LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ TIEKIMO Į APYVARTĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. lapkričio 3 d. Nr. 3D-597

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2004, Nr. 73-2541) ir siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios rinkos reikalavimus pašarų veiklos sektoriuje:

1. Tvirtinu Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad šios taisyklės įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 15 d.

Žemės ūkio Ministras Jeronimas Kraujelis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-597

PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ tiekimo į apyvartą taisyklės

Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos pagal 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvos 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. lapkričio 12 d. Komisijos direktyva 2003/104/EB), 1982 m. birželio 23 d. Komisijos direktyvos 82/475/EEB, nustatančios sudedamųjų dalių grupes, kurios gali būti panaudotos ženklinant kombinuotąjį maistą naminiams gyvūnams (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 98/67/EB), ir 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies pakeičiančios direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinančios direktyvą 77/101/EEB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003), reikalavimus.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja pašarinių žaliavų, taip pat ir baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų transportavimo, deklaravimo, ženklinimo, pakavimo ir tiekimo į apyvartą reikalavimus; pateikiami šių žaliavų sąrašai.

2. Pašarines žaliavas, baltymingas pašarines medžiagas ir nebaltymines azotines žaliavas (toliau – žaliavas) gaminantys, laikantys, gabenantys, naudojantys, tiekiantys jas į apyvartą ūkio subjektai, pašarų kokybės valstybinės kontrolės ir kitos institucijos, atliekančios jiems pavestas funkcijas, privalo vadovautis šių taisyklių reikalavimais.

3. Šių taisyklių reikalavimai taikomi žaliavoms, tiekiamoms į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių rinkas.

4. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Endospermas – vidinė didžiausia grūdo dalis, susidedanti daugiausia iš krakmolo ir baltymų, reikalingų jaunam augalui vystytis iš gemalo.

Aleurono sluoksnis – grūdo ląstelinis sluoksnis tarp endospermo ir išorinio sluoksnio, kaupiantis aleurono grūdelius ir turintis daug globulininių baltymų.

Baltymai (proteinai) – gamtiniai polimerai, sudaryti iš α-aminorūgščių liekanų, susijungusių peptidiniais ryšiais.

Baltymingumas – žalių baltymų procentinis kiekis medžiagose.

Cukrus (sacharozė) – saldus kristalinis arba skystas cukraus žaliavos perdirbimo produktas, disacharidas.

Frakciniai produktai – produktai, sudaryti iš skirtingų dydžių dalelių.

Fermentacija – organinių junginių skaidymasis, kurį sukelia mikroorganizmų ir aukštesniųjų organizmų audinių fermentai; mikroorganizmų sukeliama fermentacija vadinama rūgimu, puvimu.

Denatūratas – techniškas spiritas, į kurį yra pridėta nuodingų medžiagų.

Drėgnis – laisvo vandens procentinis kiekis medžiagose.

Drėgnumas – medžiagos savybė tūryje ar paviršiuje turėti drėgmės (laisvo, chemiškai nesujungto vandens). Tiksliai matuojama ši savybė vadinama drėgniu.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – žalieji pelenai (visiškai nevirškinamos mineralinės medžiagos), gaunami apdorojant druskos rūgštimi.

Gemalas – naujo augalo organizmo pradmuo. Varpinių ir ankštinių javų sėklose jis susideda iš stiebo, šaknelės ir pirminių lapelių užuomazgų. Varpinių javų grūduose jis sudaro 2–5 proc. grūdų masės. Gemalą nuo endospermo skiria gemalo skydelis.

Grūdinės priemaišos – visaverčiai pagrindinės kultūros grūdai ir pagal tų grūdų standartus priskiriamos kitos grūdų priemaišos bei kitų kultūrų grūdai.

Krakmolas – lengvai virškinamas augalinis polisacharidas, susidedantis iš a-amilozės ir amilopektino.

Laktozė (pieno cukrus) – disacharidas, susidarantis iš galaktozės ir gliukozės liekanų.

Ląsteliena (skaidulinės medžiagos) – augalinių ramstinių ląstelių grupė, mechaniškai sutvirtinanti augalą, susidedanti iš celiuliozės, hemiceliuliozės, lignino ir inkrustacinių medžiagų.

Lukštai – miltų ir kruopų gamybos metu bei kitais atvejais nuo grūdų atskirtos išorinės luobelės.

Luobelė – grūdų viršutinis sluoksnis, apsaugantis gemalą bei endospermą nuo išorinio poveikio.

Mikrobiologinės kilmės pašarinės žaliavos – baltymingos pašarinės medžiagos, gautos iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūrų dumblių, žemesniųjų grupių grybų.

Naminiai gyvūnai – tai gyvūnai, laikomi ir veisiami žmonių maistui ar kitiems ūkiniams reikalams (toliau – gyvūnai).

Naminiai gyvūnėliai – tai maistui nenaudojami gyvūnai, išskyrus kailinius žvėrelius, kurie laikomi ir veisiami.

Nebaltyminės azotinės žaliavos – karbamidas ir amonio druskos.

Pamiltės – šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant įvairių grūdų kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo priemaišų.

Pašarų analitinės sudedamosios dalys – pašaro sudėtyje esančios maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, ląsteliena, mikro- ir makroelementai bei biologiškai aktyvios medžiagos.

Pelenai – visiškai sudegusių medžiagų neorganinės liekanos.

Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.

Rūgščių indeksas – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalų rūgštis viename grame riebalų.

Žali baltymai – neišgryninti, neišvalyti baltymai, sudaryti iš baltymų ir azotinių nebaltyminių medžiagų (aminorūgščių, amidų, gliukozidų, organinių bazių, amonio junginių).

Žalia ląsteliena – neišgryninta, neišvalyta ląsteliena, susidedanti iš pačios ląstelienos (celiuliozės) ir ją inkrustuojančių hemiceliuliozių, pektinų, lignino.

Žali pelenai – neišgryninti, neišvalyti pelenai ir jų priemaišos (smėlis, molis, iš dalies nesudegusi anglis), gauti sudeginus mėginį prie 550 °C temperatūroje.

Žali riebalai – neišgryninti, neišvalyti, tik išekstrahuoti petroleteriu riebalai.

Ženklinimas – pašarų ženklinimo rekvizitų pateikimas ant pakuotės arba deklaravimo dokumentuose.

Ženklinimo rekvizitai – spausdintinė, rašytinė ar grafinė informacija apie pašarus.

5. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2004, Nr. 73-2541).

II. tRANSPORTAVIMO IR pakavimo REIKALAVIMAI

6. Žaliavos turi atitikti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus ir į apyvartą turi būti tiekiamos nesugedusios, nesufalsifikuotos ir reikiamos prekinės kokybės. Jos neturi kenkti gyvūnų ir žmonių sveikatai.

7. Žaliavos, tiekiamos į apyvartą, turi atitikti šių taisyklių 1–3 prieduose nurodytus aprašymus ir rodiklius.

8. Transporto priemonės turi būti uždaros arba dengtos, jų vidus sausas, išvalytas, švarus ir neužkrėstas kenkėjais. Uždaros transporto priemonės su žaliavomis turi būti plombuojamos.

9. Pakuočių medžiaga gali būti popierius, polimerinės plėvelės, audeklinės ir sintetinės medžiagos, atitinkančios standartų reikalavimus. Klijai ir kitos pakuočių sandarinimo priemonės neturi kenkti žaliavų kokybei. Pakuotės su žaliavomis turi būti sandariai uždarytos, kad gabenant arba laikant neišbyrėtų. Išvalyti ir dezinfekuoti audekliniai maišai žaliavoms įpakuoti gali būti naudojami pakartotinai, o popierinės ir polimerinės pakuotės yra vienkartinės.

10. Konteineriai su žaliavomis turi būti užantspauduoti. Antspaudas, atidarius konteinerį, sugadinamas taip, kad antrą kartą jo nebūtų galima panaudoti. Talpyklos su žaliavomis turi būti užsandarintos.

III. ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI

11. Žaliavos tiekiamos į apyvartą su lydimaisiais dokumentais (važtaraščiais, sertifikatais, deklaracijomis ir kt.).

12. Įpakuotos žaliavos turi būti su etiketėmis, kuriose pateikiami šiomis taisyklėmis nustatyti tikslūs ir teisingi privalomieji rekvizitai ir papildoma informacija. Už rekvizitų ir informacijos tikslumą atsako galutinis šių žaliavų tiekėjas, kuris gali būti gamintojas, pakuotojas arba pardavėjas (platintojas).

13. Ant pakuočių, konteinerių, maišų ar kitos taros turi būti tinkamai užklijuotos, aiškiai įskaitomos, nenuplaunamos ar kitaip nesunaikinamos etiketės.

14. Žaliavų etiketėse nurodyti rekvizitai ir (ar) suteikta papildoma informacija turi atitikti šios žaliavos turinį.

15. Etiketėse ar šiomis taisyklėmis nustatytais atvejais deklaracijose apie žaliavą turi būti pateikti tokie privalomieji rekvizitai:

15.1. užrašas „pašarinė žaliava“;

15.2. pašarinės žaliavos pavadinimas ir kiti šių taisyklių 1–3 prieduose nurodyti duomenys žaliavai;

15.3. šių taisyklių 2 priedo lentelės 4 skiltyje nurodyti deklaravimo rodikliai;

15.4. žaliavų, neesančių šių taisyklių 2 priede, deklaravimo rodikliai nurodomi pagal šių taisyklių 3 priedo lentelės 2 skiltį;

15.5. neto svoris (kietų – masės, skystų – tūrio vienetais);

15.6. gamintojo pavadinimas, buveinė, patvirtinimo identifikavimo ar įregistravimo numeris, gamybos partijos numeris arba kita informacija, užtikrinanti žaliavos susekamumą;

15.7. konkrečiai gaminamai gyvūninei žaliavai taikomi reikalavimai pagal 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 90/667/EEB, nustatančios gyvūninės kilmės atliekų šalinimo, perdirbimo, jų pateikimo į rinką ir gyvūninės arba žuvies kilmės pašaruose esančiuose ligų sukėlėjų prevencijos veterinarijos taisykles ir iš dalies keičiančios direktyva 90/425/EEB, nuostatas;

15.8. Europos Komisijos nustatyta tvarka naujų žaliavų, įtrauktų į šių taisyklių 3 priedo sąrašą, duomenys;

15.9. jei gamintojas nėra atsakingas už rekvizitų pateikimą, asmens, atsakingo už privalomųjų rekvizitų pateikimą, vardas, pavardė, gamintojo atstovybės pavadinimas ir registracijos vieta.

16. Gali būti pateikiami papildomi realūs ar kiekybiškai įvertinami duomenys, kurie būtų pagrįsti ir neklaidintų pirkėjo. Papildoma informacija turi būti atskirta nuo privalomųjų rekvizitų.

17. Žaliavos, kurios kiekis ne didesnis kaip 10 kg ir kuri pardavimo etapu skirta galutiniam vartotojui, šių taisyklių 15 ir 16 punktų rekvizitai ir papildoma informacija gali būti pateikiama vartojimo instrukcijoje ar bet kokia kita pranešimo forma.

