LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. vasario 4 d. Nr. 1K-040

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 2 dalimi,

tvirtinu Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisykles (pridedama).

FINANSŲ MINISTRAS                                                                      ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040

NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS

1. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (toliau vadinama – ūkio subjektai) buhalterinės apskaitos tvarkymą.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516).

3. Ūkio subjektai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, šiomis taisyklėmis ir bendraisiais apskaitos principais:

3.1. ūkio subjekto – kiekvienas ūkio subjektas laikomas atskiru apskaitos vienetu ir į apskaitą įtraukiamas tik to ūkio subjekto turtas, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašai, pelnas (nuostoliai) ir įsipareigojimai;

3.2. veiklos tęstinumo – tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio subjekto veiklos laikotarpis neribotas ir jo nenumatoma likviduoti;

3.3. periodiškumo – ūkio subjekto veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė ir (arba) pelno mokesčio deklaracija;

3.4. pastovumo – ūkio subjektas pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką;

3.5. piniginio mato – visas ūkio subjekto turtas, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašai, pelnas (nuostoliai) ir įsipareigojimai išreiškiami pinigais;

3.6. kaupimo – pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Šis principas netaikomas ūkio subjektams, buhalterinę apskaitą tvarkantiems darant paprastąjį įrašą ir taikantiems pinigų apskaitos principą, nustatytą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992);

3.7. palyginimo – pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas uždirbs pajamų. Šis principas netaikomas ūkio subjektams, buhalterinę apskaitą tvarkantiems darant paprastąjį įrašą ir taikantiems pinigų apskaitos principą, nustatytą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme;

3.8. atsargumo – ūkio subjektas pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašų, pelno (nuostolių) ir įsipareigojimų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta;

3.9. neutralumo – apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojams priimti ūkio subjektui palankius sprendimus;

3.10. turinio svarbos – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

4. Ūkio subjektai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai arba turi samdomų darbuotojų ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais, buhalterinę apskaitą tvarko darydami dvejybinį įrašą.

5. Ūkio subjektai, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, buhalterinę apskaitą gali tvarkyti darydami paprastąjį įrašą.

6. Ūkio subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti arba savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansinę atskaitomybę, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansinę atskaitomybę vadovaujasi Verslo apskaitos standartais.

7. Finansinės atskaitomybės nesudarantiems ūkio subjektams tvarkant buhalterinę apskaitą rekomenduojama vadovautis Verslo apskaitos standartais.

______________