2003 [9.49], LST EN ISO 15976:2002 [9.50], LST EN ISO 15977:2003 [9.51], LST EN ISO 15978:2003 [9.52], LST EN ISO 15979:2003 [9.53], LST EN ISO 15980:2003 [9.54], LST EN ISO 15981:2003 [9.55], LST EN ISO 15982:2003 [9.56], LST EN ISO 15983:2003 [9.57], LST EN ISO 15984:2003 [9.58].

23. Statybinių konstrukcijų aliuminio fizikinių savybių reikšmės pateiktos 1 priedo 2 lentelėje.

 

VII SKYRIUS. MEDŽIAGŲ IR JUNGČIŲ RODIKLIAI

 

24. Tempiamieji, lenkiamieji, kerpamieji ir glemžiamieji charakteristiniai aliuminio lydinių stipriai apskaičiuojami 5 lentelės formulėmis.

Deformuojamųjų aliumininių gaminių charakteristinio stiprio pagal sąlyginę takumo ribą f0,2 ir ribinio stiprio fu (stiprumo ribos) reikšmės yra pateiktos: lakštų, juostų ir plokščių – 6 lentelėje, presuotųjų profiliuočių, vamzdžių, strypų/luitų ir trauktųjų vamzdžių – 7 lentelėje, elektra virintųjų vamzdžių – 8 lentelėje, kaltinių – 9 lentelėje.

Stiprių reikšmės, pateiktos 6–9 lentelėse, turi būti imamos tik konstrukcijoms, skaičiuojamoms esant naudojimo temperatūrai iki 100 °C. Skaičiuotinė išorinė temperatūra imama pagal RSN 156-94 [9.59].

25. Aliuminio lydinių skaičiuotiniai stipriai apskaičiuojami atitinkamus charakteristinius stiprius padalijus iš medžiagos patikimumo koeficiento γM1 = 1,10, o ieškant grynojo (neto) skerspjūvio, susilpninto kniedžių arba varžtų skylėmis, atspario – iš γM2 = 1,25.

 

5 lentelė

 

Aliuminio lydinių charakteristiniai stipriai

 

Įtemptasis būvis

Žymuo

Pavadinimas

Charakteristinis stipris

Tempimas, gniuždymas, lenkimas

fd

tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis

f0,2

Šlytis

fsd

kerpamasis

Prigludintojo paviršiaus glemžimas

fpd

glemžiamasis

Vietinis glemžimas esant glaudžiam sąlyčiui

flpd

vietinis glemžiamasis

PASTABOS:

1. f0 – charakteristinis aliuminio stipris, kuris lygus sąlyginės takumo ribos f0,2 reikšmei pagal aliuminio standartus ir technines tiekimo sąlygas.

2. fu – charakteristinis ribinis aliuminio stipris imamas lygus stiprumo ribos σu reikšmei pagal aliuminio standartus ir technines tiekimo sąlygas.

Skaičiuotinę aliuminio stiprio fd reikšmę reikia imti lygią mažesniajai iš tempiamojo, gniuždomojo, lenkiamojo stiprio pagal sąlyginę takumo ribą fy, d, ir tempiamojo, gniuždomojo, lenkiamojo stiprio pagal stiprumo ribą fu, d reikšmei. Šiuo atveju:

fy, d = fy / γm; fu, d = fun / γm γu;

čia:

fy – charakteristinis aliuminio stipris, kuris lygus sąlyginės takumo ribos f0,2 (f0) reikšmei pagal aliuminio standartus ir technines sąlygas;

fu – charakteristinis ribinis aliuminio stipris, imamas lygus stiprumo ribos σu reikšmei pagal aliuminio standartus ir technines tiekimo sąlygas;

γ m = 1,1; γ u = 1,45.

 

6 lentelė

 

Deformuojamųjų aliuminio gaminių (lakštų, juostų ir plokščių) charakterstiniai stipriai [9.60]

 

Lydinys

Grūdinimas

Storis, mm

f0,2, MPa

fu, MPa

 

 

nuo

iki

 

 

EN AW-3103

H14

0,2

25

120

140

H16

0,2

4

145

160

EN AW-5052

H12

0,2

4

160

210

H14

0,2

2

180

230

EN AW-5454

O/H111

0,2

8

85

215

H24/H34

0,2

25

200

270

EN AW-5754

O/H111

0,2

100

80

190

H24/H34

0,2

25

160

240

EN AW-5083

O/H111

0,2

50

125

275

50

80

115

270

H24/H34

0,2

25

250

340

EN AW-6061

T4

0,4

12,5

110

205

T6

0,4

12

240

290

EN AW-6082

T4

0,4

12

110

205

T6

0,4

6

260

310

6

12,5

255

300

T651

12

100

240

295

EN AW-7020

T6

0,4

12,5

280

350

T651

12,5

40

 

7 lentelė

 

Deformuojamųjų aliumininių gaminių – presuotųjų profiliuočių, vamzdžių, strypų/luitų [9.61] ir trauktųjų vamzdžių [9.62] – charakteristiniai stipriai

 

Lydinys

Produkto pavidalas

Grūdinimas

Sienelės arba gaminio storis, mm

f0,2,

MPa

fu,

MPa

EN AW-5083

ET, EP, ER/B

F

t ≤ 200

110

270

H112

t ≤ 200

125

270

DT

H12

H22

H32

t ≤ 10

200

280

H14

H24

H34

t ≤ 5

235

300

EN AW-6060

ET, EP, ER/B

T5

t ≤ 5

120

160

EP

2 < t ≤ 25

100

140

EP

T6

t ≤ 3

190

150

3 < t ≤ 25

140

170

ET, ER/B

T6

t ≤ 15

150

190

DT

t ≤ 20

160

215

EN AW-6061

ET, EP, ER/B

 

T6

t ≤ 20

240

260

DT

T6

t ≤ 20

240

290

EN AW-6063

ET, EP, ER/B

T5

t ≤ 3

130

175

EP

3 < t ≤ 25

110

160

ET, EP, ER/B

T6

t ≤ 10

170

215

DT

t ≤ 20

190

220

EN AW-6005A

EP/O

T6

t ≤ 5

225

270

5 < t ≤ 10

215

260

10 < t ≤ 25

200

250

EP/H

T6

t ≤ 5

215

255

5 < t ≤ 15

200

250

EN AW-6082

ET, EP, ER/B

T4

t ≤ 25

110

205

EP/O, EP/H

T5

t ≤ 5

230

270

EP/O, EP/H, ET

T6

t ≤ 5

250

290

5 < t ≤ 25

260

310

ER/B

T6

t ≤ 20

250

295

20 < t ≤ 150

260

310

DT

T6

t ≤ 5

255

310

5 < t ≤ 20

240

310

EN AW-7020

EP

T6

t ≤ 40

290

350

ER/B, ET

t ≤ 15

280

350

DT

t ≤ 5

255

310

5 < t ≤ 20

240

310

ŽYMENYS:

EP – presuotieji profiliuočiai;

EP/O – presuotieji atvirieji profiliuočiai;

EP/H – tuščiaviduriai presuotieji profiliuočiai;

 

ET – presuotieji vamzdžiai;

ER/B – presuotieji strypai/luitai;

DT – trauktieji vamzdžiai.

 

8 lentelė

 

Deformuojamųjų aliuminininių gaminių – elektra virintųjų vamzdžių [9.63] charakteristiniai stipriai

 

Lydinys

Grūdinimas

f0,2, MPa

fu, MPa

EN AW-3103

Hx65

150

170

Hx85

170

190

 

9 lentelė

 

Deformuojamųjų aliumininių gaminių – kaltinių [9.64] charakteristiniai stipriai

 

Lydinys

Grūdinimas

Storis iki, mm

Kryptis

f0,2, MPa

fu, MPa

EN AW- 5754

H112

150

Išilgai (L)

80

180

EN AW- 5083

H112

150

Išilgai (L)

120

270

Skersai (T)

110

260

EN AW- 6082

T6

100

Išilgai (L)

260

310

Skersai (T)

250

290

 

10 lentelė

 

Lietinio aliuminio gaminių – liejinių [9.65] charakteristiniai stipriai

 

Lydinys

Liejimo procesas

Grūdinimas

f0,2, MPa

fu, MPa

EN AC- 42100

Smėlyje

T6

190

230

 

Formoje

T6

210

290

EN AC- 42200

Smėlyje

T6

210

250

 

Formoje

T6

240

320

EN AC- 43200

Smėlyje

F

80

160

 

Smėlyje

T6

180

220

 

Formoje

F

90

180

 

Formoje

T6

200

240

EN AC- 44100

Smėlyje

F

70

150

 

Formoje

 

80

170

EN AC- 51300

Smėlyje

F

90

160

 

Formoje

 

100

180

PASTABOS:

1. Mažiausiosios mechaninės savybės yra pateiktos atskirai lietiesiems bandomiesiems strypams, o ne liejiniams.

2. Kitokios (kitokiems liejimo ir grūdinimo procesams) stiprio reikšmės yra pateiktos LST EN 586-2:2000 [9.64].

 

26. Lydomųjų aliumininių gaminių stiprio pagal sąlyginę takumo ribą f0,2 ir ribinio stiprio fu (stiprumo ribos) reikšmės yra pateiktos 10 lentelėje.

27. Kniedžių ir varžtų mažiausiosios garantuotųjų stiprių reikšmės, išorinei temperatūrai esant iki plius 100°C, pateiktos 11 lentelėje.

Kniedžių charakteristiniai atspariai pateikti standartuose, nurodytuose šio Reglamento 22.3 punkte.

28. Charakteristiniai kaitros paveiktų aliuminio ruožų stipriai fa, haz arba fv, haz (1 pav., 1–1 pjūvis) apskaičiuojami 14 lentelės formulėmis.

 

1%20pav

1 pav. Konstrukcijų virintinių jungčių schemos:

a) sudurtinė; b) užleistinė skersinėmis siūlėmis; c) užleistinė išilginėmis siūlėmis;

d) schema, kaip prijungti skersinį elementą prie elemento, kuriame nėra sandūros; 1 – skersinis elementas; 2 – elementas, kuriame nėra sandūros; 1-1 – skaičiuojamasis pjūvis

 

29. Kai skaičiuojamas stiprumas virintinių konstrukcijų, kurių elementai nesuduriami, bet prie jų virinami skersiniai elementai (žr.1 d pav.), reikia atsižvelgti į elementų vietinį terminio poveikio srities susilpnėjimą ir sumažinti aliuminio charakteristinį stiprį fw iki reikšmės, kuri imama iš 16 lentelės.

11 lentelė

 

Kniedžių ir varžtų mažiausieji garantuotieji stipriai

 

 

Jungiamoji priemonė

Medžiaga

Nominalusis sriegio skersmuo, ds

fub, MPa

Simbolis

Žymuo

 

 

 

 

 

Aliumininiai varžtai

Al 1

 

AlMg3

 

d M10

270

M10 < d M20

250

Al 2

 

AlMg5

 

d M14

310

M14 < d M36

280

Al 3

AlSiMgMn

 

d M6

320

M6 < d M39

310

Al 4

AlCu4MgSi

d M10

420

M10 < d M39

380

Al 5

AlZnMgCu0,5

d M39

460

Al 6

AlZn5, MgCu

d M39

510

 

Nerūdijančio plieno varžtai

Rūšis

Klasė

 

 

A4

50

d M39

500

A4

70

d M241)

700

A4

80

d M241)

800

 

 

 

Aliumininės kniedės

Būvis

Lydinys

Kniedės tipas

fur, MPa

O

5056A

Pilnavidurė

270

O

5086

Pilnavidurė

240

T42)

6082

Pilnavidurė

200

T62)

6082

Pilnavidurė

295

O arba F

5154A

Tuščiavidurė

215

1) Varžtams, kurių nominalusis sriegio skersmuo ds > 24 mm, mechaninės savybės turi būti suderintos tarp naudotojo ir gamintojo, tačiau pažymėtos pagal LST EN ISO 3506-1:2000 [9.66] reikalavimus.

2) Šaltai traukta.

PASTABA. Pateiktosios kniedžių stiprių reikšmės yra orientacinės ir naudotinos projektuojant kniedines jungtis. Tikrosios stiprių reikšmės turi būti nustatytos bandymais.

 

12 lentelė

 

Pridėtinio siūlės metalo grupavimo sistema [9.67]

 

Tipas

Lydinio pavadinimas

Cheminė sudėtis

Pastabos

1 tipas

R-1450

R-1080A

Al 99,5Ti

Al 99,8

Tik mažina siūlės metalo pleišėjamumą dėl jo struktūros sustiprinimo

3 tipas

R-3103

Al Mn 1

 

4 tipas

R-4043A

R-4046

R-4047A

R-4018

Al Si5

Al Si 10Mg

Al Si 12(A)

Al Si7Mg

 4 tipo pridėtiniai lydiniai oksiduosis dėl anodinimo ar atmosferos poveikio ir įgis tamsiai rudą spalvą, kurios intensyvumas didės, kai didės Si kiekis. Todėl šių pridėtinių metalų spalva ne itin gerai derinsis su kaltinių pagrindinio metalo lydinių spalva.

Šie lydiniai specifiškai naudojami norint išvengti kietėjimo plyšių gerokai susilpnintose ir suvaržytose jungtyse.

5 tipas

R-5249

R-5754

 

 

 

R-5556A

R-5183

R-5087

R-5356

Al Mg2Mn0,8Zr

Al Mg3

 

 

 

AlMg5,2Mn

AlMg4,5Mn0,7(A)

AlMg4,5MnZr

AlMg5Cr(A)

 Jeigu reikia gero atsparumo korozijai ir spalvų suderinamumo, pridėtinio siūlės metalo Mg kiekis turi atitikti pagrindinio metalo Mg kiekį. Jeigu reikalingas didelis siūlės stipris, turi būti naudojamas 4,5-5 % Mg turintis pridėtinis metalas.

Cr ir Zr mažina siūlės metalo polinkį pleišėti, nes sustiprina grūdelius. Zr mažina karštojo plyšio atsiradimo tikimybę.

PASTABA. 1, 3, 4 ir 5 tipų numeriai atitinka pirmąjį lydinio pavadinimo skaičių.

 

13 lentelė

 

Pridėtinio virintinės siūlės metalo parinkimas [9.66]

 

Pagrindinis metalas

Al

AlMn

AlMg

< 1 %

AlMg

3 %

AlMg

5 %

AlMgSi

AlZnMg

AlSiCu

< 1 %

AlSiMg

AlSiCu

AlCu

 

Al

4

1

4

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

AlMn

4 arba 5

1

4

3 arba 4

3

4

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

AlMg < 1%a)

4 arba 5

1

4

4

4

4

4

4

4

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

AlMg 3 %

4 arba 5

5d)

4 arba 5

5

5d)arba 3

4

5

5d)

4

5

5d)

5

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

AlMg 5%b)

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

AlMgSic)

4 arba 5

5

4

4 arba 5

5

4

4 arba 5

5

4

5

5

4

5

5

4

5 arba 4

5

4

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

AlZnMg

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

 

-

 

-

 

-

 

-

AlSiCu

< 1 %e), f)

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

 

-

 

-

 

-

 

AlSiMge)

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

 

-

 

-

 

AlSiCue) f)

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

 

-

 

AlCuc)

 

Nrg)

 

Nrg)

 

Nrg)

 

Nrg)

 

Nrg)

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

Nrg)

Nrg)

4

a) Dujomis suvirinti šie lydiniai kietėdami linkę pleišėti. To galima išvengti, jei bus naudojamas gniuždomasis apspaudimas arba iki 3 % išlydytame siūlės metale padidintas Mg kiekis.

b) Tam tikromis konstrukcijų naudojimo sąlygomis, pavyzdžiui, kai aplinkos temperatūra  65 oC, lydiniai, kuriuose Mg kiekis > 3 %, gali būti linkę koroduoti. Todėl turi būti atsižvelgta į siūlės metalo susilpnėjimą.

c) Šių lydinių nerekomenduojama suvirinti dujomis, nes kietėdami jie yra linkę pleišėti.

d) Siūlių, kurioms naudojamas 5 tipo (pagal 12 lentelę) pridėtinis metalas, atsparumas tarpgrūdelinei ir/arba įtemptinei korozijai yra didesnis. Agresyvioje naudojimo aplinkoje, sukeliančioje tarpgrūdelinę ir/arba įtemptinę koroziją, siūlės metalo Mg kiekis turi būti nedaug didesnis negu pagrindinio metalo. Todėl labiau tinka naudoti pagrindinio metalo sudėtį atitinkančius pridėtinio metalo lydinius.

e) Pridėtinį metalą reikia pasirinkti tokį, kad jame ir lietinių lydinių pagrindiniame metale silicio kiekis būtų beveik vienodas.

f) Presuotieji lydinių liejiniai negali būti virinami dėl juose esančių dujų.

g) Nerekomenduojami dėl pagrindinių metalų nesuderinamumo.