18. Jei žaliavos partija yra padalyta į dalis, šių taisyklių 15 punkto rekvizitai ir nuoroda į pirminę partiją turi būti kartojama kiekvienos siuntos ženklinime ar nurodoma deklaracijoje.

19. Kai žaliavos, esančios apyvartoje, pasikeičia kokybė, asmuo, atsakingas už naujų (patikslintų) privalomųjų rekvizitų pateikimą, nedelsdamas juos patikslina etiketėje ar deklaracijoje.

IV. KITI REIKALAVIMAI

20. Šių taisyklių 2 priedo lentelės 4 skiltyje, 1 priedo 5 punkto ir 3 priedo lentelės 2 skilties informacijos galima nepateikti, kai:

20.1. pirkėjas sandorio sudarymo metu atsisako nurodytų rekvizitų raštu;

20.2. pašarinės žaliavos, skirtos galutiniam pirkėjui, tiekiamos ne didesnėse kaip 10 kg pakuotėse. Privalomieji rekvizitai pardavimo etapu gali būti pateikti vartojimo instrukcijoje ar kita tam tinkamo pranešimo forma.

21. Europos Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų šalių gamintojo pirmąkart į apyvartą išleidžiamos pašarinės žaliavos su laikinais deklaravimo duomenimis į Europos Sąjungą gali būti pateiktos, jei:

21.1. valstybės, į kurią numatoma tiekti šias žaliavas, kompetentingos institucijos iš anksto informuojamos apie tokių žaliavų atgabenimą;

21.2. galutiniai duomenys apie žaliavų kokybės rodiklius jų gavėjui pateikiami per 10 dienų nuo žaliavų atgabenimo;

21.3. dokumentuose su laikinais duomenimis apie žaliavų kokybę ryškiu šriftu pateikta nuoroda „Duomenys laikini“ ir šie duomenys bus patvirtinti akredituotos ar oficialiai pripažintos bandymo laboratorijos (nurodomas laboratorijos pavadinimas, pašarinės žaliavos, kurios mėginys tiriamas, Kombinuotosios nomenklatūros kodas ir data, iki kada bus pateikti tyrimo rezultatai);

21.4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie pirmąkart tiekiamas naujas žaliavas į Europos Sąjungos rinką praneša Europos Komisijai.

V. LEISTINI ŽENKLINIMO NUKRYPIMAI

22. Šių taisyklių III skyriaus nuostatoms gali būti taikomos tokios išimtys:

22.1. šių taisyklių 15 punkte nurodyti rekvizitai apie žaliavą gali būti nepateikiami, kai ūkio subjekto (gamintojo) tiekiamos ūkio subjektui (vartotojui) (abu gyvena Lietuvoje) natūralios, šviežios arba konservuotos augalinės ir gyvūninės žaliavos, apdorotos arba neapdorotos mechaniniu būdu, be jokių priedų, išskyrus konservantus;

22.2. kai po pramoninio apdorojimo tiekiami į apyvartą augaliniai ir gyvūniniai šalutiniai produktai ir juose yra daugiau kaip 50 proc. drėgnio, šių taisyklių 15.3–15.4 punktuose nurodytų rekvizitų bei 1 priede nurodytos informacijos apie žaliavą pateikti nereikia.

23. Tiekiant žaliavas iš kitų valstybių narių, leistini tokie, šių taisyklių 15.1 punkte nenurodyti pavadinimai:

23.1. Vokietijos – pavadinimas „Futtermittel-Ausgangserzeignis“ gali būti keičiamas į „Einzelfuttermittel“;

23.2. Italijos – pavadinimas „moterie prime per alimentidegli anomali“ į „mangime semplice“;

23.3. Graikijos – pavadinimas „p/Êkgâsgnxos“ į „apk-nxosouýt“.

VI. Reikalavimai PAŠARINĖMS ŽALIAVOMS

24. Žaliavos etiketėje ar deklaracijoje įvardijamos pavadinimais, nurodytais šių taisyklių 2 priedo lentelės 2 skiltyje, jei jos atitinka minėto priedo 3 skiltyje pateiktus aprašymus, ir 6 priedo lentelės 2 skilties, jei atitinka minėto priedo 5 skiltyje nurodytą produkto sudėtį.

25. Kai Lietuvos gamintojas tiekia naują, šių taisyklių 2 priede nenurodytą, žaliavą, kad pirkėjas nebūtų klaidinamas dėl jam pasiūlytos žaliavos tapatybės, ji įvardijama kitokiu pavadinimu nei minėtame priede.

26. Žaliava, kurioje kenksmingų (nepageidaujamų) medžiagų ar produktų yra daugiau negu leidžiama 1973 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 74/63/EEB dėl nepageidaujamų medžiagų ir produktų didžiausių leistinų kiekių pašaruose nustatymo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/29/EEB), gali būti tiekiama tik Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintoms kombinuotųjų pašarų įmonėms ir įtrauktoms į Patvirtintų pašarų ūkio subjektų sąrašą (įsteigus registrą – į Patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą).

27. Šių taisyklių 26 punkte nurodytoms žaliavoms, tiekiamoms į apyvartą be šių taisyklių 15.1 punkte nustatytų ženklinimo reikalavimų nurodoma „Pašarinė žaliava, skirta kombinuotųjų pašarų gamybos įmonei“.

28. Tiekiant žaliavas kitoms valstybėms narėms, etiketė ar deklaracija pildoma viena ar keliomis nacionalinėmis, nurodytos paskirties šalies ar oficialiomis Europos Sąjungos, kalbomis.

29. Šių taisyklių 2 priede nurodytos žaliavos gali būti:

29.1. žymimos skaitmenine kodavimo sistema, taikant specialių terminų žodynus apie jų kilmę, panaudoto produkto dalį, perdirbimą ir kokybę, leidžiančia žaliavos tapatybę nustatyti iš pavadinimo ir aprašo tarptautiniu lygiu;

29.2. pakeistos, atsižvelgiant į mokslo ir technikos raidą.

VII. PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KONTROLĖ

30. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja žaliavų tiekimą Europos Sąjungos ir šalies vidaus apyvartai siekdama įsitikinti, ar laikomasi šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.

VIII. REIKALAVIMAI BALTYMINGOMS PAŠARINĖMS MEDŽIAGOMS IR NEBALTYMINĖMS AZOTINĖMS ŽALIAVOMS

31. Baltymingas pašarines medžiagas ir nebaltymines azotines žaliavas galima tiekti į apyvartą, jei jos atitinka šių taisyklių 6 priede nurodytus reikalavimus ir yra pagamintos patvirtinimą gaminti šias žaliavas turinčioje įmonėje.

32. Šių taisyklių 31 punkte nustatyti reikalavimai žaliavoms netaikomi, kai eksperimentiniai bandymai ar moksliniai darbai atliekami nuolat juos prižiūrint.

33. Kartu su ženklinimo reikalavimais, nurodytais šių taisyklių 15 punkte, ir Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, nustatytais ženklinimo reikalavimais 31 punkte nurodytoms žaliavoms turi būti pateikiami šių taisyklių 6 priedo deklaravimo rodikliai ir specialūs reikalavimai, nurodyti šio priedo 7 skiltyje.

34. 31 punkte nurodytos žaliavos turi būti naudojamos tik tiems gyvūnams ir tokiais kiekiais, kaip nurodyta šių taisyklių 5 ir 6 prieduose.

35. Dėl technikos ir mokslo raidos pokyčių Europos Komisija nustatyta tvarka gali atlikti šių taisyklių preambulėje nurodytose direktyvose pakeitimus. Pakeitimai daromi laikantis tokių kriterijų:

35.1. žaliava turi būti azoto ir baltymų šaltinis;

35.2. naudojama, siekiant nekenkti žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai, taip pat nedaryti žalos vartotojui, neprastinti gyvūninių produktų savybių;

35.3. pašarus galima stebėti ir kontroliuoti.

36. Šių taisyklių 31 punkte nurodytos žaliavos išbraukiamos iš šių taisyklių 6 priedo, jeigu nesilaikoma bent vieno iš priede nurodytų reikalavimų.

37. Šių taisyklių 31 punkte nurodytos žaliavos sudėties, grynumo, fiziniai ir cheminiai bei biologiniai rodikliai nustatomi pagal mokslo ir technikos raidą bei laikantis Europos Komisijos nustatytos tvarkos.

38. Šių taisyklių 6 priedo 1.1 ir 1.2 produktai privalo atitikti šių taisyklių 35 punkte nurodytus kriterijus ir pagal juos turi būti parengti dokumentų rinkiniai (bylų sąranka), kurie oficialiai siunčiami valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Turi užtikrinti, kad rinkinyje pateikta informacija, kuri galėtų neigiamai paveikti pramoninės arba komercinės nuosavybės teises, būtų konfidenciali. Nekonfidencialia informacija laikoma:

38.1. produkto pavadinimas, sudėtis, duomenys, susiję su substratu ir mikroorganizmais;

38.2. fizinės, cheminės ir biologinės produkto savybės;

38.3. farmakologiniai, toksikologiniai ir ekologiniai-toksikologiniai duomenys;

38.4. tyrimo metodai.

39. Jeigu vartotojas nustato, kad vienos iš šių taisyklių 6 priede nurodytų žaliavų panaudojimas bet kuriomis nustatytomis sąlygomis kenkia žmogaus arba gyvūno sveikatai, nors jis ir atitinka nustatytus reikalavimus, nedelsdamas nutraukia jų naudojimą ir tuoj pat apie tai praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtina atsargumo priemones, raštu informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

40. Europos Komisija, išnagrinėjusi pranešime nurodytas priežastis, pasitarusi su Pašarų nuolatinio komitetu ir valstybėmis narėmis, nedelsdama pateikia savo išvadas.

41. Europos Komisija, siekdama išspręsti 39 punkte minėtą problemą bei užtikrinti žmonių arba gyvūnų sveikatos apsaugą, gali priimti sprendimą pakeisti šių taisyklių preambulėje nurodytos (-ų) direktyvos (-ų) produkto reikalavimus, tokiu atveju Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo patvirtintas atsargumo priemones taiko tol, kol įsigalios pataisos.

42. 31 punkte nurodytoms žaliavoms taikomi ir kiti teisės aktų nustatyti reikalavimai.

IX. Genetiškai modifikuotų PAŠARINIŲ žaliavų ženklinimas

43. Genetiškai modifikuotos pašarinės žaliavos, tiekiamos į apyvartą, paženklinamos pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio direktyvą 2001/18/EB reikalavimus.

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į

apyvartą taisyklių

1 priedas

PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ GRUPAVIMAS IR APDOROJIMO BŪDAI

1. Pašarinių žaliavų sąrašas sudaromas:

1.1. atsižvelgus į tokius kriterijus:

1.1.1. pagal kilmę (augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir šalutiniai produktai);

1.1.2. pagal pašarui naudojamą produkto dalį (sėklos, šakniavaisiai, šakniagumbiai ir kiti);

1.1.3. pagal taikomą apdorojimo būdą (ekstrakcija, kaitinimas) ir gaunamą galutinį produktą (dribsniai, sėlenos, riebalai);

1.1.4. pagal vertingumą ir kokybę (riebalingas, turintis mažai cukraus ar gliukozinolatų ir t. t.);

1.2. suskirsčius jas į dvylika grupių:

1.2.1. javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

1.2.2. aliejingų augalų sėklos, aliejingi vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

1.2.3. ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai;

1.2.4. šakniavaisiai, gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

1.2.5. kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

1.2.6. sausos pašarinės žolės ir stambieji pašarai;

1.2.7. kiti augalinių ir šalutinių produktų pašarai;

1.2.8. pieno produktai;

1.2.9. sausumos gyvūnų produktai;

1.2.10. žuvys, kiti jūrų gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

1.2.11. mineralai;

1.2.12. kiti produktai.

2. Žaliavoms taikomi botaninio ir cheminio grynumo reikalavimai:

2.1. be šių taisyklių 6 punkte nustatytų reikalavimų, žaliavoms pagaminti turi būti taikoma gera gamybos praktika, gamyboje neturi būti laisvų cheminių teršalų ir jei žaliavų gamyboje naudojami pašarų priedai, techninė įranga turi užtikrinti šių priedų tinkamą įterpimą;

2.2. šių taisyklių 2 ir 3 priede nurodytų produktų ir šalutinių produktų botaninis grynumas turi būti ne mažesnis kaip 95 proc., jei minėtuose prieduose nenurodyta kitaip. Botaninėmis priemaišomis laikoma:

2.2.1. natūralios, nepavojingos priemaišos: šiaudai, šiaudų atliekos, kitų augalų arba piktžolių sėklos ir kt.;

2.2.2. aliejingų augalų sėklų ar vaisių likučiai, susidarę perdirbus minėtus produktus. Šių likučių kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,5 proc. nuo produkto masės;

2.3. botaninio grynumo lygis nustatomas remiantis produkto ir šalutinio produkto mase.

3. Prie pašarinės žaliavos pavadinimo skliausteliuose nurodytą žodį (-ius) etiketėje ar deklaracijoje nurodyti nebūtina.

4. Pašarinių žaliavų technologinio apdorojimo pavadinimas ar terminas nurodomas pagal technologinio proceso apibrėžimus:

Apdorojimo būdas	Apdorojimo būdo apibrėžimas	Pavadinimas ar terminas
Koncentravimas (-1)	Atskiros sudėtinės dalies padidinimas, pašalinant vandenį ar kitas nereikalingas sudėtines dalis	Koncentruota
Nulukštenimas(- 2)	Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir kitų išorinio sluoksnio (luobelės) dalinis ar visiškas pašalinimas	Nulukštenta
Džiovinimas	Dirbtiniu ar natūraliu būdu atliekama dehidratacija	Išdžiovinta, sausa (saulėje ar dirbtiniu būdu)
Ekstrahavimas	Riebalų ar aliejų išskyrimas iš tam tikrų produktų organiniais tirpikliais, o cukraus ar kitų vandenyje tirpių sudėtinių dalių – vandeniniais tirpikliais. Siekiama, kad gautame produkte neliktų tirpiklio likučių	Ekstrahuota – rupiniai, kai apdorojami aliejaus turintys produktai; – melasa, vaisių minkštimas, kai apdorojami cukraus ar kitų vandenyje tirpių medžiagų turintys produktai
Ekstrudavimas	Medžiagos aukštu slėgiu išspaudimas ar išstūmimas pro skylutes ar plyšelius	Ekstruduota
Dribsnių gaminimas	Sudrėkinto ir karščiu apdoroto produkto suvolavimas	Dribsniai
Malimas į miltus	Fizinis grūdų perdirbimas smulkinant dalelėmis ir atskiriant jas frakcijomis į miltus, sėlenas ir rupiai maltus miltus	Miltai, sėlenos, rupiai malti miltai
Kaitinimas	Bendrasis terminas, apibūdinantis daugelį atitinkamomis sąlygomis karščiu vykdomų operacijų, kuriomis siekiama padidinti medžiagų maistinę vertę ar pakeisti jų struktūrą	Skrudinta, kepinta, ar kitaip termiškai apdorota
Hidrogenizavimas	Neprisotintų glicerinų pakeitimas prisotintais glicerinais (aliejaus ir taukų)	Sukietinta
Hidrolizavimas	Suskaldymas į paprastesnius cheminius junginius, naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu, rūgštimis, šarmais ar kitais reagentais	Hidrolizuota
Presavimas (-4)	Riebalų (aliejaus) pašalinimas mechaninio ekstrahavimo būdu (srieginio ar kitokio tipo spaustuvu), pakaitinus arba nepakaitinus, iš aliejingų ar riebalingų medžiagų arba sulčių iš vaisių ar kitų augalinių produktų	Apdorojimas ekspeleriu-(5) – išspaudos, kai apdorojamos aliejingos ar riebalingos medžiagos; – vaisių minkštimas, obuolių išspaudos, kai apdorojami vaisiai
Granuliavimas	Produkto suspaudimas į kompaktiškos formos gaminį	Granulės
Želatinizavimas	Krakmolo savybių pakeitimas, siekiant pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes	Želatinizuota
Rafinavimas	Priemaišų pašalinimas iš cukraus, aliejaus ir kitų natūralių medžiagų, apdorojus jas cheminiais ar fiziniais metodais	Rafinuota
Šlapias malimas	Mechaninis grūdo sudedamųjų dalių atskyrimas, kartais po to, kai jie sudrėkinami vandeniu ir kai krakmolui išskirti naudojamas ar nenaudojamas sieros dioksidas	Gemalai, glitimas, krakmolas
Smulkinimas	Mechaninis grūdų ar kitų pašarinių žaliavų susmulkinimas į reikiamo dydžio daleles	Smulkinta, trupiniai
Išcukrinimas	Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų pašalinimas iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose esama cukraus, cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis	Becukrinai
PASTABOS: ¹) Sąvokos „Koncentravimas“ atitikmenys „Sutirštinimas“ arba „Sutankinimas“ vartojami Vokietijoje. ²) Sąvokos „Nulukštenimas“ atitikmuo – „Nulupimas“. ³) Sąvokų „Miltai“, „Sėlenos“ papildoma sąvoka – „Išsijos“ vartojama Prancūzijoje. ⁴) Sąvokos „Ekstrahavimas“ atitikmuo „Mechaninis ekstrahavimas“ vartojamas Prancūzijoje. ⁵) Sąvokos „Apdorojimas ekspeleriu“ atitikmuo „Apdorojimas spaustuvu“ vartojamas Vokietijoje. ⁶) Sąvokos „Želatinizuota“ atitikmuo „Išbrinkinta“ vartojamas Vokietijoje.

5. Žaliavų deklaruotini rodiklių kiekiai šių taisyklių 2 ir 3 prieduose:

5.1. nurodomi pagal žaliavos masę, jei nenurodyta kitaip;

5.2. drėgnio kiekis nurodomas, kai jis sudaro daugiau kaip 14,0 proc. žaliavos masės. Jei kiekis mažesnis, nurodomas pirkėjui paprašius;

5.3. druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis nurodomas, kai sausojoje medžiagoje jo daugiau kaip 2,2 proc.

6. Apie denatūrato agentą ir rišiklį, panaudotą šių taisyklių 2 priedo 2 skilties žaliavoms, pateikiama tokia informacija:

6.1. denatūrato agento – pobūdis ir kiekis;

6.2. rišiklio – pobūdis. Rišiklis negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. visos žaliavos masės.

7. Oficialių žaliavų mėginių tyrimo ir nurodytų ar deklaruojamų rodiklių kiekių, pateiktų šių taisyklių 2 ir 3 prieduose, leistini minimalūs nuokrypiai:

7.1. žalių baltymų:

– 2 vienetai, kai jų deklaruota 20 proc. ir daugiau;

– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 20 proc., bet ne mažiau kaip 10 proc.;

– 1 vienetas, kai deklaruota mažiau kaip 10 proc.;

7.2. cukraus, redukuoto cukraus, sacharozės, laktozės ir gliukozės (dekstrozės):

– 2 vienetai, kai deklaruota 20 proc. ir daugiau;

– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 20 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.;

– 0,5 vienetai, kai deklaruota mažiau kaip 5 proc.;

7.3. krakmolo, inulino:

– 3 vienetai, kai deklaruota 30 proc. ir daugiau;

– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 30 proc., bet ne mažiau kaip 10 proc.;

– 1 vienetas, kai deklaruota mažiau kaip 10 proc.;

7.4. žalių riebalų (aliejaus):

– 1,8 vieneto, kai deklaruota 15 proc. ir daugiau;

– 12 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 15 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.;

– 0,6 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 5 proc.;

7.5. žalios ląstelienos:

– 2,1 vieneto, kai deklaruota 14 proc. ir daugiau;

– 15 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 14 proc., bet ne mažiau kaip 6 proc.;

– 0,9 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 6 proc.;

7.6. drėgnio ir žalių pelenų:

– 1 vienetas, kai deklaruota 10 proc. ir daugiau;

– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 10 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.;

– 0,5 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 5 proc.;

7.7. bendrojo fosforo, natrio, kalcio karbonato, kalcio, magnio, rūgščių indekso ir eteryje netirpstančių dalelių:

– 1,5 vieneto, kai deklaruota 15 proc. ir daugiau;

– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 15 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc.;

– 0,2 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 2 proc.;

7.8. druskos rūgštyje netirpių pelenų ir druskos pavidalo chloridų, išreikštų kaip NaCl:

– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota 3 proc. ir daugiau;

– 0,3 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 3 proc.;

7.9. karotino, vitamino A ir ksantofilo:

– 30 proc. deklaruoto kiekio;

7.10. metionino, lizino ir lakiųjų azoto bazių:

– 20 proc. deklaruoto kiekio.

8. Baltyminėms žaliavoms, gautoms iš žinduolių audinių, be jau nurodytų šių taisyklių 15.1 punkte rekvizitų, etiketėje ar deklaracijoje turi būti užrašas „Ši pašarinė žaliava yra gauta iš žinduolių audinių, todėl ją draudžiama naudoti atrajotojams“, išskyrus žaliavas:

8.1. pieno ir pieno produktų;

8.2. želatinos;

8.3. hidrolizuotų baltymų, kurių molekulinis svoris ne didesnis kaip 10 000 daltonų, ir kurie:

8.3.1. gauti iš kailių ir odų gyvulių, kurie prieš skerdimą buvo patikrinti pagal direktyvos 64/443/EEB 1 priedo IV skyriaus reikalavimus ir gauti rezultatai juos atitiko, ir kurie buvo paskersti skerdyklose;

8.3.2. gauti iš kailių ir odų, kurios apdorotos jas sūdant, baltinant ir intensyviai plaunant ne didesniame kaip 11 pH tirpale, ne trumpiau kaip 3 val., ne žemesnėje kaip 80 oC temperatūroje ir taikant gamybos procese ne žemesnę kaip 140 oC temperatūrą, išlaikant ne trumpiau kaip 30 min., ne mažesniame kaip 3,6 barų slėgyje, taip pat galima taikyti kitas atitinkamas gamybos proceso priemones, suderintas su Europos Komisija ir gavus jos pritarimą;

8.3.3. apdoroti įmonėse, kuriose įdiegta rizikos veiksnių analizė ir svarbių valdymo taškų sistema;

8.4. dikalcio fosfatų, gautų iš kaulų, nuo kurių pašalinti riebalai;

8.5. džiovintų plazmų ir kitų kraujo produktų.

Etiketėje ar deklaracijoje nurodoma gyvūnų rūšis ir kategorija, kuriems skirta šiame punkte minėta baltyminė žaliava.

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į

apyvartą taisyklių

2 priedas

NEBAIGTINIS (NEEKSKLUZINIS) PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ

SĄRAŠAS

1. Javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai.

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
1.01	Avižos	Avena sativa L. ir kt. rūšių avižų grūdai	-
1.02	Avižiniai dribsniai	Produktai, gaunami garais ir mechaniškai voluojant avižas. Lukštų dalelių turėtų būti nedaug	Krakmolas
1.03	Avižų pamiltės	Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant avižinius miltus ir kruopas, turintis nedaug lukštų ir šiek tiek endospermo dalelių	Žalia ląsteliena
1.04	Avižų lukštai ir sėlenos	Šalutinis avižinių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro lukštai ir atsijos	Žalia ląsteliena
1.05	Miežiai	Hordeum vulgare L. rūšies miežių grūdai	-
1.06	Miežių pamiltės	Šalutinis produktas, gaunamas sijojant nulukštentas perlines ir smulkias kruopas ir miltus	Žalia ląsteliena
1.07	Miežių baltymai	Išdžiovintas šalutinis miežių krakmolo gamybos produktas, gautas atskiriant krakmolą nuo baltyminės medžiagas	Baltymingumas Krakmolas
1.08	Skaldyti ryžiai	Šalutinis ryžių Oryza savita L. poliruotų ir glaistytų ryžių gamybos produktas, sudarytas iš smulkių ir (ar) skaldytų ryžių grūdų	Krakmolas
1.09	Rudosios ryžių sėlenos	Šalutinis pirmojo lukštentų ryžių poliravimo produktas, kurį sudaro endospermo, aleurono sluoksnio grūdeliai ir gemalų dalelės	Žalia ląsteliena
1.10	Baltosios ryžių sėlenos	Šalutinis antrojo lukštentų ryžių poliravimo produktas, kurį sudaro daug endospermo dalelių, aleurono sluoksnio grūdeliai ir gemalų dalelės	Žalia ląsteliena
1.11	Rudosios ryžių sėlenos su kalcio karbonatu	Šalutinis produktas, gaunamas po pirmojo nulukštentų ryžių poliravimo, naudojant kalcio karbonatą, kurį sudaro paviršiaus ir kalcio karbonato liekanos, sidabraspalvė luobelė, aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės	Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas
1.12	Pašariniai kaitintų rupių ryžių miltai	Šalutinis lukštentų poliruotų ir apvirtų ryžių gamybos produktas, kurį sidabraspalvė luobelė, aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės bei naudoto kalcio karbonato likučiai	Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas
1.13	Malti pašariniai ryžiai	Produktai, gauti sumalus pašarinius ir neprinokusius grūdus, dėmėtligės pažeistus ryžių grūdus, kuriuos sudaro žali pusiau stikliški arba nenunokę grūdai, pamiltės ir lukštų liekanos	Krakmolas
1.14	Ryžių gemalų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gautas išspaudus ryžius su neatsiskyrusiomis endospermo dalelėmis bei prikibusiomis lukštų ir gemalų liekanomis	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
1.15	Ryžių gemalų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, gautas iš ryžių gemalų, nuo kurių neatsiskyrusios endospermo dalelės ir prikibusios lukštų liekanos	Baltymingumas
1.16	Ryžių krakmolas	Švarus ryžių krakmolas	Krakmolas
1.17	Soros	Panicum miliaceum L. rūšies sorų grūdai	-
1.18	Rugiai	Secale cereale L. rūšies rugių grūdai	-
1.19	Rugių pamiltės (¹)	Šalutinis produktas, gaunamas išsijojant ruginius miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo dalelių bei tam tikras grūdų atliekas	Krakmolas
1.20	Ruginis pašaras	Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išorinės luobelės skiautelės ir kuriame mažiau endospermo nei rugių sėlenose	Krakmolas
1.21	Ruginės sėlenos	Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išorinės luobelės ir daug endospermo dalelių	Žalia ląsteliena
1.22	Sorgas	Sorghum bicolo r(L.) Moench s.1 rūšies sorgos grūdai	-
1.23	Kviečiai	Triticum aestivum (L.), Triticum durum Desf. ir kiti auginami kviečių grūdai	-
1.24	Kviečių pamiltės (²)	Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kvietines kruopas ir miltus, turintis endospermo dalelių su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir tam tikrą grūdų atliekų kiekį	Krakmolas
1.25	Kvietinis pašaras	Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kvietinių sėlenų	Žalia ląsteliena
1.26	Kvietinės sėlenos(³)	Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės ir daug endospermo dalelių	Žalia ląsteliena
1.27	Kviečių gemalai	Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, kurį sudaro grūdų gemalai, nuo kurių atskirtos endospermo ir luobelių dalelės	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus)
1.28	Kviečių glitimas	Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, gaunamas atskyrus krakmolą	Baltymingumas
1.29	Kviečių glitimo pašaras	Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio	Baltymingumas Krakmolas
1.30	Kviečių krakmolas	Švarus kviečių krakmolas	Krakmolas
1.31	Želatinizuotas kviečių krakmolas	Karščiu paveiktas kviečių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą šaltame vandenyje	Krakmolas
1.32	Kviečiai (Skelta)	Triticum spelta L., Triticum dioccum schrank, Triticum monococcum rūšies kviečių spleta grūdai	-
1.33	Kvietrugiai	Triticum x Secale hibrido kvietrugių grūdai	-
1.34	Kukurūzai	Zea mays L. kukurūzų grūdai	-
1.35	Kukurūzų pamiltės (⁴)	Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kukurūzų kruopas ir miltus, kurį sudaro išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kukurūzų sėlenų	Žalia ląsteliena
1.36	Kukurūzų sėlenos	Šalutinis kukurūzų miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės ir gemalai su endospermo dalelėmis	Žalia ląsteliena
1.37	Kukurūzų gemalų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį sudaro grūdų gemalo, endospermo ir luobelių dalelių liekanos	Baltymingumas Žalia ląsteliena
1.38	Kukurūzų gemalų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį sudaro grūdų gemalo, luobelės ir endospermo dalelių liekanos	Baltymingumas
1.39	Kukurūzų glitimo pašaras (⁵)	Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio, į kuriuos ne daugiau kaip 15 proc. yra įsimaišiusių išvalytų traiškytų kukurūzų, ir (arba) mirkymo skysčio, kuris buvo naudotas alkoholiui gaminti, bei kitų iš krakmolo pagamintų produktų. Produktas gali turėti kitų atliekų, susidariusių šalinant iš kukurūzų gemalų aliejų šlapiuoju būdu	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus), jei >4,5 proc. Krakmolas
1.40	Kukurūzų glitimas	Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, gaunamas atskyrus krakmolą nuo glitimo	Baltymingumas
1.41	Kukurūzų krakmolas	Švarus kukurūzų krakmolas	Krakmolas
1.42	Želatinizuotas kukurūzų krakmolas(⁶)	Karščiu paveiktas kukurūzų krakmolas, siekiant padidinti tirpumą šaltame vandenyje	Krakmolas
1.43	Salyklo daigeliai	Šalutinis salyklo darymo produktas, susidedantis iš džiovintų sudaigintų salyklinių grūdų šaknelių ir daigelių	Baltymingumas
1.44	Džiovintas saldinas	Šalutinis alaus gamybos produktas, gaunamas išdžiovinus salyklinių ir nesalyklinių grūdų bei kitų krakmolingų medžiagų liekanas	Baltymingumas
1.45	Džiovinti spirito grūdai(⁷)	Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas išdžiovinus kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas	Baltymingumas
1.46	Džiovinti tamsieji spirito grūdai(⁸)	Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas išdžiovinus kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas, prie kurių pridėta žlaugtų sirupo arba garintų žlaugtų	Baltymingumas

1) Produktas, turintis daugiau kaip 40 proc. krakmolo, vadinamas „turtingas krakmolo“. Vokiškai – „Roggennachmehl“.

2) Produktas, turintis daugiau kaip 40 proc. krakmolo, vadinamas „turtingas krakmolo“. Vokiškai – „Weizennachmehl“.

3) Kai žaliavos sudedamosios dalys yra smulkaus malimo, prie pavadinimo pridedamas žodis „smulkus“ arba kitas jo atitikmuo.

4) Produktas, turintis daugiau kaip 40 proc. krakmolo, vadinamas „turtingas krakmolo“. Vokiškai – „Maisnachmehl“.

5) Šį pavadinimą galima keisti į „grūdų ir kukurūzų glitimo pašaras „.

6) Šį pavadinimą galima keisti į „ ekstrahuotas kukurūzų krakmolas“.

7) Šį pavadinimą galima papildyti nurodant grūdų rūšį.

8) Šį pavadinimą galima keisti į „džiovinti spirito distiliacijos grūdai ir nuosėdos“.

