LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007–2013 M. PROGRAMOS, SKIRTOS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI, PATVIRTINIMO

2007 m. spalio 4 d. Nr. D1-509

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti ir siekdamas tinkamai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos uždavinį „Paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“:

1. Tvirtinu Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programą (toliau – Programa) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui koordinuoti Programos įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai organizuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintoje Programoje ir finansuojamų naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, įgyvendinimą.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-509

BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007–2013 M. PROGRAMA, SKIRTA EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programa, skirta Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti (toliau – Programa), parengta suplanuoti buveinių ir rūšių apsaugos priemonėms bei saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo darbams, kuriais įgyvendinamas 2007–2013 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetas „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šiuo uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“.

2. Programa tiesiogiai susijusi su Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sritimi, kurios priemonės prisidės prie iškelto uždavinio „Gamtos išteklių išsaugojimas, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“ rezultatų pasiekimo.

3. Programa parengta remiantis esamos situacijos ir problemų analize, įgyta patirtimi, įgyvendinant planavimo, apsaugos ir tvarkymo priemones 2004–2006 metų laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšomis, įvertinus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijų ir kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų pasirengimą organizuoti ir vykdyti biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo, saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo darbus.

4. Kiekvienas Programos skyrius susideda iš dviejų dalių, kurių viena skirta biologinei įvairovei, kita – saugomoms teritorijoms. Saugomose teritorijose įgyvendinamos priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su biologinės įvairovės išsaugojimu.

5. Pagrindinės apsaugos ir tvarkymo priemonės numatytos Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347), ir Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir veiksmų plane, 2006 m. parengtais 15 saugomų rūšių apsaugos planais, nustatančiais rūšių išsaugojimo veiksmų prioritetines kryptis.

II. ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR VEIKLOS PRIORITETAI

6. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę, įskaitant ir saugomas teritorijas, išsaugojimo veiksmų poreikį ir specifiką šiuo metu lemia baigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, kintantis (dažnai mažėjantis) žemės ūkio intensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, statybų, pramonės ir infrastruktūros plėtra, kuri tapo ypač sparti Lietuvai tapus ES nare ir naudojant jos finansinių instrumentų teikiamą paramą.

7. Biologinės įvairovės būklė:

7.1. Natūralios ir pusiau natūralios ekosistemos (miškai, pelkės, pievos, vandenys ir smėlynai) užima daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Daugiausia augalų ir gyvūnų rūšių yra miškuose – Lietuva yra mišriųjų miškų gamtinėje zonoje. Pagal ES taikomą biogeografinį rajonavimą Lietuva yra borealinio (šiaurinio) biogeografinio regiono pietiniame pakraštyje. Tik nedidelė Lietuvos dalis patenka į kontinentinį biogeografinį regioną. Ši aplinkybė lemia didelę rūšių ir natūralių buveinių įvairovę, kuri susiformavo abiejų minėtų biogeografinių regionų įtakoje;

7.2. Šiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 20529 gyvūnų, 1796 augalų ir 6100 grybų rūšių. 2007 m. pradžioje į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), buvo įtrauktos 767 rūšys (1992 m. – 501 rūšis). Į Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), įtrauktos 53 augalų bendrijos, kurios šalyje dėl įvairių priežasčių yra ant išnykimo ribos, retos arba sparčiai nyksta. Įgyvendinant Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva), nustatyta, kad Lietuvoje aptinkamos 55 Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralios buveinės ir 50 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšių;

7.3. Sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys ir natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės ir miškų ūkio technologijų kaitai (veiklos intensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės naudojimo nutraukimui). Dėl teritorijų naudojimo pakeitimų didėja natūralių buveinių ir rūšių vietinių populiacijų fragmentacija, blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų, todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis ir natūralias buveines vandenų ekosistemose labiausiai veikia vandenų tarša ir hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas, migracijos kelių suardymas.

8. Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje. Nacionaliniame lygmenyje biologinės įvairovės išsaugojimą tiesiogiai reglamentuoja Laukinės augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944) ir Laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988). Lietuvoje veikia 32 įstatymai, tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuojantys aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių, iš jų biologinių, naudojimą. Rūšims ir bendrijoms išsaugoti sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, įgyvendinamos įvairios apsaugos programos.

9. Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES), Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo (Berno), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo (Bonos), Pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai (Ramsaro), ir kitas konvencijas, Susitarimą dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS), Susitarimą dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS), Susitarimą dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) bei kitas tarptautines sutartis, tiesiogiai skirtas biologinei įvairovei išsaugoti, o tapusi ES nare, nuosekliai įgyvendina Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) ir Buveinių direktyvų reikalavimus.

10. Biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus koordinuoja Aplinkos ministerija (Gamtos apsaugos departamentas), o saugomose teritorijose juos organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Valstybinę gamtos išteklių naudojimo kontrolę atlieka Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), kurioje numatytas ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės monitoringas, įgyvendinimą.

10.1. Šiuo metu Lietuvoje yra keletas valstybės institucijų, kurios kaupia aplinkos apsaugos srities duomenis ir tvarko savo srities duomenų bazes: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (tvarko saugomų teritorijų valstybės kadastrą bei sistemina biologinės įvairovės srities duomenis saugomose teritorijose), Aplinkos apsaugos agentūra (kaupia ir tvarko aplinkos kokybės srities šalies mastu surinktus duomenis) ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba (tvarko miškų valstybės kadastrą, miškų informacinę sistemą, renka miškų ūkio statistinius duomenis ir juos apdoroja). Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas siekia Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio instrumento paramos, kad būtų parengta galimybių studija, kuri sudarytų prielaidas parengti ir pradėti įgyvendinti EEE ir Norvegijos finansinio instrumento remiamą pagrindinį projektą, kurio numatomas tikslas – įkurti nacionalinę instituciją, atsakingą už biologinės įvairovės duomenų kaupimą ir tvarkymą;

10.2. Naudodamas valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas inicijavo saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos I etapo rengimą. Rengiama registravimo sistema sudarys technines galimybes dideliam skaičiui specialistų, dirbančių biologinės įvairovės srityje, tapti duomenų apie saugomų rūšių radvietes teikėjais, kartu laikantis griežtos duomenų kokybės kontrolės reikalavimų. Registravimo sistemos kūrimas bus vykdomas etapais, ir I sistemos kūrimo etapas yra skirtas duomenų kaupimo ir paieškų moduliui sukurti, o numatomas II sistemos kūrimo etapas – sistemos išplėtimui vizualizuojant sistemos darbą GIS pagrindu.

11. 2007–2013 m. biologinės įvairovės veiklos prioritetai išsaugojimo srityje yra šie:

11.1. Organizuoti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) ir ES šalių narių iniciatyvos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.;

11.2. Atnaujinti Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą;

11.3. Išsaugoti EB svarbos ir pagal nacionalinius teisės aktus saugomas rūšis ir natūralias buveines ir palaikyti gerą jų būklę, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir nacionalinių saugomų teritorijų kiekybinę ir kokybinę plėtrą;

11.4. Sukurti efektyviai veikiančias saugomų rūšių ir natūralių buveinių registravimo sistemas.

12. Saugomų teritorijų sistema ir jos valdymas:

12.1. Lietuvos saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes);

12.2. Svarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai) užima kiek daugiau nei 15 % šalies ploto. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 5 rezervatai (du iš jų kultūriniai), apie 300 draustinių, 5 nacionaliniai parkai (vienas iš jų istorinis), 30 regioninių parkų (vienas iš jų istorinis), vienas biosferos rezervatas, 26 biosferos poligonai, 3 atkuriamieji sklypai ir visa eilė paveldo objektų;

12.3. Nacionalinė Lietuvos saugomų teritorijų sistema, sukurta iki 2002 m., papildoma EB svarbos „Natura 2000“ teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. 77 nacionalinės saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas, biosferos poligonai, atkuriamieji sklypai, vandens telkinių apsaugos zonos) arba jų dalys įtrauktos į „Natura 2000“ teritorijų (paukščių apsaugai svarbių teritorijų) sąrašą, iš jų 36 vietovėse buvo įsteigtos naujos saugomos teritorijos. 2007 m. rengiami ribų planai dar dviem paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms įsteigti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 patvirtintas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Po šio sąrašo papildymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. D1-518 (Žin., 2006, Nr. 124-4709) jame yra 299 teritorijos, skirtos EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims išsaugoti. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas kuriamas maksimaliai integruojant jį į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;

12.4. Veiklą saugomose teritorijose tiesiogiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų individualūs ir tipiniai reglamentai. Atskiras veiklos sritis saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai;

12.5. Visi rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas turi direkcijas. 36 saugomų teritorijų direkcijų steigėja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 3 direkcijų steigėja – Kultūros ministerija, vienos direkcijos steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamente yra Saugomų teritorijų strategijos skyrius;

12.6. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą pagrindinė institucija, koordinuojanti ir/ar organizuojanti veiklą saugomose teritorijose, teikianti metodinę pagalbą visoms saugomose teritorijose veikiančioms institucijoms, yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Jos veiklos prioritetai 2007–2013 m. yra šie:

12.6.1. organizuoti ir koordinuoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų saugomoms teritorijoms, įgyvendinimą;

12.6.2. užtikrinti saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir paveldo objektus, tinkamą planavimą ir būklę – vykdyti jų būklės monitoringą, parengti trūkstamus planavimo dokumentus, organizuoti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą;

12.6.3. sukurti saugomų teritorijų informacinę sistemą;

12.7. Koordinuojant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veikla tiesiogiai susijusi su uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“, netiesiogiai – su uždaviniu: skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą bei sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui;

12.8. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos saugomoms teritorijoms, naudojamos pagal Saugomų teritorijų specialiąją ir Valstybės investicijų programą saugomų teritorijų direkcijų veiklai organizuoti, įvairių investicinių projektų metu pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti, t. y. nuolatinei teritorijų priežiūrai organizuoti. Valstybės biudžeto lėšomis apsaugos ir tvarkymo priemones tiesiogiai įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Jos yra pajėgios įgyvendinti įvairias apsaugos ir tvarkymo priemones, vykdyti nuolatinę saugomų teritorijų priežiūrą, tačiau šiems darbams vis dar trūksta lėšų, t. y. visoms reikiamoms priemonėms saugomose teritorijose vykdyti neužtenka lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto. Šiuo metu naudojamos Pereinamojo laikotarpio (anksčiau PHARE) programos ir kitų tarptautinių programų (GEF, Life), projektų bei užsienio valstybių skiriamos lėšos;

