LIETUVOS RESPUBLIKOS
PENSIJŲ FONDŲ ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 STRAIPSNIU
Į S T A T Y M A S
2001 m. kovo 1 d. Nr. IX-195
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 55-1765)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1 ir 6 dalių, 9 dalies 6 punkto ir 22 dalies pakeitimas bei straipsnio papildymas 23 dalimi
1. Iš 2 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius „į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Pensijų fondo veikla – finansinė-ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas, investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį bei šiame įstatyme ir pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas.“
2. 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „kurioje dalyvio vardu kaupiamos pensijos įmokos ir jam priskaičiuotos investicijų pajamos“ įrašyti žodžius „į kurią dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų programos apskaitos vienetai“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) investuota ne daugiau kaip 10 procentų turto į vieno emitento išleistus vertybinius popierius, o investicijų, kai investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų turto į vieno emitento išleistus vertybinius popierius, bendra suma sudaro ne daugiau kaip 40 procentų bendros turto vertės.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 3 dalį, pakeisti 4 dalį, pripažinti netekusiomis galios 5 ir 7 dalis, iš 9 dalies išbraukti žodžius „suderintą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, buvusias 4, 6, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Pensijų fondo steigimas
3. Be Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų įstatams, pensijų fondo įstatuose turi būti nurodyta:
5. Pensijų fondas, gavęs Vertybinių popierių komisijos sutikimą, gali steigti savo filialus pensijų fondo įstatuose nustatyta tvarka.
3 straipsnis. 5 straipsnio 1, 3, 6, 7, 9, 10 ir 12 dalių pakeitimas
5 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „įsteigtam pensijų fondui“ įrašyti žodį „įsteigtai“, pakeisti ir papildyti 3 dalies 3 punktą, 4 punkte vietoj žodžių „bendrovės akcininkai“ įrašyti žodį „bendrovė“, iš 10 punkto išbraukti žodžius „suderinta (suderintos) su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastarosios nustatyta tvarka“, 6 dalies 2 punkte po žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „arba kitų teisės aktų“, pripažinti netekusiu galios 4 punktą, buvusius 5, 6 bei 7 punktus laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 punktais, papildyti 6 dalį nauju 7 punktu, 7 dalies 4 punkte vietoj žodžių „Vertybinių popierių komisijos“ įrašyti žodžius „teisės aktuose“, pakeisti 5 punktą, 9 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „pensijų fondo (valdymo įmonės) vadovai“ įrašyti žodžius „pensijų fondo valdymo organai (išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą) ir valdymo įmonė“, pakeisti 10 dalies 7 punktą, pakeisti 12 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Leidimas pensijų fondo veiklai
1. Be Vertybinių popierių komisijos išduoto leidimo verstis pensijų fondo veikla draudžiama. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtai ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla.
2. Leidimui verstis pensijų fondo veikla gauti bendrovė pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyta:
3. Prie paraiškos leidimui gauti turi būti pridėta:
1) steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, pensijų fondo vardo registravimo liudijimas);
3) paskutiniųjų ir einamųjų metų finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus išvadomis (jeigu pensijų fondo veikla ketina verstis veikianti bendrovė);
6) duomenys apie bendrovės akcijų savininkus, nurodant jų vardus, pavardes, pavadinimą (jei savininkas yra juridinis asmuo), adresą, kapitalo dalį bei duomenis apie šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei turimą kitų įmonių kapitalo ir balsų dalį. Jei bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami duomenys apie jį kontroliuojančius asmenis;
8) duomenys apie pasirinktą valdymo įmonę (jei pensijų fondas perduoda jai investicijų portfelio valdymą);
4. Pažyma ir dokumentai, įrodantys steigiamo pensijų fondo akcijų apmokėjimą, pateikiami Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki svarstymo dėl leidimo verstis pensijų fondo veikla išdavimo.
5. Sprendimą dėl leidimo išdavimo Vertybinių popierių komisija turi priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, tai 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.
6. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti leidimą pensijų fondo veiklai, jeigu:
2) leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba kitų teisės aktų reikalavimų;
4) ne visos pensijų fondo akcijos yra apmokėtos arba steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų;
5) pensijų fondo steigėjai (jei steigėjas yra juridinis asmuo, šio asmens vadovai ir kontroliuojantys asmenys) ar akcininkai, turintys ne mažiau kaip 10 procentų pensijų fondo akcijų, nėra nepriekaištingos reputacijos (yra įrodymų, kad jie nesąžiningi ar dažnai pažeidžia finansinę drausmę, turi nuobaudų dėl nusižengimų naudojantis tarnybine padėtimi, administracinių nuobaudų už teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, teisės pažeidimus finansų ar valstybinio turto privatizavimo srityje, už vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, yra teisti už tyčinius nusikaltimus);
6) bendrovės, kuri ketina verstis pensijų fondo veikla, nuosavas ir (ar) įstatinis kapitalas neatitinka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
7. Vertybinių popierių komisija gali apriboti pensijų fondo veiklą, jeigu:
1) nustatyti pažeidimai gali turėti neigiamos įtakos pensijų fondo finansinei būklei, pensijų programų dalyvių interesams;
2) pensijų fondas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko pensijų programų dalyvių ir įmokų mokėtojų registrą, finansinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas;
3) pensijų fondas pasirašo pensijų sutartis, atidaro pensijų sąskaitas ir (ar) pradeda kaupti pensijų įmokas pagal pensijų programą, kuri nėra užregistruota Vertybinių popierių komisijoje;
4) pensijų fondo ar valdymo įmonės, kuriai perduotas valdyti pensijų turtas, nuosavas ir (ar) įstatinis kapitalas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
8. Vertybinių popierių komisija dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų priežasčių gali apriboti pensijų fondo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Per šį laiką Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl pensijų fondo veiklos apribojimų panaikinimo ar leidimo atšaukimo. Nutarime dėl veiklos apribojimo turi būti nurodytos apribojimo priežastys ir terminai, per kuriuos pažeidimai turi būti pašalinti.
