LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNO AR VIDAUS REIKALŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS KURSANTO SVEIKATOS SUTRIKDYMO SUNKUMO LAIPSNIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ IR VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ AR VIDAUS REIKALŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ KURSANTŲ SUNKIŲ, APYSUNKIŲ IR LENGVŲ SUŽEIDIMŲ, TRAUMŲ BEI KITŲ SVEIKATOS SUTRIKDYMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2004 m. rugsėjo 2 d. Nr. 1130

Vilnius

Vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles (pridedama);

1.2. vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą (pridedama).

2. Pakeisti Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (Žin., 1992, Nr. 8-212; 2002, Nr. 124-5662), ir išdėstyti 17 punkto septintąją pastraipą taip:

„Sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, nustato atitinkamai pagal veiklos sritį Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Vidaus reikalų ministerijos, Karinė medicinos ekspertizės ar kita) arba Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta instrukcija.“.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ (Žin., 1991, Nr. 14-377);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 16 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinių garantijų teikimo klausimais dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1992, Nr. 7-204);

3.3. Laikinai sustabdomų Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų darbo užmokesčio klausimais sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 20, 3 punktą.

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 510 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 127 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-654);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 163 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 11-294);

3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 231 „Dėl Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 15-396);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 38-935);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 9-184);

3.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 200 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 21-593);

3.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 788 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 56-1663);

3.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 717 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su materialinių pašalpų mokėjimu, dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 52-1839) 1 punktą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                            VIRGILIJUS BULOVAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu

Nr. 1130

VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNO AR VIDAUS REIKALŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS KURSANTO SVEIKATOS SUTRIKDYMO SUNKUMO LAIPSNIO NUSTATYMO TAISYKLĖS

1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau vadinama – pareigūnas) ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto (toliau vadinama – kursantas) sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

2. Gali būti nustatomas šių trijų laipsnių pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumas: sunkaus, apysunkio ir lengvo.

3. Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. Pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu.

5. Pareigūną ar kursantą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar Vidaus reikalų ministerija (toliau vadinama – įstaiga).

6. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją siunčiama: pareigūnas – po to, kai jam užbaigiamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, kursantas – po to, kai užbaigiama pateisinanti neatvykimą į profesinio mokymo įstaigą pažyma (toliau vadinama – pažyma) dėl šio sveikatos sutrikdymo, bet ne vėliau kaip po 120 dienų nuo laikinojo nedarbingumo pažymėjimo pareigūnui ar pažymos kursantui išdavimo. Jeigu dėl sveikatos sutrikdymo laikinojo nedarbingumo pažymėjimas arba pažyma neišduodama, į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją pareigūnas ar kursantas siunčiamas nedelsiant.

7. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus.

8. Įvykio tarnyboje tyrimo ir kitus dokumentus Centrinei medicinos ekspertizės komisijai pateikia pareigūną ar kursantą siunčianti įstaiga. Medicininius dokumentus komisija gauna iš pareigūno ar kursanto ir (ar) jo nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

9. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato naudodamasi Lietuvos Respublikoje nustatytąja tvarka aprobuotomis, licencijuotomis ir (ar) sertifikuotomis asmens sveikatos priežiūros, psichologinės diagnostikos technologijomis, laikydamasi sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumo ir tinkamumo reikalavimų.

10. Centrinė medicinos ekspertizės komisija:

10.1. nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno ar kursanto sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys;

10.2. nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra;

10.3. įvertina po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno sveikatos būklės tinkamumą tolesnei tarnybai, o kursanto – profesiniam rengimui.

11. Centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikia išvadas pagal šių Taisyklių 10.1–10.3 punktus pareigūną ar kursantą pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu

Nr. 1130

VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ AR VIDAUS REIKALŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ KURSANTŲ SUNKŪS, APYSUNKIAI IR LENGVI SUŽEIDIMAI, TRAUMOS BEI KITI SVEIKATOS SUTRIKDYMAI

1. Sunkiems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami:

1.1. kiauriniai kaukolės sužeidimai, tarp jų ir be galvos smegenų pažeidimo, kaukolės skliauto ir pamato atvirieji ir uždarieji lūžiai;

1.2. vidutinio ir sunkaus laipsnio galvos smegenų sumušimas (kai suspaudžiamos ir nesuspaudžiamos galvos smegenys), sunkus galvos smegenų sukrėtimas;

1.3. kraujo išsiliejimas: virš kietojo smegenų dangalo, po kietuoju smegenų dangalu ar (ir) po voratinkliniu smegenų dangalu;

1.4. kaklo slankstelio lūžis;