12.9. Visos saugomos teritorijos turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ribų ir/ar funkcinio prioriteto zonų ribų planus, 16 valstybinių parkų (5 nacionaliniai ir 11 regioninių) turi patvirtintus tvarkymo planus. Tvarkymo planų rengimas labai paspartėjo, pradėjus įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004–2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, parengta 10 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Įgyvendinant BPD numatytus veiksmus, 2008 m. ES struktūrinių fondų lėšomis bus parengti ribų bei tvarkymo planai dar 8 valstybiniams parkams. ES struktūrinių fondų lėšomis jau parengti techniniai projektai aštuoniems lankytojų centrams įrengti, 15 paveldo objektų tvarkyti. 2008 m. bus parengti dar 9 techniniai projektai, numatantys paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo priemones;

12.10. Labai svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei apie galimybes susipažinti su saugomų teritorijų tikslais, konkrečiais objektais, gaunant apie juos naujausią, teisingą, suprantamą ir kartu profesionaliai pateikiamą informaciją. Tam saugomose teritorijose turi būti sukurta vizualinė informacinė sistema natūroje, įrengti lankytojų centrai;

12.11. Vizualinę informacinę sistemą natūroje saugomose teritorijose sudaro informaciniai stendai ir ženklai (informacinės rodyklės, nukreipiančios rodyklės, užrašai, kelio ženklai), aikštelės (apžvalgos, atokvėpio, poilsiavietės), infrastruktūra lankytojams (mediniai takai, pandusai neįgaliesiems, dviračių stovai, lieptai, tilteliai, lauko baldai, pavėsinės, pan.), kraštovaizdžio komponentų, aplinkos sutvarkymo elementai (užtvaros (barjerai) automobiliams, apsauginės tvorelės, lentų takai per pelkes ir šlapias vietas, mediniai ir akmeniniai laiptai, šlaitų sutvirtinimas ir pan.), meniniai akcentai. Esant poreikiui prie lankomų bei saugomų objektų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, priėjimai;

12.12. Tvarkymo darbų apimtis saugomose teritorijose labai išaugo, pradėjus įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004–2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, įrengta vizualinė informacinė sistema 4 valstybiniuose parkuose (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Labanoro ir Aukštadvario regioniniuose), analogiški darbai tęsiami dar 9 valstybiniuose parkuose (Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries, Sartų, Vištyčio), baigiami įrengti 4 lankytojų centrai Aukštaitijos nacionaliniame, Aukštadvario, Nemuno kilpų ir Neries regioniniuose parkuose, pradėti įrengti dar 5 lankytojų centrai (Asvejos, Biržų ir Kauno marių regioniniuose parkuose, Kamanų gamtiniame rezervate ir Žuvinto biosferos rezervate), sutvarkytas Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniame parke. Pradėtos tvarkyti „Natura 2000“ teritorijos. Tvarkymo priemonės įgyvendintos 6 – iš jų Kalvių atkuriamajame sklype, Vasaknų, Visbarų, Svylos biosferos poligonuose, Niedaus ornitologiniame draustinyje ir Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje. Tęsiami tvarkymo darbai kitose „Natura 2000“ teritorijose;

12.13. ES struktūrinių fondų lėšomis saugomose teritorijose pradėti griauti apleisti pastatai, rekultivuoti karjerai ir užšlamštintos teritorijos, atkurti pažeisti kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Pirmiausia likviduoti dviejų buvusių karinių teritorijų statiniai Žemaitijos nacionaliniame ir Dubysos regioniniame parkuose, rekultivuoti 3 karjerai (Žemaitijos nacionaliniame, Salantų ir Vainių regioniniuose parkuose), atkurta Papilės atodanga Ventos regioniniame parke, pelkinės slėnio buveinės Skroblaus aukštupyje ir buveinės, reikalingos tetervinų populiacijai išsaugoti, Dzūkijos nacionaliniame parke, šikšnosparnių žiemavietės Pavilnių regioniniame parke, pelkinės pievos Kliošių kraštovaizdžio draustinyje. Per praėjusius metus pasirengta dar labiau padidinti tvarkymo darbų kiekį: parengti techniniai projektai lankytojų centrams ir vizualinei informacinei sistemai saugomose teritorijose įrengti, paveldo objektams tvarkyti, taip pat parengti dalies draustinių tvarkymo planai.

III. PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS

13. Biologinės įvairovės išsaugojimo problemos:

13.1. Norint išsaugoti biologinę įvairovę, reikalingi išsamūs duomenys apie ekosistemas, buveines ir rūšis, jų paplitimą ir būklę, specialūs teisės aktai, strateginio planavimo dokumentai. Tačiau ypač būtina įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones tinkamai joms pasirengus. Iki pastarųjų metų aktyvios biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės daugiausia arba išimtinai buvo įgyvendinamos saugomose teritorijose, o už jų ribų biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmai dažnai apsiribojo neigiamą įtaką turinčios ūkinės veiklos draudimais ir ribojimais. Norint išsaugoti rūšis ir jų buveines, šito nepakanka. Jas reikia saugoti net tik saugomose teritorijose, bet ir visame jų paplitimo areale. Būtina įgyvendinti specialias apsaugos priemones;

13.2. Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, išsaugojimui, o tapusi ES nare šalis įsipareigojo išsaugoti EB svarbos rūšis ir natūralias buveines. Kai kurių EB rūšių ekologiniai poreikiai įpareigoja ne tik saugoti rūšių individus nuo tiesioginio naikinimo (medžioklės, žvejybos, skynimo, rinkimo ir kt.), bet ir imtis priemonių išsaugoti jų buveines. Pasyvios rūšių buveinių apsaugos nepakanka, nes jos prarandamos ne tik dėl fizinio sunaikinimo, bet ir dėl natūralių, tačiau nepalankių gamtinių pokyčių, kai nutraukiama rūšių buveines suformavusi ekstensyvi žemdirbystė (pvz., ekstensyvus pusiau natūralių pievų ir Šlapžemių ganymas ar šienavimas) ir buvę atviri plotai užželia menkaverčiais krūmais ar medžiais arba dėl invazinių rūšių, kurios keičia nusistovėjusius ekologinius ryšius ekosistemose, išplitimo. Pagrindinės šiuo metu biologinės įvairovės išsaugojimo srityje egzistuojančios problemos yra šios:

13.2.1. saugomų rūšių buveinių plotų nykimas bei jų savybių prastėjimas, ypač dėl išaugusio miškų naudojimo, tradicinės žemėnaudos formų žemės ūkyje nykimo, miškų ir Šlapžemių natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo, infrastruktūros plėtros ir vandens telkinių pakrančių užstatymo;

13.2.2. fragmentuotų, mažų saugomų rūšių populiacijų išnykimas nesant galimybių atsikurti, migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas arba migracijos sąlygų prastėjimas;

13.2.3. institucijos, kuri būtų šalies mastu atsakinga už nuolatinį biologinės įvairovės duomenų kaupimą ir informacinių sistemų, skirtų duomenų apie natūralias buveines, saugomų rūšių ir buveinių paplitimą bei apsaugos poreikius, kaupimui, dėl ko nėra pakankamai galimybių skirti reikiamą dėmesį biologinės įvairovės išsaugojimui, rengiant ir derinant ūkinės veiklos planus ir projektus, apsunkina biologinės įvairovės būklės vertinimą ir apsaugos veiksmų planavimą;

13.2.4. invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, užimančių nykstančių rūšių buveines arba suardančių svarbius ekologinius ryšius tarp rūšių, plitimas;

13.2.5. neišvystyta saugomų rūšių būklės stebėjimo (monitoringo) ir vertinimo sistema, kadangi neparengti stebėjimo ir vertinimo metodiniai reikalavimai;

13.3. Konkrečioms saugomų rūšių apsaugos priemonėms įgyvendinti labai trūksta apsaugos planų ir kitų reikalingų dokumentų. Nėra veiksmų planų: 1) invazinių rūšių, pavojingų vietinių rūšių populiacijoms, plitimui sulėtinti ar sustabdyti, sumažinti jų populiacijas, 2) nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonėms taikyti;

13.4. Situacija, rengiant saugomų rūšių apsaugos planus. Įgyvendindami PHARE 2003 m. projektą „Nykstančių floros ir faunos rūšių bei jų arealų apsauga, įgyvendinant CITES, Berno ir Bonos konvencijas bei susijusius ES teisės aktus“, ekspertai išskyrė 15 retų visoje Europoje nykstančių rūšių, kurių apsaugos veiksmai sudarytų sąlygas išsaugoti ir daugelį kitų rūšių ir natūralių buveinių, su kuriomis jos yra susiję ekologiniais ryšiais. Šios 15 išskirtų prioritetinių rūšių yra: augalai – Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa); paukščiai – juodasis gandras (Ciconia nigra), kurtinys (Tetrao urogallus), mažoji žuvėdra (Sterna albifrons), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), stulgys (Gallinago media); žinduoliai – lūšis (Lynx lynx), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme); žuvys – vijūnas (Misgurnus fosilis); vabzdžiai – kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius), pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia), purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Joms šio projekto metu buvo parengti rūšių apsaugos planai. Kadangi juos rengė biologai, todėl išsamiausiai pateikta bendra informacija apie rūšis, įvertinta svarbiausių radviečių būklė bei kiti ekologiniai parametrai, identifikuoti uždaviniai, pasiūlyti priemonių planai bei jų įgyvendinimo uždaviniai. Silpniausia parengtų rūšių apsaugos planų dalis – ekonominis numatytų uždavinių įgyvendinimo pagrindimas, lėšų poreikio nustatymas bei jų panaudojimo detalizavimas. Todėl pirmiausia būtina parengti detalius veiksmų planus visoms rūšių apsaugos planuose numatytoms įgyvendinti priemonėms, nustatyti prioritetus ir įvardyti konkrečius veiksmus. Taip pat būtina parengti sąmatas visiems reikalingiems darbams atlikti. Tik parengus nurodytus dokumentus, bus galima įvardyti konkrečias kiekvienam projektui įgyvendinti reikalingas pinigų sumas bei jų paskirstymą etapais. Aukščiau minėtų saugomų rūšių būklę trumpai galima apibūdinti taip:

