LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMOS ŠVIETIMO PAGALBOS, SOCIALINĖS PARAMOS, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS IR JŲ TĖVAMS (GLOBĖJAMS) TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2011 m. lapkričio 4 d. Nr. V-2068/A1-467/V-946

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 7 straipsnio 5 dalimi ir 8 straipsnio 4 dalimi:

T v i r t i n a m e Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas

 

Sveikatos apsaugos ministras                                           Raimondas Šukys

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro, Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2011 m. lapkričio 4 d.

įsakymu Nr. V-2068/A1-467/V-946

 

KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMOS ŠVIETIMO PAGALBOS, SOCIALINĖS PARAMOS, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS IR JŲ TĖVAMS (GLOBĖJAMS) TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) teikimo tikslą, principus, organizavimą ir finansavimą.

2. Kompleksiškai teikiama pagalba – koordinuotas švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje.

3. Kompleksiškai teikiamos pagalbos tikslas – užtikrinti veiksmingą vaikų ugdymąsi pagal ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas ir padėti tėvams (globėjams) stiprinti tėvystės ir socialinius įgūdžius.

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2009, Nr. 145-6425) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMOS PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

 

5. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vaikų nuo gimimo iki privalomo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1509 (Žin., 2009, Nr. 138-6073), ir Aprašu, patvirtina Kompleksiškai teikiamos pagalbos savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarką (toliau – Tvarka), kurioje nustatomi konkretūs kompleksiškai teikiamos pagalbos teikėjai, nustatymo ir skyrimo procedūros, organizavimas ir finansavimas.

6. Kompleksiškai teikiamos pagalbos teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams ir jų tėvams (globėjams) koordinuoja ir apie jos teikimą savivaldybėje vietos bendruomenę informuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius arba kitas asmuo, įgaliotas atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas, vadovaudamasis Tvarka ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimo pagalbą, socialinę paramą ir sveikatos priežiūrą.

7. Tėvai (globėjai), pageidaujantys gauti kompleksiškai teikiamą pagalbą sau ir savo vaikams, teikia prašymą savivaldybės administracijai. Prie prašymo pridedama vaiko gimimo liudijimo kopija, prireikus sveikatos pažyma, ir, jei yra nustatyti specialieji vaiko ugdymosi poreikiai, – pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos išvada apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir rekomendacija dėl tolesnio vaiko ugdymosi ir švietimo pagalbos jam teikimo ir/ar kiti dokumentai, įrodantys socialinės paramos poreikį.

8. Savivaldybės administracija, gavusi vaiko tėvų (globėjų) prašymą dėl kompleksiškai teikiamos pagalbos skyrimo, kreipiasi į savivaldybės/seniūnijos socialinį darbuotoją dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo (jeigu toks poreikis nebuvo nustatytas) ir į pedagoginę psichologinę tarnybą ar švietimo pagalbos tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo (jeigu jie dar nebuvo nustatyti) ir per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos, surinkusi reikiamus dokumentus, kartu su prašymu juos teikia savivaldybės vaiko gerovės komisijai.

9. Savivaldybės vaiko gerovės komisijai nustačius vaikui privalomą ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą, tuo pačiu sprendimu nustatoma ir kompleksiškai teikiamos pagalbos skyrimo ir teikimo tvarka.

10. Savivaldybės/seniūnijos socialinis darbuotojas (toliau – socialinis darbuotojas), gavęs informaciją iš institucijų, įstaigų, organizacijų ar asmenų apie jam priskirtoje savivaldybės/seniūnijos teritorijoje gyvenančio vaiko galimai pažeistas teises, arba tuo atveju, jei vaikui arba vienam iš vaiko tėvų (globėjų) nustatytas neįgalumas, aplanko vaiko tėvus (globėjus) ir, įvertinęs esamą situaciją ir socialinių paslaugų šeimai poreikį, per 3 darbo dienas raštu informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ir Vaiko teisių apsaugos skyrių.

11. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, gavęs informaciją iš savivaldybės/seniūnijos socialinio darbuotojo arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos), raštu kreipiasi į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą ar švietimo pagalbos tarnybą dėl vaiko pedagoginio psichologinio įvertinimo ir/ar specialiojo ugdymosi ir reikiamos švietimo pagalbos skyrimo, surenka kitus kompleksiškai teikiamos pagalbos vaikui ir jo tėvams (globėjams) poreikį patvirtinančius dokumentus ir teikia juos savivaldybės vaiko gerovės komisijai.

12. Informaciją apie kompleksiškai teikiamos pagalbos poreikį tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui turi teisę pateikti ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba) tiesiogiai, t. y. be savivaldybės/seniūnijos socialinio darbuotojo pranešimo.

13. Savivaldybės vaiko gerovės komisija išnagrinėja gautus prašymus, kompleksiškai teikiamos pagalbos poreikį įrodančius dokumentus ir pagal Tvarkoje nustatytą formą teikia savivaldybės vykdomajai institucijai išvadą dėl kompleksiškai teikiamos pagalbos skyrimo.

14. Kompleksiškai teikiamą pagalbą organizuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, o ją teikia tarpinstitucinė komanda – įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų specialistų grupė, sutelkta ir veikianti savivaldybėje pagal Vaikų nuo gimimo iki privalomo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašą.

15. Tarpinstitucinė komanda, vadovaudamasi tarpinstitucinės komandos veiklos reglamente nustatyta tvarka, reguliariai analizuoja kompleksiškai teikiamos pagalbos veiksmingumą ir apie tai teikia informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui ir savivaldybės vaiko gerovės komisijai. Ši informacija panaudojama kompleksiškai teikiamai pagalbai tobulinti ir plėtoti.

16. Kompleksiškai teikiama pagalba teikiama laikantis šių principų:

16.1. bendradarbiavimo – vaikui ir jo tėvams (globėjams) kompleksiškai teikiama pagalba grindžiama visų šiame procese dalyvaujančių juridinių ir fizinių asmenų bendradarbiavimu, tarpusavio sutarimu ir pagalba;

16.2. individualizavimo – priimant su vaikais ir jų tėvais (globėjais) susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaikų brandą, jų psichikos ir fizines savybes, šeimų poreikius;

16.3. vaiko interesų ir gerovės pirmumo – imantis bet kokių veiksmų, svarbiausia – vaikų interesai. Vaikams, jų tėvams (globėjams) kompleksiškai teikiama pagalba turi būti tik tokia, kokios reikia jų gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų priemonių;

16.4. lygybės ir nediskriminavimo – visiems vaikams garantuojamos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 „Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2010, Nr. 67-3350), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807) įtvirtintos teisės;

16.5. konfidencialumo, skaidrumo, nešališkumo priimant sprendimus ir organizuojant kompleksiškai teikiamą pagalbą;

16.6. kompleksiškai teikiamos pagalbos prieinamumo – ji teikiama vaikui ir jo tėvams (globėjams) kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.

17. Kompleksiškai teikiamos pagalbos teikėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2225), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, kitais teisės aktais ir Aprašu.

 

III. KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMOS PAGALBOS FINANSAVIMAS

 

18. Kompleksiškai teikiama pagalba gali būti finansuojama iš valstybės, savivaldybių biudžetų, vaiko tėvų (globėjų), rėmėjų ir kitų lėšų.

 

_________________