2. Aliejingų augalų sėklos, aliejingi vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
2.01	Iš dalies išlukštentų žemės riešutų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų žemės riešutų Arachis hypogaea ir kitų Arachis rūšies žemės riešutų Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 proc.	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.02	Iš dalies išlukštentų žemės riešutų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentus žemės riešutus. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 proc.	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.03	Išlukštentų žemės riešutų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų žemės riešutų	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.04	Išlukštentų žemės riešutų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentus žemės riešutus	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.05	Rapsų sėklos (¹)	Brassica napus L. ssp. Oleifera (Metzg.) Sinsk., Brassicanapus L. var. glauca (Roxb.) O. E. Shultz ir Brassica campestris L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk rapsų sėklos. Minimalus botaninis grynumas 94 proc.	-
2.06	Rapsų išspaudos (¹)	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš rapsų sėklų. Minimalus botaninis grynumas 94 proc.	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.07	Rapsų rupiniai (¹)	Šalutinis aliejaus gamybos ekstrudavimo būdu produktas iš rapsų sėklų. Minimalus botaninis grynumas 94 proc.
2.08	Rapsų sėklų lukštai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas lukštenant rapsų sėklas	Žalia ląsteliena
2.09	Išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentas saulėgrąžų sėklas Carthamus tinctorius L.	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.10	Kopros išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš kokoso palmių Cocos nucifera L. vaisių, branduolių ir lukštų apvalkalų	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.11	Kopros rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kokoso palmių vaisius, branduolius ir lukštų apvalkalus	Baltymingumas
2.12	Alyvpalmių branduolių išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų palmių branduolių Elaeis guineensis Jacq, Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey (Elaeis melanococca auct.)	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.13	Alyvpalmių branduolių rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant alyvpalmių, atskirtų nuo lukštų, branduolius	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.14	Skrudintos sojų pupelės	Sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės, paveiktos karščiu. Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g x min.	-
2.15	Skrudintų sojų (pupelių) rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g x min.	Baltymingumas Žalia ląsteliena, jei >8 proc.
2.16	Išlukštentų skrudintų sojų (pupelių) rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant karščiu paveiktas sojų pupeles. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 8 proc. Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g x min.	Baltymingumas
2.17	Sojų (pupelių) baltymo koncentratas	Produktas, gaunamas iš antrinio nuriebalinto lukštentų sojų pupelių ekstrakto, kurio ištraukoje yra sumažintas laisvo azoto kiekis	Baltymingumas
2.18	Augalinis aliejus (-2)	Augalų aliejus (kiekvienu atveju konkrečiai nurodant augalo rūšį)	Drėgnis, jei >1 proc.
2.19	Sojų (pupelių) lukštai	Šalutinis sojų pupelių lukštenimo produktas	Žalia ląsteliena
2.20	Medvilnės sėklos	Medvilnės augalų Gossypium ssp. lukštentos sėklos	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.21	Iš dalies išlukštentų medvilnės (sėklų) rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentas medvilnės sėklas, nuo kurių pašalintas pluoštas ir lukštai. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 22,5 proc.	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.22	Medvilnės išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies išlukštentų medvilnės sėklų	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.23	Abisinijos saulėgrąžų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant (presuojant) Abisinijos saulėgrąžų Guizotia abyssinica(Lf) Cass. sėklas. Druskos rūgštyje netirpių pelenų turi būti ne daugiau kaip 3,4 proc.	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.24	Saulėgrąžų sėklos	Saulėgrąžų Helianthus annuus L. iš dalies išlukštentos sėklos	-
2.25	Saulėgrąžų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentas saulėgrąžų sėklas	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.26	Iš dalies išlukštentų saulėgrąžų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentas saulėgrąžų sėklas. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kai 27,5 proc.	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.27	Sėmenys	Sėjamojo lino Linum usitatissimmum L. sėmenys. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc.	-
2.28	Sėmenų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš linų sėmenų. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc.	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.29	Sėmenų rupiniai	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant linų sėmenis. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc.	Baltymingumas
2.30	Alyvmedžio vaisių minkštimas (pulpa), išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant arba supresavus europinio alyvmedžio Olea europea L. vaisius	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.31	Sezamo sėklų išspaudos	Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš indinio sezamo Sesamum indicum L. sėklų. Druskos rūgštyje netirpių pelenų ne daugiau kaip 5 proc.	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena
2.32	Iš dalies išlukštentų kakavos (pupelių) rupiniai	Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentas, džiovintas ar keptas tikrojo kakavmedžio Theobroma cacao L. pupeles	Baltymingumas Žalia ląsteliena
2.33	Kakavos lukštai	Kakavos pupelių Theobroma cacao L. lukštenimo, džiovinimo ir kepinimo liekanos	Žalia ląsteliena

1) Prie žaliavos pavadinimo ten, kur tinka, galima papildomai nurodyti „mažai gliukozinolatų“.

2) Prie pavadinimo gali būti nurodoma augalo rūšis.

3. Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
3.01	Avinžirniai	Avinžirnio Cicer arietinum L. sėklos	-
3.02	Guaro rupiniai	Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant ankštinių šeimos augalo guaro Cyanopsis tetragonoloba (L.) Taub sėklas	Baltymingumas
3.03	Lęšiukai	Augalo Ervum ervilia L. sėklos	-
3.04	Pelėžirniai (¹)	Sėjamojo pelėžirnio Lathyrus sativus L. sėklos, paveiktos karščiu	-
3.05	Lęšiai	Lęšio Lens culinaris a. o. Medik sėklos	-
3.06	Saldieji lubinai	Lubino Lupinus ssp. sėklos	-
3.07	Kaitintos pupelės	Phaseolus ar Vigna ssp. sėklos, paveiktos karščiu, siekiant neutralizuoti toksinį lenktinų poveikį	-
3.08	Žirniai	Pisum ssp. žirnių sėklos	-
3.09	Žirnių pamiltės	Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ir valcuojant žirnių kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį luobelių ir sėklaskilčių priemaišų	Baltymingumas Žalia ląsteliena
3.10	Žirnių sėlenos	Šalutinis žirnių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės ir žirnių liekanos	Žalia ląsteliena
3.11	Arkliapupės	Vicia faba L. ssp., faba var. equina Pers ir, var. minuta (Alef.) Mansf. arkliapupių sėklos	-
3.12	Vienažiedžiai vikiai	Vicia monanthos Desf. vikių sėklos	-
3.13	Vikiai	Vicia sativa L. var. sativa vikių sėklos ir kitos rūšys	-

1) Prie žaliavos pavadinimo gali būti nuoroda apie jos apdorojimą karščiu.

4. Šakniavaisiai, gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
4.01	Džiovinti cukrinių runkelių griežiniai	Šalutinis cukrinių runkelių Beta vulgaris L., spp. Vulgaris var. altissima Doell perdirbimo į cukrų produktas, gaunamas po ekstrahavimo džiovinant cukrinių runkelių griežinius (skilteles). Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc.	Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10,5 proc. Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc.
4.02	(Cukrinių) runkelių melasa	Šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo procese, likučių	Drėgnis, jei > 28,0 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze
4.03	Melasiniai (cukrinių) runkelių griežiniai	Produktas, gaunamas į džiovintus cukrinių runkelių griežinius pridėjus melasos. Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc.	Cukrus, išreikštas sacharoze Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc.
4.04	Cukrinių runkelių vinasė	Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų organinių rūgščių gamybai produktas	Drėgnis, jei > 35 proc. Baltymingumas
4.05	(Runkelių) cukrus (¹)	Produktas, gaunamas ekstrahuojant cukrinius runkelius	Sacharozė
4.06	Batatai	Šakniagumbio batatas (kitaip saldžiųjų bulvių) Ipomoea batatas (L.) Poir., neatsižvelgiant į jų pateikimą	Krakmolas
4.07	Maniokas (²)	Šaknys Manihot esculentia Crantz. Neatsižvelgiant į jų pateikimą Druskos rūgštyje netirpūs pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc.	Krakmolas Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei sausojoje medžiagoje > 3,5 proc.
4.08	Pūstas manioko krakmolas (³)	Krakmolas, pagamintas iš manioko šaknų ir paveiktas karščiu	Krakmolas
4.09	Bulvių tarkiai	Šalutinis bulvių (Solanum tuberosum L.) krakmolo gamybos produktas	-
4.10	Bulvių krakmolas	Švarus bulvių krakmolas	Krakmolas
4.11	Bulvių baltymas	Džiovintas šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, gautas baltymines medžiagas atskyrus nuo krakmolo	Baltymingumas
4.12	Bulvių dribsniai	Produktai, gaunami išdžiovinus ir suvalcavus skustas ir neskustas, garintas, virtas ar grūstas bulves	Žalia ląsteliena Krakmolas
4.13	Kondensuotos bulvių sultys	Šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, iš kurio pašalinti baltymai ir vanduo	Baltymingumas Žali pelenai
4.14	Želatinizuotas bulvių krakmolas	Karščiu paveiktas bulvių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą šaltame vandenyje	Krakmolas

1) Šis pavadinimas gali būti keičiamas į „sacharozę“.

2) Šis pavadinimas gali būti keičiamas į „tapioką“.

3) Šis pavadinimas gali būti keičiamas „tapiokos krakmolas“.

5. Kitos sėklos ir vaisiai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
5.01	Ceratonijos sėklos	Produktas, gaunamas lukštenant sausus augalo saldžiosios ceratonijos Ceratonia siligna L. sėklas	Žalia ląsteliena
5.02	Citrusinių vaisių minkštimas (pulpa)	Šalutinis citrusinių vaisių Citrus ssp. ir kt. sulčių gamybos produktas	Žalia ląsteliena
5.03	Vaisių (obuolių, kriaušių ir kitų biologinių rūšių) minkštimas (pulpa)	Šalutinis vaisių (obuolių, kriaušių ir kt.) sulčių gamybos produktas	Žalia ląsteliena
5.04	Pomidorų minkštimas (pulpa)	Šalutinis pomidorų Solanom lycopersicum Karst. sulčių gamybos produktas	Žalia ląsteliena
5.05	Vynuogių kauliukų rupiniai	Šalutinis aliejaus iš vynuogių kauliukų gamybos ekstrahavimo būdu produktas	Žalia ląsteliena, jei > 45 proc.
5.06	Vynuogių minkštimas (pulpa)	Šalutinis vynuogių sulčių gamybos produktas	Žalia ląsteliena, jei > 25 proc.
5.07	Vynuogių kauliukai	Šalutinis vynuogių perdirbimo produktas	Riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena, jei > 45 proc.

1) Pavadinime gali būti nurodyta vaisių rūšis.

6. Sausos pašarinės žolės ir stambieji pašarai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
6.01	Liucernos miltai (ar granulės) (¹)	Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus visą mėlynžiedės ar margosios liucernos Medicago saliva L., Medicago var. Martin jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 % kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar dobilų priemaišų	Baltymingumas Žalia ląsteliena Sausoje medžiagoje druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc.
6.02	Liucernos traiškiniai	Šalutinis liucernos sulčių gamybos presavimo būdu džiovintas produktas	Baltymingumas
6.03	Liucernos baltymo koncentratas	Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus centrifuguotas liucernos sultis	Baltymingumas Karotinas
6.04	Dobilų miltai (ar granulės) (¹)	Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus visą dobilo Trifolium ssp. jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 proc. kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar liucernų priemaišų	Baltymingumas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei sausojoje medžiagoje > 3,5 proc.
6.05	Žolės miltai (ar granulės) (^{1, 2})	Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus jaunas pašarines žoles	Baltymingumas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei sausojoje medžiagoje > 3,5 proc.
6.06	Javų šiaudai (³)	Šiaudai iš javų	-
6.07	Apdoroti javų šiaudai (⁴)	Produktai, gaunami įvairiais būdais apdorojus javų šiaudus (konkrečiai nurodomos apdoroti naudojamos medžiagos)	Nustatomas natrio kiekis, jei apdorojama NaOH

1) Terminas „miltai“ gali būti keičiamas į „granulės“.

2) Pavadinime turi būti nurodyta žolės rūšis.

3) Pavadinime turi būti nurodyta grūdų rūšis.

4) Pavadinime privalu nurodyti cheminį nešiklį, kuris buvo panaudotas apdorojant.

7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
7.01	Cukranendrių melasa	Šalutinis tikrųjų cukranendrių Saccharum officinarium L. perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo procese, likučių	Drėgnis, jei > 30 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze
7.02	Cukranendrių vinasė	Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų organinių rūgščių gamybai produktas	Drėgnis, jei > 35 proc. Baltymingumas
7.03	(Nendrių) cukrus (¹)	Produktas gaunamas ekstrahuojant nendres	Sacharozė
7.04	Jūros dumblių miltai	Produktas, gaunamas išdžiovinus, sumalus ir supresavus jūrinius rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti gali būti perplaunami	Žali pelenai

1) Šis pavadinimas gali būti pakeistas į „sacharozę“.

8. Pieno produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
8.01	Nugriebto pieno milteliai	Produktas, gaunamas išdžiovinus suliesintą pieną	Drėgnis, jei > 5 proc. Baltymingumas
8.02	Pasukų milteliai	Produktas, gautas išdžiovinus pasukas	Drėgnis, jei > 6 proc. Baltymingumas Laktozė Žali riebalai
8.03	Išrūgų milteliai	Varškės ir sūrių gamybos šalutinis produktas, gaunamas išdžiovinus išrūgas. Išrūgų rūgštis gali būti neutralizuota	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Laktozė Žali riebalai
8.04	Becukriai išrūgų milteliai	Produktas, gaunamas išdžiovinus išrūgas, iš kurių pašalinta laktozė	Drėgnis, jei >8 proc. Baltymingumas Laktozė Žali pelenai
8.05	Išrūgų baltymų milteliai (-1)	Produktas, gaunamas išdžiovinus baltymų junginius, cheminiu ar fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų arba pieno	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas
8.06	Pieno kazeino milteliai	Produktas, gaunamas išdžiovinus ir rūgštimis arba parakazeinu nusodinus kazeiną	Drėgnis, jei >10 proc. Baltymingumas
8.07	Laktozės milteliai	Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas išseparavus pieną ar išrūgas	Drėgnis, jei >5 proc. Laktozė

1) Šis pavadinimas gali būti pakeistas į „pieno albuminų miltai“.

9. Sausumos gyvūnų produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
9.01	Mėsos miltai (¹)	Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų žemės ūkio gyvūnų skerdenas ir skerdenų dalis. Produkte neturi būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio bei vidurių turinio. Baltymų sausojoje medžiagoje ne mažiau kaip 50 proc. Bendras fosforo kiekis ne didesnis kaip 8 proc.	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai
9.02	Mėsos ir kaulų miltai (¹)	Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų žemės ūkio gyvūnų mėsą be riebalų su daug kaulų. Produkte neturi būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio bei vidurių turinio	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai
9.03	Kaulų miltai	Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų sausumos gyvūnų kaulus be riebalų. Produkte neturi būti kailio, šerių, plunksnų, ragų kanopų, odos kraujo ir skrandžio bei vidurių turinio. Taip pat neturi būti atplaišų ir kaulų fragmentų su šiurkščiais paviršiais ir dantytais kraštais. Produktas turi būti švarus, be organinių tirpiklių	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali pelenai
9.04	Spirgai	Po lajaus ir taukų pramoninės gamybos likęs ekstraktas, nuo kurio visiškai atskirti gyvūniniai riebalai	Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Drėgnis, jei > 8 proc.
9.05	Paukštienos atliekų miltai (¹)	Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus skerstų paukščių liekanas. Produktas turi būti švarus, be organinių tirpiklių	Baltymingumas Žalia ląsteliena Žali pelenai Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,3 proc. Drėgnis, jei > 8 proc.
9.06	Hidrolizuoti plunksnų miltai	Produktas, gaunamas hidrolizavus, išdžiovinus ir sumalus paukščių plunksnas	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,4 proc.
9.07	Kraujo miltai	Produktas, gaunamas išdžiovinus paskerstų gyvulių ir paukščių kraują. Jame neturi būti pašalinių medžiagų	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas
9.08	Gyvūnų riebalai (²)	Produktas, gaunamas iš riebalų, gautų perdirbus šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalus	Drėgnis, jei > 1 proc.

1) Kai produkto sausojoje medžiagoje daugiau kaip 13 proc. riebalų, turi būti nurodyta „turtingas riebalų“.

2) Šiame pavadinime privalu nurodyti tikslinę kilmę: lajus, taukai, kaulų riebalai ir kt.

10. Žuvys, kiti jūrų gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
10.01	Žuvų miltai (¹)	Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus iš dalies nuriebalintą įvairių rūšių žuvį ar jos dalis.	Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai, jei > 20 proc.
10.02	Žuvų skysčio kondensatas	Šalutinis žuvų miltų gamybos stabilizuotas ar džiovintas produktas	Drėgnis, jei > 5 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus)
10.03	Žuvų taukai	Produktas, gautas iš žuvų ar jų dalių riebalų	Drėgnis, jei > 1 proc..
10.04	Žuvų sukietinti taukai	Žuvų riebalai, gaunami juos rafinavus ir hidrogenizavus (sukietinus)	Drėgnis, jei > 1 proc. Jodo skaičius

1) Kai produkto sausojoje medžiagoje yra daugiau kaip 75 proc. baltymų, turi būti nurodyta „turtingas baltymų“.

11. Mineralai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
11.01	Kalcio karbonatas (¹)	Nusodintas kalcio karbonatas, susmulkintos klintys, valytoji kreida, granuliuota kreida, malti austrių ar kitų moliuskų kiautai	Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 proc.
11.02	Kalcio ir magnio karbonatas	Natūralus kalcio karbonato ir magnio karbonato mišinys	Kalcis Magnis
11.03	Kalkingieji jūros dumbliai	Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų kalkinių jūros dumblių	Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 proc.
11.04	Magnio oksidas	Techniškai grynas magnio oksidas (MgO)	Magnis
11.05	Magnio sulfatas	Techniškai grynas magnio sulfatas (MgSO₄. 7H₂O)	Magnis
11.06	Dikalcio fosfatas	Iš kaulų ir neorganinių medžiagų gaunamas kalcio fosfatas (CaHPO₄ x H₂O)	Kalcis Bendras fosforas
11.07	Monodikalcio fosfatas	Produktas, gaunamas lygiomis dalimis sumaišius ir chemiškai apdorojus mono- ir dikalcio fosfatus (CaHPO₄ (-)Ca(H₂PO₄)₂. H₂O)	Kalcis Bendras fosforas
11.08	Befluoris fosfatas	Produktas, gaunamas susmulkinus išvalytą natūralų fosfatą, iš kurio pašalintas fluoras	Kalcis Bendras fosforas
11.09	Beželatiniai kaulų miltai	Sterilizuoti ir susmulkinti be želatinos ir riebalų kaulų miltai	Kalcis Bendras fosforas
11.10	Monokalcio fosfatas	Techniškai grynas kalcio fosfatas (Ca(H₂PO₄)₂. x H₂O)	Kalcis Bendras fosforas
11.11	Kalcio ir magnio fosfatas	Techniškai grynas kalcio ir magnio fosfatas	Kalcis Bendras fosforas Magnis
11.12	Amonio fosfatas	Techniškai grynas amonio fosfatas (NH₄H₂PO₄)	Bendras azotas Bendras fosforas
11.13	Natrio chloridas (¹)	Techniškai grynas natrio chloridas, gaunamas susmulkinus natūralios kilmės natrio chloridą – uolieną ir jūros druskas	Natris
11.14	Magnio propionatas	Techniškai grynas magnio propionatas	Magnis
11.15	Magnio fosfatas	Produktas, susidedantis iš techniškai gryno magnio ir vandenilio fosfato hidrato (MgHPO₄. x H₂O)	Magnis Bendras fosforas
11.16	Natrio, kalcio ir magnio fosfatas	Produktas, susidedantis iš techniškai grynų natrio, kalcio ir magnio fosfatų	Kalcis Bendras fosforas Magnis Natris
11.17	Mononatrio fosfatas	Techniškai grynas mononatrio fosfatas (NaH₂PO. H₂O)	Bendras fosforas Natris
11.18	Natrio bikarbonatas	Techniškai grynas natrio ir vandenilio karbonatas (NaHCO₃)	Natris

1) Vietoj pavadinimo ar greta jo gali būti nurodyta natūrali kilmė.

2) Pavadinime gali būti nurodytas gamybos procesas.

12. Kiti produktai

Žaliavos kodas	Žaliavos pavadinimas	Reikšmė	Privalomieji deklaravimo rodikliai
1	2	3	4
12.01	Duonos pramonės atliekos (¹)	Duonos ir pyragų gamybos šalutiniai produktai	Krakmolas Bendras cukrus, išreikštas sacharoze
12.02	Konditerijos pramonės atliekos (¹)	Šokolado, saldainių ir kitų konditerijos gaminių šalutiniai produktai	Bendras cukrus, išreikštas sacharoze
12.03	Ledų ir pyragaičių gamybos produktai ir atliekos(¹)	Šalutiniai ledų, pyragaičių, kremų produktai ir gamybos atliekos	Žali riebalai (aliejus) Krakmolas Bendras cukrus, išreikštas sacharoze
12.04	Riebalų rūgštys	Augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų, distiliavus ar šarminus juos rūgštimis, šalutinis produktas	Drėgnis, jei >1 % Žali riebalai (aliejus)
12.05	Riebalų rūgščių druskos(²)	Produktas, gaunamas apmuilinus riebiąsias rūgštis kalciu, natriu ar kalio hidroksidu	Žali riebalai (aliejus) Kalcis (natris arba kalis)

1) Pavadinime gali būti nurodomas augalinio maisto produkto gamybos procese naudota medžiaga.

2) Pavadinimas gali būti papildomas nuoroda apie druskos rūšį.

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių

3 priedas

NAUJŲ PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ, NENURODYTŲ ŠIŲ TAISYKLIŲ 2 PRIEDE, KODAI IR PRIVALOMIEJI DEKLARAVIMO RODIKLIAI

Kodas	Naujos pašarinės žaliavos priskyrimo kategorija	Privalomieji deklaravimo rodikliai
	1	2
1	Grūdai	-
2	Grūdų produktai ir šalutiniai jų produktai	Krakmolas, jei > 20 proc. Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei > 5 proc. Žalia ląsteliena
3	Aliejinių augalų sėklos ir aliejiniai vaisiai	-
4	Aliejinių augalų ir vaisių produktai bei šalutiniai jų produktai	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei > 5 proc. Žalia ląsteliena
5	Ankštinių augalų sėklos	-
6	Ankštinių augalų produktai ir šalutiniai jų produktai	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena
7	Gumbavaisiai, šakniavaisiai	-
8	Gumbavaisių, šakniavaisių produktai ir šalutiniai jų produktai	Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc.
9	Kiti produktai ir šalutiniai produktai iš cukrinių runkelių	Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc.
10	Kitų sėklų ir vaisių produktai ir šalutiniai jų produktai	Baltymingumas Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 10 proc.
11	Varpinės ir ankštinės žolės	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena
12	Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena
13	Cukranendrių produktai ir jų šalutiniai produktai	Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze
14	Pieno produktai ir šalutiniai jų produktai	Baltymingumas Drėgnis, jei > 5 proc. Laktozė, jei > 10 proc.
15	Sausumos gyvūnų produktai	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena, jei > 5 proc. Drėgnis, jei > 8 proc.
16	Žuvų, kitų vandens gyvūnų produktai ir jų šalutiniai produktai	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei > 5 proc. Drėgnis, jei > 8 proc.
17	Mineralai	Atitinkantys mineralus
18	Kiti įvairūs produktai	Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 10 proc. Krakmolas, jei > 30 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10 proc.

