LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1986

Vilnius

1 straipsnis. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimas

Patvirtinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios 1996 m. birželio 11 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įstatymas Nr. I-1380 (Žin., 1996, Nr. 64-1499).

3 straipsnis. Tarnybos santykių tęstinumas

1. Įsigaliojus šiam įstatymui, laikoma, kad muitinės pareigūnai (išskyrus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamento) direktorių, teritorinių muitinių, Muitinės mokyklos, Muitinės laboratorijos vadovus) nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra paskirti į pareigas neterminuotam laikui.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, laikoma, kad Muitinės departamento direktorius, teritorinių muitinių, Muitinės mokyklos, Muitinės laboratorijos vadovai yra paskirti į pareigas penkerių metų kadencijai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, laikoma, kad muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta yra muitinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, veiklos teritorija.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d.

įstatymu Nr. VIII-1986

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE

STATUTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis

1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą ir atleidimo tvarką, tarnybinės veiklos vertinimą, pareigūnų skatinimą, atsakomybę ir kitus muitinės pareigūnų statuso ypatumus.

2. Be išlygų muitinės pareigūnų statusą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys (išskyrus 2 dalies 2 punktą), 7 ir 8 straipsniai, 22 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 45, 48, 55, 56, 62, 63, 64, 68, 69, 70 straipsniai ir 76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos muitinės pareigūnams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas. Statutas gali nustatyti griežtesnius reikalavimus, negu nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 22, 28, 56, 68 ir 70 straipsniuose.

2 straipsnis. Statute vartojamos sąvokos

1. Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) – Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kurią sudaro Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir muitinės įstaigos.

2. Muitinės įstaiga – teritorinė muitinė arba kita įstaiga, pavaldi Muitinės departamentui ir turinti juridinio asmens statusą.

3. Muitinės pareigūnas (toliau – pareigūnas) – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo ar vidinio administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

3 straipsnis. Pareigūnų pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai

1. Pareigūnų pareigybių sąrašus tvirtina Muitinės departamento direktorius.

2. Muitinės departamento pareigūnų, muitinės įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina Muitinės departamento direktorius.

3. Kitų pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina muitinės įstaigos vadovas.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai asmenims, pareiškusiems norą tarnauti muitinėje pareigūnais

Asmenims, pareiškusiems norą tarnauti muitinėje pareigūnais, taikomi šie bendrieji reikalavimai:

1) nepriekaištinga reputacija;

2) amžiaus cenzas – ne daugiau kaip 50 metų. Į Muitinės departamento direktoriaus, jo pavaduotojo, Muitinės departamento struktūrinio padalinio vadovo, jo pavaduotojo, muitinės įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, muitinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo pareigas priimami ir vyresni kaip 50 metų asmenys, bet nesukakę 57 metų;

3) aukštasis išsilavinimas;

4) teigiami Statuto 7 straipsnyje numatyto specialaus patikrinimo rezultatai.

5 straipsnis. Papildomi reikalavimai

1. Tam tikroms pareigybėms Muitinės departamento direktorius pareigybės aprašyme gali nustatyti papildomų reikalavimų (profesinės veiklos, darbo stažo, sveikatos, užsienio kalbų mokėjimo).

2. Reikalavimus Muitinės departamento direktoriaus pareigybei nustato finansų ministras.

6 straipsnis. Sveikatos patikrinimas

Asmenys, pareiškę norą tarnauti muitinėje pareigūnais, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos išvadą dėl tinkamumo tarnybai. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicinos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Muitinės departamento direktoriumi.

7 straipsnis. Specialus patikrinimas

Asmenys, pareiškę norą tarnauti muitinėje pareigūnais, tikrinami pagal Muitinės departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir prireikus kitų valstybės įstaigų duomenis. Tikrinimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.

