LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO
ĮSAKYMAS
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2008 m. rugpjūčio 11 d. Nr. I-110
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919) 4, 14 ir 16 straipsnio 2 dalimi:
1. Tvirtinu Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Rekomendacijas dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 „Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 39-1805);
2.2. Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 „Dėl Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 39-1807);
2.3. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. gegužės 7 d. nurodymą Nr. N-4 „Dėl nusikalstamų veikų mirties priežastims nustatyti ikiteisminio tyrimo pradžios ir šių nusikalstamų veikų statistinių kortelių pildymo tvarkos“;
2.4. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. I-87 „Dėl Generalinio prokuroro 2003 m. gegužės 7 d. nurodymo Nr. N-4 „Dėl nusikalstamų veikų mirties priežastims nustatyti ikiteisminio tyrimo pradžios ir šių nusikalstamų veikų statistinių kortelių pildymo tvarkos“ pakeitimo;
2.5. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-51 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų (blankų) pavyzdžių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 39-1806) 1.58 punktą.
3. Pavedu Generalinės prokuratūros Kanceliarijai paskelbti šį įsakymą ir rekomendacijas „Valstybės žiniose“, o Viešųjų ryšių skyriui – prokuratūros interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 rekomendacijos
REKOMENDACIJOS
DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – rekomendacijos) nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą.
2. Ikiteisminis tyrimas pradedamas:
3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdai:
3.1. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodytos nusikalstamos veikos arba dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius patys nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas;
4. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos:
5. Pagrindinės šiose rekomendacijose vartojamos sąvokos:
Prokuratūra – Generalinė prokuratūra ir teritorinės (apygardų ir apylinkių) prokuratūros.
Prokuroras – generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, kuriems aukštesniųjų prokurorų pavesta priimti prokuratūroje gaunamus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką, reikiamais atvejais gauti jų patikslinimus ir priimti proceso sprendimus, taip pat šiuos veiksmus savarankiškai atliekantys kiti prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.
Prokuroro padėjėjas – prokuratūros valstybės tarnautojas, kuriam prokuroro pavesta priimti prokuratūroje gaunamus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką ir gauti jų patikslinimus.
Ikiteisminio tyrimo įstaigos – ikiteisminio tyrimo subjektai, išvardinti BPK 165 straipsnyje, ir specializuoti, teritoriniai, struktūriniai šių subjektų padaliniai, atliekantys ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas – ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis statutinis valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, turintis arba neturintis įgaliojimų pradėti ir (ar) atlikti ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas – ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikti įgaliojimai priimti sprendimą pradėti ir (ar) atlikti ikiteisminį tyrimą ir kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 str.).
Budėtojas – ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikti įgaliojimai priimti į įstaigą atvykusių asmenų žodinius ar rašytinius skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką, priimti elektroninio ryšio priemonėmis įstaigoje gautus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką arba informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui neatidėliotinai patikrinti gautos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką tikrumą.
Informacija apie galimą nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kuri nėra pakankamai informatyvi, kad būtų galima nedelsiant priimti proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, arba kai tokia informacija yra pakankamai informatyvi, tačiau joje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti šią informaciją suteikusį asmenį.
Neatidėliotinas informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimas – neatidėliotinas išvykimas į informacijoje apie galimą nusikalstamą veiką nurodytą vietą arba pas šią informaciją suteikusį asmenį, siekiant nustatyti, ar informacija apie galimą nusikalstamą veiką yra tikra, taip pat surasti ir (ar) apsaugoti nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje įvykio vietoje esančius daiktus (pėdsakus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir (ar) nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus.
Skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką – fizinio ar juridinio asmens (toliau – pareiškėjas) kreipimasis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą žodžiu, raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis, pranešant apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei yra žinoma, ją padariusį ir nukentėjusį asmenis.
Patikslinimas – prokuroro, jo pavedimu prokuroro padėjėjo ar ikiteisminio tyrimo pareigūno gautas rašytinis pareiškėjo ar nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens papildomas paaiškinimas ar pareiškimas, kuriuo detalizuojami ar papildomi skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, ir (ar) įstatymų nustatyta tvarka iš jų arba valstybės ar savivaldybės įstaigų gauti dokumentai ir (ar) duomenys, turintys reikšmės gautam skundui, pareiškimui ar pranešimui nagrinėti.
Rezoliucija – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Rezoliucija užrašoma ant:
– prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką. Rezoliucijos tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje nurodoma: nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą, rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, parašas, vardas ir pavardė, rezoliucijos užrašymo data;
– ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno, kuriam nesuteikti įgaliojimai pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyto pranešimo, kuriame nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, išaiškėję jam atliekant savo tiesiogines tarnybines funkcijas;
– kito prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybinio pranešimo, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tarnybinis pranešimas – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimas, kuriame nurodomi faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriuos nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ir išreiškiamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba pranešama apie jau pradėtą ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.
Tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą rašomas tuo atveju, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nepriėmę atskiro proceso sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėjo bent vieną BPK numatytą proceso veiksmą. Tokiame tarnybiniame pranešime (tekstas rašomas būtuoju kartiniu laiku) nurodomi nustatyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, atlikti proceso veiksmai, jų atlikimo faktinis pagrindas ir tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.
Prokuroro reikalavimas – prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 straipsnio 2 dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Prokuroro reikalavimas išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu (1 priedas) ar nutarimu.
Prokuroro nutarimas:
– motyvuotas dokumentas, kuriuo panaikinamas neteisėtas ar nepagrįstas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;
– prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pagal realiąją ar idealiąją sutaptį padarytų nusikalstamų veikų ar dėl dviejų arba daugiau asmenų padarytų skirtingų nusikalstamų veikų, kai dėl vienų veikų sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti išreiškiamas rezoliucija ir (ar) tarnybiniu pranešimu, o dėl kitų veikų – prokuroro reikalavimu.
II. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS, IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMAS PROKURATŪROJE
6. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai (jų pavaduotojai) darbą organizuoja taip, kad į prokuratūrą darbo valandomis atvykusius pareiškėjus priimtų prokuroras ar prokuroro padėjėjas.
7. Prokuroras ar prokuroro padėjėjas priima iš atvykusių pareiškėjų rašytinius skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką. Dėl žodinių skundų, pareiškimų ar pranešimų prokuroras arba prokuroro padėjėjas surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą, pareiškimą ar pranešimą priėmęs prokuroras arba prokuroro padėjėjas. Prieš priimdamas skundą, pareiškimą ar pranešimą prokuroras arba prokuroro padėjėjas pasirašytinai įspėja pareiškėją dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Toks įspėjimas surašomas kaip pareiškėjo atskiras rašytinis pareiškimas, jog jis yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (2 priedas), arba įrašomas į protokolą-pareiškimą.
8. Draudžiama atsisakyti priimti skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad juose nurodytos nusikalstamos veikos tyrimo organizavimas yra priskirtas kitai prokuratūrai arba tuo, kad toks skundas, pareiškimas ar pranešimas būtų greičiau išnagrinėtas, jei pareiškėjas tiesiogiai kreiptųsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, arba tuo, kad pareiškėjas skundą, pareiškimą ar pranešimą pateikė kito asmens interesais, neturėdamas atstovaujamo asmens pavedimo ar įgaliojimo. Skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką nagrinėjamas vadovaujantis BPK 166, 167, 168, 407, 409 straipsnių ir šių rekomendacijų nuostatomis neatsižvelgiant į tai, kad prokuratūroje gautame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
9. Išnagrinėjęs prokuratūroje gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą), jei nėra pagrindo pareiškėjo nurodytus faktus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus ir nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, prokuroras nedelsdamas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
10. Jei į prokuratūrą atvykusio pareiškėjo pateiktame rašytiniame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką faktinės veikos aplinkybės nurodytos nepakankamai aiškiai, prokuroras arba jo pavedimu prokuroro padėjėjas gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti nurodytas faktines aplinkybes. Dėl žodinio patikslinimo prokuroras arba prokuroro padėjėjas surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą, kurį pasirašo pareiškėjas ir jį priėmęs prokuroras ar prokuroro padėjėjas. Priimdamas patikslinimą prokuroras gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų dokumentus, patikslinančius faktus apie nusikalstamą veiką. Jei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo pateiktas kito asmens interesais, prokuroras ar prokuroro padėjėjas gali pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikslinimą gauti iš asmens, kurio interesais buvo pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas. Jei skundas, pareiškimas ar pranešimas yra tikslinamas, patikslinimą prokuroras ar jo pavedimu prokuroro padėjėjas privalo gauti per kuo trumpesnį terminą. Jeigu per 20 darbo dienų prokuroras ar jo pavedimu prokuroro padėjėjas negauna patikslinimo, prokuroras apie tai privalo informuoti aukštesnįjį prokurorą, nurodydamas patikslinimo negavimo priežastis. Tokiu atveju aukštesnysis prokuroras nustato terminą, per kurį turi būti gautas patikslinimas ir priimtas proceso sprendimas.
11. Paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką nagrinėjami, jeigu juose nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas ir būstinės adresas. Šiuose dokumentuose taip pat turėtų būti nurodyta kontaktinė informacija (telefono abonentinis numeris, elektroninio pašto adresas ar kt.), palengvinanti komunikaciją su pareiškėju. Skundas, pareiškimas ar pranešimas turi būti pasirašytas pareiškėjo. Elektroninio ryšio priemonėmis gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai nagrinėjami, jeigu jų tikrumas patvirtintas saugiu elektroniniu parašu. Tokie skundai, pareiškimai ar pranešimai atspausdinami ir nagrinėjami tokia pačia tvarka kaip ir rašytiniai skundai, pareiškimai ar pranešimai. Jei elektroninio ryšio priemonėmis prokuratūroje gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo tikrumas nepatvirtintas saugiu elektroniniu parašu, tačiau prokuroras turi informacijos, leidžiančios identifikuoti tokį skundą, pranešimą ar pareiškimą parašiusį asmenį, toks skundas, pranešimas ar pareiškimas nagrinėjamas taip pat kaip ir rašytiniai skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką. Prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai, surašyti ne valstybine kalba, išverčiami į valstybinę kalbą. Jei prokuratūroje gautame skunde, pranešime ar pareiškime išdėstyti klausimai nepriskiriami prokuratūros kompetencijai (pvz., pranešimas apie padarytą pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK)), toks skundas, pranešimas ar pareiškimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčiamas jį nagrinėti įgaliotai institucijai.
Prokuratūroje gauti rašytiniai anoniminiai skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką prokuratūros vadovo (jo pavaduotojo) arba prokuratūros struktūrinio padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti nagrinėjami, jeigu tokiame skunde, pranešime ar pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti patikslintos ir nežinant pareiškėjo asmens duomenų.
12. Prokuratūroje elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant perduodama (persiunčiama arba perduodamas gautas pranešimas žodžiu) policijos arba specializuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai, atsižvelgiant į gautoje informacijoje nurodytos galimos nusikalstamos veikos pobūdį. Šio punkto nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kuriam prokurorui ar prokuratūros valstybės tarnautojui tokia informacija buvo adresuota. Elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką (rekomendacijų 5 punktas) prokuratūroje neregistruojama skundų, pranešimų ar pranešimų apie nusikalstamą veiką registre. Tokia informacija archyvuojama elektroninėje laikmenoje. Už šios informacijos archyvavimą atsakingas įgaliotas prokuroras ar prokuratūros valstybės tarnautojas.
13. Prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką užregistruojami skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas registre ir aukštesniojo prokuroro pavedimu perduodami nagrinėti tos prokuratūros prokurorui arba persiunčiami nagrinėti kitai prokuratūrai.
14. Generalinėje prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, kurios tyrimas turėtų būti atliekamas apygardos ar apylinkės prokuratūroje arba tos prokuratūros tiesiogiai kontroliuojamoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, gali būti perduoti nagrinėti atitinkamai prokuratūrai.
15. Apygardos prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, dėl kurios tyrimas turėtų būti atliekamas tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje esančioje apylinkės prokuratūroje ar tos prokuratūros tiesiogiai kontroliuojamoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, gali būti perduoti nagrinėti atitinkamai apylinkės prokuratūrai.
16. Jei pareiškėjas ar asmuo, kurio interesais buvo pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, gyvena kitos teritorinės prokuratūros veiklos teritorijoje, šiai prokuratūrai gali būti pavedama gauti skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimą, jei jo nebuvo galima gauti skundo, pareiškimo ar pranešimo priėmimo metu.
17. Prokuratūroje gautus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką draudžiama persiųsti nagrinėti ikiteisminio tyrimo įstaigai, išskyrus atvejus, kai būtina gauti skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimą ir jo nebuvo galima gauti skundo, pareiškimo ar pranešimo priėmimo metu.
18. Spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką nagrinėjantis prokuroras gali naudotis viešai prieinama informacija, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaigoje tvarkomais duomenimis, jeigu tokia informacija gali būti gaunama nesinaudojant procesinėmis prievartos priemonėmis.
19. Prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas nustatyta tvarka užregistruojamas ikiteisminių tyrimų registre.
20. Registro įraše apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma:
20.1. pradėto ikiteisminio tyrimo numeris (suteikimo tvarka nustatyta Nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos instrukcijoje);
20.3. asmens, pranešusio apie nusikalstamą veiką, duomenys (fizinio asmens vardas ir pavardė, kontaktinė informacija arba įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas ir jos atstovo kontaktinė informacija);
20.5. trumpas tiriamos nusikalstamos veikos aprašymas ir jos kvalifikavimas, nurodant BK straipsnį, dalį ir (ar) punktą;
22. Priėmęs proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras (jeigu pats neatliks ikiteisminio tyrimo) arba aukštesnieji prokurorai sprendžia dėl pavedimo atlikti šį tyrimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 169 str. 2 d., 174 str. 1 d., 2 d.). Pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą gali būti išreiškiamas rezoliucija, kuri rašoma ant gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką, tarnybinio pranešimo arba prokuroro nutarimo ar reikalavimo rezoliucinėje dalyje arba kaip atskiras dokumentas.
23. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tyrimas pradedamas pagal tarnybinį pranešimą arba prokuroro nutarimą ar reikalavimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama jau anksčiau pradėto ikiteisminio tyrimo byloje, ši aplinkybė nurodoma tarnybiniame pranešime arba prokuroro nutarime ar reikalavime. Jei ikiteisminio tyrimo metu gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl kitos nusikalstamos veikos, kuri gali būti tiriama jau pradėto ikiteisminio tyrimo byloje, ikiteisminis tyrimas dėl tokios veikos pradedamas ant skundo pareiškimo ar pranešimo užrašant rezoliuciją ir pažymint, jog tokios veikos tyrimas bus atliekamas anksčiau pradėto ikiteisminio tyrimo byloje. Pradėjęs naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą prokuroras užpildo nusikalstamos veikos statistinę kortelę.
24. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, jog tiriama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą arba kaip idealioji kelių BK specialios dalies straipsniuose numatytų veikų sutaptis, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitą BK specialios dalies straipsnį nepriimamas. Pasikeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui pakartotinai pildoma nusikalstamos veikos statistinė kortelė (10 kortelė) – antroje kortelės eilutėje rašomas kodas „2“ (pakeisti). Prieš įteikiant naują pranešimą apie įtarimą dėl lengvesnio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, turi būti priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl inkriminuotos sunkesnės nusikalstamos veikos. Apie priimtą tokį proceso sprendimą pranešama BPK 214 str. nustatyta tvarka.
25. Prokurorui išnagrinėjus prokuratūroje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą ir padarius išvadą, jog net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo jame nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
26. Duomenys apie nusikalstamą veiką vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, kai pareiškėjo skunde, pranešime ar pareiškime nurodytų faktų patikimumui nustatyti nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo dėl jų akivaizdaus netikrumo. Tokiu atveju sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka.
27. Jei pareiškėjo skunde, pranešime ar pareiškime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, arba nurodyta veika, kuri neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
28. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
29. Gavęs skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką, kurią galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal įstatymus gali pradėti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrinėja tokį skundą ir nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, visą surinktą medžiagą su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prokuroras, nustatęs, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
30. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą, prokuroras nutarimu iškelia administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 255 str.) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos visą gautą medžiagą persiunčia institucijai ar pareigūnui, kompetentingam nagrinėti tokio administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 261 str.).
31. Jei atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą nustatomi kituose teisės aktuose numatyti teisės pažeidimai, prokuroras nutarimu įspėja valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 7 p.) arba iškelia drausmės bylą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 2 p.).
32. Jei prokuratūroje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai yra ne apie nusikalstamą veiką, o apie administracinį teisės pažeidimą arba tarnybinį ar drausminį nusižengimą, ir pareiškėjas neprašo pradėti ikiteisminio tyrimo, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Toks skundas, pareiškimas ar pranešimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčiamas jį nagrinėti kompetentingai institucijai ar asmeniui.
III. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS DĖL VEIKŲ, NURODYTŲ BPK 167 STRAIPSNIO 1 DALYJE IR 407 STRAIPSNYJE
33. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimu. Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas prokuroro reikalavimu tik tada, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka (užrašoma rezoliucija).
34. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, būtina atsižvelgti į tai, jog vien nukentėjusiojo užimamos pareigos ar socialinis statusas savaime nenulemia nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, nepaisant jų veiklos rūšies ir pobūdžio bei kitų aplinkybių (BPK 6 str. 2 d.), o tą patį procesinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai turi ir tokias pačias teises bei pareigas. Minėtas įstatyminis pagrindas sietinas ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, o su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas, Žin., 2006-01-19, Nr. 7-254).
35. Sprendžiant, ar asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, būtina atsižvelgti į tai, kad šis įstatyminis pagrindas taikomas tokioms situacijoms, kai asmuo apskritai negali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus, arba negali pats, arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz., dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir kt.), taip pat ir tokioms situacijoms, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus, gali pats arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz., dėl negalėjimo gauti reikalingos informacijos, neturėjimo teisės atlikti reikiamus proceso veiksmus, dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinės neliečiamybės ir kt.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas, Žin., 2006-01-19, Nr. 7-254).
36. Draudžiama atsisakyti priimti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, jei tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą kito asmens interesais pateikė ne nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Nagrinėdamas tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo imtis priemonių gauti patikslinimą tiesiogiai iš nukentėjusiojo arba jo teisėto atstovo.
37. Jei nukentėjusysis arba teisėtas jo atstovas prokuratūroje arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimo metu pareiškia, jog pageidauja, kad dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, toks tyrimas pradedamas bendra tvarka (užrašant rezoliuciją), o jeigu nepageidauja – priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
38. Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti (BPK 167 str.)) ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimai, Žin., 2006-01-19, Nr. 7-254; 2006-06-17, Nr. 68-2514).
39. Šių rekomendacijų 33–35 punktų nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl baudžiamojo proceso pradėjimo dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 407 straipsnyje, 409 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, jei veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisių ir teisėtų interesų, neatsižvelgiant į tai, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 straipsnyje, pradedamas ir atliekamas bendra tvarka, jei nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Jei yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją.
40. Draudžiama atsisakyti priimti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie BPK 407 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas tokiose bylose neatliekamas.
41. Prokuratūroje arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie BPK 407 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nagrinėjantis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo įvertinti, ar skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ir ar ja padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, manydamas, jog ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta BPK 407 straipsnyje numatyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja buvo padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą persiunčia prokurorui, o prokuroras sprendžia, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu.
42. Jei prokuratūroje arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta BPK 407 straipsnyje numatyta nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nebuvo padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir yra žinomas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, taip pat nurodytas teismas, kuriam gali būti paduodamas skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui.
43. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, nurodytą 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje, tačiau nesant nukentėjusiojo skundo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nusprendęs, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę arba kad asmuo, kuriam padaryta žalos, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, surinktą medžiagą perduoda prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu. Prokuroras, gavęs šią medžiagą ir nusprendęs, kad nėra BPK 167 straipsnio 2 dalyje ar 409 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių (veika neturi visuomeninės reikšmės arba asmuo gali ginti savo teisėtus interesus), priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
IV. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS, IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMAS IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOJE
44. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas darbą organizuoja taip, kad įstaigoje darbo valandomis, o policijoje – visą parą, budėtų asmuo (budėtojas), įgaliotas priimti skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką ir informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
45. Budėtojas, gavęs informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoja nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą. Elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką archyvuojama įstaigos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka.
46. Informacijos apie galimą nusikalstamą veiką registracijos įraše nurodoma:
46.2. informacijos gavimo būdas (telefonu, elektroniniu laišku ar kt.), informaciją pranešusio (atsiuntusio elektroninio ryšio tinklais) asmens vardas ir pavardė, adresas, telefono abonento numeris arba kita kontaktinė informacija, įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, adresas, telefono abonento numeris arba kita kontaktinė informacija;
47. Informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo kuo greičiau nuvykti į budėtojo nurodytą vietą ar pas informaciją suteikusį asmenį ir įsitikinti, ar tokia informacija yra tikra.
48. Neatidėliotino informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams draudžiama nepradėjus ikiteisminio tyrimo atlikti veiksmus, kurie savo turiniu atitinka procesinių prievartos priemonių turinį (pvz., prievartinis daiktų ar dokumentų paėmimas, prievartinė asmens daiktų apžiūra ir kt.), išskyrus asmens, kuris buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, sulaikymą.
49. Jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikdamas būtinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka.
50. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą šių rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu būdu, apie planuojamą atlikti pirmąjį BPK numatytą proceso veiksmą ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pranešti (nesant galimybės – tuojau pat po jo atlikimo) budėtojui elektroninio ryšio priemonėmis arba įstaigoje įrengta visą parą veikiančia elektroninio ryšio linija, skirta fiksuoti pranešimus automatiniu režimu, ir atlikti pirminius proceso veiksmus. Proceso veiksmo metu arba tuojau pat, kai jis pabaigiamas, surašomas protokolas.
51. Atlikti pirminius neatidėliotinus proceso veiksmus prieš tai elektroninio ryšio priemonėmis nepranešus budėtojui galima tik tokiu atveju, kai iškyla realus pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui ir dėl laiko stokos nėra galimybės susisiekti su budėtoju. Tokiais atvejais atlikęs tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnas elektroninio ryšio priemonėmis praneša budėtojui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o vėliau surašo tarnybinį pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodo atliktus proceso veiksmus, duomenis, pagrindžiančius priimtą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ir kodėl apie numatomą atlikti pirmąjį proceso veiksmą nebuvo pranešta budėtojui.
52. Pradėtą ikiteisminį tyrimą budėtojas ar kitas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo paskirtas asmuo užregistruoja ikiteisminių tyrimų registre.
