VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 34

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais, žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (Žin., 2000, Nr. 1-20; 2001, Nr. 64-2367) patvirtintų Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.10 punktu,

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Veislinių telyčių vertinimo taisykles;

1.2. Karvių vertinimo taisykles;

1.3. Karvių eksterjero vertinimo taisykles;

1.4. Bulių vertinimo pagal palikuonių mėsos produkciją taisykles;

1.5. Mėsinių veislių galvijų vertinimo taisykles;

1.6. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisykles.

2. Pavedu:

2.1. galvijų vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti valstybiniams veislininkystės inspektoriams;

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.

3. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl mėsinių veislių apskaitos dokumentų ir veislynų bei veislinių bandų vertinimo laikinų taisyklių“.

VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Veislinės telyčios vertinamos jas atrenkant karvių bandos pakaitai arba siekiant nustatyti jų veislinę vertę pardavimo metu.

2. Veislines telyčias vertina ir jų veislinę vertę nustato karvių ir telyčių apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas. Telyčios vertinimo priežiūrą vykdo atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovas. Telyčios grynaveisliškumui įvertinti reikalingus duomenis teikia ir vertinime turi teisę dalyvauti atitinkamos pripažintos galvijų veislininkystės institucijos atstovas.

3. Telyčių veislinė vertė nustatoma remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės ir kontrolės asistento pateiktais telyčios svėrimo arba matavimo duomenimis.

4. Veislinės telyčios vertinamos 100 balų sistema pagal kilmę, augimo spartą (svorį) ir eksterjerą (1 lentelė).

1 lentelė. Veislinių telyčių vertinami požymiai ir jų įvertinimas balais

Eil. Nr.	Požymiai	Balai
1.	Kilmė	60
2.	Augimo sparta	20
3.	Eksterjeras	20

II. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL KILMĘ

5. Pagal kilmę telyčios vertinamos atsižvelgiant į veislingumą, motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo duomenis.

6. Telyčių veislingumas vertinamas pagal jų kilmės atitikimą LR žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl Kilmės knygų nuostatų“ patvirtintus pieninių galvijų kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus.

2 lentelė. Telyčių įvertinimas pagal veislingumą

Atitikimas kilmės knygos skyrių	Maksimalus balų skaičius
A	10
B	7
C	4
Papildomas skyrius	1

7. Veislinių telyčių vertinimas pagal motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo rezultatus:

7.1. tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų produkcijos, padaugintos iš 2, ir pieno riebalų produkcijos sumą. Tikrinamųjų bulių dukterims už tėvo veislinę vertę skiriama 15 balų. Maksimalus įvertinimas – 24 balai; (3 lentelė);

7.2. motinos du produktyvumo rodiklius:

7.2.1. pieno riebalų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos galvijų populiacijos paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio;

7.2.2. pieno baltymų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos veislių grupės paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio;

7.2.3. skaičiuojant motinos pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos vidurkius, pirmos laktacijos duomenys dauginami iš koeficiento 1,2, antros laktacijos – iš koeficiento 1,1;

7.2.4. jei motinos pieno baltymų produkcija yra ištirta ne visose laktacijose, tai vidutinė pieno baltymų produkcija skaičiuojama iš tų laktacijų, kuriose buvo tirti pieno baltymai;

3 lentelė. Veislinių telyčių vertinimo pagal tėvų produktyvumo rodiklius skalės

Tėvas		Motina
balai	tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų x2 ir pieno riebalų suma, kg	balai	motinos vidutinis produktyvumas procentais nuo populiacijos paskutinių trijų kontrolės metų vidurkio (pagal riebalus ir baltymus atskirai)

10	iki 1,5	1	iki 80
11	1,6–3,0	2	81–84
12	3,1–4,5	3	85–88
13	4,6–6,0	4	89–92
14	6,1–7,5	5	93–96
15	7,6–9,0	6	97–100
16	9,1–10,5	7	101–104
17	10,6–12,0	8	105–108
18	12,1–13,5	9	109–112
19	13,6–15,0	10	113–116
20	15,1–16,5	11	117–120
21	16,6–18,0	12	121–124
22	18,1–19,5	13	125 ir daugiau
23	19,6–21,0
24	daugiau kaip 21,0

7.2.5. paskutinių trejų užbaigtų kontrolės metų juodmargių bei žalųjų ir žalmargių veislių grupių vidurkiai taikomi vertinant telyčias nuo kitų metų sausio mėnesio. Pavyzdžiui, 2003 metais taikomi 1999–2000 ir 2000–2001, ir 2001–2002 produktyvumo kontrolės metais buvusių vidutinio produktyvumo rodiklių vidurkiai: juodmargių – 209 kg pieno riebalų ir 160 kg baltymų; žalųjų ir žalmargių – 198 kg pieno riebalų ir 152 kg baltymų. Pavyzdžiui, jeigu vertinamos juodmargės telyčios motinos vidutinė pieno riebalų produkcija buvo 240 kg, baltymų – 170 kg, tai už riebalų produkciją bus skiriama 10 balų (240 kg: 209 kg x 100 = 115 proc.), už baltymų produkciją – 8 balai (170 kg: 160 kg x 100 =106 proc.). Už motinos produktyvumą iš viso bus skiriama:

10 + 8 = 18 balų;

7.2.6. maksimalus įvertinimas pagal motinos pieno riebalų ir baltymų produkciją – po 13 balų, iš viso – 26 balai.

III. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ

8. Veislinės telyčios pagal augimo spartą vertinamos pagal jų svorį (4 lentelė priede) 12, 18 mėn. amžiaus arba pardavimo metu, perskaičiavus svorį artimesniam iš priede nurodytų amžiaus variantų. Paskutinio svėrimo ar svorio pardavimo metu duomenys gali būti naudojami apskaičiuoti svoriui į priekį ne daugiau kaip 2 mėn. (Pavyzdžiui, jei telyčia paskutinį kartą buvo sverta 15,5 mėn. amžiaus, t. y. 2,5 mėn. iki 18 mėn. amžiaus, tai ji vertinama pagal 12 mėn. amžiaus svorį). Maksimalus balų skaičius už šį požymį – 20.

9. Telyčių svoris atskirais, aukščiau nurodytais, amžiaus mėnesiais nustatomas jas pasvėrus, o nesant galimybės pasverti, – pagal kūno matmenis.

IV. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL BENDRĄ KŪNO IŠSIVYSTYMĄ, EKSTERJERĄ

10. Veislinių telyčių eksterjeras vertinamas pagal 10 taškų skalę.

11. Vertinama pagal bendrą kūno išsivystymą, atskirų kūno dalių proporcingumą, spalvą, tipingumą veislei, eksterjero požymius: krūtinės platumą, kūno gilumą, galūnes, pieno tipo ryškumą, užpakalio platumą ir kt.

12. Veislinė telyčia tvirto kūno sudėjimo, tipinga veislei, gerai išreikštu pieno tipu, be eksterjero trūkumų, vertinama maksimaliu taškų skaičiumi – 10.

13. Veislinei telyčiai skiriami taškai gali būti sumažinti nuo 1 iki 5 priklausomai nuo trūkumų skaičiaus ir pasireiškimo laipsnio už šiuos eksterjero trūkumus:

13.1. bendri kūno trūkumai: buliška galva, dviguba ketera, stogo formos užpakalis, labai įlinkęs juosmuo, aukštas uodegos prisegimas, ryškus krūtinės įsmaugimas už menčių, nebūdinga veislei spalva;

13.2. galūnių trūkumai: alkūnės išskėstos į šalis, priekinės kojos suglaustos ties riešo sąnariais, minkštos čiurnos, užpakalinės galūnės suglaustos ties kulno sąnariu („X“ forma) ar perdaug nutolusios („O“ forma), „kardiškas“ arba perdaug status „drambliškas“ užpakalinių kojų pastatymas.

14. Įvertinus veislinės telyčios eksterjerą, gauti taškai dauginami iš koeficiento 2 ir sumuojami į bendrą įvertinimą balais.

15. Veislinės telyčios, atsižvelgiant į jų bendrą įvertinimą balais, skirstomos į 4 grupes:

I – 100–80 balų (labai geros);

II – 79–70 balų (geros);

III – 69–60 balų (vidutinės);

IV – 59 ir mažiau (žemiau vidutinių).

16. Labai gerai, gerai ir vidutiniškai įvertintas telyčias rekomenduojama skirti galvijų bandos pakaitai ir pardavimui veislei. Veislinių telyčių įvertinimo duomenys panaudojami nustatant jų veislinės vertės priedą pardavimo metu.

4 lentelė. Veislinių telyčių vertinimas pagal svorį

	juodmargės								žalosios ir žalmargės
Balai	amžius mėn.								amžius mėn.
	12	18	19	20	21	22	23	24	12	18	19	20	21	22	23	24
	svoris, kg								svoris, kg
10	iki 260	iki 350	iki 360	iki 370	iki 380	iki 390	iki 400	iki 410	iki 250	iki 340	iki 350	iki 360	iki 370	iki 380	iki 390	iki 400
11	267	357	367	377	387	397	407	417	256	346	356	366	376	386	396	406
12	274	364	374	384	394	404	414	424	262	352	362	372	382	392	402	412
13	281	371	381	391	401	411	421	431	268	358	368	378	388	398	408	418
14	288	378	388	398	408	418	428	438	274	364	374	384	394	404	414	424
15	295	385	395	405	415	425	435	445	280	370	380	390	400	410	420	430
16	302	392	402	412	422	432	442	452	286	376	386	396	406	416	426	436
17	309	399	409	419	429	439	449	459	292	382	392	402	412	422	432	442
18	316	406	416	426	436	446	456	466	298	388	398	408	418	428	438	448
19	323	413	423	433	443	453	463	473	304	394	404	414	424	434	444	454
20	330 ir>	420 ir>	430 ir>	440 ir>	450 ir>	460 ir>	470 ir>	480 ir>	310 ir>	400 ir>	410 ir>	420 ir>	430 ir>	440 ir>	450 ir>	460 ir>

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 84/419, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.

1. Karves vertina ir jų veislinę vertę nustato pieninių galvijų bandos apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas ir kiti galvijų veislininkystės specialistai, kuriems gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliota institucija yra suteikusi teisę vykdyti atitinkamos karvių bandos produktyvumo kontrolę, prižiūrint atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovui.

2. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės gautais duomenimis ir kitais oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose.

3. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistemą (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes.

1 lentelė. Karvių vertinami požymiai ir jų maksimalus įvertinimas balais

POŽYMIAI	BALAI
Veislingumas	5
Tėvų veislinė vertė	10
Produktyvumas	40
Eksterjeras	30
Melžimo lengvumas	5
Temperamentas	3
Vaisos savybės	7

4. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę.

Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus (2 lentelė).

2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą

ATITIKIMAS KILMĖS KNYGOS SKYRIŲ	BALAI
A	5
B	4
C	3
Papildomas skyrius	1

5. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo įvertinimo rezultatus, t. y. baltymų kg x2 ir riebalų kg sumą (3 lentelė).

3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

RODIKLIAI	BALAI
RODIKLIAI	1	2	3	4	5	6
Motinos produktyvumas per geriausią laktaciją, kg	4000–4500	4501–5000	5001– 5500	5501 ir >	x	x
Tėvo įvertinimas: baltymų kg x2 ir riebalų kg suma	1–7	8–14	15–21	22–28	29–35	36 ir >

6. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,1.