8 straipsnis. Privačių interesų deklaravimas

Asmenys, pareiškę norą tarnauti muitinėje pareigūnais, privalo pateikti asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaraciją pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

9 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje apribojimai

Į tarnybą muitinėje pareigūnais negali būti priimti asmenys:

1) pagal medicinos išvadą netinkantys tarnauti muitinėje;

2) teisti už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;

3) anksčiau tarnavę muitinėje ir atleisti iš tarnybos už sunkų tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą diskredituojančius veiksmus, jei nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;

4) buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus;

5) kuriems yra taikomi veiklos apribojimai pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą;

6) kurių tėvai, įtėviai, broliai, seserys, brolių ir seserų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ar jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ar jų vaikai tarnauja muitinėje ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo arba kontrolės ryšys;

7) atleisti iš tarnybos muitinėje dėl aplinkybių, nurodytų Statuto 48 straipsnio 1 dalies 25 ir 26 punktuose, jeigu šios aplinkybės atsirado dėl jų kaltės.

10 straipsnis. Atviras konkursas

1. Asmenys į tarnybą muitinėje pareigūnais priimami atviro konkurso būdu.

2. Atviro konkurso organizavimo tvarką nustato finansų ministras.

11 straipsnis. Priėmimo į tarnybą, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos tvarka

1. Muitinės departamento pareigūnus, muitinės įstaigų vadovus, jų pavaduotojus ir muitinės postų viršininkus priima į tarnybą, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš tarnybos Muitinės departamento direktorius. Kitus muitinės įstaigų pareigūnus priima į tarnybą, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš tarnybos muitinės įstaigos vadovas. Muitinės departamento direktorių penkerių metų kadencijai skiria į pareigas ir atleidžia iš jų finansų ministras. Muitinės departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas finansų ministrui.

2. Priėmimas į tarnybą, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš tarnybos įforminamas finansų ministro, Muitinės departamento direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo įsakymu. Įsakyme dėl skyrimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos teritorija.

3. Pareigūnas (išskyrus Muitinės departamento direktorių ir muitinės įstaigų vadovus) priimamas į tarnybą stažuotės ir bandomojo laikotarpio laikui. Pareigūnas, sėkmingai atlikęs stažuotės programą ir gavęs teigiamą bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimą, skiriamas į pareigas neterminuotam laikui.

4. Muitinės įstaigų vadovai priimami į tarnybą penkerių metų kadencijai.

5. Priimamas į tarnybą pareigūnas pasirašytinai supažindinamas su pareigybės aprašymu. Priimtam į tarnybą pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas.

12 straipsnis. Stažuotė

1. Priimtas į tarnybą muitinėje pareigūnas (išskyrus Muitinės departamento direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus) stažuoja pagal pareigūnų stažavimo programas. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir praktinis darbas, prižiūrimas stažuotės vadovo. Stažuotės laikas negali būti trumpesnis kaip 2 savaitės.

2. Stažuotės tvarką bei stažavimo programas nustato Muitinės departamento direktorius.

13 straipsnis. Bandomasis laikotarpis

1. Pareigūnams (išskyrus Muitinės departamento direktorių ir muitinės įstaigų vadovus) po stažuotės nustatomas 12 mėnesių bandomasis laikotarpis. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojams ir muitinės įstaigų vadovų pavaduotojams bandomasis laikotarpis nustatomas nuo skyrimo į pareigas dienos. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas.

2. Jeigu paskyręs pareigūną į pareigas vadovas Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka pripažįsta, kad bandomojo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 48 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

14 straipsnis. Uniforma, skiriamieji ženklai ir specialus identifikavimo ženklas

1. Pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su skiriamaisiais ženklais. Muitinės posto pareigūnai Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka nešioja specialų identifikavimo ženklą.

2. Uniformos, skiriamųjų ženklų ir specialaus identifikavimo ženklo pavyzdžius tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Uniformos išdavimo ir dėvėjimo tvarką bei skiriamųjų ženklų naudojimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUDIMAI PAREIGŪNAMS, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

15 straipsnis. Draudimai pareigūnams

1. Pareigūnams draudžiama:

1) būti įmonės renkamu (skiriamu) valdymo organo nariu;

2) sudaryti sandorius institucijos ar įstaigos, kurioje jis dirba, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis ar asmenys, nurodyti Statuto 9 straipsnio 6 punkte, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis ar asmenys, nurodyti Statuto 9 straipsnio 6 punkte, turi akcijų ar valdo pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;

3) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonių, kitų institucijų ar įstaigų interesams ar vykti įmonių lėšomis į užsienį;

4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą negu Statuto nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, taip pat kūrinius, laikomus autorių teisių objektais pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą;

5) streikuoti;

6) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje, išskyrus Statuto 31 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį;

7) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti politinėje veikloje.