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių

4 priedas

PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KATEGORIJOS, KURIAS GALIMA NURODYTI ŽENKLINANT KOMBINUOTUOSIUS PAŠARUS, SKIRTUS NAMINIAMS GYVŪNĖLIAMS

Eilės Nr.	Kategorija	Apibrėžimas
1	2	3
1	Mėsa ir gyvulinės produkcijos perdirbimo produktai	Visų rūšių šviežios arba apdorotos konservantais šiltakraujų gyvūnų mėsinės dalys, taip pat jų produktai, gauti apdorojus ir perdirbus šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas
2	Pienas ir pieno perdirbimo produktai	Visų rūšių švieži arba apdoroti konservantais pieno produktai, taip pat jų perdirbimo produktai
3	Kiaušiniai ir kiaušinių perdirbimo produktai	Švieži arba apdoroti konservantais kiaušiniai ir kiaušinių produktai
4	Riebalai (aliejai)	Gyvūniniai ir augaliniai riebalai (aliejai)
5	Mielės	Visos mielės, kurių ląstelės nebegyvos ir išdžiovintos
6	Žuvys ir žuvų perdirbimo produktai	Šviežios arba apdorotos konservantais žuvys ar jų dalys, taip pat žuvų perdirbimo produktai
7	Grūdai ir jų produktai	Visų rūšių grūdai arba jų krakmolingos endospermos pagaminti produktai
8	Daržovės	Visos šviežios arba apdorotos konservantais daržovės ir ankštiniai augalai
9	Augaliniai produktai	Produktai, gaunami perdirbant augalinius produktus, pvz., grūdines kultūras, daržoves, ankštines kultūras ir aliejines kultūras
10	Augalinės baltyminės žaliavos	Visi augaliniai produktai, turintys ne mažiau kaip 50 proc. baltymų sausojoje medžiagoje
11	Mineralai	Visos neorganinės gyvūnų mitybai tinkančios medžiagos
12	Cukrus	Visų rūšių cukrus
13	Vaisiai	Visų rūšių švieži ar apdoroti konservantais vaisiai
14	Riešutai	Visų rūšių lukštenti riešutų branduoliai
15	Sėklos	Natūralios arba susmulkintos sėklos
16	Jūros dumbliai	Švieži ar apdoroti konservantais jūros dumbliai
17	Moliuskai ir vėžiagyviai	Visų rūšių švieži ir apdoroti konservantais moliuskai ir vėžiagyviai
18	Vabalai	Vabalai visose vystymosi stadijose
19	Kepyklų produktai	Visi duonos, pyrago, konditerijos bei makaroniniai produktai

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių

5 priedas

BALTYMINGŲ PAŠARINIŲ MEDŽIAGŲ IR NEBALTYMINIŲ AZOTINIŲ ŽALIAVŲ VARTOJIMAS ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNAMS

Produktų pavadinimas ir kodas	Gyvūnų rūšys	Vartojimas
1	2	3
1. Baltymingos pašarinės medžiagos		Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, baltymingų pašarinių žaliavų į pašarų paros davinį ar kombinuotojo pašaro rūšį įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta baltymų reikmė būtų subalansuota
1.1. Baltymai, gauti iš mikroorganizmų:	Kiaulės, veršeliai, paukščiai, žuvys
1.1.1. Bakterijos:
1.1.1.1. baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus Methylotrophus metanoliu
1.1.2.1. baltyminis produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios	Penimos kiaulės nuo
1.2. Mielės:	Visos gyvulių rūšys
1.2.1. mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato
1.2.2. mielės, auginamos ant kitokių substratų
1.3. Jūros dumbliai
1.4. Žemesniosios grupės grybai:
1.4.1. produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu:
1.4.1.1. micelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant Lactobacillus brevis, Plantarun, sake, Collenoid ir Streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti
2. Nebaltyminės azotinės medžiagos	Atrajotojai nuo atrajojimo pradžios	Atrajotojams karbamido ir amonio druskų kiekis pašarų paros davinyje neturi viršyti 0,2–0,25 g/kg kūno masės

2.1. Karbamidas ir jo dariniai:
2.1.1. techniškai švarus karbamidas
2.1.2. techniškai švarus biudžetas
2.1.3. techniškai švarus karbamido fosfatas		Visaverčiuose pašaruose – ne daugiau kaip 1–1,5 proc. pašaro masės
2.1.4. techniškai švarus diureidoizobutanas

2.2. Amonio druskos:
2.2.1. amonio laktatas, gaunamas atliekant fermentaciją su Lactobacillus bulgaricus
2.2.2. amonio acetatas
2.2.3. amonio sulfatas vandens tirpale

2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu:
2.3.1. koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-gliutamino rūgštį fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu
2.3.2. koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum
3. Aminorūgštys ir jų druskos		Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, aminorūgščių ir jų druskų į pašarų paros davinį ar kombinuotojo pašaro rūšį įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta aminorūgščių reikmė būtų subalansuota
3.1. Metioninas:	Visos gyvūnų rūšys
3.1.1. techninis reagentas D, L-metioninas	Atrajotojai nuo atrajojimo pradžios
3.1.2. N-hidroksi-metil-D, L-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas
3.1.3. techninis reagentas metionino – cinko druska
3.1.4. koncentruota skysta D, L-metionino natrio druska	Visos gyvūnų rūšys
3.1.5. techninis reagentas DL-metioninas, apsaugotas vinilperidinostireno kopolimeru	Pieninės karvės
3.2. Lizinas:	Visos gyvūnų rūšys
3.2.1. techninis reagentas L-lizinas
3.2.2. koncentruotas skystas L-lizinas
3.2.3. techninis reagentas L-lizinas monohidro-chloridas,
3.2.4. koncentruotas skystas L-lizinas monohidro-chloridas
3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Coryne-bacterium glutamicum būdu
3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu	Paukščiai, kiaulės
3.2.7. Mišiniai:	Pieninės karvės
(a) techninis reagentas L-lizino monohidro-chloridas ir
(b) D, L-techninis reagentas metioninas, apsaugoti vinilpiridino-stireno kopolimeru
3.3. Treoninas:	Visos gyvūnų rūšys
3.3.1. techninis reagentas L-treoninas	Visos gyvūnų rūšys
3.4. Triptofanas:	Visos gyvūnų rūšys
3.4.1. technininis reagentas L-triptofanas
3.4.2. technininis reagentas DL-triptofanas
4. Aminorūgščių analogai: 4.1. Metionino analogai: 4.1.1. metionino hidroksianalogas	Visos gyvūnų rūšys	Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, aminorūgščių ir jų druskų į pašarų paros davinį ar kombinuotojo pašaro rūšį įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta aminorūgščių reikmė būtų subalansuota

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių

6 priedas

BALTYMINGOS PAŠARINĖS MEDŽIAGOS IR NEBALTYMINĖS AZOTINĖS ŽALIAVOS

1. Baltymingos pašarinės medžiagos ir nebaltyminės azotinės žaliavos naudojamos ūkinės paskirties gyvūnų mityboje kaip žaliavos ar kaip kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys.

2. Į apyvartą tiekiamos žaliavos turi atitikti šioje lentelėje nurodytus reikalavimus.

