Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 m. spalio 31 d. NUTARIMO Nr. 1090 „DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMO ŽUVUSIU ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ARBA MIRUSIU DĖL PRIEŽASČIŲ, SUSIJUSIŲ SU TARNYBINIŲ PAREIGŲ ATLIKIMU, TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. liepos 18 d. Nr. 927
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 44-2140), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1090 „Dėl Valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 118-4488) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMO ŽUVUSIU ar sužalotu ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ir KOMPENSACIJŲ dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1090
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 927 redakcija)
VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMO ŽUVUSIU ar sužalotu ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ir KOMPENSACIJŲ dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu ar sužalotu atliekant tarnybines pareigas ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja valstybės tarnautojo pripažinimą žuvusiu arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu (toliau – žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu), sužalotu arba susirgusiu sunkia liga atliekant tarnybines pareigas dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto (toliau – sužalotas arba susirgęs sunkia liga) ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties, mirties, sužalojimo arba susirgimo sunkia liga išmokėjimą.
II. VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kompensacijos dėl valstybės tarnautojo žūties išmokėjimas
2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, gavęs informacijos apie tai, kad valstybės tarnautojas galėjo žūti atlikdamas tarnybines pareigas ar mirti dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo paveda valstybės tarnautojui, kompetentingam nustatyti visas įvykio, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties ar mirties priežastis (toliau – įvykis), aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti. Į komisijos sudėtį įeina valstybės tarnautojai, kompetentingi nustatyti visas įvykio aplinkybes.
3. Tarnybinio patikrinimo tikslas – nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp įvykio ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 43 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali būti pripažintas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu.
4. Tarnybinį patikrinimą atliekantis valstybės tarnautojas ar komisija turi atlikti šį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą.
5. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja aplinkybių, neleidžiančių tarnybinio patikrinimo baigti per Taisyklių 4 punkte nustatytą terminą, tarnybinio patikrinimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek trunka nurodytos aplinkybės. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas priima sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, gavęs tarnybinį patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo ar komisijos motyvuotą tarnybinį pranešimą dėl šio termino pratęsimo.
6. Jeigu dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas gali būti sustabdytas iki prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, gavęs tarnybinį patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo ar komisijos motyvuotą tarnybinį pranešimą dėl šio patikrinimo sustabdymo. Tokiu atveju tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas toliau skaičiuojamas nuo prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
7. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma:
7.1. tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindas, tarnybinį patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo ar komisijos narių pareigos, vardas (-ai), pavardė (-ės);
7.5. ar nustatytas priežastinis ryšys tarp įvykio, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties ar mirties priežastis, ir jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo;
7.6. ar nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali būti pripažintas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu;
8. Tarnybinio patikrinimo išvadoje gali būti pateikta tarnybinį patikrinimą atliekančio komisijos nario, nesutinkančio su komisijos siūlymu, atskira motyvuota nuomonė.
10. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima atitinkamu teisės aktu įformintą motyvuotą sprendimą (o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, toks sprendimas priimamas artimiausiame posėdyje):
10.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu;
11. Taisyklių 10 punkte nurodyto sprendimo kopija per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiama valstybės tarnautojo šeimos nariams, turintiems teisę į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nurodytą kompensaciją.
12. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams išmokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos.
13. Prašymą išmokėti kompensaciją valstybės tarnautojo žūties arba mirties atveju (toliau – žūties kompensacija) valstybės ar savivaldybės institucijai gali pateikti asmenys, turintys teisę gauti šią kompensaciją, ar jų atstovai. Prašyme turi būti nurodyta:
14. Prie prašymo turi būti pridėta:
15. Taisyklių 13 ir 14 punktuose nurodyti dokumentai pateikiami asmeniškai arba siunčiami registruotu laišku. Jeigu Taisyklių 14 punkte nurodyti dokumentai pateikiami asmeniškai, darbuotojas, atsakingas už dokumentų priėmimą, susipažįsta su dokumentų originalais, juos nukopijuoja ir pasilieka kopijas, o originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui. Jeigu dokumentai siunčiami registruotu laišku, vietoj dokumentų, nurodytų Taisyklių 14 punkte, pridedamos šių dokumentų notaro patvirtintos kopijos.
III. VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMas SUŽALOTU ARBA SUSIRGUSIU SUNKIA LIGA ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ir SUŽALOJIMO kompensacijos išmokėjimas
16. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, išmokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nurodyta kompensacija (toliau – sužalojimo kompensacija).
17. Prašymą išmokėti sužalojimo kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucijai pateikia pats valstybės tarnautojas ar jo atstovas. Prašyme turi būti nurodyta Taisyklių 13.1, 13.2 ir 13.4 punktuose nurodyta informacija. Prie prašymo turi būti pridėta:
17.2. kompetentingos institucijos išduotas darbingumo lygį ar sveikatos sutrikimo laipsnį patvirtinantis dokumentas;
18. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui, gavus valstybės tarnautojo, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, prašymą išmokėti sužalojimo kompensaciją, valstybės tarnautojo pripažinimui sužalotu arba susirgusiu sunkia liga taikoma Taisyklių II skyriuje nustatyta procedūra.
19. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, šiam valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sužalojimo kompensacija:
19.1. Jeigu valstybės tarnautojas dėl sužalojimo arba sunkios ligos tapo neįgaliuoju, jam išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sužalojimo kompensacija:
19.1.1. jeigu nustatomas 0–25 procentų darbingumo lygis, – 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
19.1.2. jeigu nustatomas 30–70 procentų darbingumo lygis, – 35–45 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
19.2. Jeigu valstybės tarnautojas buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, bet netapo neįgaliuoju, jam išmokama vienkartinė nuo 30 iki 45 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sužalojimo kompensacija:
19.3. Sprendimas dėl išmokos dydžio priimamas vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Pagal šias aplinkybes kompensacijos dydis individualizuojamas ir gali skirtis nuo 19.1.1–19.1.3, 19.2.1 ir 19.2.2 punktuose nurodytų dydžių, tačiau visais atvejais negali būti mažesnis nei 30 ir didesnis nei 50 mėnesių valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio.
IV. Baigiamosios nuostatos
20. Žūties ir sužalojimo kompensacijos mokamos iš valstybės ar savivaldybės institucijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.