LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2003–2005 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 10 d. Nr. 1589

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3022) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2003–2005 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2003–2005 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už Programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų bei kitų lėšų.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras                                                            Juozas Olekas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1589

VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2003–2005 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa (toliau vadinama – Programa) nustato valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimą.

2. Ši Programa parengta vadovaujantis:

2.1. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3022);

2.2. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB, patvirtinančiu Visuomenės sveikatos 2003–2008 metų programą, kurioje visuomenės sveikatos stebėsenos tobulinimas Europos Bendrijoje laikomas viena iš prioritetinių Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programos krypčių;

2.3. Pasaulio sveikatos organizacijos programos „Sveikata visiems XXI amžiuje“ ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534), nuostatomis. Vienas iš šio plano tikslų – gerinti visuomenės sveikatą remiantis patikima ir lengvai prieinama, informacinių technologijų galimybių panaudojimu grindžiama informacija apie sveikatą. Viena iš numatytų šio tikslo įgyvendinimo priemonių – įdiegti visuomenės sveikatos stebėsenos sistemą;

2.4 Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842). Lietuvos sveikatos programoje nurodyti šie tikslai: nustatyti gyventojų sveikatos būklės pokyčius, išsiaiškinti tų pokyčių priežastis, prognozuoti, kokie galimi gyventojų sveikatos pakitimai įgyvendinus atitinkamas sveikatos politikos priemones.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Duomenys apie sveikatą renkami ir kaupiami jau keletą dešimtmečių. Susirgimai vėžiu Lietuvoje registruojami nuo 1957 metų. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu 1984 metais įsteigtas Lietuvos kancerregistras.

4. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas 1971 metais pradėjo tvarkyti Miokardo infarkto registrą, o nuo 1983 metų – Galvos smegenų insulto registrą. Nuo 1975 metų tvarkomas Vaikų cukrinio diabeto registras, kuris 1990 metais įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos programą DIAMOND. 1991 metais įsteigtas Insulinu gydomų cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų registras, kuris 1996 metais tapo Europos Bendrijos programos Biomed II – EURODIABIDA dalimi.

5. Tiriamas lėtinių ligų (kraujotakos sistemos, lėtinių kvėpavimo ligų, cukrinio diabeto) ir jų rizikos veiksnių (arterinės hipertenzijos, lipidų ir angliavandenių apykaitos sutrikimų, nutukimo, rūkymo) paplitimas, atliekami epidemiologiniai tyrimai. Antai atlikti Kauno-Roterdamo tyrimas (1972–1974 metais), ischeminės širdies ligos daugiafaktorinės profilaktikos tyrimas (1976–1988 metais); nuo 1983 metų vykdoma Tarptautinė širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių ilgalaikio tyrimo programa (MONIKA), nuo 1983 metų – Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programa (CINDI). Pagal MONIKA ir CINDI programas kas penkeri metai tikrinama atsitiktinių imčių metodu atrinktų gyventojų sveikata.

6. Nuo 1994 metų Kauno medicinos universitetas nacionaliniu mastu stebi suaugusių Lietuvos gyventojų ir moksleivių gyvenseną. Suaugusių Lietuvos gyventojų, atrinktų atsitiktinių imčių metodu, apklausa atliekama kas dveji, o moksleivių – kas ketveri metai. Kauno medicinos universitete sukaupta didžiulė epidemiologinių tyrimų patirtis, įdiegtos tarptautinės registrų ir rizikos veiksnių vertinimo metodikos, tačiau dėl nepakankamo finansavimo negalima vykdyti šių tyrimų nacionaliniu mastu.

7. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) renka ir kaupia įvairius duomenis apie gyventojų socialinę ekonominę būklę. Pagal Europos Bendrijos Statistikos tarnybos metodiką atliekami namų ūkių biudžetų (nuo 1996 metų), gyventojų užimtumo (nuo 1998 metų) ir kiti statistiniai tyrimai. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo metu buvo surinkti išsamūs duomenys apie gyventojų demografinę, socialinę ekonominę sudėtį, būstus ir jų kokybę. Šių duomenų pagrindu gautos naujos charakteristikos, kurios naudojamos tikslinant vykdomas ir rengiant naujas socialines ir tarptautinio bendradarbiavimo programas.

