LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 1999 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 155 „DĖL PRIVALOMŲJŲ MAISTINIO AUGALINIO ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ“ PAKEITIMO

 

2003 m. gruodžio 5 d. Nr. 3 D-516

Vilnius

 

 

Pakeičiu Privalomuosius maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 „Dėl Privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ (Žin., 1999, Nr. 37-1134) ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

2003-11-06 raštas Nr. B6(1.8)-1943

 

Respublikinio mitybos centro

prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

2003-11-10 raštas Nr. 2-617

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-516

redakcija)

 

PRIVALOMIEJI MAISTINIO AUGALINIO ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

1. Teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šiuos reikalavimus:

1.1. 1976 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 76/621/EEB dėl didžiausio eruko rūgšties kiekio nustatymo žmonėms vartoti skirtuose aliejuose ir riebaluose bei maisto produktuose, į kuriuos pridedama šių aliejų ir riebalų;

1.2. Codex Alimentarius Komisijos Maisto standartų 8 tomas. Riebalai, aliejus ir su jais susiję produktai.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

2. Šis dokumentas nustato privalomuosius į Lietuvos rinką teikiamo, vietinės gamybos ir importuoto, skirto tiesiogiai vartoti maistui ir maisto produktų gamybai augalinio aliejaus kokybės reikalavimus.

 

II. PRODUKTŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

 

3. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Augalinis aliejus – tik iš augalinių žaliavų gaminamas maisto produktas, susidedantis iš riebalų rūgščių gliceridų. Savo sudėtyje gali turėti nedidelį kiekį kitų lipidų, tokių kaip fosfolipidai, nesumuilinamųjų medžiagų ir laisvųjų riebalų rūgščių, natūraliai esančių aliejuje.

Pirmo spaudimo aliejus – mechaniniu būdu (hidrauliniais ar sraigtiniais presais) nekeičiant prigimties, šildant išgautas aliejus. Jis gali būti valomas tik plaunant vandeniu, savaiminiu nusodinimu, filtruojant ir centrifuguojant.

Šaltai spaustas aliejus – mechaniniu būdu (hidrauliniais ar sraigtiniais presais) nekeičiant prigimties, be šildymo išgautas aliejus. Jis gali būti valomas tik plaunant vandeniu, savaiminiu nusodinimu, filtruojant ir centrifuguojant.

Rafinuotas aliejus – rafinavimo metodais, kurie neskatina pirminės gliceridinės struktūros pasikeitimų arba kurių nors kitų riebalų rūgščių sudėtinių dalių modifikacijų, gautas aliejus, atitinkantis tos rūšies aliejaus ypatybes.

Arachių aliejus (žemės riešutų aliejus; Arachis oil, Peanut oil, Groundnut oil) – aliejus, išgautas iš žemės riešutų (Arachis hypogaea L. sėklų).

Babasų aliejus (Babasu oil) – aliejus, išgautas iš kelių rūšių Orbignya spp. palmių vaisių branduolių.

Dygminų aliejus (Safflowerseed oil, Safflower oil, Carthamus oil, Kurdee oil) – aliejus, išgautas iš dygminų sėklų (Carthamus tinctorius L. veislės).

Dygminų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu (Safflowerseed oil- high oleic acid, High oleic acid safflower oil, High oleic acid carthamus oil, High oleic acid kurdee oil) – aliejus, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių Carthamus tinctorius L. veislės dygminų sėklų.

Garstyčių aliejus (Mustardseed oil) – aliejus, išgautas iš baltųjų garstyčių (Sinapis alba L. arba Brassica hirta Moench), rudųjų ir geltonųjų garstyčių (Brassica juncea (L.) Czernajew ir Cossen) bei juodųjų garstyčių (Brassica nigra (L.) Koch) sėklų.

Kokosų aliejus (Coconut oil) – aliejus išgautas iš kokoso (Cocos nucifera L.) riešutų branduolių.

Kukurūzų aliejus (Maize oil, Corn oil) – aliejus, išgautas iš kukurūzų (Zea mays L.) gemalų.

