LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PAŠALPOS, DARBUOTOJUI ŽUVUS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE, SKYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1994 m. gruodžio 27 d. Nr. 1325

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatus (pridedama).

 

 

 

Valdymo reformų ir savivaldybių

reikalų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                           Mindaugas Stankevičius

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                             Mindaugas Mikaila

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1325

 

Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai

 

Bendroji dalis

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669) 79 straipsnyje, išmokėjimo darbuotojo, kuris žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui darbe (įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bendrovėje (toliau vadinama – įmonė), šeimos nariams tvarką.

2. Šiuose nuostatuose terminai ir jų sąvokos (darbuotojas, darbdavys, nelaimingas atsitikimas ir kt.) vartojami ta pačia reikšme, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1 straipsnyje.

Saugos darbe normatyvinių aktų pažeidimas – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitų kompetentingų institucijų nustatytas saugos darbe normatyvinių aktų reikalavimų neužtikrinimas ar jų nesilaikymas darbo vietose, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

3. Nelaimingas atsitikimas darbe patvirtinamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu.

 

Pašalpos skyrimo tvarka

 

4. Pašalpa išmokama, jeigu darbuotojas žūva įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl saugos darbe normatyvinių aktų pažeidimo.

5. Pašalpa yra vienkartinė. Ją įmonė išmoka lygiomis dalimis mirusiojo šeimos nariams – asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, – mirusiojo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui (sutuoktinei), tėvams (įtėviams), taip pat mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties.

6. Vienkartinė pašalpa, ne mažesnė kaip 500 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – minimali alga), bet ne mažiau kaip 100 minimalių algų kiekvienam žuvusiojo išlaikytiniui, išmokama kiekvienam šių nuostatų 5 punkte nurodytam asmeniui. Vadovaujantis kolektyvine sutartimi, o jeigu jos nėra – darbdavio sprendimu, kiekvienam asmeniui, nurodytam šių nuostatų 5 punkte, gali būti išmokama ir didesnė kaip 500 minimalių algų, bet ne mažesnė kaip 100 minimalių algų kiekvienam žuvusiojo išlaikytiniui, vienkartinė pašalpa. Mokant pašalpą, laikomasi šių reikalavimų:

6.1. kai pašalpos gavėjas yra vienas asmuo (kitų asmenų, nurodytų šių nuostatų 5 punkte, nėra), jam turi būti išmokama pašalpa, ne mažesnė kaip 500 minimalių algų;

6.2. kai pašalpos gavėjai yra du asmenys, išmokama kiekvienam ne mažiau kaip po 250 minimalių algų;

6.3. kai pašalpos gavėjai yra trys asmenys, išmokama kiekvienam ne mažiau kaip po 166,7 minimalios algos;

6.4. kai pašalpos gavėjai yra keturi asmenys, išmokama kiekvienam ne mažiau kaip po 125 minimalias algas;

6.5. kai pašalpos gavėjų yra daugiau kaip keturi asmenys, išmokama ne mažiau kaip po 100 minimalių algų kiekvienam.

7. Vienkartinę pašalpą išmoka įmonė, kurioje darbuotojas žuvo, pagal kiekvieno asmens, nurodyto šių nuostatų 5 punkte, atskirą prašymą. Nepilnamečių vaikų, kitų neveiksnių asmenų, turinčių teisę gauti pašalpą, vardu, prašymus pateikia ir kitus dokumentus įformina jų tėvai arba globėjai. Prie prašymo turi būti pridėtas notaro išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pretendentas ar pretendentai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis (sutuoktinė), tėvai (įtėviai).

Mirusiojo šeimos nariai dėl vienkartinės pašalpos gavimo gali kreiptis po to, kai bus ištirtas nelaimingas atsitikimas darbe, – gavę iš Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1).

8. Apskaičiuojant vienkartines pašalpas, pagrindu imama minimali alga, kuri galioja jos išmokėjimo dieną.

9. Likvidavus įmonę, išmokėtinos pašalpos suma kapitalizuojama ir pervedama į Valstybinio socialinio draudimo valdybos sąskaitą banke. Šiuo atveju pašalpą pretendentams išmoka Valstybinio socialinio draudimo valdyba.

Jeigu pašalpos sumos kapitalizuoti negalima, reikalavimai ją išmokėti pateikiami aukštesnei likviduotos įmonės organizacijai arba organizacijai, nurodytai likvidacinės komisijos sprendime likviduoti įmonę.

Tuo atveju, kai pašalpos išmokėti šiame punkte nurodyta tvarka negalima, ją išmoka Valstybinio socialinio draudimo valdyba.

 

Baigiamosios nuostatos

 

10. Pašalpai išreikalauti taikomas bendras 3 metų ieškininės senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis), kuris prasideda nuo teisės į pašalpos gavimą atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 86 straipsnis).

11. Ginčai dėl pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nagrinėjami teisme.

______________

 

part_89d1adc20ae44c31b42d93447b719e15_end