LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS BEI PROKURATŪROS SISTEMŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO BEI MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR TARNYBOS LAIKO, KURIO REIKIA PROCENTINIAM PRIEDUI UŽ IŠTARNAUTUS METUS GAUTI, NUSTATYMO

 

1995 m. sausio 20 d. Nr. 83

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 99-1958), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus (pridedama).

Šie nuostatai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

2. Suteikti Vidaus reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teisę pagal savo kompetenciją aiškinti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus.

3. Vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, turi nustatyti tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnams ir kariams, nustatymo tvarką.

4. Nustatyti, kad:

4.1. į vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių tarnybos laiką, suteikiantį jiems teisę nuo 1995 m. sausio 1 d. gauti procentinį priedą už ištarnautus metus, įskaitoma:

4.1.1. metai, ištarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais nuo paskyrimo pareigoms dienos;

4.1.2. darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ir kariai buvo paskirti dirbti jose, paliekant juos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų kadrų sudėtyje;

4.1.3. nuteisto vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau pareigūnas ar karys reabilituotas;

4.2. asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje.

5. Pripažinti netekusiais galios nuo 1995 m. sausio 1 d.:

5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojų materialinio aprūpinimo gerinimo“ 6 punktą;

5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ (Žin., 1991, Nr. 19-514);

5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 16 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinių garantijų teikimo klausimais dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1992, Nr. 7-204) 1 punktą;

5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ (Žin., 1992, Nr. 25-745);

5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 865 „Dėl krašto apsaugos sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ (Žin., 1992, Nr. 35-1086).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                         ROMASIS VAITEKŪNAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. sausio 20 d. nutarimu

Nr. 83

 

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai

 

Bendroji dalis

 

1. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių (toliau vadinama – pareigūnai ir kariai) valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau vadinama – įstatymas), taip pat šiais nuostatais.

2. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, nurodyti įstatymo 1 straipsnyje.

 

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšys

 

3. Pagal įstatymą skiriamos šios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos:

už tarnybą;

invalidumo;

našlių ir našlaičių.

Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas.

Pareigūnams ir kariams, tuo pačiu metu įgijusiems teisę į pensiją už tarnybą ir invalidumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Našlių ir našlaičių pensijos mokamos kartu su pensija už tarnybą ar invalidumo pensija.

 

 

Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti

 

4. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal įstatymo 6 ir 16 straipsnius.

5. Įstatymo 16 straipsnyje nurodytas tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaitomas pareigūnams ir kariams, priimtiems tarnauti į vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemas iki įstatymo įsigaliojimo dienos.

6. Į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas:

6.1. faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais;

6.2. mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas.

Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme.

7. Į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 6 straipsnyje, nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma:

7.1. Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytųjų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktiką arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose;

7.2. tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugo viešąją tvarką arba vykdo kitas policijai būdingas pareigas.

8. Nenurodytais šiuose nuostatuose atvejais tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

9. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžiai ir šių pensijų apskaičiavimo tvarka nurodyti įstatymo 7, 9, 10 ir 16 straipsniuose.

Pensijų dydžiai yra apskaičiuojami pagal pensijos mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų ir karių darbo užmokestį už tas pareigas, kurias jie turėjo išeidami iš tarnybos.

Į šį užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas (pagrindinė mėnesinė alga), taip pat priedas už laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 1 procentą darbo užmokesčio.

Krašto apsaugos ministerijai leidžiama, skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas pagal įstatymo 7 straipsnio pirmąją dalį, jų darbo užmokestį apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriuose nustatytas karių darbo užmokestis iki įstatymo, reglamentuojančio karių darbo užmokestį, įsigaliojimo.

10. Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija mokama už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, 1,2 procento darbo užmokesčio I grupės invalidams, 1 procentas – II grupės ir 0,5 procento – III grupės invalidams.

Už tarnybos laiką iki 1995 m. sausio 1 d. nurodyti 9 ir 10 punktuose procentai didinami 1,8 karto.

 

 

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas

ir mokėjimas

 

11. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka bei laikas nustatyti įstatymo 12–15 straipsniuose.

12. Prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmuo paduoda tarnybos (įstaigos, karinio dalinio) vadovui.

13. Prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi būti pridėta:

13.1. kadrų tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas;

13.2. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas);

13.3. žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada – tuo atveju, kai pareigūnas ar karys yra atleidžiamas dėl sveikatos būklės.

14. Prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę invalidumo pensiją turi būti pridėta:

14.1. žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada;

14.2. invalidumo pažymėjimas, išduotas valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos;

14.3. kadrų tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas;

14.4. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas).

15. Prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi būti pridėta:

15.1. mirties liudijimas arba teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu;

15.2. kadrų tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas;

15.3. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas);

15.4. santuokos liudijimas;

15.5. teismo sprendimas dėl faktinės santuokos fakto nustatymo;

15.6. našlaičio gimimo liudijimas;

15.7. mokymo įstaigos pažymėjimai, jeigu našlaičiai, vyresni kaip 18 metų, mokosi;

15.8. valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduota invalidumo pažyma – jeigu teisė gauti šią pensiją priklauso nuo invalidumo.

Prireikus atitinkamos tarnybos, tvarkančios pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, gali pareikalauti papildomų dokumentų.

16. Pareigūnui ar kariui pensininkui mirus, dokumentai našlių ir našlaičių pensijai gauti turi būti pateikti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų atitinkamoms tarnyboms, tvarkančioms pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą.

17. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų atitinkamų tarnybų vadovams asmuo turi pateikti dokumentų originalus. Padalinio ar įstaigos atitinkamos tarnybos privalo patvirtinti dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, nuorašus.

18. Visi dokumentai pensijai skirti per 10 dienų po to, kai pareigūnas ar karys atleidžiamas iš tarnybos, turi būti pateikti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų atitinkamoms tarnyboms, tvarkančioms pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą.

19. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos vidaus reikalų ministro (arba Vidaus reikalų ministerijos sekretorių), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus (arba jo pavaduotojų), krašto apsaugos ministro (arba Krašto apsaugos ministerijos sekretorių), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (arba jo pavaduotojų) sprendimu.

20. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo dienos.

21. Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar už du mėnesius tokio dydžio, kokia ji buvo mirties mėnesį.

Pagrindas šiuo atveju išmokėti pensiją – laidojusio asmens pareiškimas ir mirties pažymėjimas.

22. Jeigu atsisakoma skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų atitinkamos tarnybos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Atitinkamų įstaigų pateikti dokumentai pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti grąžinami juos atsiuntusiai įstaigai, o pensijos byloje paliekami šių dokumentų nuorašai.

23. Paskyrus pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, pensininkui išduodamas pensininko pažymėjimas, kurio formą nustato:

23.1. vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministras;

23.2. valstybės saugumo sistemoje – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinis direktorius;

23.3. krašto apsaugos sistemoje – krašto apsaugos ministras;

23.4. prokuratūros sistemoje – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

24. Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją moka šią pensiją paskyrusi atitinkama vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemos tarnyba.

Kai kuriuos darbus, susijusius su šių pensijų mokėjimu, už sutartą atlyginimą gali atlikti ryšių, kredito ir kitos organizacijos.

Sprendimus šiais konkrečiais klausimais priima Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

25. Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių ir našlaičių pensijas.

Pakartotinai išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1994 m. gruodžio 31 d. jau buvo paskirta pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal naujus atleidimo duomenis. Jeigu šiems asmenims pakartotinai apskaičiuota pensija yra mažesnė už pensiją, paskirtą iki 1995 m. sausio 1 d., mokama anksčiau paskirta įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka perskaičiuota pensija.

26. Pensininkams, neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jie įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją (iki 2005 m. sausio 1 d.). Priedas mokamas po to, kai vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų atitinkamoms tarnyboms pateikiama darbo knygelė arba socialinio draudimo pažymėjimas.

27. Kitus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimus, nenumatytus šiuose nuostatuose, reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1781).

 

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas

 

28. Pareigūnams ir kariams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta kurios nors rūšies pensija (išskyrus maitintojo netekimo pensiją), ši pensija perskaičiuojama pagal 1995 m. sausio 1 d. būklę šia tvarka:

28.1. paskiriama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms;

28.2. prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensiją vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pensininkai, turintys teisę į šią pensiją, paduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

29. Buvę pareigūnai ir kariai, kuriems apskaičiuota valstybinė socialinio draudimo pensija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą pažymėjimą apie paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensijos dydį bei pensijos paskyrimo laiką pateikia vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų atitinkamų tarnybų skyriams (kadrų skyriams), kurie tvarko pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą.