Medvilnės aliejus (Cottonseed oil) – aliejus, išgautas iš įvairių rūšių kultūrinių Gossypium spp. sėklų.

Palmių aliejus (Palm oil) – aliejus, išgautas iš aliejingųjų palmių (Elaeis guineensis) vaisių mėsingosios apyvaisio dalies.

Palmių branduolių aliejus (Palm kernel oil) – aliejus, išgautas iš aliejingųjų palmių (Elaeis guineensis) vaisių branduolių.

Palmių oleinas (Palm olein) – skystoji frakcija, gauta frakcionuojant palmių aliejų (aprašytą anksčiau).

Palmių stearinas (Palm stearin) – aukštoje temperatūroje besilydanti frakcija, gauta frakcionuojant palmių aliejų (aprašytą anksčiau).

Rapsų aliejus (Rapeseed oil, Turnip rape oil, Colza oil, Ravison oil, Sarson oil, Toria oil) – aliejus, išgautas iš Brassica napus L., Brassica campestris L., Brassica juncea L. ir Brassica tournefortii Gouan veislių rapsų sėklų.

Rapsų aliejus su mažu eruko rūgšties kiekiu (Rapeseed oil – low erucic acid, Low erucic acid turnip rape oil, Low erucuc acid colza oil, Canola oil) – aliejus, išgautas iš mažą eruko rūgšties kiekį turinčių Brassica napus L., Brassica campestris L. ir Brassica juncea L. veislių rapsų sėklų.

Saulėgrąžų aliejus (Sunflowerseed oil, Sunflower oil) – aliejus, išgautas iš Helianthus annuus L. veislės saulėgrąžų sėklų.

Saulėgrąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu (Suflowerseed oil – high oleic acid, High oleic acid sunflower oil) – aliejus, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų (Helianthus annuus L. veislės).

Sezamų aliejus (Sesameseed oil, Sesame oil, Gingelly oil, Benne oil, Ben oil, Till oil, Tillie oil) – aliejus, išgautas iš sezamo sėklų (Sesamum indicum L. veislės).

Sėmenų aliejus (Linseed oil, Flax oil) – aliejus, išgautas iš maistinių linų sėmenų (Linum Usitatissimmum L.) sėklų.

Sojų aliejus (Soya bean oil, Soybean oil) – aliejus išgautas iš sojų pupelių (Glicine max (L.) Merr.) veislės sėklų.

Vynuogių sėklų aliejus (Grapeseed oil) – aliejus, išgautas iš vynuogių (Vitis vinifera L.) sėklų.

 

III. PRIVALOMIEJI ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

 

4.1. Jusliniai reikalavimai

 

Rodiklis

Pirmo spaudimo ir šaltai spaustas

Rafinuotas

Skaidrumas 20 °C*

Skaidrus, leidžiama truputis drumzlių

Skaidrus

Spalva

Charakteringa aliejaus rūšiai

Kvapas ir skonis

Charakteringa aliejaus rūšiai Be pašalinio kvapo ir skonio

*Pastaba. Palmių aliejus, palmių branduolių aliejus, palmių oleinas, palmių stearinas, kokosų aliejus, babasų aliejus turi atitikti reikalavimą „skaidrus 50 °C“

 

4.2 Fizikiniai ir cheminiai rodikliai

 

Rodiklis

Pirmo spaudimo

Šaltai spaustas

Rafinuotas

Nustatymo metodas

Drėgmė ir lakiosios medžiagos prie 105 °C, ne daugiau kaip %

0,2

0,2

0,2

LST EN ISO 662

Rūgštingumas (pagal oleino rūgštį), ne daugiau kaip %

2,0 (5,01)

2,0

0,3

LST EN ISO 660

Peroksidų skaičius, ne daugiau kaip mekv/kg

10

10

10

LST EN ISO 3960

Eruko rūgštis, ne daugiau kaip %

5,02

5,02

5,02

LST EN ISO 5508, 5509

Netirpios priemaišos, ne daugiau kaip %

0,05

0,05

0,05

LST EN ISO 663

Santykinis tankis (x °C/vanduo 20 °C)

žr. 4.4 lentelę

žr. 4.3 lentelę

žr. 4.3 lentelę

IUPAC 2.101

Lūžio rodiklis (40 °C)

žr. 4.4 lentelę

žr. 4.3 lentelę

žr. 4.3 lentelę

LST EN ISO 6320

Riebalų rūgščių sudėtis

žr. 4.4 lentelę

žr. 4.3 lentelę

žr. 4.3 lentelę

LST EN ISO 5508, 5509

Jodo skaičius, g J2/ 100 g

žr. 4.4 lentelę

žr. 4.3 lentelę

žr. 4.3 lentelę

LST EN ISO 3961

Hidrolizės skaičius, mg KOH/g

žr. 4.4 lentelę

žr. 3.3 lentelę

žr. 4.3 lentelę

prLST EN ISO 3657

Nesumuilinamosios medžiagos, g/kg

žr. 4.4 lentelę

žr. 4.3 lentelę

žr. 4.3 lentelę

LST EN ISO 3596

1 taikoma pirmo spaudimo palmių aliejui

2 taikoma rapsų aliejui ir jo mišiniams, taip pat kitų kryžmažiedžių augalų aliejui

 

 

 

4.3. Augalinio („žalio“) aliejaus identifikavimo rodikliai

Rodiklis

Arachių

Babasų

Dygminų

Dygminų su dideliu oleino rūgšt. kiekiu

Garstyčių

Kokosų

Kukurūzų

Medvilnės

Palmių

Palmių branduolių

Santykinis tankis (x °C/vanduo 20 °C)

0,912- 0,920 x=20 °C

0,914- 0,917 x=25 °C

0,922- 0,927 x=20 °C

0,913- 0,919 x=20 °C

0,910- 0,921 x=20 °C

0,908- 0,921 x=40 °C

0, 917- 0,925 x=20 °C

0,918- 0,926 x=20 °C

0,891- 0,899 x=50 °C

0,899- 0,914 x=40 °C

Lūžio rodiklis (40 °C)

1,460- 1,465

1,448- 1,451

1,467- 1,470

1,460- 1,464

1,461- 1,469

1,448- 1,450

1, 465- 1,468

1,458- 1,466

1,454- 1,456 (50 °C)

1,448- 1,452

Jodo skaičius, g J2/100 g

86-107

10-18

136- 148

80-100

92-125

6,3- 10,6

103- 135

100- 123

50,0- 55,0

14,1- 21,0

Nesumuili- namosios medžiagos, g/kg

≤10

≤ 12

≤15

≤10

≤ 15

≤15

≤ 28

≤15

≤ 12

≤ 10

Hidrolizės skaičius, mg KOH/g

187-196

245- 256

186- 198

186-194

168-184

248- 265

187- 195

189- 198

190- 209

230- 254

Riebalų rūgščių sudėtis, % bendro rūgščių kiekio:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

C 6:0

n

n

n

n

n

n-0,7

n

n

n

n-0,8

C 8:0

n

2,6- 7,3

n

n

n

4,6- 10,0

n

n

n

2,4- 6,2

C 10:0

n

1,2- 7,6

n

n

n

5,0- 8,0

n

n

n

2,6- 5,0

C 12:0

n-0,1

40,0- 55,0

n

n-0,2

n

45,1- 53,2

n-0,3

n-0,2

n-0,5

45,0- 55,0

C 14:0

n-0,1

11,0- 27,0

n-0,2

n-0,2

n-1,0

16,8- 21,0

n-0,3

0,6- 1,0

0,5- 2,0

14,0- 18,0

C 16:0

8,0- 14,0

5,2- 11,0

5,3- 8,0

3,6-6,0

0,5-4,5

7,5- 10,2

8,6- 16,5

21,4- 26,4

39,3- 47,5

6,5- 10,0

C 16:1

n-0,2

n

n-0,2

n-0,2

n-0,5

n

n-0,5

n-1,2

n-0,6

n-0,2

C 17:0

n-0,1

n

n-0,1

n-0,1

n

n

n-0,1

n-0,1

n-0,2

n

C 17:1

n-0,1

n

n-0,1

n-0,1

n

n

n-0,1

n-0,1

n

n

C 18:0

1,0-4,5

1,8- 7,4

1,9- 2,9

1,5-2,4

0,5-2,0

2,0- 4,0

n-3,3

2,1- 3,3

3,5- 6,0

1,0- 3,0

C 18:1

35,0-69

9,0- 20,0

8,4- 21,3

70,0- 83,7

8,0- 23,0

5,0- 10,0

20,0- 42,2

14,7- 21,7

36,0- 44,0

12,0- 19,0

C 18:2

12,0- 43,0

1,4- 6,6

67,8- 83,2

9,0- 19,9

10,0- 24,0

1,0- 2,5

34,0- 65,6

46,7- 58,2

9,0- 12,0

1,0- 3,5

C 18:3

n-0,3

n

n-0,1

n-1,2

6,0- 18,0

n-0,2

n-2,0

n-0,4

n-0,5

n-0,2

C 20:0

1,0-2,0

n

0,2- 0,4

0,3-0,6

n-1,5

n-0,2

0,3- 1,0

0,2- 0,5

n-1,0

n-0,2

C 20:1

0,7-1,7

n

0,1- 0,3

0,1-0,5

5,0- 13,0

n-0,2

0,2- 0,6

n-0,1

n-0,4

n-0,2

C 20:2

n

n

n

n

n-1,0

n

n-0,1

n-0,1

n

n

C 22:0

1,5-4,5

n

n-1,0

n-0,4

0,2-2,5

n

n-0,5

n-0,6

n-0,2

n-0,2

C 22:1

n-0,3

n

n-1,8

n-0,3

22,0- 50,0

n

n-0,3

n-0,3

n

n

C 22:2

n

n

n

n

n-1,0

n

n

n-0,1

n

n

C 24:0

0,5-2,5

n

n-0,2

n-0,3

n-0,5

n

n-0,5

n-0,1

n

n

C 24:1

n-0,3

n

n-0,2

n-0,3

0,5-2,5

n

n

n

n

n

n- nenustatomas <= 0,05 %

 

4.3 Augalinio („žalio“) aliejaus identifikavimo rodikliai (tęsinys)

Rodiklis

Palmių oleinas

Palmių stearinas

Rapsų aliejus

Rapsų aliejus su mažu eruko rūgšties kiekiu

Saulė- grąžų aliejus

Saulė- grąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu

Sėmenų aliejus

Sezamų aliejus

Sojų aliejus

Vynuogių sėklų aliejus

Santykinis tankis (x oC/vanduo 20 °C)

0,899- 0,920 x=40 °C

0,881- 0,891 x=60 °C

0, 910- 0,920 x=20 °C

0, 914- 0,920 x=20 °C

0,918- 0,923 x=20 °C

0,909- 0,915 x=25 °C

 

0,915- 0,924 x=20 °C

0, 919- 0,925 x=20 °C

0,920- 0,926 x=20 °C

Lūžio rodiklis (40 °C)

1,458- 1,460

1,447- 1,452 (60 °C)

1, 465- 1,469

1, 465- 1,467

1,461- 1,468

1,467- 1,471 (25 °C)

1,480- 1,482

1,465- 1,469

1, 466- 1,470

1,467- 1,477

Jodo skaičius, g J2/100 g

≥ 56

≤48

94- 120

105- 126

118-141

78-90

75-204

104- 120

124- 139

128- 150

Nesumuilinamosios medžiagos, g/kg

≤13

≤ 9

≤20

≤20

≤15

≤ 15

≤20

≤20

≤15

≤20

Hidrolizės skaičius, mg KOH/g

194-202

193- 205

168- 181

182- 193

188-194

182-194

187- 196

186- 195

189- 195

188- 194

Riebalų rūgščių sudėtis, % bendro rūgščių kiekio:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