9. Pensijų fondo veiklos apribojimo laikotarpiui Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti administratorių šio fondo veiklai prižiūrėti. Administratoriaus teises ir pareigas nustato Vertybinių popierių komisija. Paskyrus administratorių, pensijų fondo valdymo organai (išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą) ir valdymo įmonė turi gauti jo sutikimą dėl kiekvieno su fondo veikla susijusio sprendimo, nurodyto Vertybinių popierių komisijos nutarime dėl veiklos apribojimo.
10. Vertybinių popierių komisija privalo atšaukti išduotą leidimą pensijų fondo veiklai, jei pensijų fondas yra likviduojamas. Ji taip pat gali atšaukti leidimą, jei yra bent viena iš šių priežasčių – kai pensijų fondas:
2) leidimą gavo pateikęs žinomai klaidingą ar melagingą informaciją, suklastotus dokumentus arba nuslėpęs faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduodamas;
4) neužtikrina jam patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti įsipareigojimų pensijų programos dalyviams;
11. Prieš priimdama sprendimą apriboti pensijų fondo veiklą ar atšaukti leidimo pensijų fondo veiklai galiojimą, Vertybinių popierių komisija turi informuoti pensijų fondą ir sudaryti sąlygas jam pasiaiškinti.
12. Pensijų fondas turi teisę samdyti auditorių fondo veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 10 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus leidimo pensijų fondo veiklai atšaukimo pagrindus. Auditoriaus išvada Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikta jos nustatytais terminais. Klausimas dėl leidimo pensijų fondo veiklai atšaukimo gali būti svarstomas be audito išvadų, jei pensijų fondas per nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti auditą.“
4 straipsnis. 6 straipsnio 1 ir 2 dalių pripažinimas netekusiomis galios
6 straipsnio 1 ir 2 dalis pripažinti netekusiomis galios, buvusias 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 1 ir 2 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pensijų fondo veiklos ypatumai
1. Pensijų fondas negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tą, kuri susijusi su pensijų fondo veikla.
2. Pensijų fondui draudžiama:
2) imti paskolas, išskyrus trumpalaikes (iki 1 metų) likvidumui palaikyti, kurių dydis negali viršyti 10 procentų pensijų fondo nuosavo kapitalo dydžio;
3) įkeisti turimus vertybinius popierius ar kitą turtą, išskyrus šios dalies 2 punkte numatytą išimtį, kai trumpalaikės paskolos grąžinimas užtikrinamas pensijų fondui priklausančių vertybinių popierių ar kito turto įkeitimu;
4) įsigyti ir turėti vertybinių popierių ar kito turto, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui keliami reikalavimai, išskyrus naujai steigiamą pensijų fondą, kuris 6 mėnesius nuo leidimo pensijų fondo veiklai gavimo dienos gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;
5) dalyvauti organizacijose, kurių narių turtinė atsakomybė už organizacijos prievoles yra neribota;
5 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas
6 straipsnis. 8 straipsnio 1, 3 ir 7 dalių pakeitimas
1. 8 straipsnio 1 dalį papildyti antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
2. 8 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „Vertybinių popierių komisija“ įrašyti žodį „ir“, išbraukti žodžius „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Reorganizavimo projekte pensijų fondas, be kitos Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos, privalo nurodyti pensijų programų ir jų dalyvių skaičių, duomenis apie perduodamas-priimamas pensijų programas ir jų turtą, fondo nuosavą turtą, valdymo įmonę, depozitoriumą, pensijų fondo prievolių perdavimo-priėmimo sąlygas ir terminus, turtines ir neturtines pensijų programų dalyvių teises po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminus. Reorganizavimo projektui turi pritarti reorganizuojamo pensijų fondo visuotinis akcininkų susirinkimas ir Vertybinių popierių komisija.“
3. 8 straipsnio 7 dalyje po žodžio „gali“ įrašyti žodžius „Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Gavęs Vertybinių popierių komisijos sutikimą, reorganizuojamas pensijų fondas gali Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka be pensijų programos dalyvio sutikimo pensijų programą (programas) ir atitinkamas pensijų sutartis perkelti į kitą pensijų fondą, jeigu priimantis pensijų programą pensijų fondas nekeičia šių sutarčių sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyviams.“
7 straipsnis. 9 straipsnio 2, 3, 6 ir 7 dalių pakeitimas
1. Iš 9 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos išbraukti žodžius „gali būti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pensijų fondas gali būti likviduojamas tik tuo atveju, jeigu jis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perdavė visą pensijų programų turtą ir visas pensijų sutartis kitam pensijų fondui arba jeigu Vertybinių popierių komisijos leidimu ir jos nustatyta tvarka nutraukė visas pensijų programas dėl ketinimo likviduoti pensijų fondą. Pensijų fondas be pensijų programų dalyvių sutikimo gali perduoti pensijų programas ir pensijų sutartis kitam pensijų fondui, jeigu pensijų programas ir pensijų sutartis perimantis pensijų fondas neblogina pensijų programų sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programų dalyviams.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apie likvidavimą kiekvienas pensijų fondas privalo paskelbti Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Informacija apie pensijų fondo likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam pensijų fondo akcininkui, pensijų programos dalyviui, pensijų įmokų mokėtojui, Vertybinių popierių komisijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vertybinių popierių komisija, priėmusi sprendimą dėl pritarimo likviduoti pensijų fondą arba sprendimą likviduoti pensijų fondą, raštu praneša tą sprendimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.“
4. 9 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „likvidatorius“ įrašyti žodžius „Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Kai pensijų fondas likviduojamas Vertybinių popierių komisijos sprendimu, likvidatorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka organizuoja pensijų programų turto ir šių programų dalyvių pensijų sutarčių perdavimą kitam pensijų fondui. Turtas, likęs po to, kai kitam pensijų fondui (fondams) buvo perduoti visi likviduojamo fondo įsipareigojimai pagal pensijų programas, turi būti parduodamas per vertybinių popierių biržą ar aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles ir atsiskaičius su kreditoriais gali būti dalijamas likviduojamo pensijų fondo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.“
8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pensijų fondo bankroto procedūra
1. Pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjimo teismo tvarka ir likvidavimo dėl bankroto procedūra vykdoma remiantis Įmonių bankroto įstatymu, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
2. Pensijų fondo bankroto procesas vykdomas tik teismo tvarka. Pensijų fondo bankroto bylą teismas iškelia pagal Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl šio fondo nemokumo.