 

PASTABOS:

1. Kai suvirinami elementai, kurių metale yra  2 % Mg, naudojant AlSi5 arba AlSi10 cheminės sudėties pridėtinį metalą (arba kai suvirinami elementai, kurių metale yra  2 % Si, naudojant AlMg5 cheminės sudėties pridėtinį metalą) sulydymo riboje gali susidaryti toks Mg2Si kiekis, dėl kurio jungtis taptų trapia. Šie deriniai nerekomenduojami dinaminėmis ir smūginėmis apkrovomis apkrautoms konstrukcijoms. Jei minėtieji lydinių deriniai yra neišvengiami, gali būti naudojami ir AlMg5 arba AlSi5 tipų pridėtiniai metalai.

2. Pagrindinis metalas pagal cheminę sudėtį nepriklauso nuo to, ar jis kaltinis ar lietinis.

3. Pridėtinio metalo tipus žr. 12 lentelėje.

4. Lentelės langeliuose nurodyti skaičiai atitinka 12 lentelėje nurodytus pridėtinio metalo tipus.

5. Pirmojoje eilutėje esantis tipo numeris nusako optimalias mechanines savybes, antrojoje – optimalų atsparumą korozijai, trečioje – optimalų suvirinamumą.

 

14 lentelė

 

Kaitros paveikto ruožo aliuminio charakteristiniai stipriai

 

Įtemptasis būvis

Charakteristiniai kaitros paveikto ruožo aliuminio stipriai

Tempiamoji jėga, statmena irimo plokštumai

fa, haz = fuρhaz

Skersinė jėga, lygiagreti su irimo plokštuma

fv, haz = 0,577 foρhaz

fo= f0,2

ŽYMENYS:

fa, haz – charakteristinis kaitros paveikto ruožo aliuminio tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis stipris.

fv, haz – charakteristinis kaitros paveikto ruožo aliuminio kerpamasis stipris.

PASTABA. ρhaz imti iš 15 lentelės.

 

                                                                                                                                     15 lentelė

 

Kaitros paveikto ruožo aliuminio suminkštėjimo rodiklis ρhaz

 

Presuotųjų gaminių – lakštų, plokščių, juostų, trauktųjų vamzdžių – ir kaltinių gaminių iš 6xxx ir 7xxx lydinių, kurių būvis yra T4, T5 ir T6

Lydinio serija

Būvis

ρhaz (MIG suvirinimui)

ρhaz (TIG suvirinimui)

 

6xxx

 

 

7xxx

 

T4

T5

T6

T6

 

1,0

0,65

0,65

0,80 1)

1,0 2)

 

--

0,60

0,50

0,60 1)

0,80 2)

 

Lakštų, plokščių, juostų ir kaltinių gaminių iš 5xxx, 3xxx ir 1xxx lydinių, kurių būvis H

Lydinio serija

Būvis

ρhaz (MIG suvirinimui)

ρhaz (TIG suvirinimui)

 

5xxx

 

 

3xxx

 

1xxx

 

H22

H24

 

H14, 16, 18

 

H14

 

0,86

0,80

 

0,60

 

0,60

 

0,86

0,80

 

0,60

 

0,60

1) Naudoti, kai tempiamieji įtempiai veikia skersai kertinės arba sudurtinės siūlės ašies.

2) Naudoti visais kitais, t. y. normalinių, skersinių gniuždomųjų arba šlyties įtempių, atvejais.

PASTABOS:

1. Lydinio serijos pirmasis skaičius atitinka pirmąjį lydinio žymens skaičių.

2. MIG – suvirinimas lydžiuoju elektrodu argono aplinkoje.

3. TIG – suvirinimas volframo elektrodu argono aplinkoje.

4. Visiems presuotiesiems gaminiams, lakštams, plokštėms, juostoms, trauktiesiems vamzdžiams ir kaltiniams gaminiams, kurių būvis O ar F, haz  1,0.

 

 

30. Charakteristinė virintinių jungčių, atliekamų argono lankinio suvirinimo būdu, kai vykdoma fizikinė siūlių kokybės kontrolė (rentgeno arba gamagrafiniu, ultragarsinės defektoskopijos ar kitais būdais), stiprį fw reikia imti iš 16 lentelės.

Sudurtinių tempiamųjų siūlių, kurių kokybė nekontroliuojama fizikiniais būdais, charakteristinių stiprių reikšmes, paimtas iš 16 lentelės, reikia padauginti iš koeficiento 0,8.

31. Virintinių, kniedinių ir varžtinių jungčių, naudojamų aukštesnėje kaip 100 °C temperatūroje, aliuminio ir jo liejinių stiprių charakteristinės reikšmės yra pateiktos kituose dokumentuose.

32. Aliumininių konstrukcijų elementų ir jungčių darbo sąlygų koeficientai γc pateikti 17 lentelėje.

 

16 lentelė

 

Charakteristiniai virintinių siūlių stipriai

 

Charakteristinis stipris

Pridėtinis metalas

Aliuminio lydinys

3103

5052

5083

5454

6060

6005A

6061

6082

7020

fw,

MPa

5356

-

170

240

220

160

180

190

210

260

4043A

95

-

-

-

150

160

170

190

2101)

1) Naudoti tik išskirtiniais atvejais, kai yra mažas jungties stipris ir didelis pailgėjimas.

PASTABOS:

1. Presuotiesiems profiliuočiams ir medžiagoms, kurių storis 5 < t  25 mm, aliuminio lydinio 6060-T5 fw

reikšmės turi būti sumažintos iki 140 Mpa.

2. Aliuminio lydiniams 5754 ir 6063 atitinkamai gali būti imamos aliuminio lydinių 5454 ir 6060 fw reikšmės.

3. Pridėtiniam metalui 5056A, 5556A arba 5183 reikia imti 5356 pridėtinio metalo fw reikšmes.

4. Pridėtiniam metalui 4047A arba 3103, reikia imti 4043A pridėtinio metalo fw reikšmes.

5. Kai virinamas skirtingų lydinių aliuminis, reikia naudoti mažesnes pridėtinio metalo stiprio reikšmes.

 

17 lentelė

 

Darbo sąlygų koeficientai

 

Konstrukcijų elementai

Koeficientas γ c

1. Talpyklų korpusai ir dugnai

0,8

2. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų ir vandentiekio bokštų atramų kolonos

0,9

3. Gniuždomieji plokščiųjų santvarų tinklelio elementai, kai jų liaunis:

λ < 50

λ > 50

 

0,9

0,75

4. Gniuždomieji erdvinių tinklinių konstrukcijų spyriai iš pavienių kampuočių, tvirtinami prie juostų viena lentyna:

a) virintinėmis siūlėmis arba dviem ir daugiau kniedžių (varžtų), išdėstytų išilgai kampuočio

b) vienu varžtu

 

 

 

0,75

0,6

5. Gniuždomieji pavienių kampuočių elementai, tvirtinami viena lentyna (nelygiašoniams kampuočiams – tiktai siaurąja lentyna), išskyrus konstrukcijų elementus, nurodytus šios lentelės 4 eilutėje ir plokščiųjų santvarų iš pavienių kampuočių elementus

 

 

 

0,6

PASTABOS:

1. Darbo sąlygų koeficientai, nurodyti 3 ir 5 punktuose, vienu metu neimami.

2. Darbo sąlygų koeficientai, nurodyti 3 ir 4 punktuose, netaikomi atitinkamų elementų jungtims.

3. Jeigu erdvinių spragotųjų konstrukcijų tinklelis – trikampis spyrinis, jų pavienių kampuočių gniuždomiesiems spyriams 4 eilutėje nurodytų darbo sąlygų koeficientų taikyti nereikia.

4. Šioje lentelėje nepaminėtais atvejais į formules reikia įrašyti c = 1,0.

 

VIII SKYRIUS. ALIUMININIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ TIKRINIMAS

 

I SKIRSNIS. CENTRIŠKAI TEMPIAMI IR GNIUŽDOMI ELEMENTAI

 

33. Centriškai tempiamų ir gniuždomų elementų stiprumą, kaip vieną iš saugos ribinio būvio sąlygų [9.5], reikia tikrinti (8.1) formule:

 

                                                                                     (8.1)

 

34. Vientisojo skerspjūvio centriškai gniuždomų elementų pastovumą reikia tikrinti (8.2) formule:

 

                                                                                     (8.2)

 

Koeficientas  apskaičiuojamas formule:

 

,

čia:

 – koeficientas;

 ir  – termiškai sustiprintam aliuminio lydiniui;  ir  – termiškai nesustiprintam aliuminio lydiniui; – sąlyginis gniuždomojo elemento liaunis;

 – centriškai gniuždomo elemento darbo sąlygų koeficientas;

 – centriškai gniuždomo elemento darbo sąlygų koeficientas, kai skerspjūvis turi išilgines arba skersines virintines siūles.

35. Tikrinamųjų centriškai gniuždomų strypų iš pavienių kampuočių skerspjūvio inercijos spindulį i reikia imti:

35.1. mažiausiąjį, jeigu įtvirtinti tik strypų galai;

35.2. apie vieną iš kampuočio ašių, lygiagrečių su lentyna, kuri tarp atramų įtvirtinta (ramsčiais, paspyriais, ryšiais ir pan.), dėl ko kampuotis klumpa plokštumoje, lygiagrečioje su antrąja lentyna.

36. Vientisojo atviro П formos skerspjūvio (žr. 2 pav.) gniuždomųjų elementų, nesutvirtintų ir sutvirtintų užlankomis arba stormenomis, esant  (čia  ir  – skaičiuojamieji elemento liauniai plokštumose, statmenose y ir z ašims), atvirąjį šoną reikia sutvirtinti antdėklais arba tinkleliu. Tuomet turi būti įvykdyti 37 ir 39 punktų reikalavimai.

Kai antdėklų ar tinklelio nėra, tokius elementus reikia tikrinti ne tik (8.2), bet ir (8.3) formule, kuria atsižvelgiama į jų sukamąjį-lenkiamąjį pastovumą:

 

                                                                                                                        (8.3)

 

Čia  – koeficientas, apskaičiuojamas formule:

 

                                       ,

 

2pav

 

2 pav. П formos strypų antdėklais arba tinkleliu sutvirtinti (a, b) ir atvirasienis (c) skerspjūviai

 

čia:

 

; ;

 

 

 – santykinis atstumas tarp sunkio ir lenkimo centrų;

 

;

 

 – skerspjūvio sektorinis inercijos momentas;

 

;

 

 

bi, ti – stačiakampių elementų, sudarančių skerspjūvį, atitinkamai plotis ir storis.

2 c pav. parodyto skerspjūvio ,  ir  reikšmes apskaičiuoti formulėmis:

 

                                                                                                     (8.4)

Čia .

 

Esant stormenoms, apvaliojo skerspjūvio sukamąjį inercijos momentą It reikia padidinti reikšme ; čia:  – skerspjūvio stormenų skaičius;  – stormenų skersmuo.

37. Spragotųjų gniuždomųjų strypų, kurių juostos sujungtos antdėklais arba tinkleliu, koeficientą j apie laisvąją ašį (statmeną antdėklų arba tinklelio plokštumai) reikia apskaičiuoti 34 punkto formule, pakeičiant  į , kurio reikšmes reikia apskaičiuoti 18 lentelės formulėmis.

Reikia tikrinti ne tik spragotųjų strypų, sujungtų tinkleliu, bendrąjį, bet ir atskirų juostų ruožų tarp mazgų pastovumą.

18 lentelė

 

Skerspjūvio tipas

Skerspjūvio schema

Spragotųjų strypų lyginamasis liaunis lef

sujungtų antdėklais, esant

sujungtų tinkleliu

Is l / (Ib b) < 5

Is l / (Ib b) > 5

 

 

1

3

 

 

(1)

 

 

(2)

(3)

 

2

3

 

(4)

 

(5)

(6)

 

3

5

 

 

(7)

 

(8)

 

(9)

ŽYMENYS:

l – didžiausiasis viso strypo liaunis;

l1, l2, l3 – atskirų juostų, lenkiamų plokštumose, statmenose atitinkamai 1-1, 2-2, 3-3 ašims, ruožų tarp privirintų antdėklų arba tarp jų kraštinių varžtų ar kniedžių centrų liauniai;

A – strypo skerspjūvio plotas;

Ad1, Ad2 – tinklelio, esančio plokštumose, statmenose atitinkamai 1-1 ir 2-2 ašims, strypų skerspjūvių plotai (kryžminiam tinkleliui – dviejų strypų);

Ad – tinklelio, esančio vienos sienos plokštumoje (trisieniam lygiašoniam strypui), spyrių skerspjūvių plotai (kryžminiam tinkleliui – dviejų strypų);

a1, a2 – koeficientai, apskaičiuojami formule

a, b, l – matmenys, imami pagal 3 a pav. ir 4 pav.;

n, n1, n2, n3 – koeficientai, apskaičiuojami pagal tokias formules:

 

                                                              ; ; ; ;

 

 – juostų skerspjūvių inercijos momentai apie 1-1 ir 3-3 ašis (1 ir 3 tipų skerspjūviams);

 – dviejų kampuočių skerspjūvių inercijos momentai apie 1-1 ir 2-2 ašis (2 tipo skerspjūviui);

Is – vieno antdėklo skerspjūvio inercijos momentas apie savąją y ašį (žr. 4 pav.);

Is1, Is2 – vieno iš antdėklų, esančių plokštumose, statmenose 1-1 ir 2-2 ašims (2 tipo skerspjūviams), skerspjūvio inercijos momentai.

 

Juostų atskirų ruožų tarp antdėklų liaunis l1 ir l2 neturi viršyti 30.

Spragotųjų strypų, sujungtų tinkleliu, juostų atskirų ruožų tarp mazgų liaunis neturi viršyti strypo liaunio .

38. Sudėtinius strypus, padarytus iš kampuočių, lovių ir pan. profiliuočių, sujungtus tiesiogiai arba per intarpus, reikia tikrinti kaip vientisuosius strypus, su sąlyga, jeigu didžiausiasis atstumas tarp jų jungčių (intarpų, žiedų ir pan.) neviršija:  – gniuždomiesiems ir - tempiamiesiems strypams.