2. Muitinės departamento direktoriui, jo pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams, jų pavaduotojams draudžiama būti muitinės darbuotojų profesinių sąjungų ar susivienijimų nariais.

3. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu pareigūnams nustatomi draudimai turėti tarnyboje didesnę, negu leista, pinigų sumą, užsienio valiutos, brangiųjų metalų, alkoholinių gėrimų, tam tikrų ryšio priemonių ir kitų tarnyboje nereikalingų daiktų.

16 straipsnis. Pareigūnų pareigos ir teisės

1. Pareigūnų bendrąsias pareigas ir teises nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

2. Kiekvieno pareigūno pareigos ir teisės nurodomos jo pareigybės aprašyme.

3. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų operatyvinę veiklą vykdančių padalinių pareigūnų teises ir pareigas, susijusias su šaunamojo ginklo, fizinės ir kitos prievartos panaudojimu, nustato Statuto tryliktasis skirsnis.

4. Muitinės posto pareigūnas privalo perkelti į kompiuterį gabenamų per muitinę prekių deklaracijų duomenis ir perduoti juos į Muitinės departamento centrinę duomenų bazę. Duomenų bazėje esantys duomenys (informacija) negali būti naikinami. Muitinės duomenų (informacijos) tvarkymo, naudojimo bei teikimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.

17 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimas

1. Pareigūnai privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją.

2. Kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIESAIKA

18 straipsnis. Priesaikos priėmimo tvarka

1. Į tarnybą priimamas pareigūnas skyrimo į pareigas dieną prisiekia Lietuvos Respublikai.

2. Prisiekiama iškilmingoje aplinkoje, dalyvaujant pareigūną paskyrusiam į pareigas ar jį pavaduojančiam vadovui.

3. Prisiekiama individualiai. Prisiekiantysis stovėdamas garsiai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo. Kai vienu metu prisiekia daug pareigūnų, vienas iš jų garsiai skaito priesaikos tekstą, o kiti jį pakartoja. Kiekvienas prisiekiantysis atskirai pasako tik savo vardą ir pavardę.

4. Neprisiekus neleidžiama eiti pareigų.

19 straipsnis. Priesaikos tekstas

1. Priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), jūsų akivaizdoje

prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

gerbti ir vykdyti jos įstatymus,

savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui,

saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

Tepadeda man Dievas.“

2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

3. Pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas pareigūno asmens byloje.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGINIAI LAIPSNIAI

20 straipsnis. Pareiginiai laipsniai

Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie pareiginiai laipsniai:

1) vyriausiasis muitininkas;

2) I rango muitininkas;

3) II rango muitininkas;

4) III rango muitininkas;

5) I klasės muitininkas;

6) II klasės muitininkas;

7) III klasės muitininkas;

8) vyresnysis muitininkas;

9) muitininkas.

21 straipsnis. Pareigas žymintys pareiginiai laipsniai

Atsižvelgiant į einamas pareigas, nustatomi šie pareiginiai laipsniai:

pareigos                                                            pareiginis laipsnis

1) Muitinės departamento direktorius               vyriausiasis muitininkas

2) Muitinės departamento direktoriaus

pavaduotojas, muitinės įstaigos vadovas          I rango muitininkas

3) Muitinės departamento struktūrinio

padalinio vadovas, jo pavaduotojas,

muitinės įstaigos vadovo pavaduotojas             II rango muitininkas

4) Muitinės departamento vyriausiasis ir

vyresnysis specialistai, muitinės įstaigos

struktūrinio padalinio vadovas,

jo pavaduotojas                                                 III rango muitininkas

5) Muitinės departamento specialistas,

muitinės įstaigos vyriausiasis ir

vyresnysis specialistai, muitinės posto

pamainos viršininkas                                         I klasės muitininkas

6) muitinės įstaigos specialistas                         II klasės muitininkas

7) muitinės posto vyriausiasis inspektorius       III klasės muitininkas

8) muitinės posto vyresnysis inspektorius         vyresnysis muitininkas

9) muitinės posto inspektorius                           muitininkas

22 straipsnis. Pareiginių laipsnių suteikimo tvarka

1. Pareiginiai laipsniai priimtiems į tarnybą pareigūnams suteikiami pasibaigus bandomajam laikotarpiui.

2. Vyriausiojo muitininko pareiginis laipsnis Muitinės departamento direktoriui ir I rango muitininko pareiginis laipsnis muitinės įstaigų vadovams suteikiamas, kai paskiriama į atitinkamas pareigas.

3. Vyriausiojo muitininko pareiginį laipsnį suteikia finansų ministras.

4. Kiti pareiginiai laipsniai suteikiami Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Pareiginio laipsnio paaukštinimas arba pažeminimas

Paskyrus pareigūną į aukštesnes arba perkėlus į žemesnes pareigas, jam suteikiamas šias pareigas atitinkantis pareiginis laipsnis.

24 straipsnis. Pareiginio laipsnio netekimas

Pareiginio laipsnio netenkama netekus pareigūno statuso.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

25 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo paskirtis

Tarnybinės veiklos vertinimo paskirtis – patikrinti pareigūnų kvalifikaciją, tinkamumą pareigoms ir ugdyti pareigūnų profesionalumą.

26 straipsnis. Tarnybos vertinimo komisijos

1. Muitinės departamento direktoriaus, jo pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, muitinės įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų tarnybinę veiklą vertina Statutinių pareigūnų tarnybos vertinimo komisija (Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis).

2. Kitų pareigūnų tarnybinę veiklą vertina Muitinės departamento Vyriausioji tarnybos vertinimo komisija ir muitinės įstaigų tarnybos vertinimo komisijos.

27 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo periodiškumas

1. Pareigūnų tarnybinė veikla vertinama kasmet.

2. Prireikus Muitinės departamentas gali surengti Muitinės departamento, atskirų muitinės įstaigų ar jų struktūrinių padalinių pareigūnų neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą.

28 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ir sąlygos

Tarnybinės veiklos ir neeilinės tarnybinės veiklos vertinimo tvarką bei sąlygas nustato finansų ministras.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS IR LAIKINAS PAVEDIMAS ATLIKTI KITAS PAREIGAS

29 straipsnis. Perkėlimo į kitas pareigas pagrindai

Pareigūnas gali būti perkeltas:

1) į lygiareikšmes pareigas (jo prašymu arba sutikimu ar dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo);

2) į žemesnes pareigas (jo prašymu arba sutikimu, dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, dėl sveikatos būklės, jo sutikimu tarnybinės veiklos vertinimo tvarka, Statuto 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu atveju).

30 straipsnis. Reikalavimas nurodyti perkėlimo į kitas pareigas pagrindą

Įsakyme dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas nurodomas perkėlimo pagrindas.

31 straipsnis. Laikinas pavedimas pareigūnui atlikti kitas pareigas

1. Esant tarnybiniam būtinumui, Muitinės departamento direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti Muitinės departamento ar bet kurios muitinės įstaigos pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas atitinkančias jo kvalifikaciją lygiareikšmes, žemesnes arba aukštesnes pareigas kitoje muitinės įstaigoje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas pavedimas pareigūnui atlikti lygiareikšmes, žemesnes arba aukštesnes pareigas negali trukti ilgiau kaip dvejus metus per penkerius jo tarnybos metus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju darbo užmokestį pareigūnui moka jo nuolatinės tarnybos vietos muitinės įstaiga.

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų, taip pat moterims, auginančioms vaiką iki 8 metų.

5. Pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas. Pavedus atlikti ir kitas pareigas, pareigūnui mokamos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos priemokos.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SKATINIMAS

32 straipsnis. Skatinimo rūšys

1. Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) pinigine premija arba vardine dovana;

3) Lietuvos muitinės garbės ženklu ir įrašymu į Lietuvos muitinės garbės knygą.

2. Už ypač didelius nuopelnus Lietuvos Respublikai pareigūnai gali būti rekomenduojami valstybės ar tarptautinių organizacijų apdovanojimui gauti.