3. Pensijų fondo bankroto bylos nagrinėjimo metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka sudarytas komitetas, į kurio sudėtį įeina pensijų programų dalyvių atstovai, kiti kreditoriai ir Vertybinių popierių komisijos atstovai.
4. Nuo pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo dienos sustabdomos visos pensijų fondo operacijos, išskyrus būtinas administratoriaus veiklai užtikrinti bei numatytas šio straipsnio 5 dalyje, ir visi pensijų įmokų mokėjimai į pensijų sąskaitas bei išmokos iš šių sąskaitų. Išlaidų, reikalingų administratoriaus veiklai užtikrinti, sąmatą tvirtina bei keičia teismas administratoriaus teikimu.
5. Bankrutuojančio pensijų fondo administratorių skiria teismas Vertybinių popierių komisijos teikimu. Teismo paskirtas administratorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka organizuoja pensijų programų (kartu su pensijų programų turtu, pensijų sutartimis ir pensijų sąskaitomis) perdavimą kitam (kitiems) pensijų fondui (fondams). Administratorius turi teisę be pensijų programos dalyvių sutikimo perduoti pensijų programos turtą ir įsipareigojimus pagal pensijų sutartis bei pensijų programą kitam pensijų fondui, jeigu priimantis pensijų programą pensijų fondas neblogina pensijų programos sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyviams. Šiuo atveju, jeigu pensijų programos dalyvis per 6 mėnesius nuo jo perkėlimo į kito pensijų fondo pensijų programą pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, tai šis pensijų programos dalyvis į kitą pensijų programą turi būti perkeliamas nemokamai.
6. Teismui priėmus nutartį likviduoti pensijų fondą, pensijų programos, kurios nebuvo perkeltos į kitą pensijų fondą iki nutarties dėl likvidavimo priėmimo, teismo nutartimi skelbiamos nutrauktomis. Pensijų programos dalyvių reikalavimai tokiu atveju tenkinami šio straipsnio ir šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka.
7. Administratorius per teismo nustatytą laikotarpį sudaro pensijų programų dalyvių ir kitų pensijų fondo kreditorių sąrašus bei nustato jų reikalavimų mastą pagal sprendimo likviduoti fondą priėmimo dienos būklę. Duomenis apie pensijų programų dalyvių reikalavimus tvirtina šio straipsnio 3 dalyje nurodytas komitetas.
8. Pensijų programų dalyvių reikalavimai pensijų fondui (kai pensijų fondas pasisavina, iššvaisto pensijų turtą ar su šiuo turtu padaro kitas baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas veikas, ir dėl to pensijų turto negalima grąžinti pensijų programų dalyviams) turi būti patenkinti iš pensijų fondo nuosavo turto prieš pradedant tenkinti kitų pensijų fondo kreditorių (ne pensijų programų dalyvių) reikalavimus, bet po to, kai atlyginta įkaito turėtojui šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
9. Įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą pensijų fondo nuosavą turtą. Šių lėšų likutis skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti šio straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse nustatyta tvarka.
10. Pensijų fondo kreditorių, išskyrus pensijų programų dalyvius, reikalavimai tenkinami tokia tvarka:
1) pirmąja eile tenkinami pensijų fondo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą ar kitokį pakenkimą sveikatai arba gyvybės atėmimą;
2) antrąja eile tenkinami reikalavimai, kuriems pareikšti pagrindas atsirado po sprendimo (nutarties) likviduoti fondą paskelbimo dienos;
11. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai yra visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiškai patenkinti visus vienos eilės reikalavimus, šie reikalavimai tenkinami proporcingai kiekvienam kreditoriui priklausančiai sumai.
9 straipsnis. 15 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalių pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį, papildyti ją antru sakiniu, pakeisti 3 dalį, iš 4 dalies išbraukti žodžius „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir“, pakeisti 6 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Pensijų programa
2. Pensijų programą (programas) tvirtina ir ją (jas) keičia pensijų fondo valdyba (stebėtojų taryba, jei valdyba nesudaroma) bei registruoja Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl pensijų programos ir jos pakeitimų registravimo tik iš anksto gavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl pensijų programos (jos pakeitimų) tos ministerijos nustatyta tvarka.
3. Pensijų programoje turi būti nurodyta:
3) įstojimo į pensijų programą, išstojimo iš jos ir kitokio dalyvavimo pensijų programoje pasibaigimo sąlygos ir tvarka;
8) pensijų išmokų mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės (iš jų – galimybė gauti pensijų išmoką derinant pensijų programoje numatytus mokėjimo būdus) bei pensijų išmokų mokėjimo tvarka (jei nuperkamas anuitetas – anuiteto įsigijimo tvarka); pensinis amžius teisei į papildomą pensiją įgyti;
9) pensijų įmokų ir į kitą pensijų programą pervedamų pensijų programos dalyviui priklausančių piniginių lėšų (kai dalyvis pereina į kitą pensijų programą) konvertavimo į apskaitos vienetus tvarka, taip pat apskaitos vienetų konvertavimo į pinigus ir pinigų išmokėjimo teisę juos gauti turintiems asmenims taisyklės;
10) pensijų programos investicijų strategija (pensijų programos turto investavimo tvarka ir sritys, rizikos valdymo principai bei būdai);
11) pensijų sąskaitų pensijų fonde atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei apskaitos vienetų tose sąskaitose apskaitos tvarka;
12) atsiskaitymo su pensijų fondu iš pensijų programos turto už pensijų fondo veiklą šaltiniai ir tvarka;
13) ataskaitų apie pensijų fondo veiklą ir pensijų sąskaitas šio įstatymo 40 straipsnio 5 bei 6 dalyse numatytais atvejais pateikimo pensijų programos dalyviams ir pensijų įmokų mokėtojams, taip pat kitų pensijų fondo pranešimų pateikimo pensijų programos dalyviams bei pensijų įmokų mokėtojams formos ir tvarka;
15) perėjimo į kitą pensijų programą tvarka bei laikotarpis, per kurį pensijų fondas turi pervesti pensijos sąskaitoje esančias lėšas į pensijų programos dalyvio nurodytą pensijos sąskaitą kitoje pensijų programoje, taip pat perėjimo iš kitos pensijų programos tvarka;
18) pensijų programos grynųjų aktyvų vertinimo ir pensijų programos apskaitos vienetų vertės nustatymo taisyklės;
20) atlyginimo pensijų fondo valdymo įmonei, jeigu jai perduodamas valdyti pensijų programos turtas, nustatymo tvarka;
4. Pensijų programos gali turėti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui bei Vertybinių popierių komisijos nustatytiems reikalavimams.