Čia tėjinių arba dvitėjų skerspjūvių kampuočio ar lovio inercijos spindulį i reikia imti apie ašį, lygiagrečią su intarpų plokštuma, o kryžminių skerspjūvių – mažiausiąjį. Gniuždomojo strypo ilgyje turi būti ne mažiau kaip du intarpai:

 

3

 

3 pav. Tinklelio schemos: spyrinis (a) ir kryžminis (b) su statramsčiais

 

 

4 pav. Spragotasis strypas su jungiamaisiais antdėklais

 

39. Gniuždomųjų spragotųjų strypų jungiamuosius elementus (antdėklą, tinklelį) reikia tikrinti sąlyginės skersinės jėgos , imamos vienodos per visą strypo ilgį, poveikiui. Ji apskaičiuojama (8.5) formule

 

                                                        (8.5)

Čia:

 – strypo ašinė jėga;

 – klupumo koeficientas, imamas spragotojo strypo jungiamųjų elementų plokštumoje.

Sąlyginę skersinę jėgą  reikia paskirstyti esant:

39.1. tik jungiamiesiems antdėklams (tinkleliui) – po lygiai tarp antdėklų (tinklelio), esančių plokštumose, statmenose ašiai, apie kurią tikrinamas pastovumas;

39.2. ištisiniam lakštui ir jungiamiesiems antdėklams (tinkleliui) – po pusę lakštui ir antdėklams (tinkleliui), esantiems plokštumose, lygiagrečiose su lakštu;

39.3. kai tikrinami lygiašoniai tribriauniai sudėtiniai strypai, sąlyginę skersinę jėgą , tenkančią jungiamųjų elementų sistemai, išdėstytai vienoje plokštumoje, reikia imti lygią .

40. Jungiamuosius antdėklus ir jų jungtis (žr. 4 pav.) reikia tikrinti kaip bespyrių santvarų elementus ir imti plokštelės šlyties jėgą:

 

                                                                                                                            (8.6)

 

bei jos plokštumoje veikiantį lenkiamąjį momentą M1:

 

                                                                                                                          (8.7)

Čia:

 – sąlyginė skersinė jėga, tenkanti vienos sienos antdėklui; l – atstumas tarp antdėklų centrų; b – atstumas tarp juostų ašių.

41. Jungiamuosius tinklelio strypus reikia skaičiuoti kaip santvarų tinklelį. Skaičiuojant kryžminio tinklelio su statramsčiais kryžminius spyrius (žr.3 b pav.), būtina atsižvelgti į papildomai dėl juostų apspaudimo atsirandančią kiekvieno spyrio įrąžą Nad, nustatomą (8.8) formule

 

                                                                              (8.8)

Čia:

NEd – vienos strypo juostos skaičiuotinė įrąža;

Ad – vieno spyrio skerspjūvio skaičiuojamasis plotas;

A1 vienos juostos skerspjūvio plotas;

α – koeficientas, apskaičiuojamas (8.9) formule

 

;                                                                                  (8.9)

 

a, b, l – 3 b pav. parodyti matmenys.

42. Elementus, skirtus sumažinti gniuždomųjų strypų skaičiuojamąjį ilgį, reikia skaičiuoti įrąžoms, lygioms pagrindinio gniuždomojo strypo sąlyginei skersinei jėgai, apskaičiuojama (8.5) formule.

 

II SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI

 

43. Elementų, lenkiamų vienoje iš jų pagrindinių plokštumų, stiprumą, kaip vieną iš saugos ribinio būvio sąlygų [9.6], reikia tikrinti (8.10) ir (8.11) formulėmis:

 

                                                                               (8.10)

 

                                                                                 (8.11)

 

Jei skerspjūvį susilpnina kniedžių arba varžtų skyles, (8.11) formulės kairiąją pusę reikia padauginti iš santykio

 

                                                                                         (8.12)

 

Čia: a – skylių žingsnis; d – jų skersmuo.

44. Sijų, apskaičiuotų (8.10) formule, sienelės turi tenkinti tokias sąlygas:

 

;                                                (8.13)

Čia:

- sienelės vidurinės plokštumos normaliniai įtempiai, lygiagretūs su sijos ašimi;

s2 – sienelės vidurinės plokštumos normaliniai įtempiai, statmeni sijos ašiai, taip pat sloc, kurie apskaičiuojami 5 priedo (1) formule;?

 – vidutinis tangentinis įtempis;

 – sijos sienelės storis ir aukštis.

Įtempiai  ir  turi būti iš vieno ir to paties sijos sienelės taško ir kiekvienas iš jų įrašytas į (8.13) formulę su savuoju ženklu.

45. Dvitėjo skerspjūvio sijų, lenkiamų sienelės plokštumoje, pastovumą reikia tikrinti (8.14) formule

 

                                                                                (8.14)

Čia:

 – sijos skerspjūvio atsparumo momentas apie gniuždomosios juostos viršutinį kraštą;

 – sijos klupumo koeficientas, nustatomas iš 3 priedo.

Koeficiento  reikšmei rasti sijos skaičiuojamąjį ilgį lef reikia imti lygų atstumui tarp gniuždomosios juostos skersinius poslinkius varžančių taškų; kai nėra ryšių, lef = l (čia l – sijos tarpatramis).

Gembės skaičiuojamąjį ilgį reikia imti:

45.1. , kai gniuždomoji juosta neįtvirtinta gembės galo gulsčiojoje plokštumoje (čia l – gembės ilgis);

45.2. atstumą tarp gniuždomosios juostos įtvirtinimo gulsčiojoje plokštumoje taškų, kai juosta įtvirtinta gembės gale ir išilgai jos.

 

19 lentelė

 

 

Apkrovos pridėties vieta

Didžiausios lef / b reikšmės, kai nereikia tikrinti valcuotųjų ir suvirintinių sijų pastovumo (kai  ir ?

 

Ant viršutinės juostos

 

                                           (1)

 

 

Ant apatinės juostos

 

                                           (2)

 

Neatsižvelgiant į apkrovos pridėties lygį, kai skaičiuojamas sijos ruožas tarp ramsčių arba grynojo lenkimo ruožas

 

                                         (3)

 

ŽYMENYS:

bf, tfgniuždomosios juostos plotis ir storis; - atstumas tarp juostų sunkio centrų.

PASTABA. Sijų, kurių juostų jungtys kniedinės ir stipriavaržtės, lef/b reikšmes, apskaičiuotas 19 lentelės formulėmis, reikia padauginti iš koeficiento 1,2.

 

Sijų pastovumo tikrinti nereikia:

45.3. kai apkrovos perduodamos per vientisą standų paklotą, pastoviai ir ištisai besiremiantį į gniuždomąją sijos juostą ir patikimai su ja sujungtą (plokščiasis ir profilinis metalo paklotas, banguotieji plieno lakštai ir pan.);

45.4. kai sijos skaičiuojamojo ilgio lef ir gniuždomosios juostos pločio b santykis neviršija reikšmių, apskaičiuojamų 19 lentelės formulėmis, simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijoms, taip pat praplatintos gniuždomosios juostos sijoms, kurių tempiamosios juostos plotis sudaro ne mažiau kaip 0,75 gniuždomosios dalies pločio.

46. Elementų, lenkiamų dviejose pagrindinėse plokštumose, stiprumą reikia tikrinti (8.15) formule

 

                                                                                                  (8.15)

 

Čia y, z – skerspjūvio nagrinėjamojo taško koordinatės apie pagrindines ašis.

(8.15) formule apskaičiuojamų sijų sienelių dviejų pagrindinių lenkiamųjų plokštumų įtempius reikia tikrinti (8.11) ir (8.13) formulėmis.

Įstrižai lenkiamų sijų pastovumo tikrinti nereikia, jei išpildomi 45 punkto reikalavimai.

 

III SKIRSNIS. ELEMENTAI, VEIKIAMI AŠINĖS JĖGOS IR LENKIAMOJO MOMENTO

 

47. Vientisojo skerspjūvio ekscentriškai gniuždomų, gniuždomųjų lenkiamųjų, ekscentriškai tempiamų ir tempiamųjų lenkiamųjų elementų stiprumą reikia tikrinti (8.16) formulę

 

,                                                                                  (8.16)

 

čia y, z – nagrinėjamojo taško koordinatės apie skerspjūvio pagrindines ašis.

Spragotųjų strypų kiekviena juosta turi būti patikrinta pagal (8.16) formule, imant atitinkamas  reikšmes, apskaičiuotas nagrinėjamajai juostai.

48. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų lenkiamųjų elementų pastovumą reikia tikrinti lenkiamojo momento veikimo plokštumoje (plokščioji klupumo forma) ir iš momento veikimo plokštumos (sukamoji lenkiamoji klupumo forma).

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų lenkiamųjų pastovaus skerspjūvio elementų pastovumą lenkiamojo momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, reikia tikrinti (8.17) formule

 

                                                                                                                       (8.17)

 

(8.17) formulėje koeficientą je reikia nustatyti:

48.1. vientisiesiems strypams – iš 4 priedo 1 lentelės, atsižvelgiant į sąlyginį liaunį  ir santykinį sąlyginį ekscentricitetą , apskaičiuojamą (8.18) formule

 

                                                                                                                            (8.18)

Čia:

 – skerspjūvio pavidalo įtakos koeficientas, nustatomas iš 4 priedo 3 lentelės;

 – santykinis ekscentricitetas (čia:  – absoliutusis ekscentricitetas;  – skerspjūvio atsparumo momentas apie jo labiausiai gniuždomą kraštą).

Jei vientisojo skerspjūvio strypų ekscentricitetas jų pastovumo tikrinti nereikia;

48.2. spragotiesiems strypams su tinkleliu arba antdėklais, išdėstytais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, – iš 4 priedo 2 lentelės, atsižvelgiant į sąlyginį lyginamąjį liaunį, nustatomą (8.19) formule

 

,                                                                                                                     (8.19)

 

ir santykinį ekscentricitetą , nustatomą (8.20) formulėmis

 

                                                                                                               (8.20)

 

Čia:  – atstumai nuo y arba z ašių iki labiausiai gniuždomos juostos ašies, bet ne mažesni nei atstumai iki juostos sienelės ašies.

49. Lenkiamųjų momentų MEd skaičiuotines reikšmes, būtinas ekscentricitetui  apskaičiuoti, reikia imti lygias:

49.1. rėminių sistemų pastovaus skerspjūvio strypams – didžiausiajam lenkiamajam momentui strypo ilgio ribose;

49.2. pakopiniams strypams – didžiausiajam lenkiamajam momentui vienodo skerspjūvio ruožo ilgyje;

49.3. gembėms – lenkiamajam momentui atramoje, bet ne mažesnes už didžiausiąjį lenkiamąjį momentą pjūvyje, nutolusiame trečdaliu strypo ilgio nuo atramos;

49.4. gniuždomiesiems strypams su lankstinėmis atramomis ir skerspjūviais, turinčiais vieną simetrijos ašį, sutampančią su lenkimo plokštuma, – lenkiamajam momentui, apskaičiuojamam 20 lentelės formulėmis.

Gniuždomųjų strypų su lankstinėmis atramomis ir skerspjūviais, turinčiais dvi simetrijos ašis, santykinį sąlyginį ekscentricitetą  reikia nustatyti iš 4 priedo 4 lentelės.

 

20 lentelė

 

Santykinis

ekscentricitetas, atitinkantis Mmaks, Ed

MEd skaičiuojamosios formulės, kai sąlyginis strypo liaunis

 

 

 

ŽYMENYS:

- didžiausiasis lenkiamasis momentas strypo ilgio ribose;

- didžiausiasis lenkiamasis momentas strypo ilgio vidurinio trečdalio ribose, bet ne mažesnis nei

* – santykinis ekscentricitetas:.

PASTABA. Visais atvejais reikia imti.

 

50. Pastovaus skerspjūvio ekscentriškai gniuždomų elementų, lenkiamų didžiausiojo standumo plokštumoje (), sutampančioje su simetrijos plokštuma, pastovumą iš lenkiamojo momento veikimo plokštumos reikia tikrinti (8.21) formule

 

                                                                                                                    (8.21)

 

51. Koeficientą  reikia apskaičiuoti (8.22) formule

 

                                                                                                                         (8.22)

 

Čia: – koeficientai, kurių reikšmės randamos iš 21 lentelės.

 

21 lentelė

 

 

Skerspjūvio tipas

Koeficientų reikšmės

 

 

a, esant

b, esant

 

 

 

 

Atvirasis

 

 

 

?

 

1

 

 

 

 

 

Atvirasis

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

kai , b = 1

 

 

Uždarasis ir/arba spragotasis su tinkleliu (arba antdėklais)

 

 

1

 

 

 

ŽYMENYS:

* – didesniosios ir mažesniosios lentynų skerspjūvių inercijos momentai apie z simetrijos ašį; jc – klupumo koeficiento  reikšmė, atitinkanti .

PASTABOS:

1. Spragotųjų strypų su tinkleliu (arba antdėklais)  ir * koeficientų reikšmes reikia imti tik tuomet, kai strypo ilgyje yra ne mažiau kaip dvi tarpinės pertvaros. Priešingu atveju reikia imti koeficientus, nustatytus atvirojo dvitėjo skerspjūvio strypams.

2. Kai  arba , santykinio ekscentriciteto reikšmes reikia imti atitinkamai lygias  ir .

 

Apskaičiuojant , skaičiuotinį lenkiamąjį momentą  reikia imti tokį:

51.1. strypams su lankstinėmis atramomis ir įtvirtintiems nuo poslinkio statmenai momento veikimo plokštumai – didžiausiąjį momentą ilgio vidurinio trečdalio ribose, bet ne mažesnį nei pusė didžiausiojo strypo ilgyje veikiančio lenkiamojo momento;

51.2. gembėms – atramos lenkiamąjį momentą, bet ne mažesnį nei lenkiamasis momentas per trečdalį strypo ilgio nuo atramos nutolusio pjūvio.

Kai liaunis , koeficientas  neturi būti didesnis už:

51.2.1. vienetą – uždarojo skerspjūvio strypams;

51.2.2. cmaks reikšmes, apskaičiuotas (8.23) formule, – dvi simetrijos ašis turinčio dvitėjo skerspjūvio strypams:

 

                                                                      (8.23)

 

Čia:

 

; ;

 

 – atstumas tarp skerspjūvio juostų centrų;

 

.

 

52. Ekscentriškai gniuždomus elementus, lenkiamus jų mažiausiojo standumo plokštumoje (,), kai , reikia tikrinti ir (8.17), ir (8.24) formule, kuria atsižvelgiama į jų pastovumą iš lenkiamojo momento veikimo plokštumos, tarsi jie būtų centriškai gniuždomi strypai:

 

                                                                                                                       (8.24)

 

Kai , pastovumo iš lenkiamojo momento veikimo plokštumos tikrinti nereikia.

53. Reikia patikrinti ne tik spragotųjų ekscentriškai gniuždomų strypų su tinkleliu, išdėstytų plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, bendrąjį pastovumą (8.17) formule, bet ir atskirų juostų, kaip centriškai gniuždomų strypų, pastovumą (8.2) formule.

Kiekvienos juostos ašinę jėgą reikia nustatyti atsižvelgiant į lenkiamojo momento sukeliamą papildomą įrąžą; esant lygiagrečioms juostoms šios įrąžos reikšmę būtina apskaičiuoti formule ; čia  – atstumas tarp juostų sunkio centrų.

Atskirų ekscentriškai gniuždomų spragotųjų strypų, sujungtų antdėklais, juostų pastovumą reikia tikrinti kaip ekscentriškai gniuždomų elementų, atsižvelgiant į įrąžas, sukeliamas lenkiamojo momento ir dėl tikrosios arba sąlyginės skersinės jėgos atsiradusio vietinio lenkimo (kaip bespyrės santvaros juostų).

