LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS NUOSTATŲ
2001 m. gegužės 14 d. Nr. 542
Vilnius
Pritarti Lietuvos kultūros politikos nuostatoms (pridedama).
Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas
Kultūros ministras Gintautas Kėvišas
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542
I. Bendrosios nuostatos
1. Šiose nuostatose vadovaujamasi tuo, kad Lietuvos kultūra:
1.2. formuoja ir atskleidžia skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes;
2. Lietuvoje garantuojamos ir ginamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, iš jų ir kultūros teisės. Lietuvos kultūros politika grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis kultūros srities sutartimis ir susitarimais, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programomis.
II. KULTŪROS POLITIKOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, JŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI
4. Atsižvelgiant į Lietuvos kultūros pokyčių reikmes, esamą kultūros būklę ir reiškinius, darančius įtaką nacionalinės kultūros raidai, nustatomi šie kultūros politikos tikslai:
5. Kad pasiektų nurodytųjų tikslų, valstybės ir savivaldybių institucijos įgyvendina šiuos uždavinius:
5.1. saugodamos ir puoselėdamos nacionalinės kultūros tapatumą:
5.2. skatindamos kūrybinę veiklą ir meno įvairovę:
5.3. plėtodamos informacinę visuomenę:
5.4. skatindamos nacionalinės kultūros atvirumą:
6. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos kultūros politiką, laikosi šių principų:
6.1. demokratiškumo (kiekvienas visuomenės narys turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl kultūros, imtis kultūrinės veiklos pagal savo pomėgius ir interesus, naudotis kultūros paslaugomis);
6.2. tapatumo (lietuviai ir Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos turi teisę saugoti ir puoselėti nacionalinę kultūrą);
6.3. decentralizacijos (sprendimai ir atsakomybė už kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą padalijami tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, sudaromos sąlygos plėtoti kultūros savivaldą);
III. NACIONALINĖS KULTŪROS TAPATUMO IŠSAUGOJIMAS IR
PUOSELĖJIMAS
7. Būdama atvira pasauliui, valstybė kartu prisiima atsakomybę už šalies gyventojų puoselėjamų kultūros vertybių ir tradicijų apsaugą. Globalizacijos, integracijos į Europos Sąjungą procesai, stiprėjantis didžiųjų pasaulio valstybių kultūrų ir kalbų spaudimas sąlygoja atitinkamus kultūros tapatumo išsaugojimo ir puoselėjimo uždavinius, kurie išdėstyti šių nuostatų 8–12 punktuose.
8. Lietuvių kalbos apsauga. Tautos tapatumą pirmiausia apibūdina jos kalba. Šalyje užtikrinamos lietuvių kalbos visuotinio vartojimo, prieinamumo, taikymo naujose informacijos technologijose ir ryšių priemonėse sąlygos.
Lietuvių kalbos apsaugos uždaviniai yra šie:
9. Etninės kultūros ir vietos tradicijų globa. Etninė kultūra ir vietos tradicijos puoselėjamos kaip tautos orumo, savarankiškumo ir savitumo pagrindas. Krašto kultūrai svarbu, kad neigiami globalizacijos reiškiniai nesunaikintų gyventojų bendruomenių, etnografinių regionų kultūros tradicijų.
Etninės kultūros ir vietos tradicijų globos uždaviniai yra šie:
9.2. formuoti valstybinę etninės kultūros globą įtvirtinančių institucijų ir joms pavaldžių etninės kultūros įstaigų sistemą;
9.3. parengti ir įgyvendinti valstybines etninės kultūros plėtros programas, ilgalaikius Lietuvos etnografinių regionų, kaimų išsaugojimo projektus, užtikrinančius etninės kultūros ir vietos tradicijų tęstinumą;
10. Kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimas. Kultūros paveldo išsaugojimas ir kultūros vertybių gausinimas padeda įtvirtinti nacionalinį tapatumą. Kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tinkama priežiūra bei populiarinimas skatina turizmą šalyje, prisideda prie Lietuvos ekonomikos plėtros ir patrauklaus šalies įvaizdžio kūrimo. Kultūros paveldas yra nacionalinio saugumo objektas.
Kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimo uždaviniai yra šie:
10.1. suderinti kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus tarpusavyje, taip pat suderinti juos su kitais teisės aktais, įgyvendinti tarptautines kultūros paveldo konvencijas;
10.2. nustatyti optimalią kultūros paveldo valdymo struktūrą, suderinti kultūros paveldo institucijų funkcijas;
10.3. parengti ilgalaikę kultūros vertybių išsaugojimo programą, paremtą aiškiais kriterijais ir prioritetais;
11. Parama užsienio lietuvių bendruomenėms ir organizacijoms. Užsienyje gyvenančių lietuvių kultūra yra neatskiriama Lietuvos kultūros dalis. Valstybės pareiga – teikti paramą lietuvių bendruomenėms ir organizacijoms, siekiančioms išsaugoti tautinį tapatumą, kultūrą, gimtąją kalbą.
Paramos užsienio lietuvių bendruomenėms ir organizacijoms uždaviniai yra šie:
12. Parama Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūrai. Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos savo tradicijomis, kultūros paveldu, papročiais, gyvenimo būdu turtina krašto kultūrą. Remdama tautinių mažumų kultūrą, valstybė siekia įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą.
Paramos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūrai uždaviniai yra šie:
IV. KŪRYBINĖS VEIKLOS IR MENO ĮVAIROVĖS SKATINIMAS
13. Meninė kūryba, profesionalusis menas atspindi kūrybos įvairovę, parodo šalies kultūros lygį. Valstybė užtikrina laisvą kūrybinę veiklą, profesionaliojo meno prieinamumą, menininkų profesinį parengimą. Valstybės parama menininkams ir jų organizacijoms sąlygoja Lietuvos meno pajėgumą konkuruoti pasaulio meno rinkoje, padeda kurti patrauklų valstybės įvaizdį. Svarbiausieji kūrybinės veiklos ir meno įvairovės skatinimo uždaviniai išdėstyti šių nuostatų 14–17 punktuose.
14. Parama menininkams, kūrybinei veiklai ir meno kūrėjų organizacijoms. Valstybės parama menininkams siekiama skatinti meno įvairovę, kūrybinę veiklą, sudaryti palankesnes kūrybos sąlygas. Meno kūrėjų organizacijos, gaudamos paramą, dalyvauja šalies kultūriniame gyvenime, prisideda prie svarbių visuomenės kultūros, estetinio ugdymo programų. Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimas užtikrina kūrėjo teises ir jo darbo rezultatų apsaugą.
Paramos menininkams, kūrybinei veiklai ir meno kūrėjų organizacijoms uždaviniai yra šie:
14.3. taikyti meno kūrybos produktams, jų sklaidai ir kūrybos sąlygoms palankią valstybės mokesčių politiką;
15. Meninės kūrybos sklaida. Valstybės ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigos skatinamos teikti profesionaliojo meno paslaugas viso krašto gyventojams, jos sudaro sąlygas visuomenei pažinti profesionaliąją meninę kūrybą. Meninei kūrybai skleisti valstybės ir savivaldybių institucijos numato investicijas į kultūros įstaigų statybą ir atnaujinimą.
Meninės kūrybos sklaidos uždaviniai yra šie:
15.4. įvertinti valstybės ir savivaldybių kultūros įstaigų tinklą, nustatyti jo optimizavimo kryptis;
15.5. nustatyti tvarką, skatinančią meno kūrinių panaudojimą iš valstybės ir savivaldybių lėšų pastatytuose visuomeniniuose pastatuose ir aplinkos erdvėse;
16. Kultūros ir meno industrija. Audiovizualinė produkcija, knygų ir elektroninė leidyba, meno ir kultūros produktų platinimas sudaro reikšmingą šiuolaikinės kultūros dalį, susijusią su ekonomikos plėtra, verslo skatinimu, užimtumu, gyventojų kultūros poreikių tenkinimu.