5. Pensijų fondas privalo sudaryti galimybes visiems asmenims susipažinti su įregistruotomis pensijų programomis bei jų pakeitimais.
6. Pensijų fondas privalo raštu informuoti kiekvieną pensijų programos dalyvį ir pensijų įmokų mokėtoją apie pensijų programos pakeitimus ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pensijų programos ir jų pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje.“
10 straipsnis. 16 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7 ir 8 dalių pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį, iš 3 dalies išbraukti paskutinį sakinį, pakeisti 5 dalį, iš 6 dalies išbraukti žodį „vienašališkai“, papildyti dalį antru sakiniu, pakeisti 7 dalį, 8 dalyje vietoj žodžių „pasirašius pensijos sutartį“ įrašyti žodžius „įsigaliojus pensijos sutarčiai“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Pensijos sutartis
1. Pensijos sutartis yra sutartis tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo (mokėtojų), pagal kurią pirmasis prisiima įsipareigojimus pensijų programų dalyviams pagal atitinkamą pensijų programą, o įmokų mokėtojas įsipareigoja mokėti pensijos įmokas. Prieš sudarant pensijų sutartį, visi asmenys, kurių naudai sutartis sudaroma, turi būti supažindinti su pensijų programa, kurios dalyviais jie taps įsigaliojus pensijos sutarčiai. Pensijų programa yra pensijos sutarties dalis.
3. Pensijos sutartis, sudaryta darbdavio ar kito asmens pensijų programos dalyvio naudai, gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijos sutartį savo darbuotojų naudai.
4. Tuo atveju, kai įsipareigojimą mokėti pensijos įmokas prisiima darbdavys, darbuotojas turi teisę nurodyti pensijų fondą, su kuriuo darbdavys turi sudaryti pensijos sutartį jo naudai, jei kolektyvinė sutartis nenumato kitaip.
5. Pensijos sutartyje turi būti numatyta pensijų programos dalyvio teisė vienašališkai bet kuriuo metu nutraukti pensijos sutartį. Kitus pensijų sutarčių reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija. Pensijos sutarties sąlygos, prieštaraujančios Vertybinių popierių komisijos nustatytiems reikalavimams, negalioja.
6. Pensijų fondas neturi teisės nutraukti pensijos sutarties be pensijų programos dalyvio sutikimo, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Pensijos sutarties, sudarytos pensijų programos dalyvio naudai, šalys savo susitarimu, taip pat pensijų įmokų mokėtojas, sudaręs pensijos sutartį pensijų programos dalyvio naudai, turi teisę nutraukti pensijos sutartį be pensijų programos dalyvio sutikimo, jeigu ko kita nenumato pensijos sutartis.
7. Pensijų fondas tvarko pensijų įmokų mokėtojų, sudariusių pensijų sutartis, pensijų programos dalyvių, kurių naudai tokios sutartys sudarytos, bei pensijų programos dalyvių, gaunančių pensijų išmokas, registrus. Registro duomenys yra konfidencialūs. Registras tvarkomas pagal kiekvieną pensijų programą. Registro tvarkymo taisykles bei turinį nustato pensijų fondas. Šios taisyklės ir registro turinys turi būti patvirtinti pensijų fondo valdybos (stebėtojų tarybos, jeigu valdyba nesudaroma).
11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį, papildyti jį antru sakiniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:
12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Pensijų programos dalyvio teisės
Pensijų programos dalyvis turi teisę:
2) susipažinti su šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytomis pensijų fondo ataskaitomis ir pensijų programos turto finansinėmis ataskaitomis, taip pat gauti informaciją apie pensijų fondo gautas pajamas iš pensijų programos turto, jeigu jis dalyvauja toje programoje;
3) gauti informaciją apie jo arba jo naudai įmokėtas pensijų įmokas ir tų įmokų konvertavimą į apskaitos vienetus bei apie savo pensijos sąskaitoje esančias sumas (į pensijos sąskaitą įrašytų apskaitos vienetų kiekį ir jų vertę);
4) raštu įspėjęs pensijų fondą, laikinai nutraukti pensijų įmokų mokėjimą (jeigu pensijų programos dalyvis moka pensijų įmokas savo naudai) bei atidėti pensijų išmokų mokėjimą;
13 straipsnis. 19 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Iš 20 straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „pensijų programos dalyvio išstojimas iš pensijų programos ir“, pakeisti straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Dalyvavimo pensijų programoje pasibaigimas
1. Dalyvavimas pensijų programoje pasibaigia, kai pensijų fondas įvykdo savo įsipareigojimus pensijų programos dalyviui, kai šis išstoja iš pensijų programos, pereina į kitą pensijų programą arba miršta, taip pat kai nutraukiama pensijų programa. Pensijos sutarties, sudarytos pensijų programos dalyvio naudai, nutraukimas tos sutarties šalių susitarimu arba pensijų įmokų mokėtojo valia be pensijų programos dalyvio sutikimo (kai toks sutikimas nėra būtinas), nepereinant į kitą pensijų programą, taip pat sutarties nutraukimas teismo sprendimu bei tos sutarties pasibaigimas mirus pensijų įmokų mokėtojui – fiziniam asmeniui arba likvidavus pensijų įmokų mokėtoją – juridinį asmenį, nenutraukia asmens dalyvavimo pensijų programoje. Šiuo atveju asmuo, kurio naudai buvo sudaryta pensijos sutartis, išsaugo visas pensijų programos dalyvio teises bei pareigas, numatytas toje programoje, ir pensijų įmokų mokėtojo teisės ir pareigos jam nepereina. Pastaruoju atveju pagal tą pačią pensijų programą gali būti sudaroma ir nauja pensijos sutartis, pagal kurią pensijų įmokų mokėtoju bus pensijų programos dalyvis arba kitas asmuo ir pensijų įmokos bus mokamos į anksčiau pensijų programos dalyvio vardu atidarytą pensijų sąskaitą.