13.4.1. Lietuvoje plačialapės klumpaitės populiacijos yra patenkinamos būklės, bet stebimas aiškus jų skurdimas dėl netinkamo miškų tvarkymo, didėjančio užpavėsinimo, dirvožemio eutrofikacijos ir užterštumo bei puošnių žiedų skynimo. Sulėtinti stebimą nykimą ir populiacijų būklės blogėjimą galima tik neatidėliotinomis gamtosaugos priemonėmis. Svarbiausia – apsaugoti ir palaikyti tinkamą buveinių būklę ir atkurti smarkiai pažeistas, bet dar gyvybingas populiacijas. Apytikriais vertinimais, šalyje plačialapės klumpaitės populiaciją sudaro nuo 8 000 iki 10 000 individų;

13.4.2. dauguma vėjalandės šilagėlės populiacijų yra nedidelės, jas sudaro pavieniai augalai – paprastai iki 10 individų, pasklidusių dideliame plote, arba mažos izoliuotos grupelės. Didžiausios ir gausiausios rūšies populiacijos išlikusios Lietuvos pietryčiuose ir rytuose augančiuose šviesiuose sausuose pušynuose ir smėlynuose. Didelės įtakos šios rūšies populiacijoms turi tinkamų buveinių mažėjimas dėl žmonių veiklos ir ūkininkavimo pokyčių. Prie vėjalandės šilagėlės nykimo prisideda svetimžemių rūšių invazija ir tiesioginis augalų naikinimas: žiedų skynimas ir subrendusių augalų kasimas, siekiant juos perkelti į gėlynus arba parduoti kaip dekoratyvinius augalus;

13.4.3. Europoje pelkinė uolaskėlė yra labai sparčiai nykstanti rūšis. Daugelyje šalių išlikusios tik izoliuotos negausios jos populiacijos. Šalyje tikslių pelkinės uolaskėlės populiacijų vertinimų iki šiol nėra, todėl nežinoma, kokį plotą jos užima ir kiek iš viso išlikę individų. Preliminariai įvertinus rūšies populiacijos dydį šalyje, manoma, kad ją sudaro maždaug 5 000–8 000, bet ne daugiau kaip 10 000 individų. Didžiausią grėsmę pelkinės uolaskėlės populiacijoms Lietuvoje kelia mažėjantys tinkamų buveinių plotai, pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai, buveinių suskaidymas ir izoliacija, vandens lygio buveinėse pokyčiai, dirvožemio sudėties pokyčiai, maža genetinė įvairovė ir kryžminimosi stoka, nepakankama apsauga;

13.4.4. vertinant europinę pūslėtosios aldrūnės populiaciją galima teigti, kad Europoje rūšis išlikusi daugiau nei 50 vietovių. Lietuvoje pūslėtosios aldrūnės populiacija yra viena didžiausių Europoje, ją sudaro apie 110 000 individų. Gausiausia ir didžiausia populiacija yra Rūžo ežere. Didžiausią grėsmę rūšies populiacijoms Lietuvoje kelia tiesioginės arba netiesioginės žmogaus veiklos sukelti vandens telkinių savybių pokyčiai. Svarbus veiksnys – vandens tarša, pakeičianti buveinę. Nemažos įtakos pūslėtosios aldrūnės nykimui turi pelkių sausinimas. Daug augalų sunaikinama vandens telkiniuose žūklaujant tinklais pramoniniu būdu bei plaukiojant valtimis;

13.4.5. Lietuvoje peri tik 600–800 juodųjų gandrų porų. Jų populiacija mažėja. Populiacijos mažėjimo priežastys: su rūšies apsaugos poreikiais nesuderintas miško naudojimas, miško kelių tiesimas, hidrologinio režimo kitimas (tiek mitybinių teritorijų, tiek gyvenamųjų medynų nusausinimas), trikdymas perėjimo sezono metu balandžio–liepos mėn. (grybavimas, uogavimas, miško sodinimas, jaunuolynų ugdymas arti lizdų), plėšrūnų įtaka;

13.4.6. mažosios žuvėdros perimvietės smėlėtose Nemuno salose, Visbarų žuvininkystės ūkyje bei Kretuono ežero saloje yra vienintelės Lietuvoje. Dėl perimviečių stokos šios rūšies populiacija yra nykstanti. Šiuo metu mažųjų žuvėdrų populiacija Lietuvoje yra vertinama 150–200 porų. Pagrindinė grėsmė rūšies išlikimui kelia buveinių užaugimas, perinčių paukščių trikdymas laivybos sezono metu ir plėšrūnų įtaka;

13.4.7. meldinė nendrinukė šiuo metu nyksta visoje Europoje. Lietuvoje šie paukščiai nyksta dėl jų buveinių (ekstensyviai ganomų ar šienaujamų viksvinių pievų) užaugimo krūmais ir nendrėmis ir kintančio hidrologinio režimo. Žinoma, kad Lietuvoje jos peri tik 3 teritorijose;

13.4.8. Lietuvoje gyvena tik apie 400 kurtinių. Jų populiacija daugiausia mažėja dėl su rūšies apsaugos poreikiais nesuderinto miško naudojimo (kirtimo) greta tuokviečių ir veisimosi vietose, trikdymo (rekreacija, grybavimas, uogavimas tuokvietėse ir gretimose teritorijose, medžioklė tuokvietėse ir jų apsaugos zonose), plėšrūnų gausos;

13.4.9. ekspertų vertinimu, Lietuvoje gali perėti 200–300 stulgių porų. Pagrindinės šios rūšies nykimo priežastys yra buveinių užaugimas krūmais ir medžiais dėl per mažo šienavimo ar ganymo intensyvumo, hidrologinio režimo pokyčiai susiję su sausinimu, intensyvi ūkinė veikla (teritorijos suarimas, apželdinimas mišku ir kt.), trikdymas ir gausios plėšrūnų populiacijos;

13.4.10. spartus kūdrinio pelėausio populiacijos mažėjimas tiek Europoje, tiek ir visame jo areale, kelia didelį susirūpinimą. Lietuvoje gyvenantys kūdriniai pelėausiai net ir žiemai neišskrenda į šiltesnius kraštus žiemoti. Pagrindinė grėsmė yra tinkamų žiemaviečių mažėjimas (požeminių statinių pertvarkymas, temperatūrinio režimo keitimas juose, intensyvėjantis trikdymas ir plėšrūnų įtaka žiemavietėse), tinkamų, istoriškai susiformavusių jauniklių išvedimo vietų mažėjimas (senų pastatų nugriovimas, renovacija, kolonijų, susiformavusių privačiuose namuose, išvaikymas ar sunaikinimas) ir intensyvi miškininkystė (sanitariniai kirtimai (neretai šalinami drevėti medžiai), medienos ruoša nesulaukus medynų brandos (kertama, kuomet mediena yra pati vertingiausia – dar nepradėjus medžiuose formuotis ertmėms), kt.;

13.4.11. vijūno populiacija sparčiai nyksta dėl buveinių degradavimo ir kitimo. Iš anksčiau buvusios gausios Lietuvoje rūšies dabar aptinkami tik pavieniai individai. Pagrindiniai faktoriai, nuo kurių priklauso vijūnų gausa, yra tarša žemės ūkyje naudojamais cheminiais junginiais, hidrologinio režimo pokyčiai, melioracija ir plėšrūnai;

13.4.12. pleištinio žirgelio populiacijos būklė Lietuvoje yra gana stabili, tačiau jų buveinėms kyla grėsmė dėl vandens kokybės blogėjimo, susijusio su eutrofikacija bei tiesiogine vandens tarša. Buveinės suardomos užtvenkiant, kanalizuojant upes, jas gilinant ar sutvirtinant krantus;

13.4.13. kraujalakinis melsvys yra nykstanti rūšis visoje Europoje. Per 25 metus jo populiacija sumažėjo 20–50 %. Ši rūšis aptinkama vakarinėje ir vidurinėje Lietuvos dalyse. Populiacijos išsibarsčiusios daugiau ar mažiau izoliuotais fragmentais, kurie telkiasi natūralių ir pusiau natūralių pievų likučiuose. Pagrindinės grėsmės šios rūšies populiacijai Lietuvoje yra intensyvi žemdirbystė (sausinimas, tręšimas ir pesticidų naudojimas, intensyvus ganymas ir šienavimas) ir buveinių užžėlimas nepakankamai ganant ar šienaujant;

13.4.14. žinomos tik dvi gyvybingos purpurinio plokščiavabalio populiacijos Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Jiesios kraštovaizdžio draustinyje. Rūšies buveinėms grėsmę keliantys veiksniai yra miško kirtimas, miško šviesinimas ir retinimas, sanitariniai kirtimai, kai iš miško šalinami nudžiūvę ir džiūstantys medžiai, miškų gaisrai;

13.5. Fragmentuotų ir saugomų rūšių mažų populiacijų nykimas. Tipiški šios problemos pavyzdžiai yra lūšis ir didysis apuokas, kurie yra arba greitai taps išnykstančiais gyvūnais. Pagal 2007 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pateiktą ataskaitą lūšių Lietuvos populiacijoje yra ne mažiau kaip 30–40 individų (iki 80), o didžiųjų apuokų peri tik apie 5–10 porų. Esamose mikropopuliacijose dėl veisimuisi tinkamų (subrendusių) individų stokos gyvūnų skaičius negausėja. Lūšių populiacija Lietuvoje suskaidyta, paplitusi fragmentiškai ir negausėja. Rūšies plitimą ir populiacijos sklaidą sąlygoja intensyvus miško naudojimas, nevientisa mitybos ekologinė grandinė, trikdymas ir nelegali medžioklė;

13.6. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas ir sąlygų juose prastėjimas. Lietuva yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus (Bonos konvencija, AEWA, EUROBATS, ASCOBANS), pagal kuriuos įsipareigojo rūpintis migruojančių gyvūnų gerove bei apsauga. Lietuvoje migruojančių gyvūnų (paukščiai, šikšnosparniai, paprastoji jūros kiaulė) sankaupos turi sezoninį charakterį. Kai kurios migruojančios gyvūnų rūšys ar rūšių grupės Lietuvoje žiemoja. Didžiausią grėsmę migruojančių gyvūnų rūšių laikinoms buveinėms bei žiemavietėms kelia buveinių kitimas (šlampžemių sausinimas, jų ir pievų užaugimas krūmais ir nendrėmis, tai lemia maisto stoką, maitinimosi ir veisimosi vietų nykimą), eutrofikacija ir tarša, trikdymas;

13.7. Biologinės įvairovės duomenų sistemingo kaupimo, analizės ir tvarkymo problema. Lietuvoje nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už sistemingą biologinės įvairovės duomenų kaupimą, analizę ir tvarkymą. Dažnai mokslo bei valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos biologinės įvairovės srities tyrimus ar teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat nevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos gamtosauginius projektus, tvarko surinktus biologinės įvairovės srities duomenis nesistemingai, todėl duomenys vėliau yra sunkiai prieinami kitiems naudotojams, neretai iš viso prarandami;

13.8. Išskirtinė duomenų kaupimo problemos dalis yra duomenys apie EB svarbos natūralias buveines, apie kurias informacija pradėta rinkti tik apie 2000 metus, rengiantis stojimui į ES. Lietuvoje šiuo metu yra tik fragmentiški duomenys EB svarbos natūralių buveinių tipų paplitimą ir jų pagrindinius parametrus. Nėra standartizuotų metodų apie EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu. Specialistų, galinčių kokybiškai kartografuoti buveines bei vertinti jų būklę, yra palyginti mažai. Pagal atskirus projektus (pvz., Kertinių miško buveinių inventorizavimo projektas arba Natūralių pievų inventorizavimo projektas) sukurti metodai apima tik mažą dalį saugotinų buveinių (apie 20 tipų iš 55 sutinkamų Lietuvoje). Kadangi sukaupta nepakankamai duomenų apie EB svarbos buveinių parametrus Lietuvos sąlygomis, sunku apibrėžti „slenkstinius“ dydžius, kurie leistų spręsti, ar šalies bei vietovės mastu natūralios buveinės būklė yra gera;

13.9. Invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas. Lietuvoje yra paplitę arba aktyviai plinta 16 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, kurių gausa neigiamai veikia ekologinius ekosistemų bei jose esančių natyvinių (vietinių) rūšių tarpusavio ryšius, t. y. dėl didesnio konkurencingumo greitai užima tinkamas buveines, sumažina mitybinę bazę, kt. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir Botanikos instituto mokslininkai nurodė 7 didžiausią grėsmę šalies biologinei įvairovei keliančias invazines rūšis: gyvūnai – kanadinė audinė, mangutas, nuodėgulinis grundalas, rainuotasis vėžys; augalai – Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir gausialapis lubinas.

14. Problemos saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų būklę labiausiai įtakoja baigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, pirmiausia statybų ir intensyviai rekreacijai reikalingos infrastruktūros plėtra, mažėjantis žemės ūkio veiklos intensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, nesureguliuotas lankymasis saugomose teritorijose. Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas. Būtina sukurti reikiamas teisines, administracines, planavimo, informavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijų tikslams pasiekti, įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, atkurti pažeistus kompleksus bei objektus, nuolat prižiūrėti saugomus ir lankomus objektus. Pagrindinės šiuo metu saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, egzistuojančios problemos, susijusios su šių teritorijų aktyviu tvarkymu ir priežiūra, yra šios:

14.1. Planavimo dokumentų trūkumas;

14.2. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės (ypač valstybiniuose parkuose ir „Natura 2000“ teritorijose), įskaitant vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimą;

14.3. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų ir kompleksų egzistavimas;

14.4. Duomenų, informacijos apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę trūkumas.

15. Planavimo dokumentų trūkumas:

15.1. Įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją saugomose teritorijose, siekiant užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir jų gausinimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą bei išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, labai svarbus etapas yra planavimas (strateginis ir teritorinis) – t. y. saugomų teritorijų ribų, tvarkymo planų ir/ar gamtotvarkos planų bei gamtotvarkos projektų (techninių projektų) rengimas. Be jų negalimas konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas, išskyrus režimo užtikrinimo ir kasdienės priežiūros darbus, sudėtinga užtikrinti teisės aktais nustatytą apsaugos ir naudojimo režimą. Teritorinio ir strateginio planavimo dokumentų sistemai sukurti (tvarkymo ir gamtotvarkos planams parengti) dar reikia laiko ir lėšų. Daugiausia nuveikta rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus (jų rengimas iš esmės turėtų būti baigtas 2008 m.). Tačiau tvarkymo planų dar labai trūksta draustiniams. Dar labiau trūksta techninių projektų draustinių tvarkymo planuose priemonėms įgyvendinti. Ne visoms „Natura 2000“ teritorijoms parengti gamtotvarkos planai. Be to nacionalinių parkų (Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos) ir kai kurių regioninių parkų (Nemuno kilpų, Labanoro, Pajūrio, kt.) tvarkymo planai buvo rengti daugiau nei prieš 10 metų arba juose nebuvo pasiūlytos svarbiausios apsaugos ir tvarkymo priemonės. Per tą laiką pasikeitė ne tik teisės aktų sistema, bet ir situacija, gyventojų, žemės savininkų ir naudotojų bei lankytojų interesai. Todėl neišvengiamai būtina juos atnaujinti, o iš esmės parengti naujus;

15.2. Specialiųjų planų saugomoms teritorijoms (ribų ir/ar zonų ribų planų, tvarkymo planų) rengimą reglamentuoja: Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (Žin., 2003, Nr. 4-150; 2004, Nr. 105-3903), kiti poįstatyminiai teisės aktai. Gamtotvarkos planai rengiami vadovaujantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409) ir Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Visais atvejais rengiant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgta į Paukščių ir Buveinių direktyvose išdėstytus reikalavimus;

15.3. Saugomų teritorijų tvarkymo ir/ar gamtotvarkos planai yra pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys apsaugos tikslus, kuriais remiantis saugomose teritorijose numatomos ir įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonės. Todėl jų rengimas yra privalomas. Tačiau valstybės biudžeto lėšų šiems darbams atlikti nepakanka;

15.4. Tvarkymo planų trūkumas sukelia problemų, taikant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl naujų statybų. Be tvarkymo planų negalima įgyvendinti daugelio reikalingų apsaugos ir tvarkymo priemonių, tinkamai sureguliuoti veiklos šiose teritorijose, sudaryti prielaidų leidžiamai verslo plėtrai. Šiuo metu labiausiai trūksta tvarkymo ar gamtotvarkos planų draustiniams, specialiųjų planų atskiroms valstybinių parkų zonoms, techninių projektų paveldo objektams ir draustinių tvarkymo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

15.5. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai turi būti apibrėžti jos apsaugos tikslai. Geriausias sprendimas – parengti joms gamtotvarkos arba tvarkymo planus. Šie dokumentai jau pradėti rengti (2002 m. PHARE projekto „Gamtotvarkos planų Lietuvos saugomoms teritorijoms kūrimas“ lėšomis parengti gamtotvarkos planai 57 saugomoms teritorijoms, ES struktūrinių fondų lėšomis 2004–2006 metų finansavimo laikotarpiu parengti 35 gamtotvarkos planai, dar 11 rengiami). Tačiau iš viso dar reikia parengti ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų.

16. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, ypač skirtos paveldo objektams tvarkyti ir prižiūrėti, pažeistoms teritorijoms atkurti, įskaitant vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimą:

16.1. Teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbų poreikis saugomose teritorijose yra labai didelis. Didėjant visuomenės susidomėjimui Lietuvos gamtine aplinka, kraštovaizdžio vertybėmis ir biologine įvairove bei spartėjant pažintiniam (ekologiniam) turizmui, didėja saugomų teritorijų apkrova. Tačiau vis dar labai trūksta tinkamai pritaikytų vietų, objektų lankymui saugomose teritorijose, lankytojų ir ekologinio švietimo centrų. Valstybinių parkų pritaikymo lankymui darbai dėl lėšų trukumo ilgą laiką buvo vykdomi epizodiškai arba visai nevykdomi. O nepritaikius lankymui vietų, kuriose galimas ir intensyvesnis naudojimas, t. y. nesureguliavus lankytojų srautų, iškyla grėsmė natūralių, vertingų teritorijų, kuriose lankymas nepageidaujamas, išlikimui;

16.2. Vis dar nesukurta materialinė techninė saugomų teritorijų direkcijų bazė – dalis direkcijų neturi patalpų, autotransporto priemonių būklė yra prasta, trūksta kompiuterinės ir kitokios įrangos, reikalingos direkcijų funkcijoms vykdyti. Ypač trūksta lėšų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Esant tokiai situacijai, objektyviai sunku užtikrinti tinkamą saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, taip pat ir kontrolę;

16.3. Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai kaime ir žemės ūkyje lemia tai, kad kai kurios didelę gamtinę vertę turinčios saugomų teritorijų dalys yra apleidžiamos ir nebenaudojamos tradicinei žemės ūkio veiklai. Saugomų teritorijų direkcijos turi imtis aktyvesnės organizacinės veiklos natūralių buveinių ir rūšių buveinių degradavimui sustabdyti, o kur reikia – atkurti prarastas buveines (iškirsti medžius, krūmus, nušienauti, įrengti lizdavietes, gyvūnų maitinimosi vietas, pan.);

16.4. Norint sureguliuoti lankytojų srautus, valstybiniuose parkuose pirmiausia turi būti sukurta pilnavertė informacinė sistema: įrengti lankytojų (informaciniai, ekologinio švietimo) centrai, gamtos mokyklos, įrengta vizualinė informacinė sistema natūroje – prie lankomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintinių ir mokomųjų takų, pėsčiųjų, dviračių turizmo ir autoturizmo trasų pastatyti informaciniai stendai, užrašai, nuorodos, išleisti leidiniai, lankymui pritaikytos atitinkamos teritorijos (miško parkai, masinių renginių vietos, kt.), tinkamai tvarkomi, eksponuojami kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Užrašų, nuorodų nebuvimas ne tik sukelia problemų užtikrinant nustatyto režimo laikymąsi, bet ir nesudaro prielaidų lankytojams susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Iki 2004 m. vizualinė informacinė sistema natūroje kiekviename valstybiniame parke buvo kuriama atsietai, savarankiškai, naudojant minimalius finansinius išteklius, nebuvo vieningos metodikos. Sistemiškas vizualinės informacinės sistemos natūroje įrengimas pradėtas 2005 m., atsiradus galimybei naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Jau įrengta vizualinė informacinė sistema natūroje su minimalia įranga lankytojams keturiuose valstybiniuose parkuose: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose bei Labanoro ir Aukštadvario regioniniuose parkuose. Tokio pobūdžio darbai ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis pradėti kituose valstybiniuose parkuose;

16.5. Didelė problema – draustinių tvarkymas. Iki šių metų draustinių tvarkymu faktiškai niekas neužsiėmė. Šiuo metu 12 draustinių parengti ir patvirtinti tvarkymo planai (10 iš jų – ES struktūrinių fondų lėšomis). Didžiausia apkrova tenka draustiniams, esantiems miestuose arba greta jų bei daugiausia lankomiems.

17. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų egzistavimas:

17.1. Viena akivaizdžiausių problemų ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje šalyje – apleisti statiniai, pažeistos, netvarkomos teritorijos. Nenaudojami karjerai, pradėti ir nebaigti statyti statiniai, žemės ūkio gamybiniai centrai bei kiti apleisti (bešeimininkiai) statiniai vizualiai teršia visos šalies, o ypač saugomų teritorijų gamtinę aplinką, kraštovaizdį, mažina teritorijų rekreacinį potencialą, patrauklumą bei sudaro pavojų lankytojams;

17.2. Kraštovaizdį darkančius apleistus (bešeimininkius) pastatus numatyta likviduoti, įgyvendinant Apleistų pastatų likvidavimo programą, kuri bus parengta 2008 m. ES struktūrinių fondų ir biudžeto lėšomis.

18. Duomenų apie saugomų teritorijų būklę trūkumas:

18.1. Nesant ar trūkstant patikimų duomenų apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę, sunku laiku gauti informaciją apie nepageidautinas tendencijas, laiku imtis reikalingų priemonių būklei pagerinti, praradimams išvengti. Tik nuolatinis saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklės stebėjimas gali padėti užkirsti kelią galimiems praradimams;

18.2. Svarbia problema kuriant „Natura 2000“ tinklą laikytina tai, kad išskiriant Buveinių direktyvos įgyvendinimui būtinas EB svarbos teritorijas dėl laiko, lėšų ir specialistų stokos daugeliu atvejų nebuvo detaliai kartografuotos EB svarbos rūšių radvietės ir natūralių buveinių plotai. Ypač tai pasakytina apie didelio ploto „Natura 2000“ teritorijas. Neturint tikslių duomenų, sunku vertinti ūkinės veiklos planus, jų poveikį, taip pat negalima spręsti apie rūšių ir buveinių apsaugos būklės pokyčius. Todėl šią problemą būtina spręsti inicijuojant detalios informacijos apie EB svarbos rūšių ir buveinių paplitimą „Natura 2000“ teritorijose surinkimą, analizę ir sistemingą kaupimą;

18.3. 2005 m. pradėta įgyvendinti Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programa. 2004–2006 m. finansiniu laikotarpiu gavus Struktūrinių fondų paramą, direkcijos iš dalies aprūpintos techninėmis priemonėmis saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir EB svarbos gyvūnų rūšių monitoringui vykdyti (monitoringo įranga, automobiliai), parengti metodiniai reikalavimai daugumos EB svarbos rūšių stebėsenai ir surengti praktiniai mokymai. Tačiau nėra sukurta EB svarbos natūralių buveinių saugomose teritorijose stebėsenai būtina metodinė ir techninė bazė. Ši problema glaudžiai siejasi su aukščiau aprašytu poreikiu šalies mastu atlikti natūralių buveinių inventorizaciją, todėl šios dvi problemos bus sprendžiamos kartu 2007–2013 m. Metodiniams reikalavimams sukurti būtini išsamūs parengtiniai buveinių tyrimai visos šalies mastu, kad būtų tinkamai pasirinkti tam tikros buveinės palankią apsaugos būklę nusakantys indikatoriai bei nustatytos konkrečios ribinės jų vertės, todėl tikėtina, kad šis darbas bus atliktas tik paskutiniame natūralių buveinių inventorizavimo visos šalies mastu etape.

19. Valstybiniuose parkuose – kompleksinėse saugomose teritorijose – dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo ir ūkinio (ypač rekreacinio) naudojimo interesai. Tarpusavyje jų nesuderinus, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jų savitumą ir patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti kiti nepageidaujami procesai. Saugomose teritorijose vis dar gausu kraštovaizdį darkančių bešeimininkių ar tiesiog apleistų pastatų (buvusių kolūkio fermų, sandėlių, technikos kiemų, kt.), apleistų nenaudojamų mažųjų karjerų, užšlamštintų teritorijų ir kitaip pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.

20. Daugiausia dėmesio reikalauja valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsauga ir tvarkymas, nes šios kompleksinės saugomos teritorijos skirtos ne tik išsaugoti (ir/ar atkurti) gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas, bet ir propaguoti bei remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, kt.

IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

21. Svarbiausias Programos tikslas – nustatyti veiklos prioritetus ir kryptis, numatyti nuoseklius veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų iš esmės pagerinta biologinės įvairovės apsaugos būklė, užtikrintas paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, 2007–2013 metais.

22. Programos tikslui pasiekti biologinės įvairovės išsaugojimo srityje numatyti šie uždaviniai:

22.1. Sparčiausiai nykstančių saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas;

22.2. Išnykstančių rūšių veisimas ir reintrodukcija;

22.3. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių apsauga ir sąlygų juose gerinimas;

22.4. Invazinių rūšių plitimo sulėtinimas/sustabdymas;

22.5. Natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių ir natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas.

23. Programos tikslui pasiekti, egzistuojančioms problemoms likviduoti saugomose teritorijose numatyti šie uždaviniai:

23.1. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas;

23.2. Saugomų teritorijų tvarkymas.

24. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas apima ribų planų naujai steigiamoms saugomoms teritorijoms ir nutarimų projektų parengimą, gamtotvarkos ir tvarkymo planų bei projektų saugomoms teritorijoms tvarkyti parengimą.

25. Saugomų teritorijų tvarkymas (tvarkymo darbai) apima vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimą, lankytojų centrų įrengimą, pritaikymą lankymui nežalojant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo ir kitų lankomų objektų ir jų aplinkos, draustinių, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymą, bešeimininkių, apleistų pastatų bei kitaip pažeistų teritorijų, darkančių saugomų teritorijų vaizdingą kraštovaizdį, likvidavimą, kitus panašius apsaugos ir tvarkymo darbus. Kadangi tvarkymo darbai apima labai plačią veiklos grupę, jie gali būti skirstomi pagal tai, kaip yra patogiau organizuoti darbus.

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

26. Programoje 2007–2013 m. numatytoms veiklos rūšims (žr. VI skyrių) įgyvendinti bus efektyviai panaudojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų lėšos, t. y. numatytos veiklos rūšys dalimis finansuojamos iš valstybės biudžeto (15 %) ir ES struktūrinių fondų (85 %).

27. Visoms biologinės įvairovės išsaugojimui numatytoms veiklos rūšims (projektams) įgyvendinti 2007–2013 metais reikėtų apie 65 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas etapais pateiktas 1 priede).

28. Visoms Programos veiklos rūšims, susijusioms su saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, planavimu ir tvarkymu 2007–2013 metais reikėtų apie 266 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas etapais pateiktas 1 priede). Pagal Programą daugiausia dėmesio ir lėšų būtų skirta saugomų teritorijų tvarkymui ir priežiūrai, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimo jose priemonių įgyvendinimą.

29. Programos VI skyriuje pateiktas veiksmų planas parengtas ne visoms identifikuotoms problemoms, nes kiti svarbūs biologinės įvairovės apsaugos ir saugomų teritorijų tvarkymo veiksmai ir priemonės bus vykdomos, pasitelkiant kitus (ne ES struktūrinių fondų) finansavimo šaltinius.

VI. VEIKSMŲ PLANAS 2007–2013 M.

30. Veiksmai, skirti biologinės įvairovės būklei pagerinti:

30.1. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos biologinei įvairovei, pirmąjį uždavinį – saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

30.1.1. „Juodojo gandro ir kurtinio rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.1.2. „Lūšies rūšies apsaugos plano įgyvendinimas“;

30.1.3. „Vijūno rūšies apsaugos plano priemonių įgyvendinimas“;

30.1.4. „Kūdrinio pelėausio rūšies apsaugos plano įgyvendinimas“;

30.1.5. „Retųjų vabzdžių (kraujalakinio melsvio, pleištinio žirgelio ir purpurinio plokščiavabalio) rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.1.6. „Retųjų paukščių (mažosios žuvėdros, meldinės nendrinukės ir stulgio) rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.1.7. „Retųjų augalų (vėjalandės šilagėlės, plačialapės klumpaitės, pelkinės uolaskėlės ir pūslėtosios aldrūnės) rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.2. Detalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 1, 5 ir 6 veiksmų aprašymuose;

30.3. 2–4 uždaviniams pasiekti, t. y. įgyvendinti konkrečias priemones invazinių rūšių, pavojingų vietinių rūšių populiacijų plitimui sulėtinti ar sustabdyti, nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonėms taikyti, pirmiausia būtina parengti veiksmų planus. Juose turi būti nustatyti prioritetai, uždaviniai, nurodytos reikalingos lėšos. Numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

30.3.1. „Nykstančių rūšių veisimo ir reintrodukcijos programų įgyvendinimas“;

30.3.2. „Migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonių taikymas“;

30.3.3. „Invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino), pavojingų vietinių rūšių populiacijoms, poveikio įvertinimas ir priemonių, užtikrinančių šių rūšių plitimo lėtinimą, sustabdymą ir populiacijų sumažinimą, pritaikymas“;

30.4. Detalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 2–4, 7–9 veiksmų aprašymuose;

30.5. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis 2007 m. bus parengtos šios programos: „Kurtinio populiacijos būklės ir tvarkymo programa“, „Manguto populiacijos būklės, kontrolės ir gausos reguliavimo priemonių nustatymui, reguliavimo programa“;