4 lentelė. Karvių vertinimas pagal pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visų laktacijų vidurkį

PIENO RIEBALAI		PIENO BALTYMAI
Kilogramai	Balai	Kilogramai	Balai
iki 140	1	iki 100	5
141–160	2	101–110	6
161–180	3	111–120	7
181–200	4	121–130	8
201–220	5	131–140	9
221–240	6	141–150	10
241–260	7	151–160	11
261–280	8	161–170	12
281–300	9	171–180	13
301 ir daugiau	10	181–190	14
		191–200	15
		201–210	16
		211–220	17
		221–230	18
		231–240	19
		241 ir daugiau	20

7. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant.

5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu

RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai procentais nuo bandos vidurkio	Balai
iki 80	1
81–95	2
96–110	3
111–125	4
126 ir daugiau	5

8. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.

9. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė).

6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas

Rodikliai	Balai
	1	2	3	4	5
Melžimo greitis, kg/min:
po pirmo apsiveršiavimo	1,2 ir <	1,3–1,7	1,8–1,9	2,0–2,1 arba > 2,5	2,2–2,5
po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų	1,4 ir <	1,5–1,9	2,0–2,1	2,2–2,4 arba > 3,0	2,5–3,0

10. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 5 taškų skalę (7 lentelė).

Temperamento įvertinimo taškai dauginami iš koeficiento 0,6 ir sumuojami į kompleksinį karvės įvertinimą.

7 lentelė. Karvių temperamento įvertinimo skalė

ELGSENA	TAŠKAI
Labai nerami, agresyvi, melžiant spardosi, agresyvi kitų karvių atžvilgiu	1
Nerami fiksuojant, vertinant ir atliekant veterinarinius darbus, agresyvi kitų karvių atžvilgiu	2
Nerami, kai melžia ir atlieka kitus veiksmus svetimi žmonės, sunkiau atleidžia pieną	3
Rami melžiant, vedant, fiksuojant, gali ne iškarto atleisti pieną	4
Labai rami	5

Temperamento įvertinimo taškai dauginami iš koeficiento 0,6 ir sumuojami į kompleksinį karvės įvertinimą.

11. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė).

7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas

SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS	balai
171 ir daugiau	1
151–170	2
131–150	3
111–130	4
91–110	5
71–90	6
iki 70	7

12. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes:

1 – labai geros karvės (81–100 balų);

2 – geros karvės (80–71 balas);

3 – vidutinės karvės (70–61 balas);

4 – prastesnės už vidutines karves (60 ir mažiau balų).

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. d. įsakymu Nr. 34

KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Vertinant galvijus šiuo metodu, kiekvienas požymis tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas nuo 1 iki 9 taškų, neatsižvelgiant į požymio selekcinę reikšmę.

2. Eksterjero vertinimas linijiniu metodu yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, gyvulio amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimo, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR reikalavimus.

II. ATSKIRŲ EKSTERJERO POŽYMIŲ VERTINIMAS

3. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:

3.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;

3.2. galūnės: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas;

3.3. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis.

4. Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale pagal karvių eksterjero linijinio vertinimo skalę (1 priedas). Didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai vertinami 1–9 taškais. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 1 lentelėje.

1 lentelė. Pageidaujamas požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vertės koeficientai

Eil. Nr.	Požymis	Optimalus įvertinimas	Santykiniai vertės koeficientai
1.	Aukštis	9	5
2.	Stambumas	8	5
3.	Kūno gylis	8	6
4.	Krūtinės plotis	7	5
5.	Pieninis tipas	8	7
6.	Užpakalio plotis	7	6
7.	Užpakalio kampas	5	6
8.	Užpakalinių kojų kampas	5	6
9.	Užpakalinių kojų forma	6	5
10.	Kulno sąnarys	8	6
11.	Nagos aukštis	8	4
12.	Nagų ir čiurnos kampas	7	4
13.	Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas	9	6
14.	Tešmens užpakalinės dalies aukštis	9	5
15.	Tešmens raiščio tvirtumas	9	4
16.	Tešmens gylis	9	5
17.	Spenių išsidėstymas	6	5
18.	Spenių ilgis	6	5
19.	Spenių storis	5	5

5. Karvių įvertinimo duomenys registruojami karvių eksterjero vertinimo žiniaraštyje (2 priedas) ir pateikiami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.

6. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Kiekvieno trūkumo pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 3 taškų skalėje nurodomas trečiuoju skaitmeniu prie jo kodo. Trūkumai koduojami atsižvelgiant į požymių grupes 2 lentelėje pateikta tvarka.

7. Vertinamos karvės eksterjero trūkumų kodai įrašomi į karvės eksterjero įvertinimo lentelės trūkumų skiltį. Kiti eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.

III. KARVIŲ EKSTERJERO INDEKSŲ APSKAIČIAVIMAS

8. Karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę:

n_p=19

čia: E – karvės eksterjero įvertinimas balais,

n_p – vertinamų požymių skaičius,

|d_i| – kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar – ženklų) skaičius,

V_Pi – kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai,

Tr_j– kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,

V_Trj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai.

2 lentelė. Eksterjero trūkumai

Trūkumo kodas	Trūkumai	Svertiniai koeficientai
	1. Bendro kūno išsivystymo
10	apakimas	5
11	buliška galva	3
12	dviguba ketera	2
13	kuprotumas	2
14	įlinkusi nugara	3
15	įlinkęs juosmuo	2
16	aukštas uodegos prisegimas	1
17	stogo formos užpakalis	2
18	krūtinės įsmaugimas už menčių	3
19	nebūdinga veislei spalva	2
	2. Galūnių
21	alkūnės išskėstos į šalis ir atsikišęs į priekį peties mentės sąnarys	3
22	priekinės kojos X formos	2
23	purios nagos	1
24	šviesios nagos	1
25	didelis tarpas tarp nagų	1
	3. Tešmens
31	įgimta ketvirčių atrofija	5
32	speniai nukreipti į šalis	3
33	speniai nukreipti į priekį	1
34	nelygus tešmens dugnas	2
35	pridėtiniai speniai	0,5
36	kriaušės formos speniai	4
37	butelio, piltuvėlio formų speniai	3
38	raumeningas, riebalingas tešmuo	3

9. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama:

9.1. 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą;

9.2. 35 balai už tešmens požymius;

9.3. 25 balai už galūnes.

10. Galvijų selekcijos specialistų pasiūlymu ir veislininkystės organizacijoms pritarus, balų struktūra pagal atskiras požymių grupes gali būti keičiama.

______________

1 priedas

KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo skalės

1. Aukštis

Karvės aukštis nustatomas matuojant specialia lazda nuo žemės iki aukščiausio taško ties kryžmeniu. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.

Pirmaveršės

Taškai

Aukštis, cm

126

ir <

127

128

129

130

131

132

133

134

135

136

137

138

139

140

141

ir >

Antraveršės ir suaugusios

Taškai

Aukštis, cm

130

ir <

131

132

133

134

135

136

137

138

139

140

141

142

143

144

145

ir >

2. Stambumas

Vertinamas pagal karvės svorį. Reikalavimai antraveršėms 20 kg didesni nei pirmaveršėms. Suaugusioms karvėms ir pirmaveršėms reikalavimai skirtingi.

Pirmaveršės

Taškai

Svoris, kg

400

ir <

401–420

421–440

441–460

461–480

481–500

501–520

521–540

541

ir >

Suaugusios

Taškai

Svoris, kg

500

ir <

501–520

521–540

541–560

561–580

581–600

601–620

621–640

641

ir >

3. Kūno gylis

Apie kūno gylį sprendžiama pagal vidurinės kūno dalies išsivystymą. Kūno gylis nustatomas už paskutinio šonkaulio. Turi įtakos amžius ir laikotarpis iki apsiveršiavimo.

1	3	5	7	9
Labai negilus	Negilus	Vidutinio gylio	Gilus	Labai gilus

4. Krūtinės plotis (kūno tvirtumas)

Apie kūno tvirtumą sprendžiama pagal krūtinės platumą. Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.

1	3	5	7	9
Labai siaura	Siaura	Vidutinio platumo	Plati	Labai plati

5. PIENINIS TIPAS

Vertinama pagal konstituciją, galvos lengvumą, šonkaulių plokštumą, tarpus tarp jų ir jų kampą, kaklo ilgumą, platumą bei jo odos raukšles, taip pat keteros aukštį, plotį ir ilgį bei odos storį ir elastingumą.

Artimas mėsos–pieno tipui, grubi konstitucija

Neryškus

Vidutinio ryškumo

Ryškus

Labai ryškus,

švelni konstitucija

6. Užpakalio plotis

Apie karvės užpakalio plotį sprendžiama pagal atstumą tarp sėdynkaulio gumburų ir tarp klubagumbių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.

1	3	5	7	9
Labai siauras	Siauras	Vidutinio platumo	Platus	Labai platus

7. Užpakalio kampas

Vertinama pagal linijos, išvestos tarp klubo sąnario ir sėdynkaulio gumburų, kampą.

1	3	5	7	9
Labai pakeltas	Tiesus	Sėdynkaulio gumbai apie 4–5 cm žemiau negu klubagumbiai	Nuleistas užpakalis	Labai nuleistas

8. Užpakalinių kojų pastatymo kampas

Galūnių pastatymo kampas vertinamas žiūrint iš šono ir sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą.

Labai status (drambliškas pastatymas)

Status

Vidutinis

(apie 150^O) kampas

Kojos truputį kardiškos

Kojos labai patrauktos po pilvu

9. Užpakalinių kojų forma

Apie užpakalinių kojų formą sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.

„X“ formos kojos (labai mažas atstumas tarp kulnų)

Suartėję ties kulno sąnariu

Vidutinis

Neženklus suartėjimas

Lygiagrečios kojos (didelis atstumas)

10. Kulno sąnario kokybė

Vertinama žiūrint iš užpakalio ir šono. Sprendžiama pagal kulno sąnario storumą, paburkimą, skysčio buvimą sąnaryje, jį apčiuopiant iš priekinės ir vidinės pusės.

1	3	5	7	9
Labai platus, storas, paburkęs sąnarys	Storas, apčiuopiamas paburkimas	Vidutinio storumo	Nestoras, paburkimai neapčiuopiami	Siauras, sausas sąnarys

11. Nagos aukštis

Sprendžiamas pagal užpakalinių galūnių nagų aukštį. Vertinama nagos užpakalinė dalis.

1	3	5	7	9
Labai žemos (plokščios) nagos	Žemos (plokščios)	Vidutinio aukščio nagos	Aukštos	Labai aukštos nagos

12. Nagos ir čiurnos kampas

Vertinama pagal užpakalinių galūnių nagų ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu.

1	3	5	7	9
Smailus nagų kampas, labai „minkštos“ čiurnos	Smailokas kampas	Vidutinis nagų ir čiurnos kampas (45^o)	Pakankamai status nagų ir čiurnos kampas	Labai status nagų kampas, tvirtos čiurnos

13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

Vertinama pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilvės tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilvės ir tešmens.

1	3	5	7	9
Labai silpnas	Silpnai pritvirtintas	Vidutinis	Tvirtas	Labai tvirtas

14. Užpakalinės tešmens dalies aukštis

Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios.

1	3	5	7	9
Labai žemas	Žemas	Vidutinis (18 cm)	Aukštas	Labai aukštas

15. Tešmens raištis

Vertinama iš užpakalio, pagal vidurinės tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą.

