LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO
į s a k y m a s
dėl rekomendacijų DĖL PRIVERČIAMŲJŲ MEDICINOS PRIEMONIŲ TAIKYMO PROCESO ATLIEKANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ
2013 m. gegužės 13 d. Nr. I-125
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919; 2008, Nr. 81-3190; 2011, Nr. 91-4333) 8 straipsnio 2 punktu, 14 straipsniu ir 16 straipsnio 2 dalimi:
1. T v i r t i n u pridedamas Rekomendacijas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau – Rekomendacijos).
2. P a v e d u Generalinės prokuratūros Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui paskelbti šį įsakymą ir Rekomendacijas „Valstybės žiniose“, o Komunikacijos skyriui – prokuratūros interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. I-125
REKOMENDACIJOS
DĖL PRIVERČIAMŲJŲ MEDICINOS PRIEMONIŲ TAIKYMO PROCESO ATLIEKANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ
I. Bendrosios nuostatos
1. Rekomendacijų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau – Rekomendacijos) paskirtis – reglamentuoti priverčiamųjų medicinos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnyje, taikymo proceso ypatumus ikiteisminiame tyrime.
2. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys numatytos BK 98 straipsnyje, o jų taikymo sąlygos – BK 1–3, 17, 18 ir 76 straipsniuose.
3. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bendrosios taisyklės, išskyrus BPK XXIX skyriuje numatytas išimtis.
4. Priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamiems, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
5. Priverčiamosios medicinos priemonės nėra kriminalinės bausmės. Jos yra valstybinės prievartos, varžančios žmogaus laisvę, priemonės, todėl jas skiria teismas, bylą išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje.
6. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
6.1. Priverčiamosios medicinos priemonės – teismo paskirtas gydymo bei valstybės prievartos derinys, siekiant išgydyti asmenį, padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką arba kurio psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo, gydymo metu jį prižiūrint psichiatrijos įstaigose arba izoliuojant nuo visuomenės ir taip apsaugant visuomenę ir jį patį nuo naujų įstatymo uždraustų veikų darymo.
6.2. Nepakaltinamumas – psichinė būsena, kai dėl psichikos sutrikimo asmuo negali suvokti daromos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir (ar) negali valdyti savo daromų veiksmų. Ši būsena susideda iš medicininio (biologinio) ir juridinio (psichologinio) kriterijaus.
6.3. Ribotas pakaltinamumas – psichinė būsena, kai dėl įgimto ar įgyto psichikos sutrikimo poveikio žymiai susilpnėja asmens galimybė suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir (ar) susilaikyti nuo tokios veikos. Ši būsena susideda iš medicininio (biologinio) ir juridinio (psichologinio) kriterijaus.
6.4. Medicininis (biologinis) kriterijus – psichinę sveikatą apibūdinantis kriterijus, nusakantis asmens psichikos sutrikimo pobūdį ir mastą. Teismo psichiatrijoje skiriamos keturios nepakaltinamumo medicininį (biologinį) kriterijų apibūdinančios apibendrintos psichikos sutrikimų grupės:
6.4.1. chroniškas psichikos sutrikimas – šizofrenija, smegenų sifilis, epilepsija, senatvinės psichozės ir kt.;
6.4.2. laikinas psichikos sutrikimas – trumpalaikis psichikos sutrikimas, trunkantis nuo kelių minučių iki kelių mėnesių, o retais atvejais – iki metų, taip pat reaktyvinės būsenos, alkoholinės psichozės ir kt.;
6.4.3. silpnaprotystė – stabilūs ir negrįžtami pažintinės veiklos sutrikimai, pasireiškiantys psichikos nuskurdimu, intelekto, atminties, savikritikos ir asmenybės pažeidimais. Be įgimtos silpnaprotystės, šiai grupei priskiriama ir įgyta (senatvinė ir kitos) silpnaprotystė;
7. Medicininiam kriterijui nustatyti būtinos specialiosios žinios, todėl jį nustato teismo psichiatrai.
8. Nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas siejami tik su konkrečia įstatymo uždrausta veika ir šios veikos padarymo laiku, todėl asmuo, nepadaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos, arba asmuo, kurio psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo, nelaikomi nepakaltinamais arba ribotai pakaltinamais.