8. Nacionalinė sveikatos sąskaita (NSS) – tai standartizuota ir tarptautiniu mastu pripažinta statistikos rodiklių sistema, kuri padeda įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų rūšis ir sveikatos priežiūros išlaidų finansavimo šaltinius, jų pasiskirstymo proporcijas pagal paslaugų rūšis, paslaugų teikėjus ir finansavimo šaltinius. Įvairiose valstybėse Nacionalinės sveikatos sąskaitos formavimo procesas dėl daugelio priežasčių skiriasi. Skirtumus lemia tai, kad skirtingai nustatomos ribos tarp sveikatos apsaugos sistemos ir kitų ūkio sektorių, skiriasi Nacionalinės sveikatos sąskaitos sudarymo taisyklės ir klasifikavimo sistema, specifinis atskirų valstybių požiūris vertinant ir interpretuojant Nacionalinės sveikatos sąskaitos rezultatus pagal institucinį, funkcinį ar kitus kriterijus. Lietuvoje Nacionalinę sveikatos sąskaitą pavesta sudaryti viešajai įstaigai Sveikatos teisės ir ekonomikos centrui. Atsižvelgiant į aktualumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), numatytas šių darbų tęstinumas.

9. Aplinka yra vienas iš sveikatą lemiančių veiksnių. Kad galėtume įvertinti aplinkos poveikį gyventojų sveikatai, reikia informacijos apie aplinkos būklę, maisto ir kitų produktų kokybę, aplinkos poveikio mastą, gyventojų sveikatos būklę. Duomenimis, kurių reikia aplinkos poveikiui gyventojų sveikatai įvertinti, dabar Lietuvoje disponuoja daugiau kaip 20 įvairių tarnybų ir institucijų. Nuo 2000 metų Valstybinis aplinkos sveikatos centras dalyvauja Pasaulio sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos centro projekte, skirtame aplinkos ir sveikatos rodiklių sistemai Europoje sukurti. Šiame projekte nurodytas rekomenduotinų aplinkos ir sveikatos rodiklių sąrašas. Jų pritaikymo Lietuvoje analizė parodė, kad daugeliui rodiklių duomenų pakanka. Jų nepakanka rodikliams, galintiems parodyti gyventojų, kurių sveikatai daro įtaką vieno ar kito aplinkos veiksnio tam tikra koncentracija ar lygis, skaičių. Stokojama duomenų apie fizinius aplinkos veiksnius (pvz., triukšmą) ir jų įtaką sveikatai. Sukūrus integruotą aplinkos ir sveikatos informacinę sistemą, duomenys apie aplinką ir sveikatą taptų prieinamesni, būtų sudarytos sąlygos visapusiškai vertinti aplinkos poveikį gyventojų sveikatai, priimti tobulesnius sprendimus aplinkos sveikatinimo srityje.

10. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu 1991 metais įsteigta biudžetinė įstaiga – Lietuvos sveikatos informacijos centras (LSIC), atsakingas už gyventojų sveikatos stebėseną. Lietuvai įstojus į Pasaulio sveikatos organizaciją, sveikatos statistikos srityje imta glaudžiai bendradarbiauti su užsienio šalių specialistais, dalyvaujama tarptautiniuose visuomenės sveikatos stebėsenos projektuose. Nuo 1993 metų Lietuvos sveikatos informacijos centras yra Sveikatos statistikos ir informacijos Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centras. Lietuvos sveikatos informacijos centre sukurta kompiuterizuota sveikatos duomenų teikimo ir analizės sistema – sveikatos politikos stebėsenos pagrindas.

11. Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, daugėja galimybių veiksmingiau rinkti, kaupti, perduoti informaciją, pritaikomi nauji duomenų apdorojimo ir analizės metodai. Sveikatos priežiūros sistemoje informacinės technologijos diegiamos lėčiau negu kitose srityse. Spartūs žingsniai kompiuterizuojant sveikatos priežiūros įstaigas buvo žengti įvedus draudiminę mediciną bei sukūrus informacinę sistemą SVEIDRA. Šios sistemos sukūrimas ir tolesnė plėtra turi didelę įtaką sveikatos priežiūros veiklos stebėsenai, sergamumo pagal pacientų kreipimąsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas tikslesniam registravimui, sveikatos priežiūros veiklos rodiklių nustatymui ne instituciniu, o teritoriniu principu, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės analizei.