1.5. atvirieji ir uždarieji stuburo sužeidimai, traumos, kai kartu pažeidžiamos nugaros smegenys arba nervų šaknelės;

1.6. nugaros smegenų sužalojimas;

1.7. ryklės, gerklų, trachėjos, stemplės kiauriniai sužalojimai;

1.8. gerklų ir trachėjos lūžiai (su gleivinės plyšimu), sukėlę kvėpavimo sutrikimą;

1.9. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, sukėlusi objektyviais duomenimis patvirtintą smegenų kraujotakos sutrikdymą;

1.10. kiauriniai krūtinės ląstos, pilvo ertmės sužalojimai (taip pat tuo atveju, kai nepažeisti vidaus organai);

1.11. atvirieji inkstų, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, priešinės liaukos, tiesiosios žarnos viršutinės ar vidurinės dalies sužalojimai;

1.12. uždarieji krūtinės ląstos ar pilvo organų sužalojimai, nustatyti operacijos metu;

1.13. ilgųjų vamzdinių kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio, blauzdikaulio, abiejų dilbio kaulų) lūžiai;

1.14. trauminis rankos ar kojos, vienos rankos visų pirštų amputavimas;

1.15. dubens kaulų lūžiai, pažeidę dubens žiedo vientisumą;

1.16. aortos, viršutinės ar apatinės tuščiosios venos, bendrosios, vidinės ir išorinės miego arterijų, poraktikaulinės, pažasties, žasto, klubo, šlaunies ir pakinklio arterijų arba atitinkamų venų sužalojimas;

1.17. sužalojimai, sukėlę sunkų šoką, sunkų kolapsą, riebalinę ar oro emboliją arba ūmų inkstų nepakankamumą;

1.18. terminiai III ir IV laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 15 procentų kūno paviršiaus, III laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 20 procentų kūno paviršiaus, II laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 30 procentų kūno paviršiaus, taip pat kvėpavimo takų nudegimai, sukėlę gleivinės ir balso stygų pabrinkimą;

1.19. III ir IV laipsnių nušalimai, sutrikdę organų funkcijas;

1.20. cheminiai nudegimai, sukėlę gyvybei pavojingą organizmo apnuodijimą;

1.21. elektros trauma, dėl kurios netenkama sąmonės arba sutrinka kvėpavimo ir širdies veikla;

1.22. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga;

1.23. susirgimas sunkia nepagydoma liga – žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, juodlige, stablige, pasiutlige, hemoragine karštine (Ebolo, Marburgo, Laso), dujine gangrena, spongiformine encefalopatija, maru, cholera, raupais, geltonąja karštine;

1.24. vienos akies ar abiejų akių visiškas aklumas arba stabilus regėjimo pablogėjimas, kai nematoma pirštų iš dviejų metrų ir mažesnio atstumo (regėjimo aštrumas 0,04 ir mažesnis);

1.25. kalbos netekimas, kai nesugebama reikšti minčių kitiems suprantamais žodžiais;

1.26. klausos organų veiklos sutrikdymas, sukėlęs abiejų ausų visišką kurtumą, labai ryškių vestibulinių sutrikimų;

1.27. išorinių priežasčių poveikio sukeltas lytinės veiklos (sugebėjimo lytiškai santykiauti, apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti) sutrikdymas;

1.28. normalaus nėštumo nutrūkimas (neatsižvelgiant į jo trukmę);

1.29. išorinių priežasčių poveikio padariniai (sunkus suluošinimas, nepataisomas kūno, veido subjaurojimas), pavojingos ir ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, sukėlusios didelių anatominių pakitimų ar negrįžtamų funkcinių sutrikimų, kurie lėmė tarnybinį kaitumą arba netinkamumą vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės.

2. Apysunkiams sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami:

2.1. sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų, kurie lėmė 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą arba tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės:

2.1.1. galvos smegenų sumušimas, kita galvos smegenų trauma;

2.1.2. abiejų ausų kaušelių didesnės dalies netekimas;

2.1.3. atvirieji ir uždarieji žandikaulių lūžiai;

2.1.4. dalies liežuvio netekimas, sunkinantis kalbą ir rijimą;

2.1.5. trijų ir daugiau dantų netekimas;

2.1.6. trijų ir daugiau šonkaulių lūžiai;

2.1.7. komplikuoti kaulų išnirimai;

2.1.8. stuburkaulio krūtinės ar juosmens slankstelio kūno lūžiai;

2.1.9. kryžkaulio, uodegikaulio lūžiai;

2.1.10. vienos kojos visų pirštų, plaštakos I arba II piršto, III ir IV piršto arba kelių galūnių pavienių pirštų amputavimas;