1	3	5	7	9
Labai silpnas	Silpnas, linija nėra ryški	Vidutinis	Stiprus, linija apima 3/4tešmens	Labai tvirtas, linija tarsi dalija tešmenį į dvi dalis

16. Tešmens gylis

Vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karvės aukštis ir produktyvumas.

1	3	5	7	9
Labai gilus	Gilus	Vidutinis (tešmens dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario)	Negilus	Labai negilus

17. Spenių išdėstymas

Vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių.

1	3	5	7	9
Labai plačiai, speniai išdėstyti tešmens ketvirčių dugno pakraščiuose	Didelis tarpas	Vidutinis tarpas	Nedidelis tarpas	Išdėstyti arti vienas kito, tarpas mažas

18. Spenių ilgis

Vertinama pagal priekinių spenių ilgį. Spenio ilgio reikalavimai skirtingi pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms.

Pirmaveršės

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Ilgis, cm	< 3,5	3,5	4,0	4,5	5,0	5,5	6,0	6,5	³ 7,0

Antraveršės ir suaugusios

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Ilgis, cm	< 4,0	4,0	4,5	5,0	5,5	6,0	6,5	7,0	³ 8,0

19. Spenių storis

Sprendžiama pagal priekinių spenių storį. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.

Pirmaveršės

Taškai

Storis, cm

1,5

ir <

1,6

1,7

1,8

1,9

2,0

2,1

2,2

2,3

2,4

2,5

2,6

2,7

2,8

2,9

3,0

ir >

Antraveršės ir suaugusios

Taškai

Storis, cm

1,8

ir <

1,9

2,0

2,1

2,2

2,3

2,4

2,5

2,6

2,7

2,8

2,9

3,0

3,1

3,2

3,3

ir >

______________

2 priedas

KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO ŽINIARAŠTIS DGV5551

Laikytojas_______________________________________________________________________

(vardas, pavardė/pavadinimas)

Ūkio kodas

Vertintojas______________________________________________________________________

(vardas, pavardė/pavadinimas)

Asmens kodas

Įvertinimo data

Laktacijos numeris

Bendras kūno išsivystymas

Galūnės

Tešmuo

Trūkumų ir ydų kodas

Pastabos

Eil.Nr.

Karvės numeris

Aukštis, cm

Stambumas, kg

Krūtinės plotis

Kūno gylis

Pieninis tipas

Užpakalio plotis

Užpakalio kampas

Užpakalinių kojų kampas

Užpakalinių kojų forma

Kulno sąnarys

Nagos aukštis

Nagų ir čiurnos kampas

Priekinės dalies prisitvirt.

Užpakalinės dalies aukštis

Raiščio tvirtumas

Gylis

Spenių išsidėstymas

Spenių ilgis, cm

Spenių storis, cm

xxx

x, x

xxx, xxx, xxx, xxx

Vertintojo parašas

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m.

gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIŲ MĖSOS PRODUKCIJĄ TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. BULIUKŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI

1. Buliai pagal palikuonių mėsos produkciją įvertinti kontrolinio penėjimo stotyse.

2. Iš kelių ūkių atrenkama po 8 įvertinamo buliaus, 4-8 savaičių amžiaus, sveikus, normaliai išsivysčiusius palikuonis - buliukus.

3. Pirmaveršių karvių buliukai įvertinimui neimami.

4. Buliukų masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui.

5. Jų kilmė patikslinama pagal kraujo grupes arba kitais metodais.

6. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodoma kiekvieno buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu, nuo gimimo iki išvežimo sugirdytas pieno kiekis, motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis bei VKK numeriai.

7. Kontrolinio penėjimo stotyje vedama galvijų prieauglio apskaitos knyga.

8. Buliukai iki 6 mėn. amžiaus laikomi palaidi, o vėliau pririšti.

II. ŠĖRIMAS IR PAŠARŲ APSKAITA

9. Suėstų pašarų apskaita vykdoma nuo 120 dienų iki 500 amžiaus dienų. Iki 6 mėn. buliukai šeriami pagal 1 schemą, o nuo 6 mėn. iki auginimo pabaigos - pagal 2 schemą.

10. Visiems buliukams turi būti sugirdytas vienodas neseparuoto pieno kiekis (natūralios formos arba sušertas miltelių pavidalu, perskaičiuojant į regeneruotą pieną), įskaitant ir augintojo ūkyje sugirdytą pieno kiekį. Pienas kiekvienam gyvuliui matuojamas individualiai prieš girdymą.

11. Koncentratai sveriami kiekvienam šėrimui visai buliukų grupei

12. Šienas normuojamas grupiniai. Siloso ir žalios masės duodama ėsti iki soties.

13. Nuo 120 d. iki 500 d. amžiaus suėsto siloso arba žalios masės kiekis nustatomas atliekant kas dvi savaites dvi dienas iš eilės įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių kontrolinius svėrimus.

III. AUGIMO IR VYSTYMOSI KONTROLĖ

14. Buliukai sveriami pradėjus kontrolinį penėjimą 119 amžiaus dieną ir iki metų amžiaus vieną kartą per du mėnesius. Vyresni kaip l metų amžiaus buliukai iki 500 d. amžiaus sveriami kiekvieną mėnesį. Buliukai sveriami praėjus ne mažiau kaip 3 val. po šėrimo.

15. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, buliukai išmatuojami. Matuojama: aukštis ties ketera, aukštis ties kryžiumi, įstrižas liemens ilgis (lazda), krūtinės apimtis, užpakalio pusinė apimtis (Gregori matavimas), spiralinis kumpio matmuo (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki sėdynkaulio). Išmatavus nustatomas raumeningumas (vizualiai) 1-9 taškais, 0,5 taško tikslumu.