12. Sveikata, veiksniai, darantys įtaką sveikatai, ir aplinka – labai plati sritis, todėl jos stebėsena paremta skirtingais duomenų šaltiniais, skirtingomis duomenų rinkimo ir analizės metodikomis. Kai kuriose srityse (tokiose kaip sveikatos kokybės vertinimo, sveikatos priežiūros prieinamumo ir efektyvumo, kurių rodikliai lyginami skirtingose valstybėse) žengiami tik pirmieji žingsniai. Kadangi ši stebėsena – daugelio institucijų kompetencija, būtinas tarpžinybinis bendradarbiavimas.

13. Kad galėtume palyginti Lietuvos ir kitų valstybių būklę šioje srityje, būtina suderinti Lietuvos sveikatos stebėsenos sistemą su Pasaulio sveikatos organizacijos programa „Sveikata visiems XXI amžiuje“ ir Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programa (2003–2008 m.). Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programos (2003–2008 m.) sveikatos rodiklių projekte (ECHI) nurodytos pagrindinės sritys, kurios turėtų būti stebimos ir analizuojamos. Išsami rodiklių charakteristika, jų rinkimo metodika bus parengtos ir reglamentuotos tęstiniame 2003–2004 metų ECHI projekte, taip pat kituose projektuose. Lietuvoje daugelis sveikatos sričių, nurodomų ECHI projekte, yra stebimos. Kitos sritys bus stebimos ne tik rengiant savas metodikas, bet ir prisidedant prie Europos Sąjungos projektų ar tiesiogiai juose dalyvaujant.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

14. Šios Programos tikslas – sukurti bendrą valstybės visuomenės sveikatos (apimančios gyventojų sveikatą ir veiksnius, darančius įtaką sveikatai) stebėjimo sistemą, skirtą Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimui stebėti ir vertinti. Ši sistema turi atitikti Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

15. Pagrindiniai šios Programos uždaviniai:

15.1. rinkti duomenis ir rodiklius, apibūdinančius privalomus stebėti valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos objektus;

15.2. užtikrinti tinkamą informacijos teikimą Valstybiniam visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondui ir duomenų apdorojimą;

15.3. suderinti valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos sistemą su Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos stebėsenos sistema;

15.4. užtikrinti operatyvų ir sistemingą gyventojų sveikatos duomenų ir rodiklių teikimą valstybės institucijoms ir visuomenei;

15.5. plėtoti nacionalinius poreikius atitinkančią valstybės visuomenės sveikatos stebėseną.

IV. VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS OBJEKTAI, JUOS APIBŪDINANTYS DUOMENYS IR RODIKLIAI, DUOMENŲ ŠALTINIAI, DUOMENŲ VALSTYBINEI VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBAI PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS TEIKIMAS

16. Visuomenės sveikatos stebėsenos sritys: demografinė situacija, socialinė ekonominė būklė, sveikatos būklė, veiksniai, darantys įtaką sveikatai (gyvensena, aplinka), sveikatos priežiūros ištekliai, sveikatos priežiūros įstaigų veikla, išlaidos sveikatos priežiūrai ir jos finansavimas.

17. Privalomi stebėti visuomenės sveikatos stebėsenos objektai, juos apibūdinantys duomenys ir rodikliai, duomenų šaltiniai, duomenų valdytojai ir teikėjai, duomenų teikimo tvarka ir finansavimo šaltiniai nurodyti šios Programos 1 priede.

18. Duomenų bei rodiklių teikimo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybiniam visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondui tvarka nustatoma šio fondo nuostatuose.

19. Duomenims apdoroti naudojamos turimos (ir kuriamos naujos) kompiuterizuotos duomenų bazės ir registrai.

V. VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS DUOMENŲ EKSPERTIZĖ

20. Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų ekspertizė – sukauptų visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų analizė ir vertinimas. Šią ekspertizę atlieka Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba). Su šios ekspertizės išvadomis ir pasiūlymais supažindinama visuomenė.

21. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba gali pasitelkti ir kitų institucijų specialistus viešam pranešimui apie Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčius rengti.

22. Prireikus Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų ekspertizė atliekama pagal kitų ekspertizės užsakovų ir vykdytojų sutartis. Ekspertizės užsakovai gali būti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

VI. FINANSAVIMO ŠALTINIAI

23. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Finansavimo šaltiniai šios Programos tęstinumui užtikrinti nurodyti jos 1 priede. Lėšos, kurių reikės naujoms priemonėms, nurodytos šios Programos įgyvendinimo priemonių plane (2 priedas).