54. Vientisojo skerspjūvio strypų, gniuždomų ir lenkiamų dviejose pagrindinėse plokštumose, kai didžiausiojo standumo plokštuma () sutampa su simetrijos plokštuma, pastovumą reikia tikrinti (8.25) formule

 

                                                                                                                     (8.25)

 

Čia:; - nustatomas atsižvelgiant į 48 punkto reikalavimus;  – būtina nustatyti atsižvelgiant į 51 punkto reikalavimus.

Jeigu , strypą reikia ne tik apskaičiuoti (8.25) formule, bet ir papildomai tikrinti (8.17) ir (8.21) formulėmis, imant .

Santykinius ekscentricitetus reikia apskaičiuoti (8.26) formulėmis:

 

;                                                                                                     (8.26)

 

Čia  – skerspjūvių labiausiai gniuždomų kraštų atsparumo momentai y ir z ašių atžvilgiu.

Jeigu , strypą reikia tikrinti ne tik (8.25), bet papildomai ir (8.17) formule, imant . Tada, kai didžiausio standumo plokštuma () nesutampa su simetrijos plokštuma, skaičiuojamąją  reikšmę reikia padidinti 25 %.

55. Dvi juostas, simetriškas z ašiai (žr. 5 pav.), ir tinklelį dviejose lygiagrečiose plokštumose turinčių spragotųjų strypų, gniuždomų ir lenkiamų abiejose pagrindinėse plokštumose, pastovumą reikia tikrinti taip:

55.1. viso strypo – plokštumoje, lygiagrečioje su tinklelio plokštumomis, atsižvelgiant į 48 punkto reikalavimus ir imant  (žr. 5 pav.);

55.2. atskirų juostų – kaip ekscentriškai gniuždomų strypų (8.17) ir (8.21) formulėmis; tuomet kiekvienos juostos ašinę jėgą reikia nustatyti, atsižvelgiant į lenkiamojo momento  sukeltą įrąžą (žr. 53 p.), o lenkiamąjį momentą - reikia paskirstyti tarp juostų proporcingai jų standumams; jeigu lenkiamasis momentas  veikia vienos iš juostų plokštumoje, reikia laikyti, kad jis visas perduodamas į tą juostą.

(8.21) formule tikrinamos atskiros juostos liaunis nustatomas imant didžiausiąjį atstumą tarp gretimų tinklelio mazgų.

 

5 pav. Sudėtinio elemento, sudaryto iš dviejų ištisinių juostų su tinkleliu dviejose lygiagrečiose plokštumose, skerspjūvis

 

56. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomų strypų jungiamuosius elementus (antdėklus arba tinklelį) reikia tikrinti atsižvelgiant į 39-41 punktų reikalavimus ir į didžiausiąją skersinę jėgą – tikrąją  arba sąlyginę .

Kai tikroji skersinė jėga yra didesnė už sąlyginę, antdėklais jungti ištisinių spragotųjų gniuždomųjų elementų juostas dažniasiai nerekomenduojama.

 

IX SKYRIUS. ALIUMININIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMASIS ILGIS IR RIBINIS LIAUNIS

 

I SKIRSNIS. SKAIČIUOJAMASIS ILGIS

 

57. Plokščiųjų santvarų ir ramsčių elementų, išskyrus santvarų kryžminių tinklelio elementų (žr. 6 d pav.), skaičiuojamąjį ilgį  reikia imti iš 22 lentelės.

58. Jei elementų (žr. 7 pav.) ilgyje  veikia gniuždomosios įrąžos  ir  (), jų skaičiuojamąjį ilgį  iš santvaros plokštumos reikia apskaičiuoti (9.1) formule:

 

                                                                (9.1)

 

Šiuo atveju jų pastovumą reikia tikrinti imant didesniąją įrąžą.

 

22 lentelė

 

 

Skaičiuojamasis ilgis lef

Klupimo kryptis

juostų

atraminių spyrių ir statramsčių

kitų tinklelio elementų

Santvaros plokštumoje

l

l

0,8 l

Statmenai santvaros plokštumai

l1

l1

l1

22 lentelės ir 6 pav. ŽYMENYS:

 – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų) santvaros plokštumoje;

 – atstumas tarp mazgų, įtvirtintų jų poslinkio iš santvaros plokštumos (specialiais ramsčiais, standžiosiomis stogo plokštėmis, prijungtomis prie juostos virintinėmis siūlėmis arba varžtais ir pan.).

 

6

6 pav. Elementų skaičiuojamajam ilgiui nustatyti skirtos santvarų tinklelių schemos: a – trikampės su spyriu kraštiniame tarpmazgyje; b – trikampės su paspyriais; ciš dalies spyrinės; d – kryžminės

 

 

 

7 pav. Elemento, kurio ilgyje veikia skirtingo dydžio įrąžos N1, Ed ir N2, Ed, skaičiuojamajam ilgiui nustatyti skirtos schemos: a – ramsčių tarp santvarų schema (vaizdas iš viršaus); b – santvaros schema

 

59. Skaičiuojamąjį kryžminių tinklelio elementų ilgį  (žr. 6 d pav.) reikia imti:

59.1. santvaros plokštumoje – lygų atstumui nuo santvaros mazgo centro iki strypų sankirtos taško ();

59.2. iš santvaros plokštumos: gniuždomiesiems elementams – iš 23 lentelės; tempiamiesiems elementams – lygų elemento geometriniam ilgiui ().

 

23 lentelė

 

Tinklelio elementų sankirtos mazgo konstrukcija

Skaičiuojamasis ilgis lef statmenai santvaros plokštumai, kai laikantysis elementas

tempiamasis

neapkrautasis

gniuždomasis

Abu elementai nepertraukiami

l

0,7 l1

l1

Laikantysis elementas pertrauktas ir perdengtas mazginiu lakštu

 

0,7 l1

 

l1

 

1,4 l1

ŽYMENYS tokie pat, kaip 6 pav.

 

60. Kryžminio tinklelio, padaryto iš pavienių kampuočių, elementų skerspjūvių inercijos spindulius  reikia imti:

·         mažiausiąjį (), kai skaičiuojamasis strypo ilgis yra lygus  (čia  – atstumas tarp gretimų mazgų centrų);

·         apie kampuočio ašį, statmeną arba lygiagrečią su santvaros plokštuma ( arba - atsižvelgiant į strypo didesniojo klupumo kryptį) – kitais atvejais.

61. Erdvinių spragotųjų konstrukcijų pavienių kampuočių skaičiuojamojo ilgio  ir jų skerspjūvių inercijos spindulių  reikšmes reikia imti iš 24 lentelės.

 

24 lentelė

 

 

 

 

Konstrukcija

Skaičiuojamasis ilgis lef ir skerspjūvio inercijos spindulys i

 juostų

 tinklelio strypų

 

 

 

 

juostų

tinklelio strypų

i

i

spyrių

statramsčių

Su sutapdintais gretimų sienų mazgais (žr. 8 a, b pav.)

Su nesutapdintais gretimų sienų mazgais (žr. 8 c, d pav.)

 

 

_

 

ŽYMENYS:

 – santvaros juostos, kai mazgai nesutapdinti, ilgis imamas lygus atstumui tarp vienos sienos mazgų (žr. 8 c, d pav.);

 – juostos skaičiuojamojo ilgio koeficientas (kai spyriai prijungti prie juostos virintinėmis siūlėmis arba (dviem ir daugiau) varžtais ar kniedėmis, išdėstytais išilgai spyrio), kurį reikia rasti iš 25 lentelės; kai spyrys prijungiamas prie juostos vienu varžtu, reikia imti ;

 – mažiausiasis skerspjūvio inercijos spindulys (juostos arba tinklelio);

 – žr. 8 pav.;

 – kampuočio skerspjūvio inercijos spinduliai apie y ir z ašis, lygiagrečias su lentynomis;

 – spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas, kai spyris prijungiamas prie juostos virintinėmis siūlėmis arba (dviem ir daugiau) varžtais ar kniedėmis, išdėstytais išilgai spyrio), kurį reikia rasti iš 26 lentelės; kai spyriai prijungiami prie juostos vienu varžtu arba viena kniede – iš 27 lentelės.

 

25 lentelė

 

n

10

5

2,5

1,25

1

mm

1,13

1,08

1,03

1,00

0,98

ŽYMENYS:

;

 – atitinkamai santvaros juostos ir spyrio mažiausieji skerspjūvio inercijos momentai.

PASTABA. Tarpinėms  reikšmėms koeficiento  dydį reikia nustatyti tiesinės interpoliacijos būdu.

 

26 lentelė

 

n

md reikšmės, esant ld / imin

 

60

80

100

120

140

160

180

200

0,98

0,81

0,77

0,74

0,72

0,70

0,65

0,61

0,86

0,78

0,74

0,71

0,69

0,66

0,62

0,59

ŽYMENYS: n – žiūrėti 25 lentelę;  – žiūrėti 8 pav.;  – mažiausiasis spyrių skerspjūvio inercijos spindulys.

PASTABA. Tarpinėms  ir santykio  reikšmėms koeficientą  reikia nustatyti tiesinės interpoliacijos būdu.

 

8 pav. Erdvinių spragotųjų iš pavienių kampuočių padarytų konstrukcijų schemos: a – schema, kurioje mazgai gretimose sienose sutapdinti (trikampis tinklelis su statramsčiais); b – tas pats (kryžminis tinklelis); c – schema, kurioje mazgai gretimose sienose nesutapdinti (trikampis tinklelis); d – tas pats (kryžminis tinklelis)

 

27 lentelė

 

ld / imin

60

80

100

³120

md

0,89

0,81

0,77

0,74

ŽYMENYS tokie pat, kaip ir 26 lentelėje.

PASTABA. Tarpinėms santykio  reikšmėms koeficientą reikia nustatyti tiesinės interpoliacijos būdu.

 

62. Skaičiuojamąjį kolonų ilgį  reikia apskaičiuoti formule

 

,

 

čia:  – kolonos arba jos atskiro ruožo ilgis.

Atsižvelgiant į galų įtvirtinimo sąlygas ir apkrovos rūšį, pastovaus skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientą  reikia imti iš 28 lentelės. Aliuminį naudoti kolonoms galima tik esant surenkamosioms išardomosioms konstrukcijoms arba agresyviai aplinkai.

63. Vienaaukščių rėmų, kurių rėmsijės su kolonomis sujungtos standžiai ir kurių apkrauti yra viršutiniai mazgai, pastovaus skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio rėmo plokštumoje koeficiento  dydį reikia apskaičiuoti (9.2) arba (9.3) formulėmis, kai kolonų ir pamatų jungtys:

63.1. lankstinė:

 

                                                                                                                      (9.2)

 

63.2. standžioji

 

                                                                                                                         (9.3)

 

(9.2) ir (9.3) formulėse:

 

,

čia:

 – tikrinamos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir geometrinis ilgis;

 ir - rėmsijų, gretimų šiai kolonai, skerspjūvio inercijos momentai ir geometriniai ilgiai.

Kai rėmsijės prijungiamos prie kolonos lanksčiai, į (9.3) formulę reikia įrašyti .

 

28 lentelė

 

Kolonų (statramsčių) įtvirtinimo schema ir apkrova

m

Kolonų (statramsčių) įtvirtinimo schema ir apkrova

m

1 s

2

5 s

1

2 s

1

6 s

2

3 s

0,7

7 s

0,725

4 s

0,5

8 s

1,12

64. Rėmų kolonų skaičiuojamąjį ilgį išilgai pastato (iš rėmo plokštumos) reikia imti lygų atstumui tarp taškų, įtvirtintų neleisti jų poslinkio iš rėmo plokštumos (kolonų, pokraninių sijų, posantvarių atramomis, ramsčių ir rėmsijų jungčių mazgais ir pan). Skaičiuojamąjį ilgį leistina nustatyti pagal skaičiuojamąsias schemas, kuriose atsižvelgiama į kolonos galų tikrąsias įtvirtinimo sąlygas.

 

II SKIRSNIS. RIBINIS LIAUNIS

 

65. Gniuždomųjų elementų liaunis neturi viršyti reikšmių, pateiktų 29 lentelėje.

66. Tempiamųjų elementų liaunis neturi viršyti reikšmių, pateiktų 30 lentelėje.

 

29 lentelė

 

Konstrukcijų elementai

Ribinis gniuždomųjų elementų liaunis

Santvarų juostos, atraminiai spyriai ir statramsčiai, perduodantys atramines reakcijas

 

100

Kiti santvarų elementai

120

Antrinės kolonos (sienų strypynų statramsčiai, stoglangiai ir pan.), kolonų tinklelio elementai

 

120

Ramsčiai

150

Strypai, skirti sumažinti gniuždomųjų strypų skaičiuojamąjį ilgį, ir kiti neapkrauti elementai

 

150

Atitvarinių konstrukcijų elementai:

- apkrauti simetriškai

- apkrauti asimetriškai (kraštiniai ir kampiniai vitražų statramsčiai ir t. t.)

 

100

70

PASTABA. 29 lentelėje pateikti duomenys skirti elementams, kurių skerspjūvis simetrinis jėgų veikimo atžvilgiu. Asimetrinio jėgų veikimo atveju skerspjūvio ribinį liaunį reikia sumažinti 30 %.

 

30 lentelė

 

Konstrukcijų elementai

Ribinis tempiamųjų elementų liaunis

Santvarų juostos ir atraminiai spyriai

300

Kiti santvarų elementai

300

Ramsčiai (išskyrus iš anksto įtemptuosius elementus)

300

PASTABOS:

1. Tempiamųjų elementų liaunį reikia tikrinti tik stačiojoje plokštumoje.

2. Tikrinant kryžminio tinklelio pavienių tempiamųjų kampuočių liaunį, inercijos spindulį reikia imti apie ašį, lygiagrečią kampuočio lentynai.

3. Kryžminio tinklelio strypai sankirtose turi būti tarp savęs sujungti.

4. Gegninių santvarų nedidelių įrąžų tempiamųjų spyrių, kurių, esant nepalankiai išsidėsčiusioms apkrovoms, įrąžos ženklas gali pasikeisti, ribinį liaunį imti kaip gniuždomųjų elementų; tuo atveju jungiamieji intarpai turi būti išdėstyti ne rečiau kaip kas .

 

X SKYRIUS. LENKIAMŲJŲ IR GNIUŽDOMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELIŲ IR JUOSTŲ VIETINIO PASTOVUMO TIKRINIMAS

 

I SKIRSNIS. SIJŲ SIENELĖS

 

67. Sijų sieneles, kad būtų pastovios, reikia sutvirtinti dvipusėmis sąstandomis: skersinėmis pagrindinėmis, einančiomis per visą sienelės aukštį; skersinėmis pagrindinėmis ir išilginėmis; skersinėmis pagrindinėmis ir tarpinėmis, išdėstytomis gniuždomajame sienelės ruože, trumposiomis – tik kniedytinėse sijose.

68. Sijų sienelių vietinį pastovumą reikia tikrinti atsižvelgiant į visas įtemptojo būvio dedamąsias: ,  ir . Įtempius ,  ir  reikia apskaičiuoti tarus esant visuminio (bruto) skerspjūvio medžiagos tampriajai būsenai ir neimti domėn klupumo koeficiento .

Gniuždomąjį (kraštinį) įtempį  ties skaičiuojamąja sienelės riba (su pliuso ženklu) ir vidutinį tangentinį įtempį  reikia apskaičiuoti (10.1) ir (10.2) formulėmis:

 

                                                                                                                      (10.1)

 

                                                                                                                 (10.2)

 

Čia:

 – visas sienelės aukštis;

 – lenkiamojo momento ir skersinės jėgos vidutinės reikšmės ruožo ribose; jeigu ruožo ilgis didesnis už jo skaičiuojamąjį aukštį,  reikia apskaičiuoti labiau įtemptai ruožo daliai, kurios ilgis lygus ruožo aukščiui; jeigu ruožo ribose lenkiamasis momentas arba skersinė jėga keičia ženklą, jų vidutines reikšmes reikia apskaičiuoti ruožo vienaženklei daliai.