2. Pensijos sutarties, sudarytos pensijų programos dalyvio naudai, nutraukimas šalių susitarimu sutikus pensijų programos dalyviui (kai toks sutikimas yra būtinas) arba pensijų fondo valia esant pensijų programos dalyvio sutikimui, arba pensijų įmokų mokėtojo valia gavus pensijų programos dalyvio sutikimą (kai dalyvio sutikimas turi būti gautas), taip pat pensijos sutarties, pagal kurią pensijų įmokų mokėtojas yra pensijų programos dalyvis, nutraukimas šalių susitarimu arba pensijų programos dalyvio valia bei pensijų programos dalyvio raštiškas pareiškimas pensijų fondui apie dalyvavimo toje programoje nutraukimą, kai pensijų programos dalyvio naudai sudarytos pensijos sutarties galiojimas prieš tai buvo jau pasibaigęs, visais nurodytais atvejais nepereinant į kitą pensijų programą, yra laikomi pensijų programos dalyvio išstojimu iš pensijų programos. Pensijų programoje gali būti numatytas draudimas išstoti iš pensijų programos iki pensinio amžiaus suėjimo arba numatant minimalų privalomą dalyvavimo pensijų programoje terminą, kuriam nepasibaigus asmuo neturi teisės išstoti iš pensijų programos.
3. Išstojančiam iš pensijų programos dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigines lėšas ir atskaičius 10 procentų nuo išimamos sumos, jeigu pensijų programoje nėra numatytas mažesnis mokestis. Šio mokesčio lėšos priskiriamos pensijų programos turtui ir laikomos atitinkamos pensijų programos turto investicijų pajamomis.
4. Pensijų fondas privalo kitą darbo dieną konvertuoti pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigines lėšas dienos prieš konvertavimo dieną apskaitos vienetų verte šiais pensijų programos dalyvio išstojimo iš programos atvejais, kai:
1) priima sprendimą nutraukti pensijos sutartį, sudarytą pensijų programos dalyvio naudai, savo valia esant pensijų programos dalyvio sutikimui, arba
2) nutraukia pensijos sutartį, sudarytą pensijų programos dalyvio naudai, pagal susitarimą su pensijų įmokų mokėtoju ir gauna pensijų programos dalyvio raštišką sutikimą dėl pensijos sutarties nutraukimo (kai toks sutikimas yra būtinas), arba
3) gauna pensijų įmokų mokėtojo, sudariusio pensijos sutartį pensijų programos dalyvio naudai, raštišką pranešimą apie pensijos sutarties nutraukimą ir pensijų programos dalyvio raštišką sutikimą dėl pensijos sutarties nutraukimo (kai dalyvio sutikimas turi būti gautas), arba
4) nutraukia pensijos sutartį, pagal kurią pensijų įmokų mokėtojas yra pensijų programos dalyvis, pagal susitarimą su pensijų programos dalyviu, arba
5) gauna pensijų programos dalyvio raštišką pranešimą apie pensijos sutarties nutraukimą pensijų programos dalyvio valia, arba
15 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Pensijų programos dalyvio perėjimas į kitą
1. Pensijos sutarties nutraukimas ir naujos pensijos sutarties sudarymas pagal kitą pensijų programą tame pačiame arba kitame pensijų fonde, taip pat pensijų programos dalyvio raštiškas pareiškimas pensijų fondui apie dalyvavimo toje programoje nutraukimą, kai pensijų programos dalyvio naudai sudarytos pensijos sutarties galiojimas prieš tai buvo jau pasibaigęs ir pensijos sutarties sudarymas pagal kitą pensijų programą tame pačiame arba kitame pensijų fonde laikomi pensijų programos dalyvio perėjimu į kitą pensijų programą. Šiuo atveju pensijos sutartį pagal kitą programą turi teisę sudaryti tiek pats pensijų programos dalyvis savo naudai, tiek kitas asmuo pensijų programos dalyvio naudai, jeigu dalyvis su tuo raštiškai sutinka.
2. Pensijų programos dalyvio perėjimas iš vienos pensijų programos į kitą turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų programoje, iš kurios jis pereina, ir pensijų programoje, į kurią pereina pensijų programos dalyvis. Už pensijų programos dalyvio perėjimą į kitą pensijų programą gali būti imamas mokestis pensijų fondui, jeigu tai numatyta pensijų programoje. Užmokestis gali būti išskaitomas nuo pensijų programos dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų programą, arba imamas kitais būdais, numatytais pensijų programoje. Pensijų programos dalyvis turi teisę bent vieną kartą per ūkinius metus pereiti į kitą pensijų programą padengiant tik pensijų fondo, iš kurio pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitą pensijų programą.
3. Pensijų fondui, kurio pensijų programos dalyvis pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, pensijų fondo akcininkams ar įmokų mokėtojui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią pensijų programos dalyvio teisę.
4. Pensijų fondas, gavęs pensijų programos dalyvio raštišką prašymą pereiti į kitą pensijų programą arba jo raštišką sutikimą dėl perėjimo į kitą pensijų programą (jeigu pensijos sutartį pagal naują pensijų programą dalyvio naudai sudaro kitas asmuo), kitą darbo dieną konvertuoja pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigines lėšas dienos prieš konvertavimo dieną apskaitos vienetų verte.
