VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KOMPIUTERIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. lapkričio 2 d. Nr. 1S-46

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 123-557) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

tvirtinu Kompiuterių techninių specifikacijų rengimo rekomendacijas (pridedama).

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                      RIMGAUDAS VAIČIULIS


 

PATVIRTINTA

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2005 m.

lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1S-46

 

KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kompiuterinės įrangos techninių specifikacijų rengimo rekomendacijų (toliau tekste – Rekomendacijos) tikslas – padėti perkančiosioms organizacijoms rengti kompiuterinės įrangos technines specifikacijas, kurios atitiktų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56- 1809; 2002, Nr. 118-5296), 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytus reikalavimus.

2. Rekomendacijos skirtos perkančiosioms organizacijoms, kurios ruošiasi pirkti kompiuterinę įrangą, tokią kaip stacionarieji, nešiojamieji kompiuteriai, serveriai, taip pat jų atsarginės ar sudedamosios dalys.

3. Rengiant kompiuterinės įrangos technines specifikacijas būtina vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, jeigu įmanoma, skatinti pateikti alternatyvius techninius sprendimus. Techninių specifikacijų rengimui perkančioji organizacija gali pasitelkti kompiuterinės įrangos ekspertus.

 

II. TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ RENGIMAS

 

4. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta konkreti prekė, gamintojas (pavyzdžiui, AMD, Intel) ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas (pavyzdžiui, AMD Athlon(TM) 64, Intel(R) Pentium(R) 4), patentas, kilmės šalis ar bet kokia kita potencialiai diskriminacinė charakteristika, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Tokie atvejai įsigyjant kompiuterinę įrangą yra labai reti. Dažniausiai jie susiję su papildomais kompiuterinės įrangos pirkimais, kai būtina užtikrinti jau esamos įrangos suderinamumą su naujai perkama įranga. Tokiais objektyviai pagrindžiamais atvejais techninėje specifikacijoje turi būti nurodyta, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

5. Rengiant kompiuterinės technikos technines specifikacijas rekomenduojama atsižvelgti į:

kompiuterinės įrangos naudojimo tikslus,

kompiuterinės įrangos naudotojų poreikius,

programinės įrangos, kuri bus diegiama kompiuteriuose, tipus,

uždavinius, kuriems spręsti skirta kompiuterinė įranga;

turimos ir perkamos kompiuterinės įrangos ir programų suderinamumą;

kompiuterinės įrangos naudotojui reikalingas įrangos naudojimo ypatybes.

6. Kompiuterinės įrangos techninėse specifikacijose gali būti nustatyti su įrangos ypatybėmis susiję reikalavimai, pavyzdžiui, operatyviosios atmintinės, standžiojo disko talpa, sąsajų tipai ir sąsajų skaičius. Gali būti nustatyti reikalavimai, kurie susiję su kompiuterinės įrangos naudojimo ypatybėmis, pavyzdžiui, nešiojamojo kompiuterio baterijos veikimo trukmė. Tačiau nustatant reikalavimus būtina vengti netiesioginės diskriminacijos.

7. Techninėje specifikacijoje nustatant reikalavimus kompiuterinės įrangos ar atskirų jos dalių veikimo taktų dažniui, pavyzdžiui, hercais, dažniausiai sudaromos prielaidos netiesioginei diskriminacijai. Tai ypač būdinga su kompiuterių mikroprocesoriais ir pagrindinėmis magistralėmis susijusiems reikalavimams. Taktų dažnis yra tik viena iš daugelio mikroprocesoriaus charakteristikų, todėl siekiant išvengti netiesioginės diskriminacijos, techninėje specifikacijoje nustatomi reikalavimai turi būti siejami ne su veikimo taktų dažniu, bet su veikimo efektyvumu.

8. Kompiuterio mikroprocesoriaus efektyvumas nėra labai svarbus perkant stacionariuosius ir nešiojamuosius kompiuterius, skirtus įprastiems biuro darbams, todėl šių kompiuterių techninėse specifikacijose nustatant reikalavimus mikroprocesoriui galima nurodyti mikroprocesoriaus architektūrą ir reikalavimą siūlomų mikroprocesorių prekybos pradžiai. Pavyzdžiui, techninėje specifikacijoje gali būti nustatyta, kad į kompiuterį montuojamas mikroprocesorius turi būti X86 architektūros, o gamintojas siūlomą mikroprocesorių pradėjo pardavinėti ne anksčiau, kaip prieš 6 mėnesius. Mikroprocesorių gamintojai apie prekybos pradžią naujais gaminiais praneša interneto svetainėse ir kompiuterijai skirtuose žurnaluose. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad perkančioji organizacija įsigis modernius mikroprocesorius turinčius kompiuterius. Techninėje specifikacijoje nustatant reikalavimus mikroprocesoriui taip pat gali būti remiamasi mikroprocesoriaus vidinių elementų dydžiu, išreiškiamu nanometrais ar mikrometrais. Tai taip pat užtikrintų kompiuterių su moderniais mikroprocesoriais įsigijimą.