Sienelės vietinį įtempį  po sutelktine apkrova reikia nustatyti pagal 5 priedo reikalavimus.

Stačiakampių sienelės ruožų, esančių tarp juostų ir gretimų skersinių sąstandų, pastovumui tikrinti skaičiuojamieji plokštelės matmenys yra:

 – atstumas tarp skersinių sąstandų ašių;

 – skaičiuojamasis sienelės aukštis, lygus:

·               sijoms su juostinėmis stipriavaržtėmis jungtimis (stipriavaržtėms) – atstumui tarp artimiausiųjų sijos ašiai juostinių kampuočių kraštų;

·               kniedytinėms sijoms – atstumui tarp artimiausiųjų sijos ašiai juostinių kampuočių įrėžų;

·               virintinėms sijoms – visam sienelės aukščiui;

·               presuotiesiems profiliuočiams – atstumui tarp lentynų vidinių kraštų;

 – sienelės storis.

69. Sijų sienelių vietinio pastovumo tikrinti nereikia, jei sąlyginis sienelės liaunis  neviršija tokių ribinių reikšmių:

69.1. virintinėms arba presuotinėms sijoms – ;

69.2. kniedytinėms, varžtinėms ir stipriavaržtėms sijoms – .

Jei yra ir sijų sienelių vietiniai įtempiai, nurodytas ribines  reikšmes reikia padauginti iš koeficiento 0,7.

Sijų sieneles reikia sustiprinti skersinėmis sąstandomis (žr. 72 p.), jeigu.

70. Sijų, kurių viršutinės juostos apkrautos vietine apkrova, sienelės pastovumą reikia tikrinti pagal 5 priedo nuorodas.

71. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sutvirtintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, kai nėra vietinio įtempio (), pastovumą, kaip saugos ribinio būvio vieną iš sąlygų [9.5], reikia tikrinti (10.3) formule:

 

                                                                  (10.3)

 

Čia:

 

                                                                              (10.4)

 

                                                                  (10.5)

 

                                                                      (10.6)

 

Kai , reikia imti . Reikšmėsneleistinos.  reikšmes reikia imti iš 17 lentelės.

(10.3)-(10.6) formulėse:

 – plokštelės didžiosios ir mažosios kraštinių santykis;

- sąlyginis plokštelės, kurios aukštis d, liaunis (čia - mažesnioji  arba  plokštelės kraštinė);

 

                                                                                                        (10.7)

 

Simetrinio skerspjūvio sijos sienelių (kai nėra vietinio įtempio), sutvirtintų ne tik skersinėmis pagrindinėmis, bet ir viena išilgine sąstanda, nutolusia atstumu  nuo gniuždomojo ruožo ribos, abi plokšteles, į kurias ši sąstanda dalija ruožą, reikia tikrinti atskirai:

71.1. plokštelę, esančią tarp gniuždomosios juostos ir išilginės sąstandos, (10.8) formule

 

                                                                                                              (10.8)

 

Čia:

 

                                                                                                                  (10.9)

 

(čia  – sąlyginis plokštelės, kurios aukštis , liaunis);

 reikšmes reikia apskaičiuoti (10.5) formule, įrašant į ją tikrinamosios plokštelės matmenis;

 reikšmes reikia apskaičiuoti (10.6) formule, imant:

 

;

 

gc reikšmes reikia imti iš 17 lentelės;

71.2. plokštelę, esančią tarp tempiamosios juostos ir išilginės sąstandos, (10.10) formule

 

                                                                                           (10.10)

 

Čia:

 

;

 

 reikšmes reikia apskaičiuoti (10.5) formule, įrašant į ją tikrinamosios plokštelės matmenis;

gc reikšmes reikia imti iš 17 lentelės.

72. Sienelės, sustandinamos tik skersinėmis sąstandomis, simetrinių sąstandų plotis  turi būti ne mažesnis kaip mm; storis - ne mažesnis kaip ; atstumas tarp sąstandų neturi viršyti .

73. Skersinėmis ir viena išilgine sąstandomis sustandinamos sienelės būtinieji sąstandų skerspjūvių inercijos momentai  turi būti apskaičiuoti:

73.1. skersinių sąstandų – (10.11) formule

 

                                                                                                                       (10.11)

 

73.2. išilginės sąstandos – 31 lentelės formulėmis, atsižvelgiant į jų ribines reikšmes.

Kai skersinės ir išilginės sąstandos išdėstomos tik iš vienos sienelės pusės, kiekvienos iš jų skerspjūvių inercijos momentai apskaičiuojami apie ašį, sutampančią su sienelės kraštu, artimiausiu sąstandai.

74. Reikia tikrinti sudėtinio skerspjūvio sijos sienelės viršatraminio ruožo, sutvirtinamo sąstandomis, pastovumą iš plokštumos kaip statramsčio, apkrauto atramine reakcija. Į šio statramsčio skaičiuojamąjį skerspjūvį reikia įskaičiuoti sąstandas ir sienelės juosteles, kurių plotis po  iš kiekvienos sąstandos pusės. Skaičiuojamąjį statramsčio ilgį reikia imti lygų sienelės aukščiui.

Apatiniai atraminių sąstandų galai turi būti prigludinti arba privirinti prie sijos apatinės juostos ir patikrinti, ar atlaiko atraminę reakciją.

 

31 lentelė

h1/hef

Būtinas išilginės sąstandos skerspjūvio inercijos momentas Isl

Ribinės reikšmės

 

mažiausiosios Isl, min

didžiausiosios Isl, max

 

0,20

 

1,5 hef t3

 

7 hef t3

 

0,25

 

1,5 hef t3

 

3,5 hef t3

 

0,30

 

1,5 hef t3

 

 

-

 

 

-

 

PASTABA. Tarpinės  reikšmės gali būti apskaičiuotos tiesine interpoliacija.

 

II SKIRSNIS. CENTRIŠKAI IR EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ BEI GNIUŽDOMŲJŲ LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELĖS

 

75. Centriškai gniuždomų elementų sąlyginį sienelės liaunį reikia imti ne didesnį už ribines reikšmes, apskaičiuojamas 32 lentelės formulėmis.

Pagrindus atitinkamais skaičiavimais elemento, kurio skerspjūvis pasirenkamas pagal ribinį liaunį,  reikšmes privalu padauginti iš koeficiento  (čia ), bet ne didesnio kaip 1,5. Tada  reikšmes reikia imti ne didesnes kaip 6,3.

 

32 lentelė

Elemento skerspjūvis

Ribinė  reikšmė tokioms sąlyginėms strypo liaunio reikšmėms

 

Dvitėjis

3,10

Plačiajuostis dvitėjis

3,50

Lovys, stačiakampis vamzdis (hef didesniosios kraštinės)

2,50

Kvadratinis vamzdis

2,25

PASTABOS:

1. 32 lentelės duomenys skirti virintiniams ir presuotiesiems profiliuočiams. Kniedytiniams elementams  reikšmes 32 lentelėje reikia padidinti 5 %.

2. Skaičiuojant, tarpinėms reikšmėms galima taikyti tiesinę interpoliaciją tarp reikšmių, kai = 1 ir =5.

 

76. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų lenkiamųjų elementų sąlyginį sienelės liaunį  reikia nustatyti atsižvelgiant į  (čia: - didžiausiasis gniuždomasis įtempis ties skaičiuojamąja sienelės riba, imamas su pliuso ženklu ir apskaičiuotas be koeficientų ,  arba ; - atitinkamas įtempis prie priešingo skaičiuojamojo sienelės krašto) reikšmę ir imti ne didesnį už reikšmes, nustatomas esant:

76.1. - pagal 75 punktą;

76.2.  – (10.12) formule

 

                                                                                                        (10.12)

 

76.3.  – taikant tiesinę interpoliaciją tarp reikšmių, apskaičiuotų, kai  ir .

77. Sutvirtinant ekscentriškai gniuždomo arba gniuždomojo lenkiamojo elemento sienelę išilgine sąstanda, kurios skerspjūvio inercijos momentas , esančia ties sienelės viduriu, labiausiai apkrautą sienelės dalį tarp juostos ir sąstandos ašies reikia nagrinėti kaip savarankišką plokštelę ir tikrinti pagal 76 punkto reikalavimus.

Išilgines sąstandas reikia įskaičiuoti į skaičiuojamuosius elementų skerspjūvius.

Jeigu sienelė nepastovi, į skaičiavimą reikia įjungti du kraštinius sienelės  pločio ruožus, skaičiuojamus nuo nagrinėjamojo aukščio ribų.

78. Ištisinių kolonų ir stovų sieneles, kai , reikia sutvirtinti skersinėmis sąstandomis, išdėstytomis  atstumu viena nuo kitos; kiekviename elemente turi būti ne mažiau kaip dvi sąstandos. Kai yra išilginė sąstanda, atstumus tarp skersinių sąstandų leistina padidinti 1,5 karto.

Mažiausiuosius skersinių sąstandų matmenis reikia imti pagal 72 punkto reikalavimus.

 

III SKIRSNIS. CENTRIŠKAI IR EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ, GNIUŽDOMŲJŲ LENKIAMŲJŲ BEI LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ JUOSTOS IR LENTYNOS

 

79. Juostų lentynos skaičiuojamąjį plotį  reikia imti lygų atstumui:

79.1. presuotųjų, valcuotųjų, virintinių ir kniedytinių be juostinių kampuočių elementų – nuo sienelės ribos iki juostos krašto;

79.2. kniedytinių su juostiniais kampuočiais elementų – nuo artimiausio kniedžių rėžio iki laisvojo lakšto krašto.

Kai yra nuožula (vutas), sudaranti su lentyna ne mažesnį kaip  kampą, skaičiuojamasis lentynos plotis imamas iki nuožulos pradžios (išraitos atveju – imti įbrėžtinę nuožulą).

80. Centriškai ir ekscentriškai gniuždomų bei gniuždomųjų lenkiamųjų elementų juostos ir lentynos sąlyginio liaunio reikšmę  reikia imti ne didesnę už ribines reikšmes, nurodytas 33 lentelėje, atsižvelgiant į sąlyginį liaunį  ir skerspjūvių tipą (čia: - pagal 79 punktą;  – lentynos storis).

Kai elemento atsparumas nevisiškai išnaudotas, 33 lentelėje nurodytas ribines  reikšmes reikia padidinti  kartų, bet ne daugiau kaip 1,5 karto, be to,  reikšmės neturi būti imamos didesnės kaip 1,3 (čia  – mažiausioji iš , ,  ir  reikšmių, naudotų strypo pastovumui tikrinti; ).

81. Lenkiamųjų elementų presuotųjų, virintinių ir kniedytinių sijų ribinį juostos (lentynos) nuosvyros liaunį reikia pasirinkti pagal ribinius nuosvyrų matmenis, pateiktus 33 lentelėje, kai .

Kniedytinių sijų, neturinčių gulsčiųjų lakštų, gniuždomųjų juostinių kampuočių neapkantuotųjų lentynų ribinį nuosvyros liaunį privalu apskaičiuoti (10.13) formule

 

                                                                                                               (10.13)

 

Kai elemento atsparumas nevisiškai išnaudotas, juostos (lentynos) nuosvyros ribinį liaunį reikia padidinti  kartų, bet ne daugiau kaip 1,5 karto; čia  – didesnioji iš dviejų reikšmių:

 

 arba .

 

82. Kai laisvosios nuosvyros sustandinamos stormenomis, nuosvyros liaunio  (čia  – skaičiuojamasis juostinių lakštų lentynų arba nuosvyros plotis, matuojamas nuo stormenos centro iki priglundančios gretimos sienelės (lentynos) krašto arba iki nuožulos pradžios; žr. 79 punktą) ribinę reikšmę privalu nustatyti (10.14) formule

 

                                                                                                                   (10.14)

 

Čia:  – koeficientas, nustatomas iš 34 lentelės, atsižvelgiant į ,  ir ;

- sąlyginio nuosvyros, neturinčios stormenos, liaunio ribinė reikšmė, imama iš 33 lentelės. Koeficientas  apskaičiuojamas taip:

 

                                                                                                                             (10.15)

 

Čia:  – stormenos matmuo, imamas lygus apvalaus gumbo skersmeniui; kvadratinėms ir trapecinėms normalaus profilio stormenoms  – stormenos aukštis, kai gumbo plotis yra ne mažesnis kaip  trapecinės apybrėžos gumbui (žr. 9 pav.) ir ne mažesnis kaip  – stačiakampėms stormenoms.

9 pav. Stormenos (gumbo) schema

 

33 lentelė

Lentynos (juostos) ir elemento

skerspjūvio apibūdinimas

Ribinė  reikšmė, kai sąlyginės strypo liaunio reikšmės yra

Neapkantuota dvitėjė ir tėjinė

 

0,81

Neapkantuota platesnioji nelygiašonio kampuočio, tėjo sienelė ir lovio lentyna

 

0,85

Neapkantuota lygiašonių kampuočių

0,7

PASTABA. Esant tarpinėms  reikšmėms, apskaičiuoti tiesine interpoliacija tarp reikšmių, kai  ir .

 

34 lentelė

 

Skerspjūvis

 

 

g1

(9.14) formulės koeficiento  reikšmės, kai liaunisyra lygus

1

5

 

 

Lovys, dvitėjis

 

2,5

3,0

3,5

1,06

1,24

1,46

1,35

1,69

2,06

 

2,5

3,0

3,5

1,04

1,20

1,40

1,28

1,59

1,94

 

 

Kampuotis, tėjis, kryžmė

 

2,5

3,0

3,5

1,06

1,24

1,46

1,17

1,47

1,67

 

2,5

3,0

3,5

1,04

1,20

1,40

1,13

1,35

1,67

PASTABA: Tarpinėms reikšmėms (nuo 0,6 iki 0,75 ir  nuo 1 iki 5) koeficientą imti tiesine interpoliacija

 

83. Tolygiai gniuždomų lygiagrečiai su sudaromosiomis uždarųjų apvalių ritininių sukinių kevalų pastovumą reikia tikrinti (10.16) formule

 

                                                                                                                     (10.16)

 

Čia:

 – skaičiuotinis kevalo įtempis;  – kritinis įtempis, lygus mažesniajai iš reikšmių  arba  (čia  – kevalo viduriniojo paviršiaus spindulys;  – kevalo storis).

Koeficientų  ir  reikšmes reikia nustatyti atitinkamai iš 35 ir 36 lentelių.

 

35 lentelė

 

fy reikšmės,

Koeficientai y, kai r / t yra lygūs

MPa

0

25

50

75

100

125

150

200

250

fd £ 140

1,00

0,98

0,88

0,79

0,72

0,65

0,59

0,45

0,39

fd ³ 280

1,00

0,94

0,78

0,67

0,57

0,49

0,42

0,29

-

PASTABA. Koeficientų  reikšmes, kaiir tarpines  reikšmes, skaičiuoti tiesinės interpoliacijos būdu.

 

36 lentelė

 

r/t reikšmė

£ 50

100

150

200

250

500

Koeficientas c

0,30

0,22

0,20

0,18

0,16

0,12

 

Ekscentriškojo gniuždymo lygiagrečiai su sudaromosiomis arba grynojo lenkimo skersmens plokštumoje atveju, kai didžiausiojo lenkiamojo momento pjūvio tangentiniai įtempiai neviršija reikšmių , įtempį  reikia padidinti  kartų; čia  – mažiausiasis įtempis (tempiamuosius įtempius laikyti neigiamais).

84. Apvaliesiems vamzdžiams, apskaičiuojamiems kaip gniuždomieji arba gniuždomieji-lenkiamieji strypai pagal 4 skyrių, kai jų sąlyginis liaunis , turi būti išpildyta tokia sąlyga:

 

.

 

Be to, reikia tikrinti tokių vamzdžių sienelių pastovumą pagal 83 punktą.

Besiūlių vamzdžių sienelių pastovumo tikrinti nereikia, jeigu  neviršija  arba 35 reikšmių.

 

XI SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ, KURIEMS TAIKOMAS PLONALAKŠTIS ALIUMINIS, TIKRINIMAS

 

85. Plonalakštį aliuminį (iki 2 mm storio) tinka naudoti atitvarinėms ir laikančiosioms konstrukcijoms iš:

85.1. plokščiųjų lakštų, sustiprintų sąstandomis arba specialiuoju štampavimu;

85.2. plokščiųjų lakštų ir juostų, iš anksto įtemptų ir viena, ir dviem kryptimis;

85.3. gofruotųjų lakštų, nesustiprintų arba specialiai sustiprintų.

 

I SKIRSNIS. GNIUŽDOMIEJI IR LENKIAMIEJI ELEMENTAI

 

86. Kai tikrinamas lanksčiai visa apybrėža (žr. 10 pav.) atremto viena kryptimi gniuždomo plokščiojo lakšto stiprumas, į veikiamąjį plotą įeina ta jo dalis, kurios matmenys yra  ir kurie apskaičiuojami (11.1) formule:

 

                                                                                                                  (11.1)

 

Čia  – lakšto storis.

 

 

 

10 pav. Gniuždomojo plonalakščio elemento skaičiuojamoji schema: a – visas skerspūvio plotis;

b – veikiamasis skerspjūvio plotis

 

87. Kai tikrinamas stiprumas ir deformuojamumas išilginėmis sąstandomis sutvirtintų plonalakščių konstrukcijų, kurių plokščiasis lakštas, veikiamas skersinės ir išilginės apkrovų, patiria gniuždomuosius įtempius, į sąstandų veikiamąjį plotą reikia įskaičiuoti tą lakšto dalį, kurios matmuo yra  (žr. 11 a pav.), apskaičiuojamas (11.1) formule.

88. Kai tikrinamas banguotai ir trapeciškai gofruotų lakštų, lanksčiai atremtų visa apybrėža ir gniuždomų išilgai gofrų, esant santykiui  (žr. 12 a pav.), stiprumas, į veikiamąjį plotą reikia įskaičiuoti tą lakšto dalį, kurios matmuo yra :

 

.                                                                                                    (11.2)

 

Čia:

 

; ; ; ;

 

- vienos pusbangės žingsnis ir perimetro ilgis (žr. 13 pav.);

 – vienos bangos skerspjūvio inercijos momentas.

Kai santykis  arba kai gofruotasis lakštas skersinėmis sąstandomis, turinčiomis inercijos momentą  (žr. 89 punktą), suskirstomas į eilę akučių, kurių kraštinių santykis  (žr. 12 b pav.), matmens  reikšmę reikia apskaičiuoti (11.3) formule

 

                                                                          (11.3)

 

(11.3) formulės žymenys yra tokie patys, kaip ir (11.2);  ir  reikšmes imti iš 12 pav.

11 pav. Plonalakščių konstrukcijų, sustiprintų išilginėmis sąstandomis, skaičiuojamoji schema: a – plokščiasis lakštas;

b – gofruotasis lakštas

12 pav. Gniuždomojo gofruotojo lakšto skaičiuojamoji schema: a – kai nėra skersinių sąstandų; b – kai yra skersinės sąstandos

 

Kai yra ir išilginės sąstandos (žr. 14 pav.), į veikiamąjį plotą reikia įskaičiuoti šių sąstandų ir tos lakšto dalies, kurios matmuo  yra į kiekvieną pusę nuo sąstandos, skerspjūvių plotą.

89. (11.2) formule skaičiuojamo skersinių sąstandų skerspjūvio inercijos momentas  turi būti ne mažesnis už tokį dydį:

 

;                                                                                                                   (11.4)

13 pav. Gofro geometriniai rodikliai: a – trapecinio; b – banguotojo

 

Jeigu gofruotojo lakšto ir skersinės sąstandos tamprumo moduliai yra nevienodi, tai:

 

.                                                                                                             (11.5)

 

Čia  – sąstandos medžiagos tamprumo modulis.

(11.4) ir (11.5) formulių žymenys yra tokie patys, kaip ir (11.2).

 

 

 

14 pav. Plokštės, kurią sudaro gofruotasis lakštas ir išilginės bei skersinės sąstandos, schema:

a – išilginės sąstandos; b – skersinės sąstandos

 

Tuo atveju, jeigu  reikšmės yra mažesnės nei apskaičiuotosios (11.4) ir (11.5) formulėmis, matmens  reikšmė apskaičiuojama (11.2) formule. Tuomet  reikšmę reikia imti tokią:

 

.

 

90. Kai veikia skersinė apkrova, gofruotąjį lakštą, neturintį sąstandų, reikia tikrinti kaip lenkiamąjį elementą (8.10) ir (8.11) formulėmis, t. y. kaip siją.

Trapeciškai gofruotų lakštų gniuždomųjų lentynų, įskaičiuojamų į nagrinėjamąjį skerspjūvį, matmenį reikia apskaičiuoti (11.1) formule. Be to, (8.10) ir (8.11) formulių dydžius  ir  reikia apskaičiuoti skerspjūvio veikiamajam plotui.

91. Lenkiamųjų laisvai atremtų gofruotųjų lakštų įlinkį u reikia apskaičiuoti (11.6) formule

 

                                                                                                                              (11.6)

 

Čia:

 – koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į apkrauto gofruotojo lakšto įlinkio padidėjimą dėl jo skerspjūvio deformacijos ir kuris imamas toks: trapeciškai gofruotiems, prie kurių priklijuota standi šiluminė izoliacija (putplasčio tipo), ir banguotiesiems lakštams – 1; trapeciniams – iš 37 lentelės; - sijinio gofruotojo lakšto įlinkis, apskaičiuojamas imant  iš 90 p.

 

37 lentelė

 

b/a santykis

a reikšmės, kai gofro šoninių kraštinių polinkio kampas laipsniais yra

 

45

60

75

90

³ 2,0

1,10

1,14

1,20

1,30

1,5

1,15

1,20

1,30

1,40

1,0

1,20

1,25

1,35

1,45

0,5

1,25

1,30

1,40

1,50

ŽYMENYS: a – gniuždomos gulsčiosios kraštinės matmuo (žr. 13 pav.); b – pasvirusios kraštinės matmuo.

PASTABA.  reikšmes tarpiniams  santykiams reikia nustatyti tiesine interpoliacija.

 

92. Lenkiamųjų plonalakščių konstrukcijų, kuriose yra gofruotasis lakštas, sustiprintas išilginėmis sąstandomis, stiprumą ir įlinkį reikia skaičiuoti atsižvelgiant į sąstandų ir tos lakšto dalies, kurios matmuo  į kiekvieną pusę nuo sąstandos (žr. 11 b pav.), įjungimą į darbą;  apskaičiuojamas (11.2) formule, nekreipiant dėmesio į tai, ar yra skersinės sąstandos, ar ne.

93. Kai skaičiuojamas gniuždomųjų lenkiamųjų ir tempiamųjų lenkiamųjų trapeciškai gofruotų lakštų (trisluoksnių plokščių apsiuvų su įdedamąja šilumos izolicija) stiprumas ir pasiekiama apsiuvų ir išilginių sąstandų sąveika, reikia atsižvelgti ne tik į gofruotųjų lakštų skerspjūvių inercijos momentų apie jų neutraliąsias ašis, bet ir į inercijos momentą skerspjūvio, į kurį įeina išilginės sąstandos ir ta apsiuvų dalis, kurios matmuo yra  (žr. 15 pav.), apskaičiuojamas formule

 

                                                                                             (11.7)

 

Čia:  – plokštės pločio ir skersinių sąstandų žingsnio santykis;  – gofro standumas ilgio vienetui apie jo neutraliąją ašį, kN. m.

 

15

 

15 pav. Trisluoksnės plokštės schema

 

94. Lenkiamųjų trapeciškai gofruotų lakštų (žr. 13 a pav.), kurių gulsčiosios kraštinės yra gniuždomos, vietinį pastovumą reikia tikrinti atsižvelgiant į išilginių sienų tamprųjį įtvirtinimą (11.8) formule:

 

                                                                                                                (11.8)

 

Čia:  – išorinės apkrovos sukelti sąstandos gniuždomieji įtempiai;  – koeficientas, imamas iš 38 lentelės;  – koeficientas, imamas iš 39 lentelės.

 

38 lentelė

 

b/a santykis

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

1,1

1,2

1,4

Koeficientas kloc

5,22

5,15

5,10

5,05

5,00

4,95

4,88

4,84

4,80

4,72

 

ŽYMENYS:  – gniuždomosios gulsčiosios kraštinės matmuo (žr. 13 pav.);  – nuožulniosios kraštinės matmuo.

 

 

95. Trapeciškai gofruotų lakštų vietinį nuožulniųjų kraštinių pastovumą atrėmimo į ilginį arba rėmsiję vietose reikia tikrinti pagal 5 priedą.

96. Lenkiamųjų banguotųjų lakštų vietinį pastovumą (žr.13 b pav.) reikia tikrinti (11.9) formule

 

                                                                                                                (11.9)

 

39 lentelė

 

s/fy santykis

0,7

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

2,5

3,0

Koeficientas z

1,00

0,86

0,76

0,67

0,61

0,56

0,52

0,48

0,41

0,35

PASTABA: Įtempį  reikia apskaičiuoti (10.10)-(10.11) formulėmis, atsižvelgiant į įtemptąjį būvį ir imant .

 

97. Bendrąjį centriškai gniuždomo gofruotojo lakšto pastovumą tikrinti atsižvelgiant į 34 punkto ir 2 priedo 2 lentelės nuorodas. Skaičiuojamuoju ilgiu reikia imti atstumą tarp įtvirtinimų, trukdančių gofruotojo lakšto poslinkiui iš jo plokštumos, nekreipiant dėmesio ar yra skersinės sąstandos, ar ne.

98. Centriškai gniuždomo trapecinio lakšto elementų vietinį pastovumą reikia tikrinti (11.10) formule

 

                                                                                                              (11.10)

 

Čia  – platesniosios kraštinės plotis.

Centriškai gniuždomo banguotai gofruoto lakšto vietinį pastovumą reikia tikrinti (11.11) formule

 

                                                                                                     (11.11)

 

II SKIRSNIS. MEMBRANINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAI

 

99. Membraninių konstrukcijų elementus reikia tikrinti atsižvelgiant į membranos ir apybrėžos sąveiką, jų deformuotąjį būvį ir į geometrinį membranos netiesiškumą.

100. Membraninių konstrukcijų elementus (membraną, apybrėžą) reikia tikrinti atsižvelgiant į:

100.1. ašinį gniuždymą;

100.2. gniuždymą, sukeliamą membranos sąlyčio su apybrėžos elementais linijos šlyties įrąžos;

100.3. lenkimą tangentinėje ir stačiojoje plokštumose;

100.4. pradinį (esantį iki apkrovimo) membranos įlinkį.

101. Kai membrana pritvirtinama prie apybrėžos elementų su ekscentricitetu jų skerspjūvio sunkio centro atžvilgiu, be veiksnių, nurodytų 100 punkte, reikia atsižvelgti į skaičiuojamos apybrėžos sukimą.

102. Kai skaičiuojami erdviniai blokai su iš anksto įtemptąja apsiuva ir su galinėmis sąstandomis, apsiuvą reikia įjungti į sąveiką su bloko strypynu su sąlyga, jeigu įrąžos bus patikimai perduodamos iš strypyno elementų į apsiuvą.

Apsiuvos, esančios gniuždomajame ruože, išankstinio įtempimo dydį reikia nustatyti iš sąlygos, kad, veikiant skaičiuotinei apkrovai, jos suminiai įtempiai (neatsižvelgiant į membraninius) yra lygūs nuliui.

Kai atliekama rodiklių kontrolė, apsiuvos įtempiai turi tenkinti tokias sąlygas:

 

                                                                                                              (11.12)

 

Čia  – lakšto įtempiai, sukelti atitinkamai išankstinio įtempimo ir išorinės apkrovos.

103. Kai skaičiuojami membraninių konstrukcijų elementai, kurių apsiuvų įtempis yra vienaašis, reikia atsižvelgti į papildomą apsiuvos grandininių įrąžų, kurias perima išilginiai strypyno elementai, įtaką.

104. Membranų iš aliuminio lydinių jungtis, taip pat jų tvirtinimo prie atraminės apybrėžos priemones reikia skaičiuoti atsižvelgiant į temperatūrų skirtumo poveikį (atsižvelgiant į membranos ir apybrėžos medžiagų nevienodus tiesinės plėtros koeficientus).

 

XII SKYRIUS. JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

I SKIRSNIS. VIRINTINĖS JUNGTYS

 

105. Projektuojant virintines jungtis reikia atsižvelgti ir į siūlų, ir į sulydymo srities (kaitros paveikto jungiamojo metalo ruožo – HAZ) stiprumą.

106. Projektuojant virintines jungtis reikia atsižvelgti į tai, kad:

106.1. naudotinas suvirinimas: metalo ir inertinių dujų (MIG) – visiems storiams, volframo ir inertinių dujų (TIG) – tik metalui iki 6 mm storio ir remontui; nauji ir labai veiksmingi suvirinimo būdai taip pat gali būti naudojami, jeigu jie aprobuoti bandymais;

106.2. suvirintojo kvalifikacija ir suvirinimo tvarka turi būti patvirtintos remiantis kvalifikaciniais reikalavimais ir atitikti normalios kokybės lygį;

106.3. pagrindinio ir pridėtinio siūlės metalo derinys atitiktų 8 lentelės rekomendacijas;

106.4. konstrukcijos turėtų būti apkrautos išimtinai tik statinėmis apkrovomis.

107. Jeigu laikantieji elementai neatitinka 106 punkto sąlygų, turi būti suvirinti ir išbandyti specialūs bandiniai.

108. Jei antraeiliams ir nelaikantiesiems elementams projekte nenumatytas žemesnės kokybės lygis, gali būti naudojamos mažesnės skaičiuotinės stiprio reikšmės (tada tinka taikyti dalinį patikimumo koeficientą  vietoj.