5. Pensijų fondas, iš kurio pensijų programos dalyvis pereina į kito fondo pensijų programą, turi pervesti priimančiajam fondui sumą, gautą konvertavus pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigines lėšas, atėmus pensijų programoje numatytą užmokestį už perėjimą į kitą pensijų programą. Gauta suma, atėmus iš jos atitinkamus pensijų programoje, į kurią pereina dalyvis, numatytus mokesčius, konvertuojama į apskaitos vienetus priimančiajame pensijų fonde. Pinigai turi būti konvertuoti į apskaitos vienetus kitą darbo dieną po pinigų gavimo priimančiajame pensijų fonde dienos. Šiuo atveju piniginės lėšos konvertuojamos pinigų gavimo priimančiajame pensijų fonde dienos pensijų programos, į kurią pereina dalyvis, apskaitos vienetų verte. Pensijų fondas, iš kurio pensijų programos dalyvis pereina į kito fondo pensijų programą, perveda tam dalyviui priklausančias lėšas priimančiajam pensijų fondui tik po to, kai pensijų įmokų mokėtojas pagal pensijos sutartį, sudarytą su priimančiuoju fondu, pateikia tą sutartį pensijų fondui, iš kurio pereina pensijų programos dalyvis.
16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Pensijų programos nutraukimas
1. Pensijų programa gali būti nutraukiama pensijų fondo valdybos (stebėtojų tarybos, jei valdyba nesudaroma) arba teismo sprendimu.
2. Pensijų programą pensijų fondo valdybos (stebėtojų tarybos, jei valdyba nesudaroma) sprendimu galima nutraukti, esant bent vienai iš šių priežasčių:
2) šios pensijų programos dalyviai pereina į kitą pensijų programą, išstoja iš šios pensijų programos ir (arba) miršta;
3. Pensijų fondas be pensijų programos dalyvių sutikimo gali nutraukti pensijų programą tik šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, taip pat tuo atveju, jeigu jis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perdavė visą pensijų programos turtą ir pensijų įsipareigojimus pagal pensijų sutartis kitam pensijų fondui. Šiuo atveju įsipareigojimus perimantis pensijų fondas negali bloginti pensijų programos sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyviams.
4. Jeigu pensijų fondas nutraukia pensijų programą Vertybinių popierių komisijos leidimu ir jos nustatyta tvarka dėl ketinimo likviduoti pensijų fondą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, pensijų programos dalyvių sutikimas programai nutraukti nereikalingas.
5. Jei pensijų programos dalyvis dėl pensijų programos nutraukimo per 6 mėnesius nuo sprendimo nutraukti pensijų programą priėmimo dienos pareiškia norą pereiti į kito pensijų fondo pensijų programą, tai šis pensijų programos dalyvis į kitą pensijų programą turi būti perkeliamas nemokamai.
6. Apie sprendimą nutraukti pensijų programą pensijų fondas privalo informuoti pensijų programos dalyvius, įmokų mokėtojus, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Vertybinių popierių komisiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo nutraukti pensijų programą priėmimo dienos.
7. Jeigu pensijų programa nutraukiama ir neperkeliama į kitą pensijų fondą, nutrauktos pensijų programos turtas programos dalyviams padalijamas proporcingai jų pensijų sąskaitose pažymėtų apskaitos vienetų kiekiui pagal sprendimo nutraukti pensijų programą priėmimo dienos būklę arba pagal teismo sprendimo likviduoti bankrutavusį pensijų fondą priėmimo dienos būklę. Visas nutrauktos pensijų programos turtas turi būti realizuotas ir su pensijų programos dalyviais turi būti atsiskaityta pinigais, gautais iš to turto realizavimo. Nutrauktos pensijų programos turtas turi būti parduodamas per vertybinių popierių biržą ar aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles.“
17 straipsnis. Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
18 straipsnis. 23 straipsnio 3, 6 dalių pakeitimas ir 8, 9 dalių pripažinimas netekusiomis galios
1. Iš 23 straipsnio 3 dalies išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
2. 23 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „jų įmokėjimo“ įrašyti žodžius „į apskaitos vienetus konvertuotų pensijų įmokų sumų įrašymo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 231 straipsniu
Papildyti Įstatymą 231 straipsniu:
„231 straipsnis. Apskaitos vienetai ir jų konvertavimas
1. Mokamos pensijų įmokos, taip pat lėšos, pervedamos į kitą pensijų programą, į kurią pereina pensijų programos dalyvis, turi būti konvertuojamos į apskaitos vienetus. Piniginės lėšos konvertuojamos į apskaitos vienetus kitą darbo dieną po piniginių lėšų gavimo pensijų fonde dienos. Pinigai turi būti konvertuoti į apskaitos vienetus pinigų gavimo pensijų fonde dienos atitinkamos pensijų programos apskaitos vienetų verte.
2. Kiekviena pensijų fondo pensijų programa turi turėti savo apskaitos vienetus. Kiekvienas pensijų programos apskaitos vienetas išreiškia proporcingą dalį tos pensijų programos grynuosiuose aktyvuose.
3. Apskaitos vienetai (jų dalys) nominaliosios vertės neturi. Apskaitos vieneto (jo dalies) vertė išreiškiama Lietuvos Respublikos valiuta – litais. Kiekvieno apskaitos vieneto vertė nustatoma padalijus pensijų programos grynųjų aktyvų vertę iš bendro pensijų programos apskaitos vienetų skaičiaus. Bendra visų pensijų programos apskaitos vienetų vertė visada yra lygi tos pensijų programos grynųjų aktyvų vertei. Apskaitos vieneto (jo dalių) vertė turi būti nustatoma centų tikslumu ir apvalinama iki sveiko centų skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.
4. Jeigu šiame bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais iš pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitos turi būti išmokamos lėšos, pensijų fondas, gavęs atitinkamą dokumentą (vykdomąjį dokumentą, sutartį, paveldėjimo teisės liudijimą ir pan.), kitą darbo dieną konvertuoja pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigus dienos prieš konvertavimo dieną apskaitos vienetų verte.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos piniginės lėšos, gautos konvertavus apskaitos vienetus į pinigus, turi būti laikomos atskirai nuo pensijų programos turto ir išmokamos jų gavėjams pensijų programoje nustatytais terminais, jeigu įstatymuose nėra nustatyti kitokie terminai.