53. Ikiteisminių tyrimų registre įrašomi tokie duomenys:
53.1. pradėto ikiteisminio tyrimo numeris (suteikimo tvarka nustatyta Nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos instrukcijoje);
53.3. asmens, pranešusio apie nusikalstamą veiką, duomenys (fizinio asmens vardas ir pavardė, kontaktinė informacija arba įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas ir jos atstovo kontaktinė informacija);
53.5. trumpas tiriamos nusikalstamos veikos aprašymas ir jos kvalifikavimas, nurodant BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą;
54. Neatidėliotino patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisinga, informaciją tikrinęs ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas apie tai praneša budėtojui, o šis padaro įrašą atitinkamame informacijos registre.
55. Draudžiama atsisakyti priimti skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad juose nurodytos nusikalstamos veikos tyrimas yra priskiriamas kitai teritorinei, aukštesnės pakopos arba specializuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai, arba tuo, kad pareiškėjas skundą, pareiškimą ar pranešimą pateikė kito asmens interesais, neturėdamas atstovaujamo asmens pavedimo ar įgaliojimo. Skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką nagrinėjami vadovaujantis šių rekomendacijų nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
56. Dėl žodinių skundų, pareiškimų ar pranešimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą, pareiškimą ar pranešimą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prieš priimdamas iš atvykusio pareiškėjo skundą, pareiškimą ar pranešimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas pasirašytinai įspėja pareiškėją dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Toks įspėjimas surašomas kaip pareiškėjo rašytinis pareiškimas, jog jis yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (2 priedas), arba įrašomas į protokolą-pareiškimą.
57. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas arba įstaigos padalinio vadovas taip pat nagrinėja šioje įstaigoje paštu, per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę ar elektroninio ryšio priemonėmis gautus skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką arba paveda tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tokių skundų, pranešimų ar pareiškimų turiniui taikomi šių rekomendacijų 11 punkto reikalavimai. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje elektroninio ryšio priemonėmis gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai, kurių autentiškumas nepatvirtintas saugiu elektroniniu parašu, nagrinėjami ta pačia tvarka kaip ir rašytiniai skundai, pranešimai ar pareiškimai, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šios įstaigos padalinio vadovas turi informacijos, leidžiančios identifikuoti skundą, pranešimą ar pareiškimą parašiusį asmenį. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautų skundų, pareiškimų ar pranešimų, surašytų ne valstybine kalba, vertimą į valstybinę kalbą organizuoja šios įstaigos vadovo įgaliotas darbuotojas.
58. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti rašytiniai anoniminiai skundai, pranešimai ar pareiškimai apie nusikalstamą veiką įstaigos vadovo (jo pavaduotojo) arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti nagrinėjami, jeigu tokiame skunde, pranešime ar pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti patikslintos ir nežinant pareiškėjo asmens duomenų.
59. Draudžiama ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką persiųsti nagrinėti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, išskyrus atvejus, kai būtina gauti skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimą ir jo nebuvo galima priimti skundo, pareiškimo ar pranešimo priėmimo metu.
60. Įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, jog yra duomenų apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, įstaigos padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks ikiteisminis tyrimas registruojamas šių rekomendacijų 52–53 punktuose nustatyta tvarka.
61. Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą ir padarius išvadą, jog net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
62. Jei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra tikslinamas, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas patikslinimą privalo gauti per kuo trumpesnį terminą. Jei per 20 darbo dienų ikiteisminio tyrimo pareigūnas negauna patikslinimo, apie tai privalo informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovą, nurodydamas patikslinimo negavimo priežastis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jos struktūrinio padalinio vadovas nustato terminą, per kurį turi būti gautas patikslinimas ir priimtas proceso sprendimas.
63. Spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką nagrinėjantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali naudotis viešai prieinama informacija, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaigoje tvarkomais duomenimis, jeigu tokia informacija gali būti gaunama nesinaudojant procesinėmis prievartos priemonėmis.
64. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas arba įstaigos padalinio vadovas paveda šį tyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iki prokuroras priims sprendimą dėl tolesnio tyrimo vietos. Rezoliucijos pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu.
65. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešama pareiškėjui ir prokurorui. Pranešime prokurorui nurodoma:
65.1. sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusio pareigūno ir ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pareigos, vardas ir pavardė;
65.2. ikiteisminio tyrimo numeris ir jo pradėjimo pagrindas (skundas, pareiškimas, pranešimas apie nusikalstamą veiką);
66. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jos struktūrinio padalinio vadovas, gavęs prokuroro pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą (kai ikiteisminį tyrimą prokuroras pradėjo BPK 169 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jį pradėjo kita ikiteisminio tyrimo įstaiga BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), paveda atlikti šį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (pareigūnams). Tyrimui vadovaujančiam prokurorui pranešama, kuriam ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą.
V. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, SUSIJUSIŲ SU GAISRAIS, TYRIMO PRADŽIA
68. Gavę informacijos apie gaisrą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnai atlieka neatidėliotiną informacijos patikrinimą. Užgesinus gaisrą, vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais teisės aktais atliekama gaisravietės apžiūra ir tarnybiniame pranešime fiksuojami asmenų, žinančių faktines aplinkybes, turinčias reikšmės gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, duomenys.
69. Paaiškėjus tyčinio padegimo požymiams, PAGD pareigūnas apie tai nedelsdamas praneša teritorinės policijos įstaigos budėtojui.
70. Teritorinės policijos įstaigos budėtojas, gavęs informacijos apie nusikalstamą veiką, susijusią su tyčiniu padegimu, paveda policijos įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams vykti į įvykio vietą.
71. Policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, sprendžia ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą. Svetimo turto sunaikinimas tyčia padegant paprastai kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (kaip padarytas visuotinai pavojingu būdu).
72. Policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priėmęs sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, atlieka pirminius tyrimo veiksmus. Gaisravietės įvykio vietos tyrimą visais atvejais atlieka PAGD specialistas. Prireikus pasitelkiami kitų sričių specialistai (teismo medikas, ekspertas-kriminalistas ir kt.)
73. PAGD arba jam pavaldžių įstaigų pareigūnams patikrinus informaciją apie gaisrą ir nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, požymius, išaiškinama nuo gaisro nukentėjusiam asmeniui ar teisėtam jo atstovui (jeigu yra žinomas), jog ikiteisminis tyrimas dėl tokių veiksmų gali būti pradėtas tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Dėl žodinių skundų ir pareiškimų minėti pareigūnai surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą.
74. PAGD pareigūnas, gavęs nuo gaisro nukentėjusio asmens skundą arba jo teisėto atstovo pareiškimą (jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas), pradeda ikiteisminį tyrimą, atlieka įvykio vietos (gaisravietės) tyrimą ir kitus tyrimo veiksmus.
75. Esant duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, ir nuo gaisro nukentėjęs asmuo (sunaikinto ar sugadinto turto savininkas) nėra žinomas arba toks asmuo dėl kitų svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, arba paaiškėjusi nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, PAGD pareigūnas surinktą medžiagą perduoda prokurorui, kad šis spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu (neatsižvelgiant į tai, ar yra gautas nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas).
76. Jei nuo gaisro nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo negauta ir nėra pagrindo manyti, jog nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, nepradedamas. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiais atvejais nepriimamas.
77. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas ir tais atvejais, kai gaisravietės apžiūros metu nustatomi aiškūs administracinio teisės pažeidimo požymiai ir surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jeigu tokį pažeidimą padaręs asmuo yra žinomas arba pradedamas administracinio teisės pažeidimo tyrimas, jeigu pažeidimą padaręs asmuo nėra žinomas. Jeigu yra gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tačiau nustatomi aiškūs administracinio teisės pažeidimo požymiai, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
78. Kai gaisravietėje randamas lavonas, be šiame skyriuje numatytų ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimų, nedelsiant sprendžiamas klausimas ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 129 arba 132 straipsnį, atsižvelgiant į gaisro kilimo priežastis bei kitas nustatytas faktines aplinkybes.
79. Jei gaisravietės apžiūros metu nenustatoma tyčinio arba neatsargaus svetimo turto sunaikinimo požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gaisravietėje rasto lavono mirties priežasčiai nustatyti (pvz., žuvus namo savininkui, kai gaisras kilo dėl jo paties neatsargaus elgesio su ugnimi).
VI. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS MIRTIES PRIEŽASČIAI NUSTATYTI
80. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 30-712; 2002, Nr. 43-1601) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, nustatęs asmens mirties faktą, privalo nedelsdamas pranešti policijai esant bent vienai šių sąlygų:
– nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis;
– mirtis įvyko viešoje vietoje;
– nenustatyta mirusiojo asmenybė;
– neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų;
– staigi arba netikėta mirtis;
– mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos;
– nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos;
– mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba;
– to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas;
– kitais įstatymų numatytais atvejais.
81. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kokie asmenys turi teisę nustatyti asmens mirties faktą. Asmens mirties faktą nustato:
– asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;
– gydytojas patologas;
– gydytojas teisės medicinos ekspertas;
– gydytojų konsiliumas;
– skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai;
– slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.
82. Policijos įstaigoje gavus informacijos apie asmens mirties faktą, budėtojas ją registruoja nustatyta tvarka kaip informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ir nedelsdamas paveda šios įstaigos pareigūnui patikrinti informaciją, nuvykstant į gautoje informacijoje nurodytą vietą.
83. Jei į įvykio vietą nebuvo atvykęs Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 4 straipsnyje numatytas asmuo, turintis teisę nustatyti asmens mirties faktą, policijos pareigūnas privalo iškviesti į įvykio vietą asmens sveikatos priežiūros gydytoją arba skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistą, kad būtų konstatuotas mirties faktas. Jeigu yra įvykę vėlyvieji lavoniniai reiškiniai, gydytojas ar skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistas į įvykio vietą nustatyti mirties fakto nekviečiamas.
Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai – tai lavono irimas veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams. Išoriniams veiksniams priskiriamas vabzdžių ir gyvūnų ardomasis poveikis, oro sąlygų įtaka ir kt. Vidiniai veiksniai yra puvimas, autolizė (organinių struktūrų savaiminis irimas veikiant kūne esantiems fermentams). Galimas ir kitoks irimo pasireiškimas, pvz., trūnijimas, užsikonservavimas, suvarškėjimas. Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai paprastai atsiranda praėjus ne mažiau kaip kelioms paroms po mirties. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje buvo lavonas, temperatūros, drėgmės ir kt. veiksnių vėlyvųjų reiškinių atsiradimas gali prasidėti ir po kelių savaičių ar mėnesių nuo mirties momento.
84. Teismo medicinoje yra keletas mirties pagal ją sukėlusius veiksnius klasifikacijų.
Mirtis būna natūrali ir nenatūrali (priešlaikinė).
Natūrali mirtis pagrįsta fiziologinėmis priežastimis, sudarančiomis tokias sąlygas, kuriomis gyvas organizmas negali egzistuoti. Tai mirtis dėl gilios senatvės, išsekus organizmo fiziologinėms atsargoms, neišsivysčiusių naujagimių mirtis dėl nepakankamų fiziologinių atsargų gyvybei palaikyti arba apsigimimų.
Nenatūrali (priešlaikinė) mirtis įvyksta nuo ligų arba sužalojimų. Priešlaikinė mirtis socialiniu ir teisiniu požiūriu skirstoma į smurtinę ir nesmurtinę.