IV. KONTROLINIS SKERDIMAS

16. Vieno buliaus skerdžiami 4 buliaus palikuonys, kurie pagal masę ir amžių labiausiai atitinka grupės vidurkį. Buliukai skerdžiami po 24 alkinimo valandų prieš tai kiekvieną individualiai pasvėrus. Tris valandas prieš skerdimą gyvuliams neleidžiama prieiti prie vandens.

17. Paskerdus nustatoma šiltos skerdienos masė, skerdienos kokybė ir riebalingumas 1-5 taškais pagal Lietuvos standartą "Galvijų skerdenos". Kairiojoje skerdenos puselėje nustatoma klubo - šlaunies dalies masė ir minkštų dalių išeigoje.

V. PALIKUONIŲ MĖSOS PRODUKCIJOS VERTINIMAS

18. Vertinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija įvertinama pagal tokius reikalavimus:

- masė 500 d. amžiaus;

- priesvoris per parą nuo gimimo iki 500 d. amžiaus;

- pašarų sąnaudos priesvorio vienetui nuo 120 iki 500 d.

amžiaus;

- raumeningumas;

- skerdenos išeiga;

- skerdienos klasė;

- skerdienos riebalingumas;

- ilgiausiojo nugaros raumens plotas;

- klubo - šlaunies dalies išeiga;

- minkštųjų dalių išeiga iš klubo - šlaunies dalies.

1 schema. Buliukų šėrimo iki 6 mėnesių amžiaus schema (vidutinis masės priaugimas per parą 900-950 g)

Amžius		Masė laiko tarpio pabaigoje, kg	Pašarų davinys per parą
Mė- ne- siai	Pienas, kg		Koncen- tratai, kg	Šienas, kg	Sultingieji pašarai, kg	Mineraliniai pašarai
Mė- ne- siai	Nenugriebtas		Nugrie- btas				Druska, g	Kreida, g
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1	1-5		6
	6-15		7	Pratinami iki soties
	16-25		8
	26-30	57	6	2	0,1	-"-		5
						-"-
2	31		5	3	0,1	-"-		7	10
	32		5	3	0,1	-"-		-"-	-"-
	33		5	3	0,2	-"-		-"-	-"-
	34		4	4	0,2	-"-		-"-	-"-
	35		5	3	0,3	-"-		-"-	-"-
	36		3	5	0,3	-"-		-"-	-"-
	37		3	5	0,4	-"-		-"-	-"-
	38		2	6	0,4	-"-		-"-	-"-
	39		2	6	0,4	-"-		-"-	-"-
	40		2	6	0,5	-"-		-"-	-"-
	41-45		-	8	0,5	-"-		-"-	-"-
	46-50		-	8	0,6	-"-		-"-	-"-
	51-55		-	8	0,6	-"-		-"-	-"-
	56-60		-	8	0,7	-"-		-"-	-"-

	61-65			8	0,8	-"-		10	20
	66-70			8	1,0	-"-		-"-	-"-
	71-75			8	1,1	Pratinami iki soties		10	20
	76-80			8	1,2	-"-		-"-	-"-
	81-85			8	1,3	-"-		-"-	-"-
	86-90	111		8	1,3	-"-		-"-	-"-
	91-95			8	1,4	-"-		-"-	-"-
	96-100			8	1,5	-"-		-"-	-"-
	101- 105			6	1,7	-"-		-"-	-"-
	106- 110			5	1,8	-"-		-"-	-"-
	111- 115			4	2,0	-"-		-"-	-"-
	116- 119	139		3	2,2	-"-		-"-	-"-
Iš viso per 4 mėn. 250 622 99,7 820 1590

Kombinuotojo pašaro veršeliams l kg turi 12 MJ apykaitinės energijos, 180-185 g žaliųjų proteinų, 159-162 g virškinamųjų proteinų, ne daugiau kaip 7 proc. ląstelienos, 5,1-10,1 g kalcio, 6,2-7,3 g fosforo, 9,1-10,4 g lizino, 2,4-2,5 g triptofano, 5,3- 6,1 g metionino, 10 000 TV vitamino A, 2000 TV vitamino D.

2. schema. Buliukų šėrimo nuo 120 iki 500 d. schema (vidutinis priaugimas per parą 1000-1100 g)

Pašarai	Amžiaus dienos
Pašarai	120-180	181-270	271-360	361-500
Kombinuotasis pašaras, kg	2,5*	3,0**	3,5**	4,0***
Sienas, kg	1,5	2,0	2,5	3,0
Silosas, kg	iki soties	iki soties	iki soties	iki soties
Šienainis, kg***	iki soties	iki soties	iki soties	iki soties
Žalia masė, kg	iki soties	iki soties	iki soties	iki soties
Trikalcio fosfatas, g	20	30	40	50
Laižomoji druska	pagal poreikį	pagal poreikį	pagal poreikį	pagal poreikį

* - kombinuotojo pašaro kokybė kaip ir veršeliams iki 119 dienų;

** - kombinuoto pašaro buliukams l kg sausos medžiagos turi būti 11,4 MJ apykaitinės energijos, 176 g žaliųjų proteinų, 150 g virškinamųjų proteinų, 4,7 g kalcio, 6,2 g fosforo, 4,8 g lizino, 2,1 g triptofano, 2,1 g metionino, 8000 TV vitamino A, 1500 TV vitamino D;

*** - jeigu šeriama kokybišku šienainiu, buliukams šieno galima neduoti.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. TELYČIŲ VERTINIMAS

1. Telyčių veislinė vertė nustatoma pagal kilmę, svorį 210 ir 365 d. amžiaus.

2. Jeigu gimusios telyčaitės nesveriamos, tai jų svoris nustatomas pagal atitinkamos veislės vidutinį svorį (1 priedas). Priesvoris iki 210 d. parodo motinos pieningumą, o priesvoris nuo 210 iki 365 d. jos pačios produktyvumą. Telyčių svorį ir priesvorius nustato augintojas.

II. KARVIŲ VERTINIMAS

3. Karvės vertinamos po pirmo ir trečio apsiveršiavimo, praėjus 2–9 mėnesiams.

4. Karves vertina komisija, sudaryta iš asociacijos atstovo ir gyvulių augintojo.

5. Karvės vertinamos pagal kilmę, atitikimą veislės tipui, raumeningumą, eksterjerą, stambumą.

6. Atitikimas veislės tipui, raumeningumas ir eksterjeras vertinami 1–9 taškais:

1 – labai blogas;

2 – blogas;

3 – nepatenkinamas;

4 – pusėtinas;

5 – vidutinis;

6 – patenkinamas;

7 – geras;

8 – labai geras;

9 – puikus.

7. Karvių stambumas vertinamas: ST – stambi; V – vidutinio stambumo; SM – smulki.

III. BULIUKŲ VERTINIMAS

8. Vertinami tik grynaveisliai buliukai.

9. Vertinimui pateikiami buliukai turi būti su apynasriu vedžioti arba turėti nosies žiedą. Buliukai vertinami ne jaunesni kaip 11 ir ne vyresni kaip 18 mėn. amžiaus. Su lyties organų defektais buliukai nevertinami.

10. Buliukus augintojo prašymu vertina komisija. Komisiją sudaro Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Jos nariais gali būti asmenys, gerai pažįstantys tą veislę ir žinantys jos ypatumus. Komisijos sudėtis tokia: asociacijos atstovas, gerai pažįstantis veisles, gyvulio laikytojas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas arba patyręs tos veislės gyvulių augintojas.

11. Buliukų veislinė vertė pagal nuosavą produktyvumą vertinama pagal mėsingumą ir kitus požymius. Mėsingumas nustatomas pagal priesvorį nuo gimimo iki vertinimo ir raumeningumą, kuris vertinamas 1–9 taškų sistema. Kiti požymiai yra atitikimas pageidaujamam tipui ir eksterjeras. Šie požymiai irgi vertinami 1–9 taškais. Vertinimas taškais atliekamas prisilaikant 5 punkte numatytų kriterijų.

12. Suminis buliukų veislinės vertės rodiklis yra veislinės vertės indeksas, kuris skaičiuojamas pagal formulę:

I = ±P-K±R±T±S + 100;

čia I – buliuko indeksas;

± P – priesvorio nuo gimimo iki vertinimo dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais, kuris nustatomas taip:

R– raumeningumas, kuris nustatomas taip:

Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-35,	-28,1	-21,0	-14,0	-7,0	0,0	+7,0	+14,0	+21,0
T – tipas Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-4,1	-3,3	-2,5	-1,6	-0,8	0,0	+0,8	+1,6	+2,5
S – skeletas (eksterjero vertinimo taškai)	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-17,1	-13,6	-10,2	-6,8	-3,4	0,0	+3,4	+6,8	+10,2

K – koeficientas 0,049

13. Buliukai sveriami gimus, nujunkant ir vertinimo metu. Iš gautų duomenų apskaičiuojamas buliuko svoris 210 ir 365 dienų amžiaus. Jeigu gimęs veršelis nesvertas, tai imamas sąlyginis vidutinis tos veislė gimusio veršelio svoris.

14. Nevertinti iki 18 mėnesių amžiaus buliukai gali būti vertinami vėliau. Šiuo atveju veislinės vertės indeksas neskaičiuojamas.

IV. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ KOMPLEKSINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

15. Kompleksinę mėsinių galvijų veislinę vertę nusako kilmės knygos skyrius, į kurį jie įrašyti.

16. Parduodant veislinius gyvulius visi nustatyti jo veislinę vertę apibūdinantys rodikliai įrašomi į kilmės pažymėjimą.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais:

1.1. palikuonys auginami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje standartinėmis sąlygomis;

1.2. palikuonys auginami natūraliomis ūkio sąlygomis.

2. Vertinami kergimui naudojami buliai.

II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS

3. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai pagal palikuonis įvertinti buliai.

4. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Buliukų grupės vertinimo laikotarpis – 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Buliukai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų – kiekvieną mėnesį. Buliukai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo.

5. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo–šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms–cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės.

6. Raumeningumas nustatomas vertinant vizualiai taškais nuo 1 iki 9. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo–šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu.

7. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas).

8. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:

8.1. kiekybiniai:

masė 500 d. amžiaus;

priesvoris per parą nuo 120 iki 500 amžiaus dienų;

pašarų sąnaudos priesvorio vienetui;

raumeningumas;

skerdenos išeiga;

skerdienos klasė;

klubo-šlaunies išeiga;

minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies;

ilgiausiojo nugaros raumens plotas;

8.2. kokybiniai:

sausosios medžiagos;

proteinai;

riebalai;

mėsos pH;

spalva;

kietumas;

vandens rišlumas;

baltymų visavertiškumas.

III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS

9. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio.

10. Spermai kaupti naudojamų bulių veislinė vertė nustatoma pagal tirtų požymių pasireiškimo palikuonyse laipsnį, atsižvelgiant į jų selekcinę bei ekonominę svarbą.

IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

11. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis.

12. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 210 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius garde. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 220 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1, 2 ir 3 lentelės). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų – iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus jo likučius.

13. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (220 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus).

14. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius:

masė 220 ir 400 dienų amžiaus;

priesvoris per parą 0–220 ir 221– 400 dienų amžiaus;

pašarų sąnaudos priesvorio vienetui;

tipas;

raumeningumas;

eksterjeras;

stambumas;

veislinės vertės indeksas.