109. Virintines jungtis reikia skaičiuoti 40 lentelėje pateiktomis formulėmis.

 

40 lentelė

 

Aliumininių elementų virintinių jungčių saugos ribinių būvių tikrinimo sąlygos

 

Skaičiuojamasis ruožas

Virintinių siūlių rūšys

Siūlės orientavimas veikiamosios jėgos atžvilgiu

Įtempių būvis,

jo vieta

Tikrinamoji sąlyga

1

2

3

4

5

Virintinės jungties siūlės metalas

Sudurtinės

statmenai

gniuždymas, tempimas, lenkimas

 (1)

lygiagrečiai

šlytis

 (2)

ir lygiagrečiai, ir statmenai

lenkimas ir šlytis

 (3)

įstrižasis lenkimas

 (4)

 

 

 

 

 

Kertinės

 

 

lygiagrečiai

šlytis

 (5)

statmenai (kai siūlės irimo skaičiuojamajame skers-pjūvyje veikia normaliniai, taip pat tangentiniai statmenai ir lygiagrečiai su siūlės ašimi įtempiai)

gniuždymas (tempimas) ir dviejų krypčių šlytis

 (6)

 (7)

jungties dvipusių siūlių ašys lygiagrečiai

tempimas

 (8)

jungties dvipusių siūlių ašys statmenai

šlytis

 (9)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Virintinės siūlės sulydymo sritis (kaitros paveiktas pagrindinis metalo ruožas – HAZ)

Sudurtinės

visiškai įlydytos siūlės irimo plokštuma statmenai

tempimas ties siūlės galu

 (10)

 

tas pats iš dalies įlydytos siūlės

tempimas ties sulydymo srities riba

 (11)

 

visiškai įlydytos siūlės irimo plokštuma lygiagrečiai

šlytis ties siūlės galu

 (12)

 

tas pats iš dalies įlydytos siūlės

šlytis ties sulydymo srities riba

 (13)

 

visiškai įlydytos siūlės irimo plokštuma statmenai ir lygiagrečiai

šlytis ir tempimas ties siūlės galu

 (14)

 

tas pats iš dalies įlydytos siūlės

šlytis ir tempimas ties sulydymo srities riba

 (15)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kertinės

 

 

 

virintinės siūlės irimo plokštuma statmenai

tempimas (gniuždymas) ties siūlės galu

 (16)

 

virintinės siūlės irimo plokštuma statmenai

tempimas (gniuž- dymas) ties suly-dymo srities riba

 (17)

 

 

lygiagrečiai šlyties jėgai,

šlytis ties siūlės galu

 (18)

 

veikiančiai siūlės irimo plokštumoje

 

šlytis ties suly-dymo srities riba

 (19)

 

 

virintinės siūlės irimo

šlytis ir tempimas ties siūlės galu

 (20)

 

plokštuma statmenai ir lygiagrečiai

 

 

šlytis ir tempimas ties sulydymo srities riba

 (21)

 

ŽYMENYS:

 – charakteristinis aliuminio sulydymo srities stipris, esant jungties tempiamajai jėgai statmenai irimo plokštumai, nustatomas iš 14 lentelės;

 – charakteristinis aliuminio sulydymo srities tangentinis stipris, esant jungties skersinei jėgai lygiagrečiai su irimo plokštuma, nustatomas iš 14 lentelės;

 – charakteristinis virintinės siūlės metalo stipris, kurio reikšmė imama iš 16 lentelės;

 – kertinės virintinės siūlės statinis, imamas lygus mažiausiojo įbrėžtinio lygiašonio trikampio statiniui;

 – skaičiuojamasis siūlės ilgis, lygus jos visam ilgiui, atmetus  arba 3g1; išvedus siūlę už jungties ribų (ant padėklų ir pan.) skaičiuojamasis siūlės ilgis lygus jos visam ilgiui;

 – mažiausiasis jungiamųjų elementų storis;

 – sudurtinės virintinės siūlės įlydymo gylis;

 – kertinės virintinės siūlės įlydymo gylio koeficientas, lygus:

0,9 – automatiniam vienaeiliam ir dvieiliam suvirinimui;

0,7 – automatiniam daugiaeiliam, rankiniam ir iš dalies automatiniam bet kokio eilių skaičiaus suvirinimui;

- virintinės siūlės dalinis patikimumo koeficientas, iš kurio dalijamas charakteristinis stipris, kai ieškomas skaičiuotinis, ;

 – konstrukcijos darbo sąlygų koeficientas, kurio reikšmė imama iš 17 lentelės;

 – jungiamojo elemento normalinis įtempis  (čia: - jungiamojo elemento skaičiuotinė apkrova;

 – jungiamojo elemento plotis);

- skaičiuotinis normalinis sulydymo srities įtempis, statmenas siūlės ašiai;

 – normalinis gniuždomasis, tempiamasis arba lenkiamasis virintinės sudurtinės siūlės įtempis , arba ;

 – normalinis y ašiai virintinės sudurtinės siūlės įtempis ;

- normalinis ašiai virintinės sudurtinės siūlės įtempis ;

- normalinis įtempis, statmenas virintinės siūlės ašiai arba irimo plokštumai;

 – tangentinis įtempis, lygiagretus su virintinės siūlės ašimi; arba jungiamojo elemento vidutinis tangentinis įtempis  (čia:  – jungiamojo elemento skaičiuotinė apkrova,  – jungiamojo elemento aukštis);

 – tangentinis sulydymo srities įtempis, lygiagretus su siūlės ašimi;

 – tangentinis virintinės kertinės siūlės įtempis;

 – tangentinis įtempis, veikiantis kertinės virintinės siūlės irimo plokštumoje statmenai siūlės ašiai;

 – tangentinis įtempis, veikiantis kertinės virintinės siūlės irimo plokštumoje lygiagrečiai su siūlės ašimi.

 

 

II SKIRSNIS. KNIEDINĖS IR VARŽTINĖS JUNGTYS

 

110. Kniedinėse ir varžtinėse jungtyse, kurias veikia išilginė jėga , einanti per jungties sunkio centrą, reikia laikyti, kad ši jėga pasiskirsto tarp kniedžių arba varžtų tolygiai.

Kniedines arba varžtines jungtis, veikiamas išilginių jėgų, reikia tikrinti 41 lentelėje pateiktomis formulėmis, tarus, kad kniedės ir varžtai yra kerpami ir glemžiami.

111. Jungiamųjų elementų skerspjūvius, susilpnintus kniedžių arba varžtų skylėmis, reikia tikrinti (12.1) formule

 

                                                                                                               (12.1)

 

Čia:

- jungiamųjų elementų grynasis (neto) skerspjūvio plotas;

- charakteristinis, 0,2 % stiprumo ribą atitinkantis, jungiamųjų elementų aliuminio stipris ();

- jungiamųjų elementų medžiagos dalinis patikimumo koeficientas .

112. Kniedes ir varžtus, kurie vienu metu yra kerpami ir tempiami, reikia tikrinti atskirai kerpamosioms ir tempiamosioms įrąžoms.

113. Kai vienas elementas prie kito jungiamas per tarpiklius arba kitus tarpinius elementus bei per vienpusius antdėklus, kniedžių (varžtų) skaičius turi būti padidintas, palyginti su apskaičiuotu, 10 %.

Kai išsikišusios kampuočių arba lovių lentynos jungiamos per trumpainius, kniedžių (varžtų), kuriomis jungiama viena iš trumpainio lentynų, skaičius turi būti padidintas, palyginti su apskaičiuotu, 50 %.

 

16pav

 

16 pav. Kniedė su pusapvalia galvute

 

41 lentelė

 

Aliumininių elementų kniedinių ir varžtinių jungčių saugos ribinių būvių tikrinimo sąlygos

 

Jungiamosios priemonės

Įtempių būvis

Tikrinamoji sąlyga

 

kirpimas

                                               (1)

Kniedės

glemžimas

                                   (2)

 

galvutės nutraukimas

                                 (3)

 

tempimas

 nerekomenduojama

 

šlytis

                       (4)

Varžtai

glemžimas

                                     (5)

 

tempimas

                             (6)

ŽYMENYS:

 -skaičiuotinė jungties išilginė jėga;

 – skaičiuotinis kerpamosios kniedės, vienos šlyties plokštumos atsparis (žr. 22.3 p.);

 – kniedės medžiagos charakteristinis kerpamasis stipris;

 – aliuminio varžto charakteristinis kerpamasis stipris,

 – aliuminio varžto charakteristinis tempiamasis stipris,

 – aliuminio varžto charakteristinis ribinis stipris iš 11 lentelės;

 – aliuminio kniedės charakteristinis ribinis stipris;

 – aliuminio lydinių charakteristinis ribinis stipris iš 5-10 lentelių;

- atitinkamai išorinis varžto strypo skersmuo arba vidinis varžto sriegio skersmuo;

- kniedės arba varžto skylės skersmuo;

 – kniedės galvutės nutraukiamojo paviršiaus aukštis (žr. 16 pav.)

- jungties kniedžių arba varžtų skaičius;

*- vienos kniedės arba vieno varžto šlyties pjūvių skaičius;

 – mažiausiasis elementų, glemžiamų viena kryptimi, suminis storis;

 – koeficientas, kurio reikšmė imama lygi mažiausiajai reikšmei iš apskaičiuotųjų:

; ; ; , tačiau ne didesnė kaip 1,0;

(Čia:  – atstumas išilgai jėgos veikimo krypties nuo elemento galo iki varžto (kniedės) skylės centro;

 – atstumas išilgai jėgos veikimo krypties tarp skylių centrų.)

, - atitinkamai kniedžių arba varžtų medžiagos dalinis patikimumo koeficientas

 – konstrukcijos darbo sąlygų koeficientas, kurio reikšmė imama iš 17 lentelės.

 

III SKIRSNIS. STIPRIAVARŽTĖS MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS

 

114. Montuojamąsias jungtis, kurioms naudojami stiprieji plieno varžtai, reikia skaičiuoti laikant, kad sandūrų ir antdėklų tolygiai tarp varžtų pasiskirsčiusios išilginės įrąžos perduodamos per trintį, atsirandančią jungiamųjų elementų sąlyčio plokštumose dėl stipriųjų varžtų išankstinio įtempimo.

115. Saugos ribinio būvio [9.5] metu vieną stiprųjį iš anksto įtemptąjį varžtą veikianti skaičiuotinė saugos šlyties apkrova neturi viršyti nei skaičiuotinio slystamojo, nei glemžiamojo atspario:

 

                                                                                                                         (12.2)

 

                                                                                                                         (12.3)

 

116. Skaičiuotinį slystamąjį kiekvieno jungiamųjų elementų, sujungtų vienu stipriuoju varžtu, trinties paviršiaus atsparį reikia skaičiuoti (12.4) formule:

 

                                                                                                            (12.4)

Čia:

 – trinties koeficientas, imamas iš 42 lentelės;

 – stipriojo varžto patikimumo koeficientas, imamas:

 – saugos ribiniam būviui; - naudojimo ribiniam būviui;

 – trinties plokštumų skaičius;

 – konstrukcijos darbo sąlygų koeficientas, kurio reikšmė imama iš 17 lentelės;

 – stipriojo varžto, kai kontroliuojamas jo įveržimas, skaičiuotinė išankstinio įtempimo jėga:

 

                                                                                                       (12.5)

 

Čia:

 -skaičiuotinis varžto medžiagos ribinis stipris, nustatomas iš [9.15];

- varžto įsriegtosios vietos skerspjūvio grynasis (neto) plotas;

- stipriųjų iš anksto įtemptųjų varžtų jungties darbo sąlygų koeficientas:

- 8.8 klasės varžtams; - 10.9 klasės varžtams.

 

          42 lentelė

 

Jungiamųjų paviršių apdorojimo būdas

Valymas smėlio srove

Paviršiaus ėsdinimas

Be apdorojimo (po nuriebinimo)

Trinties koeficientas m

0,45

0,4

0,15

 

Išilginės jėgos veikiamų jungties stipriųjų varžtų skaičių  reikia apskaičiuoti (12.6) formule

 

                                                                                                              (12.6)

 

Čia  – jungiamųjų elementų trinties paviršių skaičius.

117. Jungiamųjų elementų, susilpnintų stipriųjų varžtų skylėmis, stiprumą reikia skaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad pusė įrąžos, tenkančios kiekvienam varžtui, skerspjūvyje jau perduota per trinties jėgas. Tada susilpnintuosius skerspjūvius reikia tikrinti (12.1) formule imant skerspjūvio visuminį (bruto) plotą , esant, arba sąlyginį plotą , esant

 

IV SKIRSNIS. JUNGTYS FREZUOTAISIAIS GALAIS

 

118. Jungtis frezuotaisiais galais (gniuždomųjų elementų sandūras ir pan.) reikia tikrinti pagal gniuždomąją jėgą, kaip visiškai perduodamą per šiuos galus.

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų lenkiamųjų elementų virintines siūles ir varžtus, taip pat stipriuosius varžtus reikia tikrinti pagal didžiausiąsias tempiamąsias, sukeliamas išilginės jėgos ir lenkiamojo momento, esant pačiam nepalankiausiam jų deriniui, ir šlyties, sukeliamos skersinės jėgos, įrąžas. Jungčių frezuotaisiais galais apskaičiuotieji atspariai turi būti patikrinti bandymais.

 

V SKIRSNIS. SUDĖTINIŲ SIJŲ JUOSTINĖS JUNGTYS

 

119. Virintines siūles, kniedes ir stipriuosius varžtus, jungiančius sudėtinių dvitėjų sijų sieneles ir juostas, reikia tikrinti 43 lentelėje pateiktomis formulėmis.

120. Daugialakščių juostų sijų, sujungtų kniedėmis arba stipriaisiais varžtais, kiekvieno iš lakštų jungtį už jos teorinio nutraukimo vietos reikia tikrinti pusei įrąžos, kurią gali atlaikyti lakšto skerspjūvis. Kiekvieno lakšto ruožo tarp tikrosios jo ir prieš tai buvusio lakšto nutraukimo vietos jungtį reikia tikrinti visai įrąžai, kurią gali atlaikyti lakšto skerspjūvis.

 

43 lentelė

 

Aliumininių sudėtinių sijų juostinių jungčių saugos ribinių būvių tikrinimo sąlygos

 

Apkrova

Jungties tipas

Tikrinamosios sąlygos

Nejudrioji (paskirstytoji ir sutelktinė, po kuria negali atsirasti vietiniai įtempiai )

Kertinės siūlės

                                   (1)

Kniedės

                                                 (2)

Stiprieji varžtai

                                                 (3)

Judrioji sutelktinė arba nejudrioji, po kuria veikia vietiniai įtempiai

Kertinės siūlės

                           (4)

Kniedės

                    (5)

Stiprieji varžtai

                    (6)

ŽYMENYS:

 – juostos šlyties vienetinė įrąža ilgio vienetui, sukeliama skersinės jėgos  (čia:  – sijos juostos visuminis (bruto) statinis momentas apie neutraliąją ašį; - sijos skerspjūvio inercijos momentas apie neutraliąją ašį);

 – juostinių kniedžių arba stipriųjų varžtų žingsnis;

 – vienos kerpamosios kniedės vienos šlyties plokštumos skaičiuotinis atsparis (žr. 27 punktą);

*- vienos kniedės skaičiuojamųjų šlyties plokštumų skaičius;

- jungiamojo elemento, sujungto vienu stipriuoju varžtu, kiekvieno trinties paviršiaus skaičiuotinis slystamasis atsparis, apskaičiuojamas (11.4) formule;

- jungiamųjų elementų trinties paviršių skaičius;

 – sutelktinės jėgos  slėgis;

 – sąlyginis sutelktinės apkrovos pasiskirstymo ilgis, imamas iš 5 priedo;

 – koeficientas, imamas  apkrovai, veikiančiai viršutinę sijos juostą, prie kurios sienelė prigludinta; kai sienelė neprigludinta arba apkrova veikia apatinę juostą -

 

VI SKIRSNIS. VARŽTINIAI INKARAI

 

121. Aliuminio lydinių konstrukcijų varžtinius inkarus reikia daryti iš plieninių inkarinių varžtų. Plieninius varžtinius inkarus reikia skaičiuoti pagal STR 2.05.08:2005 [9.15].

122. Jeigu konstrukcinių elementų jungtims naudojamos kitokios jungiamosios priemonės (kaištinės, klijuotinės ir pan.) arba kitokios skaičiavimo metodikos nei aptartosios šiame skyriuje, apskaičiuotieji jungčių ir jungiamųjų priemonių atspariai turi būti patikrinti bandymais.

 

XIII SKYRIUS. ALIUMININIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS

 

123. Projektuojamoms aliumininėmis konstrukcijoms būtina:

123.1. numatyti ramsčius arba temples, kurie užtikrintų viso statinio ir jo elementų pastovumą bei erdvinį nekintamumą, ir parinkti juos atsižvelgiant į statinio naudojimo režimą (konstrukcinę tarpatramių schemą, temperatūros veiksnius ir pan.);

123.2. atsižvelgti į metalo konstrukcijų gamybos įmonių galimybes ir montavimo organizacijų keliamųjų bei gabenimo įrenginių galingumus;

123.3. komponuoti konstrukcijų elementus iš mažiausio detalių skaičiaus;

123.4. naudoti metalą taip, kad atitinkamai išdėsčius sandūras konstrukcijoje būtų kuo mažiau atliekų ir nuostolių;

123.5. numatyti tokius konstrukcinius sprendinius ir taip suskirstyti konstrukcijas į montuojamuosius elementus, kad jos būtų kuo racionaliau ir ekonomiškiau nuvežamos į statybas;

123.6. numatyti galimybę sustambinti konstrukcijų montuojamuosius elementus statybos aikštelėje, jas montuoti stambiais blokais ir užtikrinti statinio montuojamųjų elementų ir blokų pastovumą;

123.7. numatyti taip tvirtinti montuojamuosius elementus, kad būtų galimybė montuojant juos lengvai surinkti ir patogiai sujungti (įrengti montuojamuosius staliukus ir pan.), taip pat konstrukcijas sparčiai patikrinti;

123.8. numatyti tik varžtines montuojamąsias elementų jungtis; ir tik tada, kai varžtus naudoti neracionalu arba neleidžia normatyviniai dokumentai, galima taikyti virintines ir kniedines montuojamąsias jungtis.

124. Lenkiamųjų elementų įlinkius reikia tikrinti pagal tinkamumo ribinių būvių [9.5] (8.7) formulę ir neatsižvelgti į pjūvių susilpninimą kniedžių ir varžtų skylėmis.

Santykiniai elementų įlinkiai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 44 lentelėje.

 

44 lentelė

 

Konstrukcijų elementai

Elementų ribiniai santykiniai įlinkiai

1. Stogų ir pastogių perdangų sijos:

- pagrindinės sijos

-pagrindinės sijos (perdangų)

-grebėstai

 

1/250 (1/200)

1/200 (1/150)

1/150 (1/125)

2. Stogai, įskaitant didelių tarpatramių be kabamojo transporto

1/300 (1/250)

3. Sienų strypyno elementai:

- stovai, rėmsijės

- įstiklinimo pagrindinės sijos (stačiojoje ir gulsčiojoje plokštumose)

 

1/300 (1/200)

 

1/200

4. Sienų plokštės:

- su įstiklinimu

- be įstiklinimo

 

1/200

1/125 (1/100)

5. Stogo plokštės, kabamosios lubos

1/150 (1/125)

6. Statieji ir gulstieji atitvarinių konstrukcijų elementai (impostai), esant įstiklinimui:

- viengubam

- stiklo paketais

 

 

1/200

1/300

PASTABOS:

1. Skliausteliuose nurodyti įlinkių dydžiai yra leistini tik juos pagrindus (bandomoji statyba, statybinės pakylos buvimas ir pan.).

2. Ribines įlinkių reikšmes leistina nustatyti, jei įlinkiai atitinkamai pagrįsti sandūrų vientisumo išsaugojimo sąlygomis.

3. Kai naudojamas kabamasis transportas, konstrukcijos įlinkius reikia nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju iš kėlimo mechanizmo normalaus naudojimo sąlygų.

 

125. Į vienaaukščių pastatų ir statinių aliumininių konstrukcijų temperatūros klimatinius poveikius reikia atsižvelgti arba neviršijant didžiausių atstumų tarp temperatūrinių pjūvių, nurodytų 45 lentelėje, arba taikant konstrukcines priemones projektuojamoms atitvarinėms konstrukcijoms, jų sandūroms ir antplyšiams.

 

45 lentelė

 

Pastatų ir statinių

apibūdinimas

Didžiausiasis atstumas, m

tarp temperatūrinių pjūvių

nuo temperatūrinio

pjūvio arba pastato galo iki artimiausio stačiojo ramsčio ašies

pagal bloko ilgį (išilgai pastato)

pagal bloko plotį

Šildomieji pastatai

144

120

72

Nešildomieji pastatai ir karštieji cechai

96

90

48

Atvirosios estakados

72

-

36

PASTABA. Didžiausieji atstumai nurodyti pastatams ir statiniams, kurių stogų arba (ir) sienų konstrukcijos pagamintos iš aliuminio, o kolonos – iš plieno arba aliuminio.

 

126. Atitvarines pastatų konstrukcijas (sienas ir stogus, atskiras plokštes, paklotus ir jų sandūras), taip pat jų atitvarų tvirtinimo prie pastato strypyno detales reikia projektuoti atsižvelgiant į metinių temperatūrų pokyčius ir užtikrinant temperatūrinių deformacijų laisvumą, kartu išsaugant atitvarų šilumines technines savybes ir sandarumą.

127. Kai tikrinamos atitvarinės konstrukcijos, išorinių paviršių temperatūrų pokyčių reikšmes reikia nustatyti remiantis išorinės oro temperatūros vasaros ir žiemos metu skaičiuotinėmis reikšmėmis pagal RSN 156-94 [9.59]. Be to, vasarą turi būti atsižvelgta ir į saulės radiacijos įtaką.

128. Imamais skaičiuojamaisiais temperatūrų tarp atitvarinių konstrukcijų išorinių ir vidinių paviršių skirtumais turi būti atsižvelgta į naudojamo pastato vidinį temperatūros režimą.

129. Kai projektuojamos atitvarinės konstrukcijos, šilumos izoliacijos, klijų ir tarpiklių medžiagas reikia pasirinkti atsižvelgiant į temperatūros tarp atitvarinių konstrukcijų išorinių ir vidinių paviršių skaičiuojamuosius skirtumus.

130. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, konstrukcijoms leistina naudoti aliuminį kartu su kitomis statybinėmis medžiagomis (aliuminį ir medieną langų ir durų konstrukcijoms, aliuminį ir polimerus sienų ir stogo konstrukcijoms ir kt.). Tada būtina atsižvelgti į skirtingus tamprumo modulius ir medžiagų tiesinės plėtros koeficientus bei numatyti aliuminio apsaugos nuo kontaktinės korozijos priemones.

131. Surenkamųjų ir išardomųjų pastatų konstrukcijoms aliuminį reikia naudoti taip:

131.1. sienų, stogo, pertvarų, durų, langų ir kitų atitvarų visiškai surenkamiems elementams;

131.2. laikantiesiems visiškai gamyklose užbaigtiems elementams, kuriems naudojamos varžtų montuojamosios jungtys ir kt.

132. Kai projektuojami surenkamųjų ir išardomųjų pastatų atitvarinių ir laikančiųjų konstrukcijų elementai, reikia numatyti jų tarpusavio pakeičiamumą. Montuojamuosius mazgus ir sandūras reikia išdėstyti taip, kad negalėtų kauptis purvas, dulkės, drėgmė ir pan.

133. Surenkamųjų ir išardomųjų pastatų ir statinių elementus reikia saugoti nuo galimo sugadinimo, todėl numatyti pervežti juos supakuotus į konteinerius.

134. Apsauginei dekoratyvinei aliumininės konstrukcijų apdailai ir architektūrinės paskirties gaminiams reikia naudoti standartų numatytas medžiagas.

135. Atitvarines konstrukcijas reikia projektuoti taip, kad kartu būtų sukurti jų atidarymo ir fiksavimo prietaisai, taip pat ir kiti gaminiai bei medžiagos.

136. Projektuojant atitvarines aliuminines konstrukcijas būtina numatyti galimybę lengvai pakeisti greitai senstančius, susidėvinčius arba greitai taisytinus (pvz., sandarinamieji tarpikliai, stiklai ir kt.) elementus.

137. Panaudoti aliuminį atitvarinėms ir laikančiosioms pastatų ir statinių konstrukcijoms leistina tik specialiai pagrindus.

138. Gamybinių ir žemės ūkio paskirties pastatų ir statinių aliumininių konstrukcijų, veikiamų agresyvios aplinkos, atsparumą korozijai reikia užtikrinti pasirinkus reikiamą aliuminio markę ir būvį, parinkus racionalias konstrukcines formas ir mažiausiuosius storius.

 

XIV SKYRIUS. KONSTRUKCINIAI REIKALAVIMAI

 

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUORODOS

 

139. Jungties rūšį (virintinę, varžtinę, kniedinę ir kt.) reikia pasirinkti atsižvelgiant į jungties elgsenos pobūdį ir aliuminio susilpninimo įvairaus tipo jungtimis laipsnį.

Laikančiųjų konstrukcijų elementų virintines jungtis reikia įrengti tik gamyklos sąlygomis. Virintinių konstrukcijų projektuose būtina numatyti naudoti konduktorius.

140. Plonalakštes atitvarines konstrukcijas ir jų jungtis reikia projektuoti virintines arba kniedines (gamyklinės ir montuojamosios apsiuvų jungtys prie strypynų, stambinamosios plonalakščių elementų sandūros, stogo perdangų sandūros), taip pat panaudoti užlankines, spragtukines ir kt. jungtis.

141. Virintinių plonalakščių konstrukcijų projektuose reikia numatyti, kaip išsaugoti konstrukcijų išorinį vaizdą: suvirinimo būdo pasirinkimu; antplyšių ir kitų konstrukcijų elementų ant virintinių jungčių įrengimu; standžiųjų konduktorių panaudojimu; virintinių siūlių pakalimu suvirinimo deformacijoms sumažinti ir kt.

142. Panaudoti virintines jungtis konstrukcijoms, kurioms antikorozinė apsauga numatyta anodavimu, leistina tik specialiai pagrindus.

143. Mažiausiąjį aliumininių konstrukcijų pusgaminių storį reikia apskaičiuoti ir pasirinkti atsižvelgiant į jų pervežimo ir montavimo sąlygas. Normaliomis naudojimo sąlygomis atitvarinių konstrukcijų elementų storis leistinas ne mažesnis kaip 0,8 mm.

144. Statybinių konstrukcijų iš aliuminio projektuose būtina atsižvelgti į standartų reikalavimus ir naudotis aliuminio profiliuočių katalogais.

145. Mišriąsias jungtis, kuriose vieną dalį įrąžų atlaikytų kniedės, o kitą – virintinės siūlės, naudoti draudžiama.

146. Aliuminį derinti su plienu leistina:

146.1. toje pačioje konstrukcijoje, kai skirtingi jos elementai daromi ir iš aliuminio, ir iš plieno;

146.2. konstrukcijos viename elemente, padarytame iš aliuminio, jungiamame plienu (varžtais).

147. Atitvarinių konstrukcijų (vitrinų, vitražų, langų, durų ir kt.) elementai, jungiami per intarpus, turi būti patikrinti bandomosiose konstrukcijose.

Negalima leisti betarpiško stiklo užpildo ir aliumininio strypyno elementų sąlyčio.

 

II SKIRSNIS. VIRINTINIŲ JUNGČIŲ KONSTRAVIMAS

 

148. Konstrukcijų su virintinėmis jungtimis projektuose reikia:

148.1. numatyti didelio našumo mechanizuotus suvirinimo būdus;

148.2. numatyti galimybę gamybos metu virinti konstrukciją jos nekantuojant;

148.3. atsižvelgus į pasirinktą suvirinimo būdą ir technologiją užtikrinti, kad bus galima laisvai pasiekti suvirinimo vietas;

148.4. nustatyti siūlių matmenis ir jų tarpusavio išdėstymą bei pasirinkti tokį suvirinimo būdą, kuris suvirinimo metu užtikrintų mažiausius konstrukcijos savuosius įtempius ir deformacijas;

148.5. vengti didelės siūlių sutelkties vienoje vietoje;

148.6. imti tik mažiausią būtiną virintinių siūlių skaičių ir mažiausiuosius jų matmenis.

149. Prieš suvirinant briaunas reikia nusklembti atsižvelgiant į suvirinimo būdą ir technologiją, siūlės padėtį erdvėje ir suvirinamų elementų storį pagal LST L ENV 1999-1-2 [9.68] bei gamybos normales.

150. Laikančiųjų konstrukcijų virintinų jungčių ir mazgų projektuose reikia numatyti, kaip sumažinti įtempių sutelktį atitinkamais konstrukciniais sprendiniais ir naudojamomis technologinėmis priemonėmis. Reikia numatyti be išimties virintines sudurtines jungtis būtinai papildomai virinant siūlės šaknį arba naudojant formuojamuosius padėklus. Siūles reikia baigti virinti už sandūros ribų (pvz., naudoti padėklus).

Kai sudurtinai virinami du skirtingo storio lakštai, storesnįjį reikia nusklembti pagal LST EN 1011-4:2002/A1:2004 [9.67] reikalavimus.

151. Skaičiuojamųjų elementų sandūrų skaičius turi būti mažiausias.

152. Virintines jungtis būtina išdėstyti mažiau įtemptose konstrukcijos elementų vietose.

153. Laikančiųjų konstrukcijų iš presuotųjų profiliuočių mazgų jungtis reikia numatyti sudurtines arba tėjines.

154. Virintinių kertinių siūlių matmenys ir forma turi atitikti tokius reikalavimus:

154.1. siūlių statinį g1 (kai virinami 4 mm storio ir storesni elementai) reikia imti ne mažesnį kaip 4 mm. Virinamų užleistinių jungčių siūlių statinio statusis matmuo neturi viršyti viršutinės detalės storio daugiau kaip 1 mm. Jeigu jungties plonesnysis elementas turi gumbą, ribinis siūlės statinio dydis gali būti padidintas iki (čia  – mažiausiasis jungiamųjų elementų storis);

154.2. šoninės ir galinės siūlių skaičiuojamasis ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm arba 4g1;

154.3. šoninės siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne didesnis kaip 50g1, išskyrus jungtis, kurių šoninės siūlės perimama įrąža perduodama per visą siūlės ilgį; tada šoninės siūlės ilgis neribojamas;

154.4. užleistinių jungčių su šoninėmis siūlėmis užlaidos dydis turi būti ne mažesnis kaip penki plonesniojo elemento storiai.

155. Plonalakščių virintinių konstrukcijų jungčių projektuose reikia atsižvelgti į technologines naudojamų suvirinimo būdų ypatybes:

155.1. plonus apsiuvų lakštus privirinti prie storesniųjų strypyno elementų leistina argoniniu lankiniu taškiniu (arba kontaktiniu taškiniu, jei bandymais aprobuotas stiprumas) suvirinimu (kai naudojamas kontaktinis taškinis suvirinimas, suvirinamųjų elementų storių santykis neturi viršyti 1:3);

155.2. gamyklinėmis sąlygomis plonalakščius elementus sustambinti būtina kontaktiniu ritininiu suvirinimu, užtikrinančiu stiprias ir vandeniui nelaidžias jungtis. Jungčių matmenys, esant kontaktiniam ritininiam suvirinimui, pateikti 46 lentelėje.

 

46 lentelė

 

 

 

Ploniausiosios detalės storis, mm

Ritininis suvirinimas

 

lydytojo ruožo

plotis, mm

mažiausieji matmenys, mm

užlaidos1) plotis, kai siūlė

atstumas nuo siūlių ašies iki lakšto krašto

vienaeilė

dvieilė2)

0,5

3-4

10

12

5

0,8

3,5-4,5

10

14

5

1

4-5

12

16

6

1,2

5-6

14

20

7

1,5

6-7

16

24

8

2

7-8

20

28

10

3

8-9

24

34

12

PASTABOS:

1. Kai virinami trys aliumininiai lakštai, siūlę reikia padidinti 15-20 %.