LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAIMO PLĖTROS 2004–2006 METŲ PLANO PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ
2003 m. spalio 22 d. Nr. 1317
Vilnius
Atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai“, iš dalies pakeičiančio ir panaikinančio tam tikrus reglamentus, 41 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties II priedo 6 skyriaus „Žemės ūkis“ nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Žemės ūkio ministerijai, vadovaujantis šio nutarimo 1 punkte nurodytomis nuostatomis, parengti, suderinti su Europos Bendrijų Komisija ir patvirtinti kaimo plėtros 2004-2006 metų planą.
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. spalio 22 d. nutarimu
Nr. 1317
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Siekdama įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 1999 m. gegužės 17 d. reglamento (EB) Nr. 1257/1999 „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai“ nuostatas ir tinkamai naudoti būsimą Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramą, Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinėmis nuostatomis, rengia kaimo plėtros 2004–2006 metų planą, pagal kurį numatoma palaipsniui įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) bendrąją žemės ūkio politiką.
2. Siekiama sukurti konkurencingą ir į ES rinką orientuotą žemės ūkį, skatinti kaimo bendruomenės ekonominės veiklos įvairovę, užtikrinti žemės ūkio veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais.
II. REMIAMOS PRIEMONĖS
Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas
4. Bus remiamas ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, siekiant sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus ūkininkams nutraukti žemės ūkio veiklą – perleisti ūkius (žemę, gamybinius pastatus ir produkcijos gamybos kvotas) jaunesniems ūkininkams, turintiems Žemės ūkio ministerijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Paramą galės gauti šie ūkininkai:
4.1. sukakę 55 metus ir vyresni, tačiau perduodant ūkį dar nesulaukę nustatytojo senatvės pensijos amžiaus;
5. Nutraukti žemės ūkio veiklą ir gauti paramą galės smulkaus pieno ūkio savininkai, kurie:
6. Nusprendę pasinaudoti parama ūkininkai privalės nutraukti bet kokią žemės ūkio veiklą, susijusią su žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu ir paslaugų žemės ūkiui teikimu.
7. Ūkininkams ir smulkių pieno ūkių savininkams, nutraukiantiems žemės ūkio veiklą, bus teikiama ši parama:
7.1. kompensacinė išmoka, apskaičiuota kaip vidutinės valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, prognozuojamos 2004–2006 metais, vidurkis. Ūkininkui pradėjus gauti šią pensiją, kompensacinė išmoka mažinama ūkininkui mokamos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos suma. Jeigu ūkininkui apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra tokio pat dydžio kaip kompensacinė išmoka arba už ją didesnė, kompensacinės išmokos mokėjimas nutraukiamas;
7.2. kompensacinės išmokos priedas, kuris skiriamas tada, kai ūkininkas turi išlaikomą vyresnį nei 55 metų, bet dar nesulaukusį pensinio amžiaus sutuoktinį;
8. Parama ūkininkams ir smulkių pieno ūkių savininkams, nutraukiantiems žemės ūkio veiklą, teikiama iki 15 metų, bet ne ilgiau nei iki to laiko, kai ūkininkas ar smulkus pieno ūkio savininkas sulauks 75 metų.
9. Paramą galės gauti ir ūkių darbuotojai. Ūkio darbuotojas – ūkininko partneris ar samdomas fizinis asmuo, dirbantis ūkininko ūkyje, iki šis pateikia paraišką nutraukti žemės ūkio veiklą, apdraustas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti ir įsipareigojęs niekada nebesiversti žemės ūkio veikla. Paramą galės gauti ūkio darbuotojas, kuris tuo metu, kai paduodama paraiška nutraukti žemės ūkio veiklą:
9.3. ne mažiau kaip 2 metus per 4 paskutinius metus bus išdirbęs ūkininko, nusprendusio nutraukti žemės ūkio veiklą, ūkyje;
10. Parama ūkio darbuotojui teikiama ne ilgiau kaip 7,5 metų. Ūkio darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, paramos mokėjimas nutraukiamas.
11. Perimti ūkį iš nutraukiančio žemės ūkio veiklą ūkininko ir toliau verstis žemės ūkio veikla gali šie asmenys:
12. Nurodyti 11 punkte asmenys:
12.2. nuo ūkio perėmimo dienos privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
12.3. neturi turėti mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), neturi būti skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, privalo vykdyti įsipareigojimus muitinei.
13. Asmuo, norintis perimti ūkį iš nutraukiančio žemės ūkio veiklą ūkininko ir toliau verstis žemės ūkio veikla, privalo perimti ūkį ne trumpiau kaip 5 metams ir įsipareigoti užtikrinti ūkio ekonominę veiklą. Ne žemės ūkio veiklai perimantis ūkį asmuo privalo šį ūkį perimti tam laikui, kurį perleidėjas gaus žemės ūkio veiklos nutraukimo paramą, ir naudoti jį ne žemės ūkio veiklai (apsodinti mišku ar paversti ekologiniu pūdymu, plėtoti jame alternatyvius verslus ir kaimo turizmą, rekreacinę veiklą), laikydamasis aplinkosaugos ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir praturtinimo reikalavimų.
Mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir vietovių su aplinkosaugos
apribojimais rėmimas
14. Bus remiamos mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais, siekiant mažinti pajamų skirtumus tarp regionų ir užtikrinti adekvačias pajamas ūkininkaujantiesiems nurodytosiose vietovėse. Kompensacijos išmoka gali būti mokama, jeigu:
14.1. ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai verčiasi žemės ūkio veikla mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje;
14.3. įsipareigojama toliau verstis žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo kiekvienos gautos nurodytosios išmokos;
14.4. įsipareigojama laikytis gero ūkininkavimo praktikos nuostatų, nurodytų Žemės ūkio ministerijos patvirtintame kaimo plėtros 2004–2006 metų plane, ir paisyti aplinkosaugos reikalavimų;
14.5. įsipareigojama įregistruoti savo žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
14.6. įsipareigojama buhalterinę apskaitą tvarkyti laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
14.7. ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir vykdo įsipareigojimus muitinei.
15. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės atrenkamos pagal Mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3 (Žin., 2002, Nr. 6-245).
16. Paramą numatoma diferencijuoti atsižvelgiant į natūralių gamtinių veiksnių, ribojančių ūkininkavimą, intensyvumą. Pagal tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės suskirstytos į 3 grupes:
17. Kompensacijos išmokos bus mokamos teritoriniu pagrindu už deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą. Remtina teritorija yra žemės ūkio naudmenos, esančios oficialiai patvirtintose mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
Agrarinės aplinkosaugos rėmimas
19. Numatoma remti agrarinę aplinkosaugą – teikti paramą keletui savanoriškų agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų, kuriuos paramos gavėjai pasižadės vykdyti už jiems suteikiamas kompensacijos išmokas mažiausiai 5 metus. Paramos gavėjams bus kompensuojamos prarastos pajamos ir patirti nuostoliai, susiję su žemės ūkio veikla, dėl prisiimtų aplinkosaugos įsipareigojimų. Numatomos 6 šios paramos kryptys:
20. Paramos gavėjas galės įgyvendinti kelių paramos krypčių reikalavimus, tačiau jam galės būti mokama daugiausia už 4 paramos krypčių reikalavimų įgyvendinimą.
21. Potencialūs paramos gavėjai yra ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai, žemės ūkio veiklai naudojantys nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 5 metus).
22. Parama galės būti suteikta, jeigu:
22.2. ūkis atitinka privalomus nacionalinius aplinkosaugos, veterinarijos, higienos ir gyvulių gerovės standartus;
22.3. įsipareigojama tvarkyti buhalterinę apskaitą laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
22.4. ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir vykdo įsipareigojimus muitinei;
Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku rėmimas
26. Paramos gavėjas gali būti ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ar kitas žemės ūkio veiklos subjektas, bet kuris kitas fizinis asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemę arba žemės savininko įgaliojimą, suteikiantį teisę paramos gavėjui tikrojo žemės savininko žemėje veisti mišką, ar jų asociacija, savivaldybė arba jų asociacija.
27. Paramą numatoma teikti tiems, kurie mišku apželdintoje žemėje vertėsi žemės ūkio produktų gamyba ir kitokia veikla, tačiau kompensuojama bus skirtingai. Paramos gavėjus numatoma suskirstyti į 2 grupes – ūkininkaujančius žemės savininkus ir kitus.
28. Parama ūkininkaujančiam žemės savininkui gali būti teikiama, jeigu:
28.1. ūkininkaujantis žemės savininkas 2 metus iš eilės iki miško įveisimo deklaravo turimus pasėlius Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka;
28.2. žemės ūkio ir kaimo valda įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o žemės sklypas, kuriame veisiamas miškas, iki apželdinimo naudotas žemės ūkio produktams gaminti;
28.3. ūkininkaujantis žemės savininkas:
28.3.1. įsipareigoja buhalterinę apskaitą tvarkyti laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
28.3.2. neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir vykdo įsipareigojimus muitinei.
III. KITOS REMIAMOS PRIEMONĖS
Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas
31. Numatoma remti pusiau natūrinius restruktūrizuojamus ūkius, siekiant jiems sudaryti sąlygas tapti komerciškai gyvybingiems.
Pusiau natūriniu laikytinas tas ūkis, kuris iš žemės ūkio veiklos pajamų, padengęs materialines gamybos sąnaudas ir ūkyje dirbančių narių įdėto darbo vertę, gali įsigyti būtiniausių gamybos priemonių, sudarančių sąlygas pamažu persitvarkyti į konkurencingą prekinį ūkį.
32. Numatoma remti tuos ūkininkus, kurie nori nuo pusiau natūrinio ūkininkavimo pereiti prie rinkos poreikių tenkinimo. Parama gali būti teikiama, jeigu ūkininkas:
32.1. yra įregistravęs savo žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o ūkininko ūkį – Ūkininkų ūkių registre;
32.4. neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), nebūti skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir vykdyti įsipareigojimus muitinei;
Parama ES reikalavimams vykdyti
34. Numatoma teikti paramą ES reikalavimams vykdyti, siekiant padėti ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams laikytis ES nustatytų pieno ūkių veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų, taip pat reikalavimų, susijusių su tarša azoto junginiais.
35. Paramą numatoma teikti ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių ūkiai ekonