LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2001 M. LIEPOS 17 D. ĮSAKYMO NR. 389 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 112:2001 „VIDINĖS APŠVITOS MONITORINGO REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. gruodžio 31 d. Nr. V-1297
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos higienos normą HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 66-2425):
1. Išdėstau II skyrių taip:
„II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239);
4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);
4.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-889 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 83:2004 „Komandiruotų darbuotojų radiacinė sauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6744);
4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-749 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 30-997);
4.5. Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 63 „Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4950);
4.6. Radiacinės saugos centro direktoriaus 2001 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 16 „Dėl darbuotojo profesinės apšvitos dozių paso formos“ (Žin., 2001, Nr. 15-485).“
2. Papildau šiuo 5.19 punktu:
3. Išdėstau 11 punktą taip:
4. Išdėstau 14 punktą taip:
„14. Tais atvejais, kai darbo vietose atliekami radioaktyviųjų medžiagų tūrinio aktyvumo ore matavimai, nuolatinis monitoringas turi būti vykdomas, jeigu tenkinama sąlyga:
C x v x T > 0,05 x MRRĮ
čia:
C – vidutinis radionuklidų tūrinis aktyvumas ore, bekereliais/m3;
v – vidutinis kvėpavimo greitis – 1,2 m3 per valandą;
T – darbo valandų skaičius per metus;
MRRĮ – metinis ribinis radionuklidų įterpis, bekereliais.“
5. Išdėstau 15 punktą taip:
„15. Vidinės apšvitos dozė skaičiuojama, kai metinė kaupiamoji efektinė dozė yra ar gali būti didesnė už 0,1 mSv. Kai apskaičiuota vidinės apšvitos dozė yra didesnė nei 1 mSv, turi būti atliekami papildomi vidinės apšvitos matavimai ir tikslesnis vidinės apšvitos dozės įvertinimas. Kai kaupiamoji efektinė dozė gali būti mažesnė už 0,1 mSv, vidinės apšvitos dozės skaičiavimas neprivalomas.“
6. Išdėstau 16 punktą taip:
„16. Monitoringo rūšys yra šios: nuolatinis, specialusis, tikslinis, patvirtinantysis, žaizdų, po gydymo, pradėjus ir baigus darbą.
16.1. Nuolatinį monitoringą sudaro nuolat atliekami darbuotojo vidinės apšvitos tyrimai. Tyrimų dažnumas priklauso nuo radionuklido išlikos bei išskyrimo, tyrimo įrangos jautrio ir priimtinos įterpio bei kaupiamosios efektinės dozės įvertinimo paklaidos. Nuolatinį monitoringą dažniausiai sudaro vienos rūšies tyrimas, kurio pakanka įterpiui įvertinti (pvz., šlapimo tyrimas tričio aktyvumui nustatyti).
16.2. Specialusis monitoringas vykdomas esant padidėjusiai apšvitai ar ją numatant. Jis skirtas ištirti bei sekti avarinės apšvitos dydį, teikti informaciją gydymui. Specialiojo monitoringo metu žinomas laikas, kada radionuklidai pateko į organizmą.
16.3. Tikslinis monitoringas turi būti vykdomas, kai atliekami papildomi darbai, kurie neatliekami nuolat darbo vietose arba kai yra galima papildoma radioaktyvioji tarša nei stebima nuolatinio monitoringo metu. Tikslinis monitoringas atliekamas kaip ir nuolatinis monitoringas, tačiau matavimai turi būti dažnesni.
16.4. Patvirtinantysis monitoringas turi būti vykdomas tiems darbuotojams, kurių galima apšvita yra mažesnė už 1 mSv metinę kaupiamąją efektinę dozę ir neatliekamas jų darbo vietų monitoringas, siekiant išaiškinti, ar nėra atsitiktinio arba nenumatyto radionuklidų įterpio į žmogaus organizmą ir įrodyti, kad radiacinė sauga darbo vietoje yra tinkama. Branduolinės energetikos objektų, kuriuose galima vidinė apšvita, darbuotojams, dirbantiems kontroliuojamoje zonoje, patvirtinantysis monitoringas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
16.5. Žaizdų monitoringas atliekamas visoms žaizdoms, kur galima radioaktyvioji tarša, radioaktyviųjų medžiagų kiekiui žaizdoje nustatyti. Jeigu įmanoma išvalyti žaizdą, atliekami valomosios medžiagos radioaktyviosios taršos tyrimai.
16.6. Monitoringas po gydymo atliekamas gavusiems vidinę apšvitą įvykus branduolinei arba radiologinei avarijai ir esant dideliam radionuklidų įterpiui. Jo metu nustatomas konkrečių radionuklidų išlikos pasiskirstymas nukentėjusio asmens organizme, ir šio monitoringo duomenys turi būti naudojami įvertinant asmens gautą kaupiamąją efektinę dozę.
16.7. Monitoringas pradėjus ir baigus darbą turi būti vykdomas darbuotojams, pradedantiems ir baigiantiems dirbti branduolinės energetikos objektų, kuriuose galima vidinė apšvita, kontroliuojamoje zonoje. Pradėjus darbą turi būti atliekami vidinės apšvitos tyrimai siekiant nustatyti radionuklidų foninius lygius organizme. Baigusiems dirbti branduolinės energetikos objektų, kuriuose galima vidinė apšvita, kontroliuojamoje zonoje darbuotojams atliekami vidinės apšvitos tyrimai ir nustatoma gauta kaupiamoji lygiavertė ir (ar) kaupiamoji efektinė dozė.“
7. Išdėstau 17.1 punkto pirmą sakinį taip:
8. Išdėstau 17.2 punktą taip:
9. Išdėstau 26 punktą taip:
„26. Turi būti registruojami šie papildomi monitoringo duomenys, kurie neįrašyti į darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą [4.6]:
26.1. tiesioginiai tyrimų duomenys: