LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL LAND 1-98 PATVIRTINIMO
1998 m. gegužės 25 d. Nr. 85
Vilnius
Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatų 5.5 punktu (Žin., 1997, Nr. 83-2072),
1. Patvirtinti Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 1-98 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai“ (pridedama).
2. Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 8 (Žin., 1995, Nr. 13-312), 1997 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 26 (Žin., 1997, Nr. 17-379), 1998 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 46 (Žin., 1998, Nr. 26-707) nuo 1998 m. birželio 1 d. pripažinti netekusiais galios.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „ūkio šaka“, „valdymas“.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 85
Normatyvinis dokumentas įsigalioja
nuo 1998 m. birželio 1 d.
Pirmasis šio dokumento peržiūrėjimas –
2002 metais.
Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo
privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai
LAND 1-98
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais 1997 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 947, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.
Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai (LAND 1-95) nuo 1998 m. birželio 1 d. pripažinti netekusiais galios.
1. Tikslas ir taikymo sritis
1.1. Normatyvinio dokumento tikslas – nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimus rengiant naujų ar rekonstruojamų degalinių projektus.
1.2. Šio normatyvinio dokumento reikalavimų privalo laikytis juridiniai ir fiziniai asmenys, statantys bei rekonstruojantys skystojo kuro degalines:
- prekiaujančias skystuoju kuru;
- neprekiaujančias skystuoju kuru (įmonių ir organizacijų degalines), kurių metinė apyvarta didesnė kaip 200 tonų.
2. Nuorodos
Normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais bei normatyviniais dokumentais. Tai:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540).
2.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427).
2.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428).
2.4. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 1997, Nr. 66-1600, Nr. 117-3012).
2.5. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615).
2.6. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pasekmių ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų nagrinėjimo Aplinkos apsaugos ministerijoje (jos tarnybose) tvarka (Žin., 1997, Nr. 88-2226).
2.9. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 43-1057; 1997, Nr. 38-940).
2.10. Paviršinių(lietaus) nuotekų kanalizavimo ir išleidimo normatyvų nustatymo, mokesčio už taršą taikymo ir laboratorinės kontrolės vykdymo taisyklės, LAND 3-95.
2.11. Buitinių nuotekų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės, LAND 21-97 (Žin., 1997, Nr. 81-2045).
2.12. Viršutinės litosferos dalies užterštumo naftos produktais didžiausi leidžiami lygiai, LAND 9-95 (Žin., 1996, Nr. 19-509).
2.13. Nuotekų užterštumo normos, LAND 10-96 (Žin., 1997, Nr. 73-1888).
2.14. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
2.15. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl išmetamų lakiųjų organinių junginių (LOJ), kurie susidaro sandėliuojant ir išvežiojant benziną iš terminalų į degalines 94/63/EC. (European Parliament and Council Directive 94/63/EC on the control of volatile organic compound (VOC) emissions resulting from the storage of petrol and its distribution from terminals to service stations).
3. Terminai ir apibrėžimai
3.1. Skystojo kuro degalinė – tai įrenginys, kuriame iš stacionarių sandėliavimo rezervuarų (požeminių ir antžeminių) skystasis kuras yra išpilstomas į automobilių, traktorių ir kitų transporto priemonių degalų bakus.
3.2. Skystasis kuras – skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinis kuras, žibalas, alyva ir kt.), išskyrus suskystintas naftos dujas.
3.3. Naftos produktų sorbentas (sorbentas) – medžiaga, skirta sugerti (absorbuoti) ant žemės paviršiaus išsiliejusius naftos produktus.
3.4. Degalinės sklypo geologinės – hidrogeologinės sąlygos – nuo žemės paviršiaus iki gruntinio vandeningojo horizonto pado uolienų mechaninė sudėtis, gruntinio vandens slūgsojimo gylis, jo tėkmės kryptis ir greitis, gruntinio vandens kokybė.
3.5. Požeminio vandens monitoringas – sistemingas požeminio vandens kokybės bei ją veikiančių veiksnių stebėjimas degalinės teritorijoje ir jos prieigose, degalinės poveikio aplinkai vertinimas ir pokyčių prognozavimas.
4. Bendrieji reikalavimai
4.1. Skystojo kuro degalinės miestuose ir miesteliuose, taip pat degalinės prie magistralinių ir krašto kelių statomos pagal parengtas ir patvirtintas degalinių išdėstymo schemas (specialiuosius planus), laikantis nustatytąja tvarka patvirtintų miestų, miestelių ir kitų teritorijų bendrojo plano sprendinių, jų pakeitimų bei papildymų, parengus detalųjį planą bei statybos projektą.
5. Statybos vietos reikalavimai
5.1. Pagal specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus turi būti parengtas degalinės statybos projektas ir jos poveikio aplinkai vertinimas, kuris nustatytąja tvarka derinamas Aplinkos ministerijos tarnybose (2.6, 2.14).
6. Konstrukcijų reikalavimai
6.1. Degalinės projekte, esant statybos aikštelės sausam gruntui, kai požeminio rezervuaro dugno altitudė yra didesnė už gruntinio vandens slūgsojimo aukščiausiojo lygio altitudę, galima numatyti:
- rezervuarus su viengubomis sienelėmis, įrengiant po jais nelaidų gelžbetoninį lovį su nuolat veikiančia kuro nutekėjimo stebėjimo sistema;
- naftos produktams skirtus plastmasinius kuro tiekimo vamzdžius.
6.2. Esant statybos aikštelės šlapiam gruntui, kai požeminio rezervuaro dugno altitudė yra mažesnė už gruntinio vandens slūgsojimo aukščiausiojo lygio altitudę, degalinės projekte privaloma numatyti rezervuarus su dvigubomis sienelėmis ir hermetiškumo reguliarios kontrolės sistema bei naftos produktams skirtus plastmasinius vamzdžius.
6.3. Virš kolonėlių turi būti lengvų konstrukcijų stogelis, saugantis jas nuo atmosferos kritulių, išskyrus dyzelinio kuro išdavimo kolonėlę, skirtą sunkvežimiams, kai ji projektuojama degalinės teritorijoje atskirai nuo kitų kolonėlių. Pageidautina, kad stogelis susisiektų su operatoriaus patalpa.
6.4. Degalinėse turi būti suprojektuota ir įrengta aktyvi benzino garų (lakiųjų organinių junginių) grąžinimo sistema, kuri automatiškai veiktų pripildant kuro rezervuarus ir automobilių bakus. Garai, susidarę pildant automobilių bakus benzinu, turi būti grąžinami į rezervuarus, o iš jų per sandarią liniją – į benziną pristačiusį benzinvežį.
6.5. Benzino rezervuarų alsuokliai turi būti įrengti ir išdėstyti laikantis (2.9) normatyvinio dokumento reikalavimų ir iškelti į ne mažesnį kaip 4 m aukštį.
6.6. Konteinerinės degalinės su antžeminiais rezervuarais yra padidintos rizikos objektai. Jos įrengiamos tik laikinai, numatant visas priemones avarijai išvengti. Apie jų statybos, rekonstrukcijos bei likvidavimo galimybes sprendžia vietos savivaldybė su Aplinkos ministerijos regiono departamentu.
6.7. Konteinerinėse degalinėse turi būti numatytos apsaugos priemonės (izoliacinis sluoksnis, dvigubos sienelės ir kt.), mažinančios antžeminių rezervuarų kaitimą ir garavimą iš jų. Rezervuarai (konteineriai) turi būti nudažyti balta spalva ir visada švarūs.
6.8. Po antžeminiu rezervuaru turi būti įrengta avarinė talpykla, kurios tūris būtų lygus rezervuaro tūriui. Kai konteinerinės degalinės konstrukcijoje yra numatyta avarinė talpykla arba kai antžeminis rezervuaras yra su dvigubomis sienelėmis ir su automatine hermetiškumo kontrolės sistema, papildoma avarinė talpykla nebūtina.
6.9. Rezervuarai turi būti užpildomi kuru iš apačios arba per panardintą vamzdį. Juose turi būti įmontuoti įtaisai, neleidžiantys rezervuarų perpildyti.
6.10. Automobilio bako užpildymo sistemos antgalis (pistoletas) turi būti su automatiniu vožtuvu, apsaugančiu nuo kuro perpildymo.
6.11. Degalinės teritorija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad avarijos metu išsiliejęs skystasis kuras nepatektų už jos ribų.
6.12. Teritorijos prie kuro kolonėlių ir kuro užpylimo į rezervuarus aikštelės 5 m spinduliu turi būti su nelaidžiomis naftos produktams dangomis.
6.13. Degalinėje turi būti gamyklos rezervuarų sandarumo išbandymo pasas. Pastačius rezervuarus, turi būti atliktas ir pagal galiojančius reikalavimus atitinkamu aktu įformintas visų rezervuarų ir sistemų sandarumo išbandymas. Eksploatuojamose degalinėse pagal rezervuarų technines sąlygas ir eksploatavimo dokumentaciją turi būti atliekami rezervuarų profilaktiniai valymai, techninės apžiūros ir sistemų sandarumo išbandymai.
7. Reikalavimai taršai mažinti
7.1. Degalinių buitinės nuotėkos turi būti kanalizuojamos į miesto ar gyvenvietės kanalizacijos tinklus pagal tinklų savininkų nurodytas technines sąlygas. Jei tokių galimybių nėra, turi būti projektuojami ir statomi vietiniai nuotėkų valymo įrenginiai, kurių valymo efektyvumas turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančias nuotėkų užterštumo normas (2.13).
7.2. Nuo degalinės teritorijos užterštos paviršinės (lietaus) nuotėkos turi būti valomos ir jų liekamasis užterštumas po valymo turi atitikti:
- lietaus kanalizacijos tinklų savininkų nurodytas technines sąlygas ir galiojančias paviršinių (lietaus) nuotėkų užterštumo normas (2.10), nuotėkas išleidžiant į gyvenvietes ar miesto kanalizacijos tinklus;
- galiojančias paviršinių (lietaus) nuotėkų užterštumo normas (2.10), kai nuotėkos išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius.
Atskirais atvejais, įvertinus vietos sąlygas ir mažą užterštų nuotėkų (buitinių arba lietaus) kiekį, suderinus su Aplinkos ministerijos regiono departamentu, gali būti numatomos ir kitos priemonės. Siekiant sumažinti paviršinių nuotėkų kiekį, lietaus vandenį nuo stogų tikslinga nuleisti atskira sistema. Degalinės teritorijoje avarijos atveju paviršinių nuotėkų kanalizacijos tinkluose turi būti numatytos jų uždarymo priemonės.
7.3. Jeigu nėra nuotėkų imtuvo, išvalytas iki galiojančių normų nuotėkas galima išleisti į filtracijos laukus.
7.4. Norint išvengti arba sumažinti dirvos, gruntinio vandens bei lietaus nuotėkų teršimą naftos produktais, degalinėse turi būti priemonės išsiliejusiems naftos produktams surinkti ir jų plitimui lokalizuoti. Viena iš efektyviausių priemonių – sorbentai.
7.5. Panaudoti sorbentai turi būti tvarkingai surenkami, sandėliuojami ir šalinami. Juos turi šalinti atitinkamos organizacijos, naudodamos tam biologines priemones. Deginti juos ne specialiuosiuose atliekų deginimo įrenginiuose arba vežti į sąvartyną draudžiama.
8. Nuotėkų kokybės ir požeminio vandens būklės reikalavimai
8.1. Degalinėse, iš kurių išvalytos buitinės ar paviršinės nuotėkos išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius arba į filtracijos laukus, turi būti vykdoma šių nuotėkų apskaita ir žinybinė laboratorinė kontrolė bei požeminio vandens monitoringas. Nuotėkų ir požeminio vandens monitoringo tvarka derinama su Aplinkos ministerijos regiono departamentu.
8.2. Degalinės požeminio vandens monitoringui vykdyti, atsižvelgiant į konkrečias degalinės aikštelės sąlygas, turi būti numatyti ne mažiau kaip 1-2 stebimieji gręžiniai į pirmąjį nuo žemės paviršiaus (gruntinį) vandeningąjį sluoksnį. Gręžinių vieta parenkama taršos potencialaus buvimo vietose.
8.3. Požeminiame vandenyje turi būti nustatomi aromatinių angliavandenilių (benzolas, etilbenzolas, toluolas, ksilolas) kiekiai, 2-4 kartus per metus nustatomas cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), vieną kartą per metus – bendroji cheminė sudėtis, vieną kartą per 2 metus – sunkiųjų metalų (Pb, Ni, Zn) koncentracijos.
8.3.1. Tuo atveju, kai nustatoma, kad dėl degalinės įtakos gruntiniame vandenyje bent vienos iš teršiančių medžiagų, išvardytų 8.3 punkte, koncentracija viršija geriamojo vandens DLK, gruntinio vandens užterštumas turi būti ištirtas visoje teršimo zonoje pagal tas teršiančias medžiagas, kurių koncentracija viršija geriamojo vandens DLK. Šiuo atveju stebimųjų gręžinių kiekis, mėginių rūšis ir jų ėmimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į faktinį požeminio vandens užterštumo lygį, užterštą plotą, teršalų migracijos greitį ir kt.
8.4. Požeminio vandens monitoringą turi teisę vykdyti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys šių darbų licencijas.