2.1.11. vieno raktikaulio, vieno iš dilbio kaulų, šeivikaulio atvirieji izoliuoti lūžiai;

2.1.12. peties-raktikaulio, krūtinkaulio-raktikaulio sąvaržos vientisumo pažeidimas;

2.1.13. sąnarių (peties, alkūnės, klubo, kelio, čiurnos) raiščių nutrūkimai;

2.1.14. terminiai III laipsnio nudegimai, kai pažeista nuo 10 iki 15 procentų kūno paviršiaus, II ir III laipsnių nudegimai, kai pažeista nuo 10 iki 20 procentų kūno paviršiaus, II laipsnio nudegimai, kai pažeista nuo 20 iki 30 procentų kūno paviršiaus, taip pat vidutiniški nekomplikuoti kvėpavimo takų nudegimai;

2.1.15. III laipsnio nušalimai;

2.2. sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų, kurie lėmė tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės:

2.2.1. stabilus regėjimo sumažėjimas iki 0,08–0,09 (be korekcijos);

2.2.2. stabilus III laipsnio klausos susilpnėjimas;

2.2.3. netaisyklingas sukandimas po žandikaulio lūžių, vidutiniškai trikdantis kramtymo funkciją;

2.2.4. įprastiniai apatinio žandikaulio išnirimai;

2.2.5. įprastiniai žastikaulio išnirimai;

2.2.6. peties sąnario kontraktūra, kai vidutiniškai sutrikdoma judesių apimtis;

2.2.7. alkūnės, riešo, klubo, kelio, čiurnos sąnarių kontraktūra funkciškai patogioje padėtyje, plaštakos I arba II piršto, III ir IV piršto kontraktūra;

2.2.8. audinių randai po traumų, ne mažesni kaip 2–3 procentai kūno paviršiaus, nedaug ar vidutiniškai apribojantys judesius, apsunkinantys drabužių dėvėjimą, avalynės avėjimą;

2.3. išorinių priežasčių poveikio padariniai (vidutiniškas suluošinimas), sukėlę negrįžtamų anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų, 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą arba tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą, arba tarnybinį kaitumą dėl sveikatos būklės;

2.4. užsikrėtimas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), B ar (ir) C hepatito virusu, kurio pasekmė – sukėlėjo nešiojimas, susirgimas virusiniu B ar (ir) C hepatitu, pasiutlige, erkiniu virusiniu encefalitu, juodlige, stablige, dujine gangrena, Laimo liga, maliarija, maru, cholera, raupais, hemoragine karštine (Ebolo, Marburgo, Laso), geltonąja karštine, kuris lėmė laikinąjį nedarbingumą ir (ar) tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės.

3. Lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą:

3.1. uždaroji kaukolės trauma, sukėlusi galvos smegenų sukrėtimą, uždaroji stuburo smegenų trauma;

3.2. nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės;

3.3. sąnarių raiščių įtrūkimas;

3.4. nekomplikuoti kaulų išnirimai;

3.5. vieno iš trijų pirštų (III, IV arba V) amputavimas dėl traumos, IV ar V plaštakos piršto kontraktūra, vienos galūnės pavienių pirštų amputavimas;

3.6. uždarieji pavienių dubens kaulų (klubikaulio skiauterės ar sparno, vieno sėdynkaulio arba vieno gaktikaulio) lūžiai, nesuardantys dubens žiedo vientisumo, nepažeidę vidaus organų, stambiųjų kraujagyslių ir nervų;

3.7. pėdos, plaštakos kaulų, vieno šonkaulio ar dviejų šonkaulių, vieno raktikaulio, vieno dilbio kaulo, šeivikaulio izoliuoti uždarieji lūžiai, kurie po gydymo gerai suauga;

3.8. terminiai II ir III laipsnių nudegimai, kai pažeista iki 10 procentų kūno paviršiaus, II laipsnio nudegimai, kai pažeista iki 20 procentų kūno paviršiaus, I laipsnio nudegimai, kai pažeista 40 procentų ir daugiau kūno paviršiaus, taip pat nedideli kvėpavimo takų nudegimai;

3.9. II laipsnio nušalimai;

3.10. akies ragenos, junginės svetimkūniai, nekiaurinės akies traumos, laikinai sutrikdę regėjimą, I laipsnio akies nudegimai;

3.11. veido minkštųjų audinių traumos ir sužeidimai, jeigu yra dantų lūžių, 1–2 dantų netekimas, nosies kaulų uždarieji lūžiai, dalinis nosies sparnelio atplėšimas, dalinis ausies kriauklės atplėšimas.

______________