30. Dokumentus pensijai skirti išdavęs juridinis arba fizinis asmuo atsako už jų teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl išduotų neteisingų dokumentų.

31. Buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams, priimtiems tarnauti po 1991 m. liepos 1 d., buvusiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, priimtiems tarnauti nuo 1990 m. balandžio 25 d., taip pat valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnams, tarnaujantiems nuo šių struktūrų sukūrimo dienos, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnautų metų arba invalidumo pensijos, nuo 1995 m. sausio 1 d. šios pensijos perskaičiuojamos šia tvarka:

31.1. ištarnautų metų pensija pareigūnams ir kariams, išėjusiems į pensiją iki 1994 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, perskaičiuojama pagal įstatymo 16 straipsnyje nustatytą tarnybos laiko ir pensijos dydžio apskaičiavimo tvarką;

31.2. perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas pareigūnams ir kariams, laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į tarnybos stažą padidinta (lengvatine) trukme, įskaitomi vadovaujantis įstatymo 16 straipsniu;

31.3. perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams, kurie išėjo į pensiją nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, kurie išėjo į pensiją nuo 1990 m. balandžio 25 d., valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnams, kurie išėjo į pensiją nuo šių įstaigų sukūrimo dienos, darbo užmokestis, iš kurio skaičiuojama pensija, nustatomas dauginant išėjimo mėnesį nustatytą koeficientą atlyginimui apskaičiuoti iš 1994 metų gruodžio mėnesį galiojusios 65 litų minimalios mėnesinės algos, pridedant ištarnautų metų priedą, priedą už kategoriją bei galiojusį 1994 metų gruodžio mėnesį koeficientą atlyginimui už pareigūno laipsnį apskaičiuoti, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 907 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ (Žin., 1994, Nr. ) 4 ir 5 punktų nuostatas.

Perskaičiuojant pensijas, paskirtas iš darbo užmokesčio, buvusio pagal datas, nurodytas 31 ir 31.3 punktuose, iki 1991 m. lapkričio 31 d., tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti imami minimalūs koeficientų schemų dydžiai pagal atitinkamas pareigas bei koeficientai priklausomai nuo specialaus laipsnio, patvirtinti atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ir priskaičiuojami priedai už kategoriją, ištarnautus metus;

31.4. už kiekvienus patvirtintus visus tarnybos metus pensijai už tarnybą perskaičiuoti imama 1,8 procento darbo užmokesčio;

31.5. už kiekvienus patvirtintus visus tarnybos metus invalidumo pensijai perskaičiuoti imama:

po 2,16 procento darbo užmokesčio – I grupės invalidams;

po 1,8 procento darbo užmokesčio – II grupės invalidams;

po 0,9 procento darbo užmokesčio – III grupės invalidams;

31.6. tarnybos laikas pensijai perskaičiuoti išreiškiamas metais ir skaičiuojamas 4 ženklų po kablelio tikslumu. Tarnybos laiko dalis, apskaičiuota dienomis, apvalinama iki viso mėnesio, jeigu yra daugiau kaip 15 dienų, o 15 ir mažiau dienų atmetama.

32. Vidaus reikalų ministrui, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, krašto apsaugos ministrui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui suteikiama teisė nustatyti pareigybių prilyginimo tvarką.

33. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pensininkams, kurie išėjo į pensiją iki datų, nurodytų 31, 31.3 punktuose, paskirtos pensijos neperskaičiuojamos – jos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.

34. Pareigūnams, iki 2005 m. sausio 1 d. ištarnavusiems ne mažiau kaip 30 metų ir toliau tarnaujantiems, gali būti skiriama ir mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareigūnų ir karių grąžinimo į tarnybą tvarką, taip pat pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo taisykles nustato vidaus reikalų ministras, krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinis direktorius ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

35. Pareigūnų ir karių pensijos turi būti perskaičiuotos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių nuostatų įsigaliojimo. Kol pensijos bus perskaičiuotos, mokamos paskutinį mėnesį iki nuostatų įsigaliojimo buvusio dydžio pensijos.

______________