C 6:0

n

n

n

n

n

n

n

n

n

n

C 8:0

n

n

n

n

n

n

n

n

n

n

C 10:0

n

n

n

n

n

n

n

n

n

n

C 12:0

0,1-0,5

0,1- 0,5

n

n

n-0,1

n

n

n

n-0,1

n

C 14:0

0,5-1,5

1,0- 2,0

n-0,2

n-0,2

n-0,2

n-0,1

n

n-0,1

n-0,2

n-0,3

C 16:0

38,0- 43,5

48,0- 74,0

1,5- 6,0

2,5- 7,0

5,0-7,6

2,6-5,0

4,0- 6,0

7,9- 12,0

8,0- 13,5

5,5- 11,0

C 16:1

n-0,6

n-0,2

n-3,0

n-0,6

n-0,3

n-0,1

n-0,5

0,1- 0,2

n-0,2

n-1,2

C 17:0

n-0,2

n-0,2

n-0,1

n-0,3

n-0,2

n-0,1

n

n-0,2

n-0,1

n-0,2

C 17:1

n-0,1

n-0,1

n-0,1

n-0,3

n-0,1

n-0,1

n

n-0,1

n-0,1

n-0,1

C 18:0

3,5-5,0

3,9- 6,0

0,5- 3,1

0,8- 3,0

2,7-6,5

2,9-6,2

2,0- 3,0

4,8- 6,1

2,0- 5,4

3,0- 6,5

C 18:1

39,8- 46,0

15,5- 36,0

8,0- 60,0

51,0- 70,0

14,0- 39,4

75,0- 90,7

10,0- 22,0

35,9- 42,3

17,0- 30,0

12,0- 28,0

C 18:2

10,0- 13,5

3,0- 10,0

11,0- 3,0

15,0- 30,0

48,3- 74,0

2,1- 17,0

13,0- 18,0

41,5- 47,9

48,0- 59,0

58,0- 78,0

C 18:3

n-0,6

n-0,5

5,0- 13,0

5,0- 14,0

n-0,3

n-0,3

56,0- 71,0

0,3- 0,4

4,5- 11,0

n-1,0

C 20:0

n-0,6

n-1,0

n-3,0

0,2- 1,2

0,1-0,5

0,2-0,5

n-0,3

0,3- 0,6

0,1- 0,6

n-1,0

C 20:1

n-0,4

n-0,4

3,0- 15,0

0,1- 4,3

n-0,3

0,1-0,5

n-0,6

n-0,3

n-0,5

n-0,3

C 20:2

n

n

n-1,0

n-0,1

n

n

n

n

n-0,1

n

C 22:0

n-0,2

n-0,2

n-2,0

n-0,6

0,3-1,5

0,5-1,6

n

n-0,3

n-0,7

n-0,5

C 22:1

n

n

2,0- 60,0

n-2,0

n-0,3

n-0,3

n

n

n-0,3

n-0,3

C 22:2

n

n

n-2,0

n-0,1

n-0,3

n

n

n

n

n

C 24:0

n

n

n-2,0

n-0,3

n-0,5

n-0,5

n

n-0,3

n-0,5

n-0,4

C 24:1

n

n

n-3,0

n-0,4

n

n

n

n

n

n

n- nenustatomas 0,05 %

 

 

 

 

IV. MAISTO PRIEDAI

 

5. Gali būti naudojami maisto priedai, nurodyti:

5.1. Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76);

5.2. Lietuvos higienos normoje HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891);

5.3. Lietuvos higienos normoje HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 91(1)-4135, Nr. 91(2)-4135).

 

V. TERŠALAI

 

6. Didžiausi leidžiamų teršalų kiekiai turi neviršyti nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269, Nr. 34(2)-1270).

 

VI. ŽENKLINIMAS

 

7. Ženklinant šiuo dokumentu reglamentuojamus produktus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530).

 

VII. PAKAVIMAS

 

8. Pakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higienos normoje HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 28-1010).

______________