Smurtinė mirtis (mors criminalis) – tai mirtis nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio (mechaninių sužalojimų, deguonies stokos, elektros, žaibo, aukštos ir žemos temperatūros, aukšto ir žemo atmosferos slėgio, jonizuojančio spinduliavimo, nuodų poveikio, susargdinimo, bado, troškulio, psichinės traumos, fizinio pervargimo).
Atsižvelgiant į tai, kas tą išorinį veiksnį panaudojo, smurtinės mirtys yra skirstomos į nužudymą (homicidium), savižudybę (suicidium) arba nelaimingą atsitikimą (casus accidentalis).
Nesmurtinė mirtis – mirtis dėl įvairių ligų.
85. Esant nusikalstamos veikos (nužudymo, neatsargaus gyvybės atėmimo, palikimo be pagalbos, kai grėsė pavojus gyvybei, privedimo prie savižudybės, padėjimo nusižudyti, darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus, ir kt.) požymiams ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal atitinkamą BK straipsnį. Tokiu atveju į įvykio vietą kviečiamas teismo medikas, kuris atlieka išorinę lavono apžiūrą. Jeigu įmanoma, lavono apžiūra turi būti atliekama įvykio arba lavono radimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras turi reikalauti, kad lavonas apžiūros metu būtų išrengtas, visos kūno sritys nuodugniai apžiūrėtos. Jei lavonas randamas ne uždaroje patalpoje arba jei toje vietoje negalima atlikti nuodugnios išorinės lavono apžiūros, apžiūra gali būti tęsiama pergabenus lavoną į tam tinkamas patalpas (teritorinėje lavoninėje, ligoninėje, teismo medicinos skyriuje), prieš tai užfiksavus (nufotografuojama ir aprašoma) radimo padėtį ir kitas aplinkybes.
86. Informacijos dėl žmogaus mirties priežasties patikslinimo metu policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiaiškina, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis mirė ar buvo rastas miręs asmuo, ar pastaruoju metu jis sirgo, pas kurį gydytoją (kurioje gydymo įstaigoje) gydėsi, kokius vartojo vaistus. Policijos pareigūnas (-ai) turi užfiksuoti asmenų, buvusių įvykio vietoje, mirusiojo artimų giminaičių, kartu gyvenusių asmenų asmens duomenis, pokalbių su jais metu surinkti reikšmingą įvykiui tirti informaciją, kuri nurodoma ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime. Jei į įvykio vietą nekviečiamas teismo medikas, policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas lavono radimo vietoje atlieka ir išorinę lavono apžiūrą, tarnybiniame pranešime aprašo lavono išorę, kūno, rankų ir kojų padėtį, aprangą, matomus kūno sužalojimų pėdsakus, odos pakitimus, lavondėmes, kūno sustingimo laipsnį ir kt. Patikrinimo metu apžiūrint lavoną ir jo radimo vietą, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 18 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tikslinga fotografuoti, daryti vaizdo įrašus.
87. Patikslinimo metu taip pat susipažįstama su asmens sveikatos priežiūros gydytojo ar skubios medicinos pagalbos specialisto, konstatavusių mirties faktą, medicininiuose dokumentuose padarytais įrašais apie jų atliktą lavono išorinę apžiūrą.
88. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus išorinę lavono apžiūrą jo radimo vietoje, lavonas gali būti siunčiamas į teritorinę lavoninę ar Teismo medicinos instituto teritorinį padalinį, kad papildomą išorinę lavono apžiūrą atliktų gydytojas ar teismo medikas. Papildomą išorinę lavono apžiūrą teismo medikui turėtų būti pavedama atlikti smurtinės mirties atvejais ir tais atvejais, kai išorinės lavono apžiūros neatliko gydytojas (nepavyko nustatyti, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydėsi mirusysis, asmuo mirė toli nuo savo gyvenamosios ir gydymosi įstaigos vietos, nepavyko surasti gydytojo ir pan.).
89. Įtarus netinkamą gydymą arba jei asmuo mirė laisvės atėmimo vietoje, atlikti išorinę lavono apžiūrą pavedama teismo medikui.
90. Teismo medikui ar kitam gydytojui atliekant papildomą išorinę lavono apžiūrą dalyvauja ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, kuris užfiksuoja išorinės lavono apžiūros duomenis tarnybiniame pranešime arba apžiūros protokole. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi pateikti gydytojui ar teismo medikui visą patikslinimo metu surinktą informaciją apie mirties aplinkybes, taip pat užtikrinti, kad būtų pateikta medicininė dokumentacija (ambulatorinė kortelė). Įvertinęs išorinės lavono apžiūros ir medicininės dokumentacijos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir autopsijos paskyrimo būtinumo.
Nenustačius, kad mirtis galėjo būti smurtinė, ikiteisminis tyrimas nepradedamas ir priimamas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokio nutarimo nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimiesiems arba teisėtam atstovui, išaiškinant BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatytą nutarimo apskundimo tvarką ir terminus.
91. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (-ai), atlikęs informacijos apie žmogaus mirties priežastį patikslinimą, surašo išsamų tarnybinį pranešimą (pranešimus). Tarnybiniame pranešime nurodomos visos nustatytos faktinės asmens mirties aplinkybės, mirusiojo artimųjų ir įvykio liudytojų asmens duomenys ir jų paaiškinimų esminiai duomenys, nurodomi duomenys apie įvykio vietos ir lavono apžiūrą, asmenų, radusių lavoną, ir mirusiojo artimų giminaičių duomenys bei jų žodinių paaiškinimų turinys, asmens, konstatavusio mirties faktą, asmens duomenys, su lavonu atlikti veiksmai ir manipuliacijos. Nurodoma, kam iš mirusiojo giminių ar artimųjų pranešta apie mirties faktą. Jei buvo fotografuota ar filmuota, pridedamos laikmenos su fotografijomis ar vaizdo įrašu.
92. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris atliko informacijos apie žmogaus mirties priežastį patikrinimą, ar prokurorui padarius preliminarią išvadą, jog asmens mirties priežastis galėjo būti smurtinė, tačiau nesant duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, pradedamas ikiteisminis tyrimas asmens mirties priežasčiai nustatyti.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimo registracijos įraše BK specialios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas – 555000. Nusikalstamos veikos statistinės kortelės (10 kortelė) 11-oje eilutėje taip pat nurodomas skaičių kodas 555000.
93. Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000 taip pat pradedamas, jeigu yra įvykę vėlyvieji lavoniniai reiškiniai.
94. Kai randamas neatpažinto žmogaus lavonas, informacijos apie mirties priežastį patikrinimo metu policija turi imtis priemonių mirusiojo asmenybei nustatyti, rasti mirusiojo artimuosius ar jo teisėtą atstovą ir informuoti juos apie asmens mirtį. Nepavykus nustatyti mirusiojo asmenybės, pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000.
95. Ikiteisminio tyrimo mirties priežasčiai nustatyti metu nustačius konkrečios nusikalstamos veikos požymių, priimamas proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, surašant tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos, užpildoma papildoma statistinė kortelė (10 kortelė), kurios 11-oje eilutėje nurodomas BK straipsnis.
96. Jei mirties priežastis yra aiški ir ją galima pagrįsti medicininių dokumentų duomenimis, ambulatorinės ar stacionarios sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros gydytojas, išoriškai apžiūrėjęs lavoną, nustato nesmurtinės mirties priežastį ir išduoda medicininį mirties liudijimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi policijai apie tokį atvejį gali būti nepranešama, mirties priežasties patikslinimas neatliekamas ir proceso sprendimas nepriimamas (išskyrus, kai to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas).
97. Kai asmuo miršta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros gydytojas nenustato mirties priežasties ir apie tokį atvejį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, buvo pranešta policijai, tačiau policijos pareigūnai, informacijos patikslinimo metu atlikę šių rekomendacijų 83 punkte nurodytus veiksmus, nenustato, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ar kad mirtis galėjo būti smurtinė, ir jei yra žinoma mirusiojo asmenybė, ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti nepradedamas, priimamas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokio nutarimo nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimiesiems ar teisėtam atstovui, išaiškinant BPK 168 straipsnio 4 dalyje numatytą apskundimo tvarką ir terminus.
98. Kai mirties priežastis neaiški, o ikiteisminis tyrimas nepradedamas, mirusiojo artimiesiems ar įgaliotam atstovui turi būti išaiškinama, kad vadovaujantis Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 89-2464), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 565, 2.3 punktu medicininį mirties liudijimą gali išduoti gydytojas patologas ar teismo medikas, atlikęs lavono pomirtinį patologijos tyrimą, kuris skiriamas ne policijos ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro (Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos 5 p.).
VIII. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS ASMENIUI DINGUS BE ŽINIOS IR TOKIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMAS
100. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gavus skundą, pranešimą ar pareiškimą apie be žinios dingusį asmenį, ikiteisminis tyrimas pradedamas šių rekomendacijų IV skirsnyje nustatyta tvarka. Rezoliucijoje formuluojamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dingusio be žinios asmens, BK specialiosios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas – 556000. Nusikalstamos veikos statistinės kortelės (10 kortelė) 11-oje eilutėje taip pat nurodomas tik skaičių kodas 556000.
101. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius konkrečios nusikalstamos veikos požymių, surašomas ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas arba ant dokumento, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie paaiškėjusios nusikalstamos veikos požymius, užrašoma prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jos padalinio vadovo rezoliucija. Rezoliucijoje ar tarnybiniame pranešime pažymima, jog ikiteisminis tyrimas toliau bus tęsiamas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Tęsiant tyrimą pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, užpildoma nusikalstamos veikos statistinė kortelė (10 kortelė), kurios 11-oje eilutėje nurodomas BK specialiosios dalies straipsnis.
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos
1 priedas
(Reikalavimo formos pavyzdys)
PROKURORO REIKALAVIMAS
200___ m. _____________________d.
____________________
(vieta)
___________________________________________________________________________
(prokuratūros pavadinimas, prokuroro vardas ir pavardė)
Susipažinęs su 200___ m. ____________________ d. __________________________
(pareiškėjo vardas ir pavardė,
___________________________________________________________________________
juridinio asmens pavadinimas, jo atstovo vardas ir pavardė, ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigos, vardas ir pavardė)
____________________________________________ dėl____________________________
(skundu, pareiškimu, pranešimu, tarnybiniu pranešimu)
___________________________________________________________________________
(nusikalstamos veikos trumpas aprašymas)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
nustačiau, kad šioje veikoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso _________ str. požymių.
Tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, taip pat prokuroro reikalavimu.
Nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepateikė skundo ar pareiškimo, tačiau
___________________________________________________________________________
(motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 str.:
1. Pradedu ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu _________________________
(trumpas nusikalstamos veikos aprašymas)
___________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________ ,
tai yra dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK _________________________________ str.
2. Pavedu atlikti ikiteisminį tyrimą _______________________________________
(ikiteisminio tyrimo įstaiga)
___________________________________________________________________________
____________________ _____________ _____________________
(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
_________________
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos
2 priedas
(Įspėjimo formos pavyzdys)
ĮSPĖJIMAS
DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ MELAGINGĄ ĮSKUNDIMĄ AR PRANEŠIMĄ APIE NEBŪTĄ NUSIKALTIMĄ
200___ m. _________________ d.
______________________________
(vieta)
Pareiškėjas ____________________________________________________________ .
(vardas ir pavardė, asmens kodas)
pateikęs 200 m. _____________ d. ____________________________________________ ,
(skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiklą)
įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.
___________________________
(pareiškėjo parašas)
Pareiškėją įspėjo:
____________________ _____________ _____________________
(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
_________________