6. Apskaitos vienetai gali būti skaidomi į dalis ir pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje esančių sumų vertė bei pensijų programos grynųjų aktyvų vertė gali būti išreiškiama apskaitos vienetų dalimis.
7. Pensijų įmokų ir į kitą pensijų programą pervedamų pensijų programos dalyviui priklausančių piniginių lėšų konvertavimo į apskaitos vienetus tvarka, taip pat apskaitos vienetų konvertavimo į pinigus ir pinigų išmokėjimo jų savininkams taisyklės nustatomos pensijų programoje. Konvertuojant pinigines lėšas į apskaitos vienetus, apskaitos vienetų skaičius gali būti išreiškiamas sveikosiomis ir trupmeninėmis dalimis pagal pensijų programoje numatytas taisykles. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus pensijų įmokų ir į kitą pensijų programą pervedamų pensijų programos dalyviui priklausančių piniginių lėšų konvertavimui į apskaitos vienetus bei apskaitos vienetų konvertavimui į pinigus.“
20 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
25 straipsnio pavadinime po žodžio „būdai“ įrašyti žodžius „ir mokėjimo tvarka“, pakeisti straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Pensijų išmokų būdai ir mokėjimo tvarka
1. Pensijos išmokos pensijų programos dalyvio pasirinkimu gali būti mokamos šiais būdais:
2) reguliariai dalimis konvertuojant pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigines lėšas, jeigu toks pensijos išmokos mokėjimo būdas yra numatytas pensijų programoje;
2. Tuo atveju, kai pensijų programos dalyvis neturi teisės gauti pensijos iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba pensijos iš valstybės biudžeto, vienkartinė išmoka iš pensijos sąskaitos gali būti mokama tik po to, kai gyvybės draudimą vykdančioje įmonėje pensijų programos dalyvio vardu yra nuperkamas anuitetas, kurio dydis turi būti ne mažesnis nei valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija.
3. Pensijos išmokų būdą, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki išmokų mokėjimo pradžios, pasirenka pensijų programos dalyvis.
21 straipsnis. 26 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
22 straipsnis. 27 straipsnio 3, 5 dalių pripažinimas netekusiomis galios ir 4 dalies pakeitimas
27 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, buvusią 4 dalį pakeisti ir laikyti 3 dalimi, 5 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Nuosavas kapitalas
2. Nei pensijų fondo nuosavas kapitalas, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 4 mln. litų.
3. Ne mažiau kaip 4 mln. litų pensijų fondo nuosavas kapitalas turi būti investuotas į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi tie patys reikalavimai kaip ir pensijų turtui, nustatyti šio įstatymo 2 ir 35 straipsniuose. Likusia nuosavo kapitalo dalimi pensijų fondas disponuoja savo nuožiūra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
23 straipsnis. 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas
28 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį papildyti žodžiais „išskyrus atvejį, kai verstis pensijų fondo veikla ketina nauja bendrovė“ ir šią dalį išdėstyti taip:
24 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio antrajame sakinyje vietoj skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „2“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
25 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir sąnaudos“ įrašyti žodžius „iš pensijų programos turto“, pakeisti straipsnio 1 dalį, pripažinti netekusia galios 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
26 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „garantijų rezervas“ įrašyti žodį „rezervai“, pakeisti šį straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Pensijų fondo rezervai
2. Tuo atveju, jei pensijų fondas prisiima įsipareigojimus garantuoti pensijų programų dalyviams tam tikrą pajamingumą, iš pensijų fondo nuosavų lėšų turi būti formuojamas garantijų rezervas. Šio rezervo formavimo, investavimo ir naudojimo tvarka turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija.
27 straipsnis. 32 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 2 ir 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Pensijų programos turtas
1. Kiekvienos pensijų programos turtas, iš to skaičiaus ir gautos investicijų pajamos (sąnaudos), įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo pensijų fondo nuosavo turto.
2. Kiekvienos pensijų programos grynieji aktyvai turi būti vertinami tam, kad galima būtų nustatyti pensijų programos apskaitos vienetų vertę.
3. Pensijų programos grynieji aktyvai turi būti vertinami ir pensijų programos apskaitos vienetų vertė turi būti nustatoma kiekvieną darbo dieną pensijų programoje nustatyta tvarka. Pensijų programos turtą sudarantis nekilnojamasis turtas turi būti vertinamas turtą ar verslą vertinančios įmonės Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ne rečiau kaip vieną kartą per pensijų fondo ūkinius metus. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti kitus pensijų programos grynųjų aktyvų vertinimo ir pensijų programos apskaitos vienetų vertės nustatymo reikalavimus.“
28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Pensijų sąskaitos
1. Pensijų fondas privalo kiekvienam pensijų programos dalyviui atidaryti pensijų sąskaitą. Kiekvienam pensijų programos dalyviui atidaroma tik viena pensijų sąskaita. Informacija apie pensijų sąskaitas yra konfidenciali.
29 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Pensijų programos turto nuosavybės teisė
1. Pensijų programos turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pensijų fondo pensijų programos dalyviams. Pensijų programos dalyvio dalis pensijų programos turte nustatoma padalijus jo pensijų sąskaitoje pažymėtų apskaitos vienetų skaičių iš bendro tos programos apskaitos vienetų skaičiaus. Pasikeitus pensijų programos apskaitos vienetų skaičiui, atitinkamai keičiasi ir pensijų programos dalyvio dalis bendrame turte.
2. Po pensijų programos dalyvio mirties jam priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymus. Pensijų fondas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kitą darbo dieną konvertuoja pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje pažymėtus apskaitos vienetus į pinigus dienos prieš konvertavimo dieną apskaitos vienetų verte. Pinigų suma, gauta konvertavus apskaitos vienetus į pinigines lėšas, išmokama paveldėtojams įstatymų nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai paveldima mirusiam pensijų programos dalyvio sutuoktiniui priklausanti dalyvio pensijų sąskaitoje esanti turto dalis, jeigu ta turto dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu mirusiam pensijų programos dalyvio sutuoktiniui priklausančią pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje esančio turto dalį (kai pensijų sąskaitoje įrašytas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) paveldi pensijų programos dalyvis, paveldimai pensijų sąskaitoje įrašytai turto daliai tenkantys apskaitos vienetai nekonvertuojami į pinigus, jeigu ko kita raštiškai nereikalauja pensijų programos dalyvis.