Produktų grupės pavadinimas ir kodas	Pavadinimas ir kodas	Mitybos principas arba mikroorganizmo nustatymas	Kultūros substratas	Produkto sudėtis	Gyvūnų rūšys	Privalomieji deklaravimo rodikliai ir specialūs reikalavimai
1	2	3	4	5	6	7
1. Baltymai, gaunami iš šių mikroorganizmų rūšių
1.1. Bakterijos
1.1.1. Bakterijos, auginamos metanoliu	1.1.1.1. Fermentacijos baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus methylotrophus on metanoliu	Methylophilus methylotrophus NCIB biotipas (štamas) 10.515	Metanolis	Baltymingumas ne mažesnis kaip 68 proc. Reflektacijos indeksas ne mažesnis kaip 50	Kiaulės Veršiai Paukščiai Žuvys	Ant pakuotės arba etiketėse turi būti nurodyta: – produkto pavadinimas, – baltymingumas, – žali pelenai, – žali riebalai, – drėgnio kiekis, – vartojimo instrukcija, – žodžiai „Stengtis neįkvėpti“. – patvirtinimo numeris. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų etiketės ar pakuotės – produkto kiekis pašare
1.1.2. Bakterijos, auginamos gamtinėmis dujomis)	1.1.2.1. Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios	Methylococus capsulatus (Bath) NCIMB biotipas (štamas) 11132 Alcaligenes acidovorans NCIMB biotipas (štamas) 12387 Bacillus brevis NCIMB biotipas (štamas) 13288 Bacillus firmus NCIMB štamas 13280	Gamtinės dujos (apie 91 proc. metano, 5 proc. etano, 2 proc. propano, 0,5 proc. izobutano, 0,5 proc. n- butano, 1 proc. kitų komponentų), amoniako mineralinės druskos	Baltymingumas ne mažesnis kaip 65 proc.	Penimos kiaulės nuo 25 iki 60 kg Veršeliai nuo 80 kg ir daugiau Lašiša	Ant produkto pakuotės arba etiketėje turi būti nurodyta: – pavadinimas „Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gautas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis ir Bacillus firmus“, – baltymingumas, – žali pelenai, – žali riebalai, – drėgnio kiekis, – vartojimo instrukcija, – maksimalus kiekis pašare: – 8 proc. penimoms kiaulėms – 8 proc. veršeliams – 19 proc. gėlavendenėms lašišoms – 33 proc. jūrinėms lašišoms – žodžiai „Stengtis neįkvėpti“ – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – „Baltyminis produktas, gautas gamtinių dujų bakterinės fermentacijos būdu“; – produkto kiekis pašare.
1.2. Mielės 1.2.1. Mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato	Visos mielės, gautos iš mikroorganizmų ir substratų, išvardytų 3 ir 4 skiltyse, kurių ląstelės buvo žuvusios	Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergiensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces fragilis	Melasa, alkoholio gamybos atliekos bei produktai, turintys krakmolo, vaisių sultys, išrūgos, pieno priedai, hidrolizuota augalinė ląsteliena		Visos gyvūnų rūšys
1.2.2. Mielės, auginamos ant kitokių substratų nei nurodyta					Visos gyvūnų rūšys
1.3. Jūros dumbliai	-	-
1.4. Žemesnieji grybai	-	-
1.4.1. Produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu	1.4.1.1. Micelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant lactobacillus brevis, plantarun, sake, collenoid ir streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti	Azotinis junginys Penicillium chrysogenum ATCC 48271	Skirtingi angliavandenių ir jų hidrolizatų šaltiniai	Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 7 proc.	Atrajotojai Kiaulės	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Micelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“, – azotas, išreikštas baltymingumu, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Micelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“
2. Nebaltyminės azotinės žaliavos
2.1. Karbamidas ir jo dariniai	2.1.1. Techniškai švarus karbamidas	CO(NH₂)₂	-	Karbamido ne mažiau kaip 97 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Karbamidas“, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar „Diureidoizo-butanas“, – azoto kiekis ir 2.1.3 nurodytam produktui papildomai fosforo kiekis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Karbamidas“, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar diureidoizobutanas, – produkto kiekis pašaruose, – nebaltyminis azoto kiekis. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje
	2.1.2. Techniškai švarus biuretas	CO(NH₂)₂ – NH		Biureto ne mažiau kaip 97 proc.
	2.1.3. Techniškai švaraus karbamido fosfatas	CO(NH₂)₂ – H₃PO₄		Azoto ne mažiau kaip 16,5 proc. Fosfato ne mažiau kaip 18 proc.
	2.1.4. Techniškai švarus diureidoizobutanas	(CH₃)₂-(CH)₂-(NHCONH₂)₂		Azoto ne mažiau kaip 30 proc. Izobutyraldehido ne mažiau kaip 35 proc.
2.2. Amonio druskos	2.2.1. Amonio laktatas, gaunamas fermentuojant su Lactobacillus bulgaricus	CH₃CHOH-COONH₄	Išrūgos	Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 44 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)	Nuorodos ant pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“, – azotas, išreikštas baltymingumo kiekiu, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“, – produkto kiekis pašare, – bendras baltymingumo kiekis procentais, kurį suteikia nebaltyminis azotas. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje
	2.2.2. Amonio acetatas	CH₃COONH₄		Amonio acetato ne mažiau kaip 55 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – žodžiai „Amonio acetatas“, – azoto ir drėgnio kiekis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – žodžiai „Amonio acetatas“, – produkto kiekis pašare, – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje
	2.2.3. Amonio sulfatas vandens tirpale	(NH₄)₂SO₄		Amonio sulfato ne mažiau kaip 35 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – žodžiai „Amonio sulfatas“, – azoto ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje žodžiai: – „Amonio sulfatas“, – produkto kiekis pašare, – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies paros davinyje. Kai kalbama apie jaunus atrajojančius gyvulius, šis kiekis paros davinyje neturėtų viršyti 0,5 proc.
2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu	2.3.1. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-gliutamino rūgštį fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu	Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai	Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai	Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 48 proc. Drėgnio ne daugiau kaip 28 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos produktai, ir 2.3.2 p. nurodytam produktui“ L-lizino šalutiniai produktai“, – baltymingumo kiekiu išreikštas azotas, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos“ ir 2.3.2 p. nurodytam produktui „L-lizino šalutiniai produktai“ – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje
	2.3.2. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum	Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai	Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizuotai	Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 45 proc.	Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)
3. Aminorūgštys ir jų druskos
3.1. Metioninas (Methionine)	3.1.1. Techninis reagentas DL-metioninas	CH₃S(CH₂)₂-CH (NH₂)-COOH	-	DL-metionino ne mažiau kaip 98 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas 3.1.1 p. nurodytam produktui „DL metioninas“, 3.1.2 p. nurodytam produktui „N-hydroxy-methyl-DL-metionino dihidratuota druska“, 3.1.3 p. nurodytam produktui „Cinko metioninas“, – DL-metionino ir drėgnio kiekiai, gyvulių rūšys ar kategorija, – 3.1.2 ir 3.1.3 p. nurodytiems produktams patvirtinimo numeris.
	3.1.2. N-hidroksi-metil-DL-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas	[CH₃S(CH₂)₂-CH (NH-CH₂OH)-COO]₂Ca-₂H₂O	-	DL-metionino ne mažiau kaip 67 proc. Formaldehido ne daugiau kaip 14 proc. Kalcio ne mažiau kaip 9 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)
	3.1.3. Švari techninė metionino-cinko druska	[CH₃S(CH₂)₂-CH (NH₂)COO]₂ -Zn	-	DL-metionino ne mažiau kaip 80 proc. Cinko ne daugiau kaip 18,5 proc.	Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios)
	3.1.4. Koncentruota skysta DL-metionino natrio druska	[CH₃S(CH₂)₂-CH (NH₂)-COO]Na	-	DL-metionino ne mažiau kaip 40 proc. Natrio ne mažiau kaip 6,2 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Koncentruotas skystas natrio DL-metioninas“, – DL-metionino kiekis, – drėgnio kiekis, – patvirtinimo numeris.
	3.1.5. Švarus techninis DL-metioninas, apsaugotas vinilperidino- stireno kopolimeru	CH₃S(CH₂)₂-CH (NH₂)-COOH		DL-metionino ne mažiau kaip 65 proc. Vinilperidinostireno kopolimero ne daugiau kaip 3 proc.	Pieninės karvės	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Metioninas apsaugotas vinil-peridino-stireno kopolimeru“, – DL-metionino ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris.
3.2. Lizinas (Lysine)	3.2.1. Švarus techninis L-lizinas	NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH	– Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizuotai	L-lizino ne mažiau kaip 98 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas, – 3.2.1 p. nurodytam produktui „L-lizinas“, 3.2.2 p. nurodytam produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas bazinis“, 3.2.3 p. nurodytam produktui „L-lizinas-mono-hidrochloridas“, 3.2.4 produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas“, 3.2.5 p. nurodytam produktui „L-lizino sulfatas ir jo šalutiniai produktai, gaunami iš fermentacijos“, – L-lizino ir drėgnis kiekiai, – patvirtinimo numeris
	3.2.2. Koncentruotas skystas L-lizinas (bazinis)	NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH		Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizuotai	L-lizino ne mažiau kaip 60 proc.
	3.2.3. Švarus techninis L-lizinas monohidrochloridas	NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH. HCl			L-lizino ne mažiau kaip 78 proc.
	3.2.4. Koncentruotas skystas L-lizinas monohidrochloridas	NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH. HCl			L-lizino ne mažiau kaip 22,4 proc.
	3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Corynebacterium glutamicum būdu	[NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH]₂- H₂SO₄			L-lizino ne mažiau kaip 40 proc.
	3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu	[NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH]. H₃PO₄	Sacharozė, amoniakas ir žuvies tirpiniai	L-lizino ne mažiau kaip 35 proc. Fosforo ne mažiau kaip 4,3 proc.	Paukščiai, kiaulės	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-lizino fosfatas ir kt. šalutiniai fermentacijos produktai“, – L-lizinas ir drėgnio kiekis, – patvirtinimo numeris.
	3.2.7. Mišiniai: (a) švarus techninis L-lizino- monohirdo- chloridas ir (b) DL – švarus techninis metioninas, apsaugotas vinilpiridino-stireno kopolimeru	NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH- HCl CH₃S(CH₂)₂-CH (NH₂)-COOH		L-lizino + DL-metionino ne mažiau kaip 50 proc. (iš jų DL-metionino ne mažiau kaip 15 proc.) Vinilpiridino – stireno kopolimero ne daugiau kaip 3 proc.	Pieninės karvės	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-lizino monohidrocholrido ir DL-metionino mišinys, apsaugotas vinilpiridino-stireno kopolimeru“, – L-lizino, DL-metionino ir drėgnio kiekiai, – gyvūnų rūšis, – patvirtinimo numeris
		NH₂-(CH₂)₄-CH (NH₂)-COOH- HCl CH₃S(CH₂)₂-CH (NH₂)-COOH			Pieninės karvės
3.3. Treoninas	3.3.1. Švarus techninis L-treoninas	CH₃CH(OH)- CH (NH₂)-COOH		L-treonino ne mažiau kaip 98 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-treoninas“, – L-treonino ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris.
3.4. Triptofanas	3.4.1. Švarus technininis L-triptofanas	(C₈H₅NH)-CH₂-CH (NH₂)-COOH		L-triptofano ne mažiau kaip 98 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-triptofanas“, – L-triptofano ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris.
3.4. Triptofanas	3.4.2. Švarus technininis DL-triptofanas	(C₈H₅NH)-CH₂-CH (NH₂)-COOH		DL-triptofano ne mažiau kaip 98 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „DL-triptofanas“, – DL-triptofano ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris
4. Aminorūgščių analogai
4.1. Metionino analogai	4.1.1. Metionino hidroksianalogas	CH₃S(CH₂)₂-CH (OH)-COOH		Bendros rūgšties ne mažiau kaip 85 proc. Monomerinės rūgšties ne mažiau kaip 65 proc.	Visos gyvūnų rūšys	Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – jei tinka, pavadinimas iš 2 skilties, – monomerinė rūgštis ir bendras rūgščių kiekis, – 4.1.1 p. ir 4.1.2 p. nurodytiems produktams: – drėgnio kiekis, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris, – įdėjimo į pašarus kiekis
4.1. Metionino analogai	4.1.2. Metionino hidroksianalogo kalcio druska	[CH₃-S-(CH₂)₂-CH(OH)-COO]₂Ca		Monomerinės rūgšties ne mažiau kaip 83 proc. Kalcio ne mažiau kaip 12 proc.	Visos gyvūnų rūšys

______________

Pašarinių žaliavų tiekimo į

apyvartą ženklinimo taisyklių

7 priedas

DRAUDŽIAMŲJŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

1. Išmatos, šlapimas, virškinamojo trakto tuštinimo ar šalinimo turinys, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo specialiai apdorotas, ar atitinkama forma sumaišytas.

2. Raugais apdorotos odos ir jų atliekos.

3. Sėklos ir kitos augalų dauginimosi medžiagos, kurios po derliaus buvo apdorotos specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, taip pat iš minėtų sėklų ir kitų dauginimosi medžiagų pagaminti šalutiniai produktai.

4. Mediena, įskaitant pjuvenas ir kitas iš medienos gautas medžiagas, kuri buvo apdorota 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 5 priede nurodytomis medienos apsaugos priemonėmis.

5. Įvairių apdorojimo proceso fazių atliekos, gautos iš miesto, namų ir pramoninio vandens, apibrėžto 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 2 straipsniu, nepriklausomai nuo tolesnio jų apdorojimo ir neatsižvelgiant į šių atliekų vandenų kilmę. Terminas „vandens atliekos“ neapima maisto ar pašarų pramonėje naudojamo švaraus vandens, apibrėžto 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/ 83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 4 straipsnyje kaip tinkamo vartoti žmonėms. Žuvų perdirbimo pramonėje gali būti naudojamas švarus jūros vanduo, atitinkantis 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvos 91/493/EEB, nustatančios sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius žuvininkystės produktų gamybą ir jų tiekimą į rinką. Apdorojimo vanduo negali būti naudojamas gyvūnų mityboje, nebent tiekiantis pašarų ar maisto medžiagą ir yra techniškai švarus: be valymo medžiagų, dezinfekavimo priemonių ir kitos teisės aktais uždraustos medžiagos gyvūnų mitybai.

6. Kietosios namų ūkio atliekos. Šios atliekos neapima visuomeninio maitinimo atliekų, apibrėžtų 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 808/2003).

7. Panaudotos žemės ūkio produktams įpakuoti medžiagos ir jų dalys.

______________