15. Tipas, raumeningumas, eksterjeras įvertinami 1–9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus.

16. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę:

I = ±P-K±R±T±S+100;

čia: I – buliaus indeksas;

± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais;

R– raumeningumas, kuris nustatomas taip:

Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-35,1	-28,1	-21,0	-14,0	-7,0	0,0	+7,0	+14,0	+21,0
T – tipas Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-4,1	-3,3	-2,5	-1,6	-0,8	0,0	+0,8	+1,6	+2,5
S – skeletas Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-17,1	-13,6	-10,2	-6,8	-3,4	0,0	+3,4	+6,8	+10,2

K – koeficientas = 0,049

17. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį.

18. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių.

19. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus, ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui.

1 lentelė. Vidutinės 7– 8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

Rodikliai	Priesvoris, g
	800 – 900		901 – 1000		1001–1100
	Amžius, mėn.
	7	8	7	8	7	8
1	2	3	4	5	6	7
Masė laikotarpio
pabaigoje, kg	213	240	232	260	240	270
Sausos
medžiagos, kg	4,8	5,5	5,3	6,0	5,7	6,5
Pašariniai vienet.	5,2	5,8	5,7	6,4	6,1	6,7
Apykaitos energija,
MJ	51,1	57,0	56,0	62,7	59,5	66,8
Žalieji proteinai, g	706	870	819	878	915	1035
Virškinamieji
proteinai, g	594	650	616	657	695	775
Žalioji ląsteliena, g	986	1153	1026	1156	1165	1364
Krakmolas, g	637	825	762	900	852	1060
Cukrus, g	423	440	460	470	527	564
Žali riebalai, g	302	315	315	316	356	365
Valgomoji druska, g	28	30	30	32	33	35
Kalcis, g	45	50	45	50	46	52
Fosforas, g	27	30	32	35	33	37
Siera, g	18	20	21	24	24	28
Geležis, mg	346	380	365	395	370	410
1	2	3	4	5	6	7
Varis, mg	36	40	45	50	54	60
Cinkas, mg	175	190	180	195	185	200
Manganas, mg	280	320	308	350	338	360
Kobaltas, mg	4,5	5,0	4,8	5,2	5,1	5,5
Jodas, mg	1,9	2,2	2,1	2,4	2,4	2,6
Karotinas, mg	140	155	160	170	155	190
Vitaminas D, tūkst.
TV	2,7	3,3	3,0	3,6	3,0	3,6
Vitaminas E, mg	240	270	250	280	270	300

2 lentelė. Vidutinės 9–12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

Rodikliai	Priesvoris, g
	800 – 900		901 – 1000		1001 –1100
	Amžius, mėn.
	9–10	11–12	9–10	11–12	9–10	11–12
1	2	3	4	5	6	7
Masė laikotarpio
pabaigoje, kg	279	330	285	340	303	366
Sausos
medžiagos, kg	6,7	7,5	7,4	8,2	8,0	9,0
Pašariniai vienet.	5,8	6,4	6,5	7,2	7,3	8,0
Apykaitos energija,
MJ	65	72	72	80	80	89
Žalieji proteinai, g	938	1019	1054	1148	1195	1279
Virškinamieji
proteinai, g	628	690	708	778	803	880
Žalioji ląsteliena, g	1510	1670	1645	1800	1700	1860
Krakmolas, g	820	905	923	1020	1050	1149
Cukrus, g	450	496	520	576	640	710
Žali riebalai, g	180	205	210	230	240	260
Valgomoji druska, g	32	35	35	40	45	50
Kalcis, g	42	46	48	52	55	60
Fosforas, g	28	31	32	35	35	38
Siera, g	18	20	20	22	24	26
Geležis, mg	436	488	480	533	520	585
Varis, mg	67	75	74	82	80	90
Cinkas, mg	268	300	303	336	320	360
Manganas, mg	400	450	440	490	480	540
Kobaltas, mg	6,0	6,8	6,2	7,0	6,4	7,2
Jodas, mg	2,6	3,0	3,0	3,2	3,6	4,0
Karotinas, mg	160	175	170	190	200	220
Vitaminas D, tūkst. TV	3	3,4	3,4	4,0	3,8	4,4
Vitaminas E, mg	180	202	207	230	260	290

3 lentelė. Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos

Rodikliai	Priesvoris, g
	800 – 900		901 – 1000		1001 –1100
	Amžius, mėn.
	13–14	15–16	13–14	15–16	13–14	15–16
Masė laikotarpio pabaigoje, kg	379	428	396	451	429	495
Sausos medžiagos, kg	8,1	8,6	8,8	9,6	9,8	10,7
Pašariniai vienetai	7,0	7,6	7,8	8,5	8,6	9,5
Apykaitos energija,
MJ	78	83	86	93	97	106
Žalieji proteinai, g	1100	1175	1228	1317	1355	1478
Virškinamieji
proteinai, g	716	775	796	867	903	968
Žalioji ląsteliena, g	1830	1930	1973	2125	1995	2000
Krakmolas, g	984	1068	1100	1198	1230	1350
Cukrus, g	525	566	608	665	770	850
Žali riebalai, g	215	228	235	255	280	295
Valgomoji drusk.	38	42	45	50	55	60
Kalcis, g	50	55	56	60	65	70
Fosforas, g	34	36	38	41	41	45
Siera, g	22	24	24	26	28	30
Geležis, mg	526	559	572	624	637	696
Varis, mg	81	86	88	96	98	107
Cinkas, mg	324	344	361	394	392	428
Manganas, mg	486	516	530	576	588	642
Kobaltas, mg	7,4	8,0	7,6	8,2	7,8	8,6
Jodas, mg	3,2	3,4	3,5	3,8	4,4	4,7
Karotinas, mg	190	210	210	230	240	260
Vitaminas D, tūkst. TV	3,8	4,2	4,4	4,8	5,0	5,6
Vitaminas E, mg	220	232	246	269	330	380

______________