30.6. Pagal Programos penktąjį uždavinį – natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių ir natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas – turi būti įgyvendintas projektas „EB svarbos natūralių buveinių visoje šalyje inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos sukūrimas“, skirtas buveinių kartografavimo metodams sukurti, juos taikant surinkti patikimus duomenis apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje ir nustatyti kiekvienos buveinės tipo palankios apsaugos būklės parametrus. Ši informacija reikalinga, priimant sprendimus dėl „Natura 2000“ teritorijų tinklo plėtros, dėl tinkamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei įvertinimo, dėl patikimų EB svarbos buveinių monitoringo metodų ir apimčių. Detalesnė informacija pateikta 1 priedo 10–13 veiksmų aprašymuose;

30.7. Biologinės įvairovės išsaugojimo veiklos (projektų) rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

31. Veiksmai, skirti saugomoms teritorijoms planuoti ir tvarkyti:

31.1. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos saugomoms teritorijoms, 1 uždavinį – saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas – numatyta atlikti šiuos veiksmus:

31.1.1. valstybinių parkų ribų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planų parengimas, įskaitant naujai steigiamus valstybinius parkus;

31.1.2. naujų paukščių ir buveinių apsaugai svarbių saugomų teritorijų steigimo dokumentų parengimas;

31.1.3. paveldo objektų tvarkymo techninių projektų parengimas;

31.1.4. draustinių tvarkymo planų ir techninių projektų parengimas;

31.1.5. saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra „Natura 2000“ teritorijų, gamtotvarkos planų parengimas;

31.2. Šioje veiksmų grupėje turėtų būti tęsiamas valstybinių parkų tvarkymo planų rengimas (2 priedas), parengti „Natura 2000“ teritorijoms reikalingi gamtotvarkos planai (iš viso apie ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų). Numatoma parengti mažiausiai 10 naujų tvarkymo planų (atnaujinti esamus, iš esmės parengti naujus pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus, susiklosčiusią situaciją) valstybiniams parkams (Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniams, Labanoro, Pajūrio, Nemuno kilpų, Nemuno deltos, Aukštadvario, Kauno marių, Dieveniškių istoriniam regioniniams parkams), naujų „Natura 2000“ teritorijų steigimo dokumentus (1 priedas);

31.3. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos saugomoms teritorijoms, antrąjį uždavinį – saugomų teritorijų tvarkymas – numatyta atlikti šiuos veiksmus:

31.3.1. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas;

31.3.2. paveldo objektų apsauga ir tvarkymas;

31.3.3. vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimas;

31.3.4. lankytojų centrų įrengimas;

31.3.5. apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas, nenaudojamų karjerų ar kitaip pažeistų teritorijų rekultivavimas.

32. Saugomų teritorijų tvarkymo veiksmai detalizuoti, jų įgyvendinimo eiliškumas pateiktas Programos 1, 3–5 prieduose. Veiksmų plane numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais, pakeistas kitais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, nuo finansinių galimybių vykdyti papildomus darbus. Taip pat gali keistis numatytų įgyvendinti techninių projektų apimtis, atsižvelgiant į besikeičiančius saugomų teritorijų tvarkymo ir priežiūros poreikius, pagal pasirengimą konkrečioms priemonėms įgyvendinti (techninių projektų, sąmatų parengimas, ekspertizės atlikimas).

VII. LAUKIAMI REZULTATAI

33. Šiuo metu daugelį susidariusių problemų išspręsti arba sumažinti turėtų padėti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti ir saugomoms teritorijoms, įgyvendinimas.

34. Įgyvendinus šioje Programoje numatytas priemones, turi pagerėti biologinės įvairovės apsaugos būklė, turi būti išspręstos pagrindinės šiuo metu egzistuojančios problemos, užtikrintas paveldo vertybių ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

35. Laukiami rezultatai biologinės įvairovės srityje:

35.1. Bendras saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimo ir atkūrimo projektų tikslas – iš esmės pagerinti nurodytų rūšių ir jų populiacijų būklę, įgyvendinant PHARE 2003 m. programos projekto sudėtyje parengtus rūšių apsaugos planus, juose numatytas apsaugos ir buveinių tvarkymo priemones. Šiais projektais tikimasi:

35.1.1. sustabdyti juodojo gandro ir kurtinio populiacijų nykimą (taikant priemones populiacijos pagausės 10–20 %);

35.1.2. pašalinti veiksnius, ribojančius lūšių buveinių išsaugojimą, populiacijos augimą (populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);

35.1.3. išsaugoti vijūno esamas ir potencialias populiacijas ir buveines, identifikuoti naujas populiacijas bei buveines, sukurti rūšiai dirbtines sąlygas, išleisti išveistus individus (populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);

35.1.4. sustabdyti kūdrinio pelėausio populiacijos nykimą, įrengti naujas 5 žiemojimo vietas ir sutvarkyti 20 gyvenamųjų buveinių (sustabdytas rūšių nykimas ir populiacijų mažėjimas);

35.1.5. sustabdyti mažosios žuvėdros populiacijos nykimą Lietuvoje, padidinti Nemuno salose perinčių mažųjų žuvėdrų populiacijų gausą 20 %, atkurti perinčią vietinę populiaciją Kretuono ežero saloje;

35.1.6. sustabdyti meldinės nendrinukės ir stulgio populiacijų nykimą, sutvarkyti buveines ir išlaikyti stabilią jų būklę;

35.1.7. sustabdyti 4 retųjų augalų rūšių populiacijų nykimą, augalų skaičiaus mažėjimą, išsaugoti pagrindines rūšių radavietes;

35.2. Įgyvendinus Programos 2–4 uždavinius, būtų pasiekti šie rezultatai:

35.2.1. veisimu nelaisvėje ir reintrodukcijos būdu sustiprintos ir atstatytos vietinės lūšies ir didžiojo apuoko populiacijos. Šių rūšių populiacijų atkūrimas siejamas ne tik su tiesioginiu tikslu (šių rūšių būklės atstatymu), bet ir su galimybe užtikrinti ekologinių grandinių funkcionavimą. Kasmet nuo 2011 m. į laisvę išleista iki 6 nelaisvėje užaugintų lūšių ir iki 10 didžiųjų apuokų. Iki 2013 m. trijose vietose suformuotos naujos populiacijos (arba atkurtos buvusios);

35.2.2. parengti ir taikomi migruojančių gyvūnų, esančių Bonos konvencijos, ASCOBANS, EUROBATS, AEWA susitarimų sąrašuose, bei jų buveinių ir apsistojimo vietų apsaugos būdai ir priemonės, sukurtas mitybinės bazės papildymo mechanizmas, išsaugotos migruojantiems gyvūnams tinkančios apsistojimo vietos ir saugūs migracijos keliai (paukščiams, šikšnosparniams, paprastajai jūros kiaulei);

35.2.3. atstatyti natyvinių (vietinių) rūšių populiaciniai bei ekologiniai ryšiai, sustabdytas invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino) plitimas;

35.3. Įgyvendinus Programos penktąjį uždavinį, rezultatai būtų šie:

35.3.1. sukurti standartiniai metodai EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu ir „Natura 2000“ teritorijose;

35.3.2. pagal standartinius metodus kartografuotos EB svarbos natūralios buveinės ir nustatyti pagrindiniai jų rodikliai „Natura 2000“ teritorijose ir visos šalies mastu;

35.3.3. sukurta vieninga EB svarbos natūralių buveinių kartografavimo GIS duomenų bazė, instituciškai sustiprintos organizacijos, tvarkančios šią duomenų bazę;

35.3.4. kiekvienam iš 55 EB svarbos natūralių buveinių tipui nustatytas palankios apsaugos būklės apibrėžimas (parametrai);

35.3.5. sukurtos 55 EB svarbos natūralių buveinių būklės stebėjimo (monitoringo) metodikos, instituciškai sustiprintos monitoringą vykdančios institucijos.

36. Laukiami rezultatai saugomų teritorijų srityje:

36.1. Bendras veiksmų, numatytų saugomose teritorijose, tikslas yra papildyti saugomų Respublikos teritorijų sistemą naujomis saugomomis teritorijomis, kurių steigimas numatytas Lietuvos teritorijos bendrajame plane arba susijęs su Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimų įgyvendinimu, iš esmės sukurti saugomų teritorijų planavimo dokumentų sistemą bei pagerinti saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, taip pat paveldo objektų būklę;

36.2. Veiksmais, atliktais saugomų teritorijų steigimo ir planavimo srityje, pirmiausia bus užpildyta planavimo dokumentų trūkumo spraga, būtų pasiekti šie rezultatai:

36.2.1. sudarytos prielaidos naujoms saugomoms teritorijoms įsteigti – bus parengti dokumentai, reikalingi ne mažiau kaip 28 naujoms buveinių apsaugai svarbioms saugomoms teritorijoms įsteigti bei pagal poreikį rengiami dokumentai naujoms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms steigti ar esamų teritorijų riboms koreguoti;

36.2.2. sudarytos prielaidos konkrečioms tvarkymo priemonėms konkrečiose saugomose teritorijose įgyvendinti – bus parengta ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų, ne mažiau kaip 10 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Pagal poreikį būtų parengti draustinių tvarkymo planai/techniniai projektai ir paveldo objektų tvarkymo techniniai projektai;

36.2.3. sudarytos prielaidos tinkamai taikyti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas visuose valstybiniuose parkuose ir svarbiausiuose valstybiniuose draustiniuose;

36.3. Tvarkymo planuose ir techniniuose projektuose numatytų apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas turėtų ne tik iš esmės pagerinti saugomų teritorijų būklę, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas juos lankyti;

36.4. Tikimasi, kad įgyvendinus numatytus veiksmus, t. y. įgyvendinus konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, bus užtikrinta tinkama „Natura 2000“ ir nacionalinių saugomų teritorijų būklė, saugomos teritorijos bus pritaikytos darniam naudojimui visuomenės ir valstybės poreikiams, pažintiniam lankymui ir švietimo reikmėms, bus sukurta vizualinė informacinė sistema natūroje ir su ja susijusi lankytojams reikalinga infrastruktūra;

36.5. Veiksmais, atliktais saugomų teritorijų tvarkymo srityje, pirmiausia bus iš esmės suaktyvinti apsaugos ir tvarkymo darbai saugomose teritorijose, pirmiausia valstybiniuose parkuose ir „Natura 2000“ teritorijose, bus pasiekti šie konkretūs rezultatai:

36.5.1. sutvarkyta apie 70 „Natura 2000“ teritorijų;

36.5.2. sutvarkyta ne mažiau kaip 20 paveldo (lankomų) objektų labiausiai lankomuose valstybiniuose parkuose;

36.5.3. bus baigta įrengti vizualinė informacinė sistema natūroje visuose valstybiniuose parkuose – per 2007–2013 m. tokia informacinė sistema būtų įrengta ne mažiau kaip 17 valstybinių parkų ir viename biosferos rezervate;

36.5.4. bus baigti įrengti lankytojų centrai visuose valstybiniuose parkuose – bus įrengta 20 lankytojų centrų;

36.5.5. bus atnaujintos ekspozicijos esamuose lankytojų centruose (ne mažiau kaip 5);

36.5.6. pastatyti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai;

36.5.7. įrengti ne mažiau kaip 3 unikalūs objektai (medžių lajų takas, požeminė geologinė ekspozicija, atnaujinta senovinės bitininkystės ekspozicija);

36.5.8. sutvarkyti ne mažiau kaip 7 valstybiniai draustiniai.

36.6. Likviduoti labiausiai aplinką žalojantys apleisti (bešeimininkiai) pastatai, rekultivuoti nenaudojami karjerai, sutvarkytos pažeistos teritorijos. Organizuojant apleistų karjerų rekultivavimą ir apleistų pastatų likvidavimą bus laikomasi atsargumo principo, t. y. prieš planuojant ir vykdant darbus bus įvertinta, ar minėti objektai nėra tapę svarbiomis saugomų rūšių buveinėmis. Prireikus bus ieškoma būdų, kaip suderinti aplinką žalojančio objekto sutvarkymą ir gyvenimo sąlygų saugomoms rūšims išsaugojimą ir pagerinimą;

36.7. Bus sutvarkyti draustiniai, pirmiausia esantys miestuose ar greta jų ir labiausiai lankomi. Per 2007–2013 m. pavyzdiniai draustinių tvarkymo projektai bus parengti ir įgyvendinti 7 draustiniams (Juozapinės, Karoliniškių, Ūlos, Jiesios, Daugyvenės, Nevėžio ir Minijos senslėnio draustiniams) (5 priedas). Didžioji dalis draustinių, t. y. tie, kuriems suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas, bus tvarkoma „Natura 2000“ teritorijų tvarkymui skirtomis lėšomis;

36.8. 2007–2013 m. laikotarpiu bus sutvarkyti labiausiai lankomi paveldo objektai (ne mažiau kaip 20). Priklausomai nuo finansinių, techninių projektų parengimo ir ekspertizės atlikimo galimybių bus galima sutvarkyti daugiau paveldo objektų;

36.9. 2007–2013 m. struktūrinių fondų lėšomis numatyta įrengti vizualinę informacinę sistemą natūroje 18 saugomų teritorijų. Šiais veiksmais bus iš esmės baigtas vizualinės informacinės sistemos sukūrimas valstybiniuose parkuose (4 priedas). Vizualinę informacinę sistemą natūroje papildo apžvalgos bokštai. Kraštovaizdžio struktūra geriausiai suvokiama iš aukštuose reljefo taškuose esančių regyklų, tačiau natūraliai tokių ne visur yra. Todėl įvairiose šalyse naudojama praktika įrengti apžvalgos bokštus. Pagal Programą bus įrengti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai (4 priedas);

36.10. Įrengti nauji lankytojų centrai valstybiniuose parkuose sudarys geresnes sąlygas pažintiniam (ekologiniam) turizmui, lankytojų srautams reguliuoti, teikti informaciją apie saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei poilsiavimo galimybes, inicijuoti ir koordinuoti įvairių institucijų veiksmus teritorijų apsaugos bei tvarkymo (pirmiausia pažintinio turizmo organizavimo), propagandos ir kitose srityse, teikti gido paslaugas lankytojams, organizuoti įvairius aplinkosauginius, kraštotyrinius renginius, tradicinių verslų mokymus, parodas, seminarus, konferencijas, minėjimus, kitus renginius);

36.11. Lankytojų centrų įrengimas apima pastatų rekonstrukcijos, statybos darbus, patalpų sutvarkymą, jų pritaikymą visuomenės informavimui ir švietimui, t. y. vidaus ekspozicijų įrengimą. Saugomų teritorijų lankytojų centruose įrengiamos konferencijų, ekspozicijų salės. Kadangi lankytojų centrų veikla apima seminarų, konferencijų, paskaitų organizavimą aplinkosaugos, ekologinio turizmo ir kitais klausimais, įvairių leidinių rengimą, duomenų bazės kaupimą, jie bus aprūpinti šioms funkcijoms atlikti reikalinga kompiuterine, optine, elektrine bei kita įranga;

36.12. Vidaus ekspozicijos bus įrengtos tiek naujuose lankytojų centruose, tiek ir esamuose. Atnaujintos ekspozicijos sudarytų daug geresnes sąlygas darbui su visų amžiaus grupių lankytojais;

36.13. 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis bus įrengta 20 lankytojų centrų (1 priedas) saugomose teritorijose ir vienas nacionalinis Vilniuje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patalpose. Daugiausia atvykstančių iš kitų šalių turistų sulaukia Vilnius. Kol kas jie neturi jokios galimybės vienoje vietoje plačiai ir profesionaliai susipažinti su vertingiausiomis Lietuvos teritorijomis. Nacionalinio lankytojų centro įrengimas prisidės prie platesnės lankytojų sklaidos Lietuvoje, o tuo pačiu ir prie aptarnavimo bei paslaugų sferos plėtros regionuose. Įgyvendinus visą šią priemonę faktiškai bus įrengti visi saugomoms teritorijoms reikalingiausi lankytojų centrai (3 priedas). Vėlesnės priemonės būtų susijusios su esamų lankytojų centrų atnaujinimu bei plėtra;

36.14. 2008–2009 metais bus įgyvendintas vieno populiariausių ne tik Aukštaitijos nacionaliniame parke, bet ir Lietuvoje Senovinės bitininkystės muziejaus ekspozicijos projektas (3 priedas);

36.15. Tvarkymo darbai valstybiniuose parkuose bus papildyti, paįvairinti dviejų unikalių konstrukcijų projektavimu ir įrengimu: Medžių lajų mokomasis takas Neries regioniniame parke ir požeminė geologinė ekspozicija Ventos regioniniame parke. Šių priemonių įrengimas padidins saugomų teritorijų patrauklumą ir pagerins jų pažinimą. Neries regioninis parkas yra greta Vilniaus, todėl gausiai lankomas visais metų laikais. Tai miškingiausias valstybinis parkas Lietuvoje, o Neries slėnis su didžiosiomis Neries kilpomis labai išraiškingas. Suvokti regioninio parko struktūrą vaikštant žeme faktiškai neįmanoma. Medžių lajų mokomasis takas, pakylantis virš medžių viršūnių ir leidžiantis apžvelgti natūralaus kraštovaizdžio panoramą, bus unikali galimybė šiam regioniniam parkui suvokti. Ventos regioninis parkas garsus mezozojinės eros, kurioje gyveno didžiausi kada nors Žemėje gyvenę ropliai – dinozaurai, nuogulomis. Jame esanti Papilės atodanga – trečia tokia pagal svarbą Europoje. Lietuvos gyventojai apie žemės gelmes daugiausia žino tik iš vadovėlių. Bet faktiškai neturi galimybės pamatyti jų akimis. Žemės gelmėms pažinti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos įsisavinimo laikotarpiu numatyta suprojektuoti ir įrengti požeminę geologinę ekspoziciją (4 priedas);

36.16. Likvidavus apleistus (bešeimininkius) pastatus, bus sumažinta intensyvios, neatsakingos ūkinės bei gyventojų veiklos padaryta žala. Įgyvendinus numatytus veiksmus, 2007–2013 m. bus demontuota dalis apleistų (bešeimininkių) pastatų. Darbai bus organizuojami ir vykdomi pagal Apleistų pastatų likvidavimo programą.

______________

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013

m. programos, skirtos Europos Sąjungos

struktūrinės paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

1 priedas

Veiksmai (projektai), skirti Programos uždaviniams įgyvendinti

Eil. Nr.		Veiksmai (projektai)		Lėšų poreikis, mln. Lt
BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS
Rūšių apsaugos bei gausos reguliavimo priemonių vykdymo veiksmų planų ir sąmatų parengimas
1.		15 retųjų rūšių 160 buveinių apsaugai būtinų veiksmų planų ir sąmatų parengimas (lūšies (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), kurtinio (15 buveinių), vijūno (10 buveinių), kūdrinio pelėausio (25 buveinės), kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), meldinės nendrinukės (5 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės) ir pūslėtosios aldrūnės (2 buveinės))
2.		Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos ir sąmatos parengimas
3.		Paprastosios jūros kiaulės migracijos kelių, 5 šikšnosparnių rūšių bei 5 paukščių rūšių apsistojimo vietų veiksmų planų ir sąmatų parengimas
4.		7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo veiksmų planų ir sąmatų parengimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių)
		Iš viso:		3,5
Rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas
5.		50 juodojo gandro, 15 kurtinio ir 10 lūšies buveinių apsaugos priemonių integravimas į miškotvarkos projektus ir vandentvarkos projektų parengimas 10-čiai vijūnų buveinių
6.		15 retųjų rūšių apsaugos priemonių vykdymas 160 buveinių (lūšies (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), kurtinio (15 buveinių), vijūno (10 buveinių), kūdrinio pelėausio (25 buveinės), kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), meldinės nendrinukės (5 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės) ir pūslėtosios aldrūnės (2 buveinės))
7.		Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos priemonių įgyvendinimas
8.		Paprastosios jūros kiaulės migracijos kelių Baltijos jūroje, 5 šikšnosparnių rūšių bei 5 paukščių rūšių apsistojimo vietų apsaugos priemonių įgyvendinimas
9.		6 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių))
		Iš viso:		41,0
EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos kūrimas
10.		Parengiamieji buveinių inventorizavimo ir kartografavimo darbai (praktinio vadovo parengimas, testavimas, duomenų bazės specifikacijos parengimas)
11.		Duomenų bazės programinės įrangos parengimas, įrangos įsigijimas
12.		Buveinių inventorizavimas ir kartografavimas
13.	Inventorizavimo duomenų analizė, palankios apsaugos būklės nustatymas buveinių monitoringo metodikų parengimas, testavimas, monitoringo įrangos įsigijimas
	Iš viso:		20,0
SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR TVARKYMAS
Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas
14.	Naujų buveinių apsaugai skirtų saugomų teritorijų steigimo (ne mažiau nei 28 teritorijos) dokumentų parengimas, paukščių apsaugai svarbių teritorijų steigimo ar ribų koregavimo dokumentų rengimas pagal poreikį
15.	„Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planų (ne mažiau nei 100) parengimas
16.	Valstybinių parkų ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų (Labanoro RP, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos NP, Pajūrio, Nemuno kilpų, Nemuno deltos, Aukštadvario, Kauno marių RP, Dieveniškių IRP) parengimas (atnaujinimas), naujų valstybinių parkų steigimo dokumentų parengimas pagal poreikį
17.	Draustinių tvarkymo planų ir tvarkymo techninių projektų parengimas
18.	Paveldo objektų tvarkymo projektų parengimas
	Iš viso:		15,0
Saugomų teritorijų tvarkymas
19.	„Natura 2000“ teritorijų (ne mažiau nei 70 teritorijų) tvarkymas
20.	Paveldo objektų (Velnio duobė, Gedanonių kalva, Pučkorių atodanga, Skroblaus ištakos, Svilės šaltiniai, Olandų kepurė, Lino verdenė, Gardų ozas, Vainežerio parkas, Salantų parkas, Vecekrugo kopa, Imbarės, Šatrijos, Bėčionių, Buivydų, Bradeliškių, Šereitlaukio ir Vilkyškių piliakalniai, Rambyno alkakalnis, Ladakalnis, kt.) tvarkymas
21.	Vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimas Varnių, Panemunių, Nemuno kilpų, Dubysos, Pagramančio, Sartų, Ventos, Pajūrio, Tytuvėnų, Žagarės, Salantų, Veisiejų, Dieveniškių istorinio, Metelių, Rambyno, Krekenavos, Sirvėtos RP, Žuvinto BRz
22.	Lankytojų centrų įrengimas Dzūkijos (Merkinės ir Marcinkonių) ir Kuršių nerijos NP, Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Anykščių, Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Vištyčio, Ventos, Labanoro (Januliškio), Dubysos ir Dieveniškių istorinio RP, Čepkelių ir Viešvilės Rz, Nacionalinio lankytojų centro įrengimas
23.	Esamų lankytojų centrų vidaus ekspozicijų projektavimas ir įrengimas Aukštaitijos NP, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių ir Asvejos RP
24.	Apžvalgos bokštų įrengimas Anykščių, Gražutės, Dubysos, Krekenavos, Rambyno RP
25.	Unikalių objektų (Medžių lajų mokomasis takas Neries RP, Požeminė geologinė ekspozicija Ventos RP, Senovinės bitininkystės ekspozicijų komplekso Aukštaitijos NP ir kt. pagal poreikį) projektavimas ir įrengimas
26.	Valstybinių draustinių (Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Nevėžio, Daugyvenės, Ūlos, Minijos senslėnio, kt.) tvarkymas
	Iš viso:		189,23
27.	Apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (pagal atskirą programą), pažeistų teritorijų atkūrimas (pagal poreikį)		61,27
	IŠ VISO:		330,00

Pastabos:

1. numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, finansinių galimybių vykdyti pagrindinius darbus;

2. biologinės įvairovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

______________

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013

m. programos, skirtos Europos Sąjungos

struktūrinės paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

2 priedas

Saugomų teritorijų tvarkymo planų parengimas

Saugomos teritorijos	Tvarkymo planai
	Parengti/patvirtinti	Pradėti rengti	Numatomi parengti
		2005–2006	2009	2010–2013
Aukštaitijos NP	1996/1997
Dzūkijos NP	1996/1997
Kuršių nerijos NP	1993/1994
Trakų INP	1991/1993
Žemaitijos NP	1996/1997
Nemuno kilpų RP	1996/1997
Varnių RP	1997/2006
Pajūrio RP	2005
Nemuno deltos RP	1997/2005
Labanoro RP	2001/-
Neries RP	2005
Aukštadvario RP	2005
Čepkelių Rz	2005
Kauno marių RP	2006
Dubysos RP	2006
Rambyno RP	2006
Tytuvėnų RP	2006
Čepkelių Rz.	2005
Žuvinto Rz	2006
Kamanų Rz	2006
Viešvilės Rz	2006
Dieveniškių IRP	1998/2007
Gražutės RP	1999/-
Salantų RP
Anykščių RP
Asvejos RP
Kurtuvėnų RP
Pavilnių RP
Sartų RP
Veisiejų RP
Ventos RP
Verkių RP
Žagarės RP
Biržų RPP
Krekenavos RP
Metelių RP
Pagramančio RP
Panemunių RP
Sirvėtos RP
Vištyčio RP

Pastaba. Numatytų veiklos rūšių įgyvendinimo laikotarpiai gali būti keičiami.

______________

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013

m. programos, skirtos Europos Sąjungos

struktūrinės paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

3 priedas

Lankytojų centrų įrengimas saugomose teritorijose

Saugomos teritorijos	Įrengti	Pradėti įrengti	Numatomi įrengti
		2006	2007–2009			2010–2013
Trakų INP
Žemaitijos NP
Labanoro RP				2008 (Januliškio LC)
Metelių RP
Nemuno deltos RP
Pagramančio RP
Panemunių RP
Pavilnių, Verkių RP
Žagarės RP
Gražutės RP
Kurtuvėnų RP
Aukštaitijos NP			2007 Ekspozicijos įrengimas	2008 (Senov. bitininkystės eksp. projektavimas)	2009 (Senov. bitininkystės eksp. įrengimas)
Aukštadvario RP			2007 Ekspozicijos įrengimas
Neries RP
Nemuno kilpų RP
Asvejos RP			2007 Ekspozicijos įrengimas
Biržų RP			2007 Ekspozicijos įrengimas
Kauno marių RP			2007 Ekspozicijos įrengimas
Žuvinto BRz
Kamanų Rz
Rambyno RP			2007
Varnių RP			2007
Sartų RP			2007
Tytuvėnų RP			2007
Anykščių RP			2007
Krekenavos RP			2007
Dzūkijos NP			2007 (Merkinės LC)	2008 (Marcink. LC)
Pajūrio RP				2008
Veisiejų RP				2008
Salantų RP					2009
Sirvėtos RP					2009
Ventos RP					2009
Vištyčio RP					2009
Kuršių nerijos NP
Dubysos RP
Dieveniškių IRP
Čepkelių Rz
Viešvilės Rz
Nacionalinio lankytojų centro įrengimas				2008 projektavimas	2009 įrengimas

Pastaba. Numatytų veiklos rūšių įgyvendinimo laikotarpiai gali būti keičiami.

______________

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013

m. programos, skirtos Europos Sąjungos

struktūrinės paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

4 priedas

Vizualinės informacinės sistemos natūroje įrengimas saugomose teritorijose

Saugoma teritorija	Įrengta	Pradėta įrenginėti	Numatoma įrengti
		2006	200–2009			2010–2013
Aukštaitijos NP
Dzūkijos NP
Aukštadvario RP
Labanoro RP
Kuršių nerijos NP
Žemaitijos NP
Anykščių RP			2008 Apžv. bokštas
Asvejos RP
Gražutės RP			2009 Apžv. bokštas
Neries RP			2007 Lajų tako projektavimas			Lajų tako įrengimas
Vištyčio RP
Biržų RP
Kauno marių RP
Kurtuvėnų RP
Nemuno deltos RP
Nemuno kilpų RP			2007
Panemunių RP			2007
Varnių RP			2007
Pagramančio RP			2007
Dubysos RP			2007		2009 Apžv. bokštas
Sartų RP				2008
Ventos RP				2008 Geolog. ekspozic. projektavimas		Geologinės ekspozicijos įrengimas
Pajūrio RP				2008
Tytuvėnų RP					2009
Veisiejų RP
Salantų RP
Žagarės RP
Dieveniškių IRP
Metelių RP
Rambyno RP						Apžv. bokštas
Krekenavos RP						Apžv. bokštas
Sirvėtos RP
Žuvinto BRz
Trakų INP
Pavilnių, Verkių RP
Kamanų Rz
Čepkelių Rz
Viešvilės Rz
Valst. draustiniai

Pastaba. Numatytų veiklos rūšių įgyvendinimo laikotarpiai gali būti keičiami.

______________

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013

m. programos, skirtos Europos Sąjungos

struktūrinės paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

5 priedas

Valstybinių draustinių tvarkymas

Eil. Nr.	Draustinių rūšis (skaičius)	Iš jų „Natura 2000“ teritorijos	2007–2008	2009–2010	2011–2013
1.	Kraštovaizdžio (47)	22
	Karoliniškių		Techn. proj.	Tvarkymas
	Ūlos	+	Techn. proj.	Tvarkymas
	Jiesios	+		Techn. proj.	Tvarkymas
	Daugyvenės			Techn. proj.	Tvarkymas
	Nevėžio	+		Techn. proj.	Tvarkymas
	Minijos senslėnio	+		Techn. proj.	Tvarkymas
2.	Geologiniai (10)	4
3.	Geomorfologiniai (40)	5
	Juozapinės		Techn. proj.	Tvarkymas
4.	Hidrografiniai (34)	7
5.	Pedologiniai(11)	2
6.	Botaniniai (32)	13
7.	Zoologiniai (30). Iš jų:	24
	Ornitologiniai (10)	9
	Ichtiologiniai (10)	8
	Herpetologiniai (3)	3
	Entomologiniai (6)	3
	Teriologiniai (1)	1
8.	Botaniniai-zoologiniai (16)	12
9.	Telmologiniai (39)	25
10.	Talasologiniai (1)	1	–	–	–

______________