4. Pensijų programos turtas investuojamas (reinvestuojamas), pensijų programos turto suteikiamos teisės įgyvendinamos, kiti su turto investavimu (reinvestavimu) susiję teisiniai veiksmai bei šio turto teisinė registracija atliekami, taip pat pensijų programos turtą sudarančių vertybinių popierių ir pinigų sąskaitos atidaromos pensijų fondo vardu, kartu nurodant atitinkamos pensijų programos pavadinimą ir jos registravimo Vertybinių popierių komisijoje numerį. Šios dalies nuostatos dėl pensijų programos turto teisinės registracijos ir pensijų programos turtą sudarančių vertybinių popierių bei pinigų sąskaitų atidarymo taikomos taip pat pensijų programų turto valdymo perdavimo valdymo įmonei atveju.
5. Pensijų fondas ar valdymo įmonė neatsako pensijų programos turtu pagal įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Į pensijų programos turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal pensijų fondo ar valdymo įmonės reikalavimus.
30 straipsnis. 36 straipsnio 2 dalies pakeitimas
36 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „patvirtinta“ įrašyti žodžius „turi patvirtinti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Pensijų turto valdymo sutartyje turi būti nuostatos, nurodytos Investicinių bendrovių įstatymo III skirsnyje. Turto valdymo sutartį turi patvirtinti pensijų fondo akcininkų susirinkimas. Sutartis fondo stebėtojų tarybos (valdybos) sprendimu gali būti nutraukta pirma laiko. Valdymo įmonė negali būti pakeista be Vertybinių popierių komisijos sutikimo.“
31 straipsnis. 37 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Iš 37 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio išbraukti žodį „programos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Pensijų fondas pensijų turtą sudarančias pinigines lėšas ir vertybinius popierius privalo saugoti pasirinktame depozitoriume. Depozitoriumas veikia pagal Investicinių bendrovių įstatymo IV skirsnio nuostatas, jei šis įstatymas nenumato ko kita. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti papildomų reikalavimų depozitoriumui, kuriame laikomas pensijų turtas. Depozitoriumu negali būti pats pensijų fondas ar valdymo įmonė, o depozitoriumas, kuriame saugomas pensijų fondo turtas, negali būti to pensijų fondo akcininku ar jo valdymo įmonės akcininku.“
2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sutartį su depozitoriumu sudaro, keičia bei nutraukia pensijų fondo stebėtojų taryba arba valdyba, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma. Pensijų fondas negali turėti daugiau kaip vieno vertybinių popierių ir piniginių lėšų depozitoriumo. Pensijų fondas turi teisę nutraukti pensijų turtą sudarančių piniginių lėšų ir vertybinių popierių saugojimo sutartį su depozitoriumu pirma laiko, jeigu pensijų programa perkeliama į kitą pensijų fondą, taip pat kitais įstatyme ar sutartyje numatytais atvejais. Depozitoriumas negali būti pakeistas be Vertybinių popierių komisijos sutikimo.“
32 straipsnis. 39 straipsnio 3 dalies pakeitimas
33 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Pensijų programos dalyvių informavimas
1. Pensijų fondas privalo viešai skelbti ir pateikti Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka savo veiklos ir finansinės būklės ataskaitas:
1) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;
2) pusmečių ataskaitas už pirmuosius 6 ūkinių metų mėnesius – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos;
2. Vertybinių popierių komisijos reikalavimu pensijų fondai privalo sudaryti jos nurodyto laikotarpio finansines ataskaitas ir pateikti jas Vertybinių popierių komisijai pastarosios nustatyta tvarka.
5. Pensijų fondas privalo ne rečiau kaip kasmet pagal pensijų programoje nustatytą tvarką raštu pranešti kiekvienam pensijų programos dalyviui jo pensijų sąskaitoje įrašyto turto dydį (į pensijų sąskaitą įrašytų apskaitos vienetų kiekį ir jų vertę) ir audito rezultatus.
6. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų pensijų fondų ataskaitų, taip pat pensijų programos turto finansinių ataskaitų nuorašai turi būti pateikti pensijų programos dalyviams ir pensijų įmokų mokėtojams šių reikalavimu, jeigu nurodyti asmenys yra tų pensijų programų dalyviai arba (ir) pensijų įmokų mokėtojai. Nuorašų kaina negali būti didesnė nei išlaidos jiems pagaminti.“
34 straipsnis. 41 straipsnio 2 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas nauja 4 dalimi
1. Pripažinti netekusiais galios 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, buvusius 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Vertybinių popierių komisija, išduodama leidimus pensijų fondų veiklai ir atlikdama jų veiklos priežiūrą, atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias leidimų pensijų fondų, valdymo įmonių, depozitoriumų veiklai išdavimą ir panaikinimą, pensijų fondų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) išduoda ir atšaukia leidimus pensijų fondų veiklai bei šių fondų valdymo įmonėms ir apriboja šių ūkio subjektų veiklą;
4) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri pensijų fondų, pensijų fondų valdymo organų veiklą;
5) taiko Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas pensijų fondų, valdymo įmonių, depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;
6) taiko šio bei kitų įstatymų numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taip pat Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles ar instrukcijas;
2. Papildyti 41 straipsnį nauja 4 dalimi:
4. Iš buvusios 41 straipsnio 7 dalies išbraukti žodžius „kontroliuoja išmokų išmokėjimą, pensijų programos dalyvių teisių apsaugą keičiant programas, prižiūri, ar pensijų sutartys atitinka kolektyvines bei darbo sutartis“, šią dalį laikyti 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
35 straipsnis. 42 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžio „įstatymą“ įrašyti žodžius „ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų fondo veiklą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų fondo veiklą, privalo:
1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, nutraukti arba pakeisti sutartis, atlikti kitus įpareigojimus;