33 straipsnis. Skatinimo apribojimai

Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.

34 straipsnis. Skatinimo tvarka

1. Muitinės departamento pareigūnus, muitinės įstaigų vadovus, jų pavaduotojus, muitinės postų viršininkus skatina Muitinės departamento direktorius, o kitus muitinės įstaigų pareigūnus – muitinės įstaigos vadovas arba Muitinės departamento direktorius.

2. Muitinės departamento direktorių skatina finansų ministras.

3. Pareigūno paskatinimai įrašomi į jo asmens bylą ir žymimi Valstybės tarnautojų registre.

DEVINTASIS SKIRSNIS

TARNYBINĖS NUOBAUDOS

35 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų rūšys

1. Pareigūnams už įstatymų pažeidimą bei kitus tarnybinius nusižengimus taikomos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pareiginės algos sumažinimas nuo 1 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš tarnybos.

2. Muitinės departamento pareigūnams, muitinės įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, muitinės postų viršininkams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento direktorius, o kitiems muitinės įstaigų pareigūnams – muitinės įstaigos vadovas.

3. Muitinės departamento direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finansų ministras.

36 straipsnis. Pasiaiškinimas

1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad pareigūnas raštu pasiaiškintų.

2. Pareigūnui atsisakius raštu pasiaiškinti, tarnybinę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas aktu.

37 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra ir terminai

1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovui gavus rašytinę informaciją apie pareigūno tarnybinį nusižengimą.

2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus 1 metams nuo nusižengimo padarymo dienos, o už nusižengimus finansinei-ūkinei veiklai – praėjus 3 metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

3. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikaltimo požymių, nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.

38 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas ir apskundimo tvarka

1. Už padarytą nusižengimą skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.

2. Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per 1 mėnesį galima apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Pareigūnas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, kai:

1) po nuobaudos už sunkų nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo ne mažiau kaip 2 metai;

2) po nuobaudos už vidutinį nusižengimą skyrimo praėjo ne mažiau kaip 1 metai;

3) po nuobaudos už lengvą nusižengimą skyrimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai.

2. Pareigūnas, kuriam skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, nuobaudai išnykus, į ankstesnes pareigas negrąžinamas. Nuobaudai išnykus, pareigūnas turi teisę siekti aukštesnių pareigų.

40 straipsnis. Tarnybinių nusižengimų rūšys ir nuobaudų skyrimo tvarka

1. Nusižengimai, už kuriuos skiriamos tarnybinės nuobaudos, skirstomi į sunkius, vidutinius ir lengvus.

2. Sunkaus, vidutinio ir lengvo nusižengimo sąvokas nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pareigūno asmeninio antspaudo, apsauginio lipduko praradimas yra sunkus nusižengimas. Pareigūno, turinčio teisę naudoti šaunamąjį ginklą, tarnybinio šaunamojo ginklo praradimas yra sunkus nusižengimas.

3. Už lengvą nusižengimą taikoma pastaba, už vidutinį nusižengimą – papeikimas, griežtas papeikimas arba pareiginės algos sumažinimas, už sunkų nusižengimą – pareiginės algos sumažinimas, perkėlimas į žemesnes pareigas arba atleidimas iš tarnybos.

4. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į pareigūno asmens bylą ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui.

5. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.

41 straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala, kurią pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais vykdydamas tarnybines pareigas, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

42 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai

Pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:

1) jei jis yra tarnyboje neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, – tą dieną (pamainą);

2) jei jis įtariamas padaręs sunkų tarnybinį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

3) jei jis tarnybos vertinimo komisijos pripažįstamas netinkamu einamoms pareigoms, – kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos.

43 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų tvarka

1. Statuto 42 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais Muitinės departamento pareigūnus, muitinės įstaigų vadovus, jų pavaduotojus, muitinės postų viršininkus nuo pareigų nušalina Muitinės departamento direktorius, o kitus muitinės įstaigų pareigūnus – muitinės įstaigos vadovas.

2. Statuto 42 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu pareigūną nuo pareigų nušalina jo tiesioginis ar aukštesnes pareigas einantis vadovas arba įgaliojimus nušalinti turintys pareigūnai.