9. Jeigu kompiuterinės įrangos veikimo efektyvumui yra svarbus mikroprocesoriaus efektyvumas, rekomenduojama nustatyti reikalavimus mikroprocesorių veikimo efektyvumui pagal perkančiosios organizacijos pasirenkamus ir pirkimo dokumentuose nurodomus testus, kuriais nustatomas kompiuterinės įrangos veikimo efektyvumas esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, naudojant tam tikras taikomąsias programas. Pavyzdžiui, techninėje specifikacijoje gali būti nurodyta taip:

„Siūlomas stacionarusis kompiuteris turi būti su X86 architektūros procesoriumi. Viso kompiuterio veikimo efektyvumas pagal X1 ar X2 (įrašomi konkretūs testų pavadinimai) testų rezultatus neturi būti mažesni kaip atitinkamai Y1 ar Y2 (įrašomi reikalaujami testų rezultatai).“

10. Nustatant reikalavimus serveriams gali būti nurodomi reikalavimai mikroprocesorių skaičiui ir plėtimo galimybėms, vienu metu aptarnaujamų vartotojų skaičiui, serverio paskirčiai (pvz.: darbas su duomenų bazėmis, skaičiavimų vykdymas, transakcijų vykdymas, interneto operacijų vykdymas).

 

III. TESTŲ PASIRINKIMAS IR NAUDOJIMAS

 

11. Pasirenkant testą, kuriuo bus remiamasi rengiant techninę specifikaciją, ir vertinant pasiūlytą kompiuterinę techniką rekomenduojama atsižvelgti į reikalavimus pačiai kompiuterinei įrangai ir jos naudojimo ypatybėms, taip pat į Rekomendacijų 5 punkte nurodytus aspektus.

12. Rekomenduojama išrinkti testus pagal tai, ar perkami stacionarieji kompiuteriai ar nešiojamieji kompiuteriai, ar serveriai.

13. Rekomenduojama naudoti nepriklausomų, ne pelno organizacijų parengtus testus, kurios pateikia testavimo priemones ir/ar konkrečių techninių charakteristikų kompiuterinės įrangos ar jos dalių įvertinimus skaitine išraiška. Būtina, kad testai būtų plačiai naudojami ir pripažinti gamintojų. Taip pat šie testai (testų rezultatai) turi būti viešai platinami ir visiems prieinami ir įsigyjami. Rekomenduojama, kad perkančioji organizacija nurodytų kriterijus pagal du arba daugiau testų, reikalaujant, kad siūloma kompiuterinė įranga atitiktų bent vieno testo reikšmes. Rekomenduotina naudoti testus, pagrįstus realiai atliktais įrangos savybių matavimais.

14. Rengiant testais paremtą kompiuterinės įrangos techninę specifikaciją galimi du atvejai:

14.1. remiamasi viešai skelbiamais ir visuotinai žinomais kompiuterinės įrangos ar jos dalių veikimo efektyvumo įvertinimais (testų rezultatais). Šiuo atveju tiekėjas pasiūlyme turi patvirtinti, kad jo siūloma kompiuterinė įranga efektyvi ne mažiau, kaip nustatytas reikalavimas;

14.2. nurodomos testavimo priemonės ir testo rezultatai, kuriuos turi pasiekti tiekėjo siūloma kompiuterinė įranga. Šiuo atveju tiekėjas pasiūlyme turi nurodyti, kokie jo siūlomos įrangos testų rezultatai, pasiekti nurodytomis testavimo priemonėmis.

15. Jeigu į kompiuterinę įrangą bus diegiama labai specializuota programinė įranga arba kompiuterinė įranga bus naudojama ypatingais tikslais, tai tokiai įrangai gali nebūti tinkamų testų. Tokiu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad ji atliks kompiuterinės įrangos pavyzdžių, kuriuos turės pateikti tiekėjai, testavimus. Taip pat galima nustatyti, kad pavyzdžių testavimus atliks nepriklausoma organizacija, kurią perkančioji organizacija pasirenka vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais.

16. Testų ir kompiuterinės įrangos įvertinimų pasirinkimui reikalingą informaciją perkančioji organizacija gali rasti kompiuterijai skirtuose žurnaluose, taip pat testus parengusių ar juos platinančių organizacijų interneto svetainėse. Reikia atsižvelgti, ar skelbiama informacija yra nepasenusi.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17. Rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę paprašyti tiekėjus pateikti siūlomos kompiuterinės įrangos pavyzdžius per pirkimo dokumentuose nustatytą laiką, ir patikrinti, ar šios įrangos efektyvumas atitinka tiekėjų pasiūlymuose nurodytas reikšmes pagal perkančiosios organizacijos pasirinktus testus. Rekomenduojama prašyti pateikti pavyzdžius tą tiekėją, kurio pasiūlymas preliminariai pripažintas geriausiu. Prašyti visus tiekėjus pateikti savo siūlomos kompiuterinės įrangos pavyzdžius perkančioji organizacija turėtų tik išskirtiniais atvejais.

______________