Kultūros ir meno industrijos uždaviniai yra šie:
16.5. nustatyti teisines ir administracines priemones, užtikrinančias audiovizualinės produkcijos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą;
17. Menininkų profesinis rengimas. Valstybė sudaro sąlygas įgyti visų lygių profesinį meninį išsilavinimą. Estetinis ugdymas švietimo įstaigose yra būtina sąlyga, įgalinanti kelti šalies gyventojų meninę kultūrą.
Menininkų profesinio rengimo uždaviniai yra šie:
17.1. nustatyti valstybės valdymo institucijų, socialinių partnerių, mokymo įstaigų ryšius bei priemones rengiant, įdarbinant ir perkvalifikuojant meno specialistus;
17.2. rengti ir įgyvendinti dabarties reikalavimus atitinkančias menininkų mokymo aukštosiose meno mokyklose programas;
V. INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA
18. Informacinės visuomenės plėtra vienas iš strateginių valstybės tikslų. Naujausios technologijos priemonės skatina dideles permainas visuomenės ir kiekvieno piliečio gyvenime, plečia ir intensyvina tarptautinius ryšius. Pagrindinės kultūros įstaigos, kurių funkcijos sietinos su informacinės visuomenės plėtra, yra bibliotekos ir muziejai. Bibliotekų ir muziejų modernizavimo programų įgyvendinimas sudaro sąlygas plėtoti informacinę visuomenę. Svarbiausieji informacinės visuomenės plėtros uždaviniai išdėstyti šių nuostatų 19–21 punktuose.
19. Pasiekti, kad Lietuvos bibliotekose gyventojams būtų prieinama informacija apie pasaulį ir jo kultūrą.
Bibliotekos vykdo žinių bei informacijos kaupimo, išsaugojimo ir skleidimo visuomenei funkciją. Šalyje diegiama bendra bibliotekų informacinė sistema. Būtina gerinti bibliotekų lankytojams teikiamas paslaugas, užtikrinti bibliotekų fondų prieinamumą. Valstybės parama siekiama garantuoti bibliotekų aprūpinimą spaudiniais ir kitais dokumentais.
Įgyvendinant numatytąjį uždavinį, būtina:
19.3. sudaryti skaitytojams sąlygas naudotis tarptautiniu bibliotekų abonementu ir globaliniais informacijos tinklais;
19.4. sudaryti bibliotekose tinkamas sąlygas kaupti ir saugoti nacionalinio kultūros ir mokslo paveldo objektus;
20. Sudaryti sąlygas muziejuose pažinti nacionalinę ir užsienio tautų istoriją, kultūrą, meną.
Šiuolaikinio muziejaus veikla siejama su kultūros, švietimo, informacijos skleidimo funkcijomis. Šalies muziejuose sukauptos kultūros ir meno vertybės įgalina plėsti ir gerinti jų lankytojams teikiamas paslaugas. Muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su komunikavimu, informacijos visuomenei teikimu ir jos švietimu.
Įgyvendinant numatytąjį uždavinį, būtina:
20.1. sukurti bendrą ir atvirą visuomenei Lietuvos muziejų rinkinių, teikiamų paslaugų duomenų bazę;
20.2. sudaryti muziejuose tinkamas sąlygas kaupti ir saugoti istorijos, kultūros, gamtos ir mokslo paveldo objektus, plėsti ir gerinti rinkinių restauravimo sąlygas;
21. Rengti kultūros darbuotojus dirbti informacinėje visuomenėje.
Kultūros specialistų parengimas ir tęstinis mokymas lemia kultūros valdymo, kultūros ir meno renginių kokybę, sąlygoja kultūrinės veiklos ir darbo rezultatus. Kultūros specialistų ir kultūros administratorių tęstinis mokymas siejamas su nuolatiniu profesinių žinių ir darbo įgūdžių tobulinimu, pasirengimu naudotis ir taikyti darbe naujas technologijas, vadybos naujoves.