3. Muitinės departamento direktorių nuo pareigų nušalina finansų ministras.

44 straipsnis. Reikalavimai nušalintam pareigūnui

1. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas privalo grąžinti tarnybinį pažymėjimą ir kitus dokumentus, asmeninį antspaudą, apsauginius lipdukus bei kitas darbo priemones, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

2. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas, turėjęs teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, privalo grąžinti išduotą šaunamąjį ginklą, leidimą šaunamajam ginklui ir specialiąsias priemones.

45 straipsnis. Tarnybinis patikrinimas

1. Nušalinus pareigūną nuo pareigų pagal Statuto 42 straipsnio 2 punktą, jį nušalinusio vadovo pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas.

2. Atsižvelgiant į atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, pareigūnas gali būti nustatyta tvarka grąžintas į ankstesnes pareigas arba (ir) gali būti taikomos Statuto 35 straipsnio 1 dalyje numatytos tarnybinės nuobaudos.

3. Tarnybinio patikrinimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.

46 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas

1. Pareigūno nušalinimo nuo pareigų Statuto 42 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais metu darbo užmokestis jam mokamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Jeigu atlikus tarnybinį patikrinimą pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnes pareigas, darbo užmokesčio skirtumas jam išmokamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

47 straipsnis. Nušalinto pareigūno atleidimas iš tarnybos

Atleidžiant nušalintą pareigūną iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo darbo diena.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

48 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas iš tarnybos muitinėje atleidžiamas:

1) jo pareiškimu (Statuto 50 straipsnis);

2) kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas Statuto 31 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju;

3) pasibaigus skyrimo į pareigas terminui arba kadencijai;

4) sumažinus etatų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų ar struktūrinio padalinio likvidavimo;

5) kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką. Pareigūnams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe, pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

6) kai jis pašaukiamas į privalomąją pradinę karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

7) kai paskyręs jį į pareigas vadovas pripažįsta, kad bandomojo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami;

8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;

9) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;

10) kai jis pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;

11) kai įstatymų numatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau tas pareigas turėjęs pareigūnas;

12) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos;

13) kai jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

14) kai jis atsisako prisiekti;

15) kai likviduojama muitinės įstaiga;

16) kai jis atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį;

17) kai paaiškėja Statuto 9 straipsnyje nurodyta aplinkybė;

18) kai jis pažeidžia draudimą, nustatytą Statuto 15 straipsnyje;

19) kai jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai, o pratęsus tarnybos laiką, ne ilgiau, negu sukaks 65 metai;

20) kai jis padaro vidutinį tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo taikytos tarnybinės nuobaudos;

21) kai jis padaro sunkų tarnybinį nusižengimą;

22) kai jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai;

23) kai jis nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;

24) kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja pareigūno vardą;

25) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

26) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą.

2. Asmuo, atleistas iš tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, per 2 mėnesius nuo privalomosios pradinės karo ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pabaigos, neįskaitant laikinojo nedarbingumo laikotarpio, turi teisę grįžti į buvusias ar, jei nėra galimybės, lygiareikšmes pareigas.

49 straipsnis. Išbraukimas iš pareigūnų sąrašų

Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Muitinės departamento direktoriaus ar muitinės įstaigos vadovo įsakymu.

50 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūno prašymu

1. Pareigūnas turi teisę savo noru nutraukti tarnybą, apie tai raštu įspėjęs turintį teisę atleisti jį iš tarnybos vadovą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jeigu vadovas sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3 kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.

2. Jei prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno prašyme nurodytos datos.

3. Pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti tarnybą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos.

51 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos kitais atvejais

1. Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal Statuto 48 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8, 10, 12 punktus). Jeigu pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 48 straipsnio 1 dalies 4, 5 ar 15 punktus galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, invalidui, pareigūnui, auginančiam vaiką iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip 1 mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

3. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 48 straipsnio 1 dalies 4 ar 11 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną į lygiareikšmes arba žemesnes pareigas.

52 straipsnis. Kompensacija

Pagal Statuto 48 straipsnio 1 dalies 4, 5, 10 ar 15 punktus atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui, atsižvelgiant į valstybės tarnybos stažą, išmokama Valstybės tarnybos įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio kompensacija.