II. PRIVERČIAMŲJŲ MEDICINOS PRIEMONIŲ TAIKYMO PROCESO PAGRINDAI
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios pagrindai numatyti BPK 393 straipsnyje. Bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Priverčiamosios medicinos priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
11. Ribotai pakaltinamiems asmenims priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pritaikytos tik bendra tvarka atlikus ikiteisminį tyrimą bei bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, nes BK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė ribotai pakaltinamam asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones privalomai susieta su tokio asmens kaltės klausimo išsprendimu ir atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Įprastiniame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK nenumato galimybės teismui nagrinėti ribotai pakaltinamo asmens bylą BPK XXIX skyriuje numatyta tvarka.
12. Pagrindu pereiti iš bendra tvarka pradėto ikiteisminio tyrimo į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą yra gautas teismo psichiatrinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad:
12.1. asmuo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti arba;
13. BPK XXIX skyriaus nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai asmens psichika buvo sutrikusi baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, bet ikiteisminio tyrimo metu jis yra pakaltinamas.
14. Pagal BPK 396 straipsnio 1 dalies nuostatas siųsti asmenį teismo psichiatrinei ekspertizei leidžiama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, kad būtent šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas. Klausimą, ar pakanka tokių duomenų, privalo išspręsti prokuroras prieš kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo teisėją su pareiškimu skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Jeigu tokių duomenų nepakanka, ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su duotais nurodymais grąžinama ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ikiteisminis tyrimas toliau tęsiamas bendra tvarka.
15. Praktikoje taikomas sprendimas skirti užduotį teismo psichiatrams atlikti įtariamojo asmens psichikos būklės tyrimą, siekiant nustatyti, ar tikslinga šiam asmeniui skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, turi būti motyvuotas ir pagrįstas ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. užduotyje turi būti nurodyti duomenys apie įtariamojo sveikatos būklę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, būdą ir kitas aplinkybes, duodančias pagrindą spręsti apie teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo reikalingumą.
16. BPK nenumato galimybės ikiteisminio tyrimo pareigūnui savarankiškai pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą arba automatinio perėjimo iš bendra tvarka pradėto ikiteisminio tyrimo į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą be prokuroro rezoliucijos.
17. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatomos BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas perduoda ikiteisminio tyrimo medžiagą prokurorui pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą. Ikiteisminio tyrimo medžiaga prokurorui pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą perduodama ir tuo atveju, kai pradėti taikyti šį procesą reikia tik dėl dalies asmenų.
18. Prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, patikrina, ar yra pagrindas pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą. Įsitikinęs, kad yra BPK 393 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, prokuroras užrašo rezoliuciją pradėti taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių procesą ir paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą arba pats jį atlieka. Rezoliucija paprastai užrašoma ant dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
19. Kai ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kelių asmenų, o prokuroras nusprendžia pradėti taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą tik dėl vieno ar dalies asmenų, rezoliucijoje nurodomi asmenys, kuriems toks procesas pradedamas taikyti. Šiuo atveju prokuroras turi nuspręsti, ar tikslinga iš bendra tvarka pradėto ikiteisminio tyrimo atskirti tyrimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Ikiteisminio tyrimo atskyrimas neturi pakenkti greitam ir išsamiam veikų atskleidimui bei tinkamam įstatymo pritaikymui.
20. Kai ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kelių asmenų, o priverčiamųjų medicinos priemonių procesas taikomas tik vienam ar daliai asmenų, proceso sprendimai priimami laikantis BPK bendrųjų taisyklių, išskyrus BPK XXIX skyriuje numatytas išimtis. Ikiteisminis tyrimas dėl pakaltinamų asmenų pabaigiamas prokurorui surašant kaltinamąjį aktą, o dėl asmens (asmenų), kuriam taikomas priverčiamųjų medicinos priemonių procesas, – prokurorui priimant nutarimą perduoti bylą teismui taikyti priverčiamąsias medicinos prievartos priemones (BPK 397 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. IKITEISMINIO TYRIMO ATLIKIMO YPATUMAI
21. BPK 393 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas nuo nutarties skirti teismo psichiatrinę ekspertizę priėmimo momento. Jeigu gynėjas anksčiau dalyvavo ikiteisminiame tyrime bendrais pagrindais, naujas gynėjas neskiriamas.