Įgyvendinant numatytąjį uždavinį, būtina:
21.1. parengti ir įgyvendinti dabarties reikalavimus atitinkančias kultūros specialistų profesinio rengimo ir jų tęstinio mokymo programas, atsižvelgiant į naujas technologijas;
VI. NACIONALINĖS KULTŪROS ATVIRUMAS
22. Kultūrai tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą visuomenę. Tarptautiniai kultūros ryšiai intensyvina ir įvairina šalies kultūrinį gyvenimą, didina krašto populiarumą, skatina visuomenės kultūrinę veiklą ir turizmą. Kultūros sklaida užsienyje sudaro galimybes formuoti patrauklų Lietuvos įvaizdį.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos derina organizacines, finansines, informacijos kaupimo ir sklaidos priemones, įgalinančias plėtoti tarptautinius kultūros ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą užsienyje.
Nacionalinės kultūros sklaidos užsienyje ir užsienio tautų kultūros sklaidos Lietuvoje uždaviniai išdėstyti šių nuostatų 23 ir 24 punktuose.
23. Nacionalinės kultūros sklaidos užsienyje uždaviniai yra šie:
VII. PRIEINAMUMAS IR DALYVAVIMAS KULTŪROJE
25. Valstybės ir savivaldybių institucijos sudaro sąlygas šalies gyventojams naudotis kultūros paslaugomis, dalyvauti kultūriniame gyvenime. Šalies gyventojų kultūrinė veikla, dalyvavimas mėgėjų kūrybinėje veikloje išreiškia visuomenės aktyvumą, jos poreikius ir vertybines nuostatas. Siekiant plėtoti visų šalies regionų kultūrą, rengiamos ir įgyvendinamos regionų kultūros plėtros programos. Svarbiausieji šios srities uždaviniai išdėstyti šių nuostatų 26–28 punktuose.
26. Regionų kultūra. Regionų kultūrą sąlygoja, ją formuoja krašto etninių kultūros tradicijų ir tarmių specifika, suderinti apskričių ir savivaldybių institucijų kultūros valdymo, finansavimo, informacijos kaupimo ir sklaidos veiksmai. Formuodama ir įgyvendindama regionų plėtros socialinę ekonominę politiką, valstybė numato ir įgyvendina priemones regionų kultūrai ugdyti.
Regionų kultūros plėtros uždaviniai yra šie:
26.2. suderinti valstybės, apskričių viršininkų ir savivaldybių funkcijas plėtojant regionų kultūrą;
26.3. sudaryti sąlygas apskričių viršininkams įgyvendinti įstatymų numatytas funkcijas kultūros srityje;
27. Mėgėjų kūrybinė veikla. Mėgėjų kūrybinė veikla grindžiama gyventojų vienijimusi į kultūros ir meno kolektyvus, sambūrius, draugijas ir veikla juose. Krašto gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo dalyvavimas mėgėjų kūrybinėje veikloje, folkloro, amatų puoselėjimas sudaro sąlygas išsaugoti tautines tradicijas.
Mėgėjų kūrybinės veiklos skatinimo uždaviniai yra šie:
27.2. remti reikšmingus Lietuvos kultūrai mėgėjų meno renginius, puoselėti dainų švenčių tradicijas;
27.4. plėtoti ir remti vaikų bei jaunimo dalyvavimą mėgėjų kūrybinėje veikloje (ypač švietimo įstaigose);
28. Parama nevyriausybinėms organizacijoms. Lietuvos kultūriniame gyvenime reikšmingas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir įtaka. Valstybės ir savivaldybių institucijų parama nevyriausybinių organizacijų kultūros ir meno programoms siekiama skatinti visuomenės iniciatyvą, plėsti kultūros paslaugas, geriau tenkinti įvairių kultūros ir meno renginių poreikį.
Paramos nevyriausybinių organizacijų kultūrinei veiklai uždaviniai yra šie:
28.2. skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis;
VIII. BAIGIAMOSIOS NuostatOs
29. Už šių nuostatų įgyvendinimą atsako Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos valstybės valdymo institucijos, taip pat savivaldybių institucijos.
30. Kultūros ministras kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinį pranešimą apie krašto kultūros būklę ir šių nuostatų įgyvendinimą.
31. Visuomenė įgyvendina šias nuostatas per Lietuvos kultūros ir meno tarybą, Lietuvos meno kūrėjų asociaciją, Kultūros savivaldos kolegiją, kitas atitinkamas kultūros sričių visuomenines organizacijas.