LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
P A R E I Š K I M A S
1991 m. vasario 4 d.
Vilnius
Kviesdama Lietuvos Respublikos piliečius pritarti konstituciniam ir politiniam teiginiui, kad Lietuva turi būti nepriklausoma demokratinė respublika, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pabrėžia didelę svarbą, kurią turi Lietuvos Respublikos piliečių nuomonės apklausa – jų valios paliudijimas.
Aukščiausioji Taryba paaiškina, kad pritarimas aukščiau minėtai formuluotei suprantamas taip:
Pilietis, pritariantis šiam teiginiui, sutinka su tuo, kad Lietuva turi būti nepriklausoma valstybė, o jos forma-demokratinė Respublika. Konstitucijos nustatytais būdais joje išrenkama daugumos valdžia ir ta pati valdžia apribojama konstitucinėmis asmens ir mažumų teisių garantijomis.
Taip konstitucija gina demokratiją. Šios demokratijos pagrindas yra tas, kad visi žmonės gimsta turėdami svarbiausias teises, kurių niekas negali ginčyti:
teisę gyventi, būti laisvam ir siekti laimės. Valstybės šių teisių nesukuria. Priešingai, žmonės sukuria valstybes šioms teisėms apsaugoti.
Šitaip suprasdami demokratiją, Lietuvos žmonės priims ir naują Lietuvos Konstituciją, kurioje ne kas kitas, o jie patys duos nurodymus savo valstybei, apibrėždami jos įgaliojimų ribas, bei nustatys įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismo valdžios santykius. Savo veikloje visos jos remsis Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Demokratijos kūrimo ir puoselėjimo principai per daugelį amžių susiformavo Vakarų demokratinėse valstybėse. Jie siekia senovės graikų, romėnų, krikščioniškąsias bei kitas Vakarų civilizacijas, taip pat Lietuvos valstybės tradiciją. Nutarę kurti konstitucinę demokratiją, Lietuvos žmonės dar kartą patvirtins savo ryžtą grįžti į civilizuotų šalių bendriją. Lietuvos Konstitucija bus dokumentas, kuriuo Lietuvos žmonės susitars tarpusavyje ir padės laisvės, teisingumo bei gerovės pamatus šiuolaikinei demokratinei nepriklausomai valstybei.