53 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

1. Su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

2. Atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą ir kitus dokumentus, asmeninį antspaudą, apsauginius lipdukus bei kitas darbo priemones, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

3. Atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas, turintis teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti išduotą šaunamąjį ginklą, leidimą šaunamajam ginklui ir specialiąsias priemones.

54 straipsnis. Pareigūno grąžinimas į tarnybą

1. Pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, nušalinimu nuo pareigų ar perkėlimu į kitas pareigas, per 1 mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.

2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į ankstesnes pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumas, kai pareigūnas ėjo mažiau apmokamas pareigas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO LAIKAS, DARBO APMOKĖJIMAS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

55 straipsnis. Darbo ir poilsio laikas

Pareigūnų darbo ir poilsio režimą nustato Muitinės departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais.

56 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

1. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pareiginį laipsnį, taip pat priemokos. Darbo užmokesčio dydis nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už pareiginius laipsnius dydžiai:

1) vyriausiajam muitininkui, I rango muitininkui – 25 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

2) II rango muitininkui, III rango muitininkui – 20 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

3) I klasės muitininkui, II klasės muitininkui, III klasės muitininkui – 15 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

4) vyresniajam muitininkui, muitininkui – 10 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio.

3. Pareigūnai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas ir kitas išmokas, susijusias su tarnyba Lietuvos muitinėje.

57 straipsnis. Atostogos

Atostogos pareigūnams suteikiamos pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

58 straipsnis. Papildomos atostogos

Pareigūnui, kuriam Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavesta laikinai atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl to keičiančiam gyvenamąją vietą, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už šį laikotarpį jam mokamas vidutinis darbo užmokestis jo nuolatinės tarnybos vietos muitinės įstaigoje.

59 straipsnis. Aprūpinimas pensijomis

Pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Valstybės tarnautojų pensijų įstatymas.

60 straipsnis. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiamos valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu arba ne tarnybos metu, tačiau dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.

61 straipsnis. Kompensacijos pareigūnams

1. Pareigūno, žuvusio vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.

2. Pareigūnui, sužeistam vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį:

1) dėl sužeidimo tapusiam I grupės invalidu – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sužeidimo tapusiam II grupės invalidu – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) apysunkio sužeidimo (suluošinimo) atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

6) lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 6 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

3. Pareigūno sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.

62 straipsnis. Perkėlimo išlaidų atlyginimas

1. Pareigūnams, kuriems Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

2. Pareigūnams, kuriems Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos turto pervežimo išlaidos ir išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė išmoka.

63 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Pareigūnams, tarnybos vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

64 straipsnis. Kitos socialinės garantijos

1. Pareigūnų būtinos medicininės reabilitacijos dėl sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, patirtų tarnyboje, gydymosi išlaidos kompensuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Pareigūnui, turinčiam teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir panaudojusiam jį prieš asmenį, suteikiama psichologo konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas medicininės-psichologinės reabilitacijos.

3. Pareigūnams dėl sunkios materialinės padėties, ligos, šeimos nario mirties teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

65 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

1. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

2. Pareigūnas Statuto 66 ir 67 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.

3. Psichinė prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant Statuto išvardytoms sąlygoms.

4. Fizinė prievarta Statute suprantama kaip:

1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų priemonių, t. y. ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Muitinės departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.

5. Naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

6. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.

7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą nepažeisdamas Statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

8. Jei dėl pareigūno panaudoto šaunamojo ginklo asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, įstaigos, kurioje dirba pareigūnas, vadovas apie tai privalo informuoti prokurorą.

9. Naudoti šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitokią prievartą turi teisę Muitinės departamento ir muitinės įstaigų padalinių, vykdančių operatyvinę veiklą, pareigūnai, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento direktorius.

66 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

1. Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) vykstant pasikėsinimui į Muitinės departamento ar muitinės įstaigos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Muitinės departamento ar muitinės įstaigos turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;

4) esant tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.

2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

67 straipsnis. Šaunamųjų ginklų naudojimas

1. Pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

2. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei.

3. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms. Pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.

4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

5. Pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

6. Pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą.

______________