24. Šiai Programai finansuoti taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų ir programų, specialiųjų fondų ir rėmėjų tam tikslui skirtos lėšos.

VII. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

25. Šios Programos vertinimo kriterijai yra šie:

25.1. laiku surenkama ne mažiau kaip 90 procentų Programoje numatytų duomenų ir rodiklių, apibūdinančių privalomus stebėti visuomenės sveikatos stebėsenos objektus;

25.2. duomenys surenkami ne mažiau kaip iš 90 procentų Programoje numatytų šaltinių;

25.3. ne mažiau kaip 4 kartus per metus atnaujinama sveikatos duomenų interneto svetainė;

25.4. parengiami ne mažiau kaip 3 visuomenės sveikatos stebėsenos leidiniai.

VIII. LAUKIAMI REZULTATAI

26. Įgyvendinus šią Programą, bus sukurta ir reglamentuota valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos sistema, pagerės šios sistemos administravimas, informacija taps prieinamesnė visuomenei, laiku bus teikiami tikslesni ir patikimesni sveikatos duomenys sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms.

______________

Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos

2003–2005 metų programos

1 priedas

PRIVALOMI STEBĖTI VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS OBJEKTAI, JUOS APIBŪDINANTYS DUOMENYS IR RODIKLIAI, DUOMENŲ ŠALTINIAI, DUOMENŲ VALDYTOJAI IR TEIKĖJAI, DUOMENŲ TEIKIMO TVARKA IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Duomenų grupė	Duomenys ir rodikliai	Duomenų šaltinis ir surinkimo metodas	Duomenų valdytojai ir teikėjai	Duomenų teikimo tvarka (periodiškumas, terminai, būdas)	Finansavimo šaltiniai
I. STEBĖSENOS OBJEKTAS – DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
1. Gyventojai	gyventojų skaičius, jų sudėtis pagal lytį ir amžių	demografinės statistikos duomenys	Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas)	kasmet, kitų metų birželis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
2. Gimstamumas	gimstamumas pagal lytį, motinos amžių, vaisingumas pagal amžiaus grupes	civilinės metrikacijos įstaigų aktų įrašai (ištisinis tyrimas)	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų liepa, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
3. Mirtingumas	mirtingumas pagal lytį, amžių, priežastis, standartizuoti mirtingumo rodikliai, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė	civilinės metrikacijos įstaigų mirties įrašai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicininiai mirties liudijimai (ištisinis tyrimas)	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų liepa, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
II. STEBĖSENOS OBJEKTAS – SOCIALINĖ EKONOMINĖ BŪKLĖ
4. Gyventojų užimtumas	gyventojų užimtumas, nedarbo lygis	atrankinis gyventojų užimtumo tyrimas	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų birželis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
5. Namų ūkių padėtis	namų ūkių gyvenimo lygis, skurdo rodikliai	atrankinis namų ūkių tyrimas	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų birželis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
6. Duomenys apie socialinę ekonominę būklę	raštingumo lygis, išsilavinimas, apsirūpinimas būstu	Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinis surašymas	Statistikos departamentas	vienkartinis, 2003 metų birželis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
III. STEBĖSENOS OBJEKTAS – SVEIKATOS BŪKLĖ
7. Sergamumas, užregistruotas ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose	sergamumas, ligotumas, vaikų ir suaugusiųjų sergamumas ir ligotumas pagal atskiras ligas ir ligų grupes	ambulatorines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos sveikatos informacijos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
8. Stacionarus sergamumas	stacionarus sergamumas, letalumas pagal ligų grupes ir tam tikras ligas, lytį ir amžiaus grupes	stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos sveikatos informacijos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
9. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis	susirgimų užkrečiamosiomis ligomis skaičius	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	teritoriniai visuomenės sveikatos centrai	kas ketvirtį, iki kito ketvirčio 20 d., el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Sąjungos sveikatos sistemą“
			Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras	kas mėnesį, iki kito mėnesio 20 d., el. paštu
			Ekstremalių sveikatai situacijų centras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu
10. Profilaktiniai skiepijimai	skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų kiekis	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
11. Sergamumas tuberkulioze	sergamumas ir ligotumas tuberkulioze	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Respublikinės tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės registras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas
12. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis	sergančiųjų lytiškai plintančiomis ligomis skaičius	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos AIDS centras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas
13. ŽIV nešiojimas ir sergamumas ŽIV	ŽIV nešiotojų skaičius ir sergančiųjų ŽIV skaičius	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos AIDS centras	nuolat, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
14. Sergamumas onkologinėmis ligomis	sergamumas ir ligotumas onkologinėmis ligomis, mirtingumas nuo onkologinių ligų pagal amžių ir lokalizaciją	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio registras	kasmet, (išankstiniai duomenys – kitų metų I ketvirtis, rodikliai – kitų metų II ketvirtis) el. paštu	Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
15. Sergamumas psichikos ligomis	sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Valstybinis psichikos sveikatos centras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
16. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos	nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, visų ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius	ištisinis tyrimas	Valstybinė darbo inspekcija	kasmet, kitų metų birželis	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	profesinių ligų atvejai	ištisinis tyrimas	Higienos instituto Darbo medicinos centras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
17. Motinos ir naujagimio sveikatos duomenys	specifiniai socialiniai motinos duomenys, jos sveikatos būklė, rizikos veiksniai, akušerinė patologija, gimdymo eiga, naujagimio sveikatos būklė	Lietuvos stacionarių gimdymo skyrių įrašai (ištisinis tyrimas) – registras	Lietuvos sveikatos informacijos centras	kasmet, kitų metų III ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
18. Paveldimos ligos ir įgimti vystymosi defektai	sergamumas paveldimomis ligomis ir įgimtomis anomalijomis pagal tipus	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicininės genetikos centras	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinė programa „Lietuvos gyventojų genetinio fondo struktūra, defektai ir apsauga“
19. Laikinasis nedarbingumas	apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius „Sodros“ lėšomis	ištisinis tyrimas	„Sodra“	kasmet, kitų metų I ketvirtis	Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšos
20. Invalidumas	pirminis invalidumas pagal ligas ir jų klases, amžių, invalidumo grupes	ištisinis tyrimas	Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija	kasmet, iki kitų metų liepos 1 d.	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
IV. STEBĖSENOS OBJEKTAS – GYVENSENA
21. Subjektyvi sveikata	subjektyvus sveikatos būklės vertinimas	atrankinis tyrimas, reprezentuojantis nacionalinį lygį (apklausa paštu)	Kauno medicinos universitetas	kas dveji metai, kitų metų kovas, el. paštu	Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa (iki šiol finansavo Pasaulio sveikatos organizacija)
22. Lėtinių ligų rizikos veiksniai	rizikos veiksnių paplitimas	gyventojų sveikatos patikrinimas (atrankinis tyrimas)	Kauno medicinos universitetas	kas penkeri metai, kitų metų III ketvirtis, el. paštu	Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa
23. Gyvensena	rodikliai, apibūdinantys mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo ir fizinio aktyvumo įpročius	atrankinis tyrimas, reprezentuojantis nacionalinį lygį (apklausa paštu)	Kauno medicinos universitetas	kas dveji metai, kitų metų kovas, el. paštu	Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa (iki šiol finansavo Pasaulio sveikatos organizacija)
24. Alkoholio ir tabako suvartojimas	absoliutaus alkoholio suvartojimas (vienam gyventojui per metus), tabako suvartojimas (vienam gyventojui per metus)	metiniai atrankiniai prekybos ir prekiaujančių įmonių bei nelegalaus ir kontrabandinio alkoholio suvartojimo tyrimai	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų birželis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
V. STEBĖSENOS OBJEKTAS – APLINKA
25. Oro kokybė	NO2, SO2, kietųjų dalelių LOJ emisijos pagal ūkio sektorius	ištisinis tyrimas, kuriam naudojamos statistinės ataskaitos formos	Aplinkos apsaugos agentūra	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	užterštumo PM10, NO2, SO2, O3 leistinų normų viršijimas pagrindiniuose šalies miestuose	miestų oro kokybės monitoringas	Aplinkos apsaugos agentūra	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Aplinkos monitoringo programą
26. Stratosferos ozono sluoksnis	ultravioletinis spinduliavimas	stratosferos ozono monitoringas	Lietuvos hidrometeorologi-jos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	kasmet, kitų metų I ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Aplinkos monitoringo programą
27. Vandens kokybė	geriamojo vandens mėginių (įskaitant ir šachtinius šulinius), kuriuose cheminių ir mikrobiologinių parametrų koncentracija viršija nustatytas normas, proporcija	geriamojo vandens mėginių tyrimai	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Respublikinis mitybos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
	maudyklų mėginių, viršijančių nustatytas mikrobiologinių parametrų normas, dalis	atrankiniai maudyklų tyrimai	Higienos institutas	kas mėnesį, tų pačių metų II-III ketvirčiai, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos pagal Maudyklų vandens kokybės monitoringo programą
28. Jonizuojančioji spinduliuotė	vidutinės Lietuvos gyventojų apšvitos dozės ir jų pasiskirstymas pagal apšvitos šaltinius	Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir spinduliuotės dozių registras (atrankinis tyrimas)	Radiacinės saugos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
VI. STEBĖSENOS OBJEKTAS – SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠTEKLIAI
29. Sveikatos priežiūros įstaigos, ligoninės lovos, personalas	sveikatos priežiūros įstaigų ir personalo skaičius pagal tipus, specialybes ir etatus	ambulatorines ir stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos sveikatos informacijos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
30. Sveikatos priežiūros specialistų rengimas	baigusiųjų medicinos studijas skaičius pagal studijų programas ir mokyklų tipus	aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų ataskaitos ŠV-01 ir ŠV-02 (ištisinis tyrimas)	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų balandis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
VII. STEBĖSENOS OBJEKTAS – SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA
31. Stacionaro veikla	hospitalizuotų ligonių skaičius, vidutinis gulėjimo laikas, lovos apyvarta, lovos funkcionavimas, letališkumas pagal ligų klases ir įstaigų tipus, atliktų tyrimų skaičius vienam stacionaro ligoniui	stacionarias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos sveikatos informacijos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
32. Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla	apsilankymų skaičius pagal gydytojų specialybes, tyrimų skaičius 100 apsilankymų	ambulatorines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ištisinis tyrimas)	Lietuvos sveikatos informacijos centras	kasmet, kitų metų II ketvirtis, el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programa „Visuomenės sveikatos stiprinimas integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą“
VIII. STEBĖSENOS OBJEKTAS – IŠLAIDOS SVEIKATOS PRIEŽIŪRAI IR JOS FINANSAVIMAS
33. Išlaidos sveikatos priežiūrai	bendrojo vidaus produkto dydis	suvestiniai įvairių statistinių ir administracinių šaltinių duomenys	Statistikos departamentas	kasmet, kitų metų lapkritis (išankstiniai duomenys), el. paštu	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą
	valdžios sektoriaus išlaidos sveikatos priežiūrai	suvestiniai įvairių statistinių ir administracinių šaltinių duomenys		kasmet, kitų metų lapkritis (išankstiniai duomenys), el. paštu
	namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai	atrankinis namų ūkių biudžetų tyrimas		kasmet, kitų metų birželis (išankstiniai duomenys), el. paštu
34. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos	Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų struktūra pagal sveikatos priežiūros funkcijas	suvestiniai ekonominių ataskaitų duomenys	Valstybinė ligonių kasa	kasmet, kas ketvirtį	Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos pagal Sveikatos draudimo sistemos vystymo programą
35. Sveikatos sąskaitos	Nacionalinės sveikatos sąskaitos rodikliai – išlaidos sveikatos priežiūrai pagal funkcijas, duomenų teikėjus, finansavimo šaltinius	suvestiniai įvairių statistinių ir administracinių šaltinių duomenys	viešoji įstaiga Sveikatos teisės ir ekonomikos centras	kasmet, kitų metų IV ketvirtis, el. paštu	Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa (iki šiol finansavo viešoji įstaiga Sveikatos teisės ir ekonomikos centras)

______________

Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos

2003–2005 metų programos

2 priedas

VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2003–2005 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Įvykdymo terminas
I. RINKTI DUOMENIS IR RODIKLIUS, APIBŪDINANČIUS PRIVALOMUS STEBĖTI VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS OBJEKTUS
1. Surinkti ir apdoroti duomenis ir rodiklius, užtikrinančius valstybės visuomenės sveikatos stebėjimą (duomenys, rodikliai ir konkretūs terminai nurodyti šios Programos 1 priede)	Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija	2003–2005 metai
2. Rinkti duomenis apie gyvenseną ir ligų rizikos veiksnius, apskaičiuoti reikiamus rodiklius	Kauno medicinos universitetas	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
II. UŽTIKRINTI TINKAMĄ INFORMACIJOS TEIKIMĄ VALSTYBINIAM VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS DUOMENŲ FONDUI IR DUOMENŲ APDOROJIMĄ
3. Parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymo, nustatančio šiuo metu renkamų sveikatos rodiklių išsamų sąrašą, suderintą su visomis duomenis teikiančiomis institucijomis, projektą	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų III ketvirtis
4. Nustatyti, kiek išteklių reikės Valstybiniam visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondui funkcionuoti	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų II ketvirtis
5. Parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl teikiamos Valstybiniam visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondui informacijos apie rodiklius ir jų šaltinius projektą	Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas, Kauno medicinos universitetas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija	2004 metų IV ketvirtis
6. Parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų kokybės kontrolės tvarkos projektą	Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas, Kauno medicinos universitetas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija	2004 metų IV ketvirtis
III. SUDERINTI VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS SISTEMĄ SU EUROPOS SĄJUNGOS IR PASAULIO SVEIKATOS ORGANIZACIJOS STEBĖSENOS SISTEMA
7. Kad valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos sistema būtų suderinta su Pasaulio sveikatos organizacijos programa „Sveikata visiems XXI amžiuje“, vykdyti metodinę sveikatos duomenų, teikiamų Pasaulio sveikatos organizacijai, ekspertizę, teikti duomenis Pasaulio sveikatos organizacijos regioniniam biurui Kopenhagoje	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
8. Kad valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos sistema būtų suderinta su Europos Sąjungos Visuomenės sveikatos programa (2003-2008 m.), vykdyti metodinę sveikatos priežiūros duomenų, teikiamų Europos Sąjungai, ekspertizę, teikti duomenis Europos Sąjungai pagal jos reikalavimus	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
9. Sukurti ir nuolat aktualizuoti Nacionalinės sveikatos sąskaitos (NSS) duomenų bazę, pritaikyti ją tarptautiniams reikalavimams	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
10. Dalyvauti Europos Sąjungos projektuose, susijusiuose su gyventojų sveikatos stebėsena	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
IV. UŽTIKRINTI OPERATYVŲ IR SISTEMINGĄ GYVENTOJŲ SVEIKATOS DUOMENŲ IR RODIKLIŲ TEIKIMĄ VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS IR VISUOMENEI
11. Kasmet rengti viešą pranešimą apie visuomenės sveikatos būklę, tam darbui pasitelkti kitų sričių specialistus	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
12. Kasmet platinti spaudinio pavidalu viešą pranešimą apie visuomenės sveikatos būklę, skelbti jį internete	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
13. Nustatyti skelbiamų rodiklių ir duomenų apie visuomenės sveikatos būklę kiekį, formą, tvarką kasmet skelbti juos internete	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
V. PLĖTOTI NACIONALINIUS POREIKIUS ATITINKANČIĄ VALSTYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENĄ
14. Įvertinti gyventojų sveikatos rodiklius pagal duomenis, kuriuos Lietuvos sveikatos informacijos centras surenka iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir teritorinius duomenis, gaunamus iš informacinės sistemos SVEIDRA	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų III ket-virtis
15. Parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl duomenų ir informacijos srautų aplinkos ir sveikatos rodikliams apskaičiuoti patvirtinimo projektą	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis
16. Rinkti duomenis nustatytiems naujiems aplinkos ir sveikatos rodikliams apskaičiuoti	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
17. Sukurti duomenų bazę, kurios reikia aplinkos ir sveikatos rodiklių analizei, siekiant nustatyti aplinkos poveikį visuomenės sveikatai	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
18. Parengti aplinkos ir sveikatos tyrimo klausimyną, įgalinantį įvertinti gyvenamosios aplinkos poveikį gyventojų sveikatai	Sveikatos apsaugos ministerija	2005 metų IV ketvirtis
19. Parengti ir įteisinti naujas statistinės atskaitomybės formas, kurių reikia Nacionalinei sveikatos sąskaitai sudaryti	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
20. Patikslinti galiojančią apskaitos sistemą, kurios reikia Nacionalinei sveikatos sąskaitai sudaryti	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
21. Rinkti ir kaupti informaciją apie valstybinio ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo šaltinius ir užsienio subjektų paramą	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis
22. Kelti specialistų kvalifikaciją visuomenės sveikatos stebėsenos srityje – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose, kursuose Pastaba. Preliminarus lėšų poreikis 2004 metais – 662 tūkst. litų, 2005 metais – 421 tūkst. litų.	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metų IV ketvirtis, 2005 metų IV ketvirtis

______________