LIETUVOS MOKSLO TARYBOS
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENYJE ĮGYTŲ MOKSLO (MENO) DAKTARO LAIPSNIŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 7 d. Nr. VII-103
Vilnius
Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 2012, Nr. 29-1290) patvirtintu Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu, n u t a r i a
PATVIRTINTA
Lietuvos mokslo tarybos
2012 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. VII-103
UŽSIENYJE ĮGYTŲ MOKSLO (MENO) DAKTARO LAIPSNIŲ VERTINIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užsienyje įgytų mokslo (meno) daktaro laipsnių vertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos (toliau – Taryba) atliekamą užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą kilmės šalyje, taip pat užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje, siekiant, kad ši kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvoje, prilyginant ją mokslo (meno) daktaro laipsniui.
2. Metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Žin., 1998, Nr. 110-3025) (toliau – Lisabonos pripažinimo konvencija), ratifikuota Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 110-3022), kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lisabonos pripažinimo konvencijai taikyti ir įgyvendinti skirtais Lisabonos pripažinimo konvencijos Komiteto, ENIC/NARIC tinklo, Europos Tarybos ar kitų kompetentingų institucijų priimtų dokumentų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140), Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 2012, Nr. 29-1290) (toliau – Aprašas).
II. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
4. Pareiškėjas, siekiantis, kad jo užsienyje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija (toliau – užsienio kvalifikacija) būtų pripažinta lygiaverte mokslo (meno) daktaro laipsniui Lietuvos Respublikoje, Tarybai pateikia šiuos dokumentus:
4.2. užsienio kvalifikaciją liudijantį dokumentą ar kitus jį atitinkančius dokumentus arba nustatyta tvarka patvirtintą (-as) kopiją (-as);
4.3. užsienio kvalifikaciją liudijantį dokumento priedą (-us) ar kitus juos atitinkančius dokumentus arba nustatyta tvarka patvirtintą (-as) kopiją (-as), jeigu tokie yra išduodami šią kvalifikaciją suteikusioje institucijoje;
4.4. asmens tapatybę liudijantį dokumentą arba nustatyta tvarka jo kopiją (įgaliotas asmuo papildomai pateikia nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą);
4.5. vardo ir (ar) pavardės keitimą liudijantį dokumentą (-us) arba nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (-as), jeigu išsilavinimo dokumentai išduoti kitu vardu ir (ar) pavarde;
4.6. informaciją apie įgytą išsilavinimą (aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir mokslinę veiklą, užpildant mokslininko kortelę, kurios formą nustato Taryba;
4.7. Tarybos prašymu kitus papildomus dokumentus, reikalingus užsienio kvalifikacijai objektyviai įvertinti (daktaro disertaciją, publikacijas disertacijos tema ar jų sąrašą, dokumentus, teikiančius informaciją apie kilmės šalies švietimo sistemą ir reikalavimus, taikomus aukštojo mokslo kvalifikacijoms įgyti).
III. UŽSIENIO KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMO PROCEDŪROS
6. Kiekviena užsienio kvalifikacija vertinama ir sprendimas dėl jos akademinio pripažinimo priimamas individualiai, remiantis turima informacija ir akademinį pripažinimą vykdančių analogiškų institucijų nustatyta ar iš esmės panašių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka.
7. Atsakomybė už tikros, teisingos ir aiškios informacijos apie užsienio kvalifikaciją teikimą pirmiausia tenka pareiškėjui.
8. Užsienio kvalifikacijos vertinimą sudaro du etapai:
9. Metodikos 8.1 punkte numatyto etapo metu siekiama nustatyti, ar užsienio kvalifikacijos suteikėjas yra įgaliotas teikti tokias kvalifikacijas ir ar suteikta kvalifikacija priklauso tos šalies mokslo ir studijų sistemai ir kokį lygmenį atitinka.
10. Tais atvejais, kai užsienio kvalifikacija neatitinka Metodikos 9 punkto nuostatų, tolesnis užsienio kvalifikacijos vertinimas nutraukiamas, o apie priimtą sprendimą pareiškėjui pranešama raštu per penkias darbo dienas.
11. Užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam mokslo (meno) daktaro laipsniui, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų.
12. Taryba užsienio kvalifikacijos vertinimą atlieka vadovaudamasi Lisabonos pripažinimo konvencija, Aprašu, šia Metodika ir kitais teisės aktais.
13. Užsienio kvalifikacijos vertinimą ir atitikmenų nustatymą atlieka septynių narių komisija. Komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria Taryba. Komisija užsienio kvalifikacijos vertinimui gali papildomai pasitelkti atitinkamų mokslo sričių ekspertus.
14. Komisijos pirmininkas organizuoja ir koordinuoja komisijos darbą, pirmininkauja komisijos posėdžiams. Nesant komisijos pirmininkui posėdžiui vadovauja kitas komisijos įgaliotas narys. Posėdžio nutarimai yra teisėti, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Komisijos nutarimai priimami bendru sutarimu arba kai už juos balsuoja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai.
15. Informaciją, kuri reikalinga užsienio kvalifikacijai objektyviai įvertinti ir sprendimui priimti, surenka ir komisijai pateikia Tarybos Mokslo fondo specialistai.
16. Komisija, atlikusi užsienio kvalifikacijos vertinimą, priima vieną iš sprendimų:
16.1. pripažinti užsienio kvalifikaciją lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam mokslo (meno) daktaro laipsniui;
17. Sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo turi būti motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas atliekamas per mėnesį nuo visų dokumentų, nurodytų Metodikos 4–5 punktuose, pateikimo dienos. Šis terminas Tarybos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti pratęsiamas (tačiau ne ilgiau kaip trimis mėnesiais), jeigu užsienio kvalifikacijos akademiniam pripažinimui atlikti reikia surinkti papildomą informaciją. Tarybos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu prašymo atlikti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas per Tarybos nustatytą terminą nepateikia sprendimui dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo priimti reikalingų dokumentų. Apie tai pareiškėjas informuojamas raštu per 5 darbo dienas.
20. Pareiškėjas, nesutinkantis su Tarybos sprendimu dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, gali per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo pateikti apeliaciją švietimo ir mokslo ministro sudarytai Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinei komisijai, veikiančiai pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus šios komisijos nuostatus, arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka Administraciniam teismui.