22. Pagal BPK 52 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui asmens, dėl kurio pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, pareikštas atsisakymas gynėjo yra neprivalomas. Ikiteisminiame tyrime dalyvaujantis gynėjas gali būti pakeistas kitu vadovaujantis bendra BPK nustatyta tvarka.
23. Asmuo, kuriam taikomas priverčiamųjų medicinos priemonių procesas, įtariamuoju pagal BPK 21 straipsnį nelaikomas, nors yra įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl jo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai bei suteikiamos procesinės teisės, panašios į įtariamojo. Tokiam asmeniui nepateikiamas susipažinti pranešimas apie galimai padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jis nedalyvauja proceso veiksmuose, jam neskiriama kardomoji priemonė, jis nesupažindinamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jam nesiunčiami BPK 397 straipsnyje numatytų prokuroro nutarimų nuorašai, išskyrus atvejus, kai pagal psichikos būklę jis gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus.
24. Jeigu asmens psichikos būklė leidžia dalyvauti ikiteisminiame tyrime, tokiam asmeniui negalima uždrausti dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir jam suteikiamos procesinės teisės bei ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami pagal taisykles, taikomas veiksmams su įtariamuoju.
25. Asmuo, kuriam taikomas priverčiamųjų medicinos priemonių procesas, gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus tik tuo atveju, jeigu tokia galimybė nurodyta teismo psichiatrų ekspertizės akte (pvz., asmens psichika buvo sutrikusi tik baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, vėliau jis pasveiko arba psichikos būklė leidžia dalyvauti šiuose veiksmuose). Jeigu teismo psichiatrinės ekspertizės metu asmens galimybė dalyvauti atliekant proceso veiksmus ar teisme nebuvo tiriama, būtina šiuo klausimu gauti teismo psichiatro specialisto išvadą arba konsultaciją.
26. Jeigu teismo psichiatrai nurodė, kad asmuo negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, proceso veiksmai su tokiu asmeniu neatliekami. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, vadovaudamasis BPK 396 straipsnio 2 dalimi, surašo asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolą (priedas). Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas.
27. Asmuo, kuriam taikomas priverčiamųjų medicinos priemonių procesas, gali turėti įstatyminį atstovą. Įstatyminis atstovas paskiriamas BPK 53 straipsnyje numatyta tvarka ir dalyvauja procese BPK III skyriaus trečiajame skirsnyje numatyta tvarka. Atstovaujamo asmens nedalyvavimas ikiteisminiame tyrime dėl psichikos būklės negali trukdyti įstatyminiam atstovui pasinaudoti BPK jam suteiktomis teisėmis.
28. Įtariamajam paskirta kardomoji priemonė ar kiti BPK numatyti jo teisių ir laisvių apribojimai pradėjus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą panaikinami tik jeigu jie tampa nebereikalingi arba nustatoma, kad asmuo, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pagal savo psichikos būklę negali suvokti jam taikomų apribojimų esmės ir jų laikytis. Jeigu teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad asmuo dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, jis atiduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą BPK 141 straipsnio 2–4 dalyse numatyta tvarka.
29. Pranešimas apie galimai padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką surašomas laikantis BPK 187 straipsnio reikalavimų, tik vietoj sąvokos „nusikalstama veika“ vartojama sąvoka „baudžiamojo įstatymo uždrausta veika“, numatyta konkrečiame BK straipsnyje. Pranešimo kopija pasirašytinai įteikiama gynėjui. Asmens, kuriam taikomas priverčiamųjų medicinos priemonių procesas, teisės gynėjui neaiškinamos.
30. Asmens, kuris negali dalyvauti atliekant proceso veiksmus, gynėjas ir įstatyminis atstovas vietoj ginamojo gali dalyvauti atliekant tuos proceso veiksmus, kurie nėra susiję su ginamo asmens parodymų davimu ar jų patikrinimu (pvz., akistata, parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas).
31. BPK nenumato ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų apskundimo specialios tvarkos priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese. Skundai paduodami ir nagrinėjami BPK III skyriaus penktojo skirsnio tvarka, išskyrus išimtį, kad asmuo, kuris dėl psichikos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali paduoti savarankiško skundo, t. y. tokio asmens skundas turi būti suderintas su gynėju ar įstatyminiu atstovu. Teisė paduoti skundus ikiteisminiame tyrime asmens, dėl kurio vyksta priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams nenumatyta.
32. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso metu turi būti įrodinėjamos aplinkybės, nurodytos BPK 395 straipsnyje:
32.3. ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo;
32.4. koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to;
33. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamajame procese siejamas su nusikalstama veika, tačiau atsižvelgiant į tai, kad asmenį nepakaltinamu pripažįsta išimtinai teismas, negalima nepriimti pareiškiamo civilinio ieškinio ar nesiimti procesinių priemonių tokiam ieškiniui ar galimam turto arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Civilinio ieškinio klausimai sprendžiami BPK II dalies IX skyriuje numatyta tvarka.
34. Kai atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus įpareigoja teismas, sprendžiantis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami laikantis BPK bendrųjų taisyklių, išskyrus BPK XXIX skyriuje numatytas išimtis.
35. Baigus ikiteisminį tyrimą BPK 393 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras priima vieną iš šių nutarimų:
35.1. nutraukti bylą BPK 3 straipsnyje numatytais atvejais, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas;
36. Ikiteisminis tyrimas dėl to, kad asmuo nesuvokė savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, t. y. nesant būtino veikos subjektyviųjų požymių elemento – pakaltinamumo, negali būti nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes toks asmuo laikomas ne padariusiu nusikalstamą veiką, o asmeniu, padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.
37. Teismo psichiatrinės ekspertizės aktas viršenybės prieš kitus ikiteisminio tyrimo duomenis neturi. Prokuroras, atsižvelgdamas į asmens pavojingumą ir jo padarytos veikos pobūdį bei kitas aplinkybes, gali nesutikti su teismo psichiatrų nuomone, kad šiam asmeniui priverstinis gydymas nereikalingas.
38. Jeigu baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padaro nepakaltinamumo būklės asmuo, tačiau teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad būtinumo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra (pvz., dėl aplinkiniams ir sau pačiam nekeliamo pavojaus), prokuroras vien tuo remdamasis negali nutraukti ikiteisminio tyrimo ir privalo perduoti bylą teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 397 straipsnio 1 dalies 2 punkte akcentuojamas priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo pagrindų buvimas, o ne būtinybė jas taikyti). Vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisė nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių dėl to, kad byloje yra įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo, suteikta išimtinai tik teismui.
39. Prokuroras kreiptis į teismą su prašymu asmenį, kurio psichika yra sutrikusi, atiduoti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams ar kitiems asmenims globoti ir kartu skirti arba neskirti medicininį stebėjimą gali tik tuo atveju, jeigu šiam asmeniui ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
40. Medicininio stebėjimo sąvoka įstatymuose neapibrėžta. Praktikoje medicininis stebėjimas skiriamas pagal stebimo asmens gyvenamąją vietą.
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.242 straipsnio 1 dalį globą ar rūpybą teismas skiria neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
42. Perduodamas bylą teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, prokuroras surašo nutarimą, kuriame nurodoma:
42.1. asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra kiti duomenys;
42.2. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės;
43. Nutarimo perduoti bylą teismui ar nutarimo nutraukti bylą nuorašą prokuroras išsiunčia nukentėjusiajam ir gynėjui.
Rekomendacijų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ikiteisminiame tyrime
priedas
___________________________________
(sudarytojo pavadinimas)
NEGALĖJIMO DALYVAUTI PROCESE
PROTOKOLAS
________ Nr. ________
(data)
___________________
(sudarymo vieta)
____________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas, padalinio pavadinimas, pareigos, vardas ir pavardė)
Ikiteisminiame tyrime Nr. ____________________, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 396 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į
___________________________________________________________________________ ,
(dokumento, kuriame yra teismo psichiatro išvada apie asmens negalėjimą dalyvauti procese, pavadinimas, numeris, data)
surašė protokolą, kuriame konstatuoja, kad įtariamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu asmens
___________________________________________________________________________ ,
(vardas ir pavardė)
psichikos būklė neleidžia su juo atlikti proceso veiksmų ir jam dalyvauti atliekamuose proceso veiksmuose. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui.
| _______________ (pareigos) |
|
__________ (parašas) |
|
______________ (vardas ir pavardė) |