LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
1997 m. gruodžio 31 d. Nr. 1510
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (Žin., 1997, Nr. 98-2483), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai parengti ir iki 1998 m. sausio 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei gyvenamojo namo, buto bendro naudingo ploto 1 kv. metro statybos ir pirkimo kainos 1998 metų normatyvus.
2. Įpareigoti Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentą prie Statybos ir urbanistikos ministerijos iki 1998 m. sausio 31 d. parengti pertvarkytą piliečių eilių valstybės paramai gauti sudarymo programinę įrangą ir perduoti ją savivaldybėms.
3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364, 1994, Nr. 12-191, Nr. 43-794; 1995, Nr. 49-1201):
3.2. nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkoje:
3.2.1. išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą teikiant lengvatinėmis sąlygomis kreditus gyvenamosioms patalpoms įsigyti valstybės remiamas bendras naudingas plotas neturi viršyti:
1–2 asmenų šeimai – 60 kv. metrų;
3 asmenų šeimai – 75 kv. metrų;
4–7 asmenų šeimai – 90 kv. metrų;
8 ir daugiau asmenų šeimai – po 12 kv. metrų kiekvienam šeimos nariui.
Jeigu pilietis (šeima) pageidauja įsigyti individualų namą, valstybė remia iki 120 kv. metrų bendro naudingo ploto nepriklausomai nuo šeimos narių skaičiaus.
Jeigu pilietis (jo šeimos narys) gyvena nuosavame bute ar name, jam suteikiamas lengvatinis kreditas trūkstamoms iki Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 8 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyto ploto gyvenamosioms patalpoms įsigyti (iš maksimalaus ploto, kuriam įsigyti gali būti suteikta valstybės parama, atimamas nuosavybės teise turimo arba per paskutiniuosius penkerius kalendorinius metus turėto ir perleisto kitiems asmenims buto (namo) arba jo dalies, tenkančios prašančiai paramos šeimai, sąlyginis plotas). Jeigu per šį laiką pilietis turėjo ir perleido ar paramos suteikimo metu turi kelias nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinio kredito dydis apskaičiuojamas atimant didžiausią vienu metu turėtų ir perleistų arba turimų patalpų sąlyginį plotą“;
3.2.2. išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Socialiai remtiniems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 4 priedėlyje, nepriklausomai nuo to, kada atsirado jų teisė į lengvatinį kreditą, ir gavusiems paskolą iš Lietuvos banko arba Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo kredito išteklių po 1990 m. kovo 11 d., lengvatos taikomos tik paskolos sutartyje pagal 1995 m. gegužės 1 d. būklę nustatytai ir negrąžintai sumai bei vėliau gautai paskolos daliai. Nurodytosios lengvatos teikiamos iš savivaldybių paramos fondų. Taikomos šios lengvatos:
9.1. našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigose ar pas globėją (rūpintoją) laikui, jeigu jie negali apsigyventi anksčiau turėtose gyvenamosiose patalpose arba tokių patalpų apskritai neturi, už suteiktą kreditą nemoka palūkanų ir negrąžina 20 procentų gautos jo sumos;
9.2. šeimos, kuriose yra I grupės invalidas, II grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga, už suteiktą kreditą nemoka palūkanų ir negrąžina 10 procentų gautos jo sumos;
9.3. už suteiktą kreditą nemoka palūkanų:
9.3.1. šeimos, kuriose yra asmenų, sergančių kai kurių lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis;
9.3.2. šeimos, kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus ir kuriose nėra kartu gyvenančių darbingų šeimos narių;
9.3.3. šeimos, auginančios keturis ir daugiau kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų arba paėmusios auginti ne mažiau kaip du našlaičius ar likusius be tėvų globos vaikus;
9.3.4. motina arba tėvas (globėjas, globėja), vienas (be kito sutuoktinio) auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Socialiai remtiniems asmenims papildomos lengvatos taikomos, kol pilietis turi į jas teisę. Socialiai remtinas asmuo kasmet turi pateikti savivaldybei dokumentus, įrodančius jo teisę į papildomas lengvatas. Tai kontroliuoja savivaldybės, kurios sudaromose su kreditą teikiančiais bankais sutartyse dėl papildomų lengvatų socialiai remtiniems asmenims įsipareigoja lengvatų galiojimo laikotarpiu mokėti palūkanas arba (ir) padengti iki 20 procentų kredito.
Asmenims, kurie kredito suteikimo metu nebuvo socialiai remtini, bet jais tapo vėliau, papildomos lengvatos taikomos nuo jų kreipimosi dėl šių lengvatų taikymo įregistravimo savivaldybėje dienos, jeigu pateikiami dokumentai, patvirtinantys, jog asmuo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą priskirtinas prie socialiai remtinųjų. Asmuo iki tos dienos turi būti įvykdęs paskolos sutarties, pasirašytos su paskolą išdavusiu banku, sąlygas: sumokėjęs palūkanas ir grąžinęs skoliniuose įsipareigojimuose nurodytą paskolos dalį“;
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 29(2)-908) patvirtintas Savivaldybių, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų pardavimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą taisykles;
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 119 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 495 ir 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 15-259) 2.2 punktą;
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 427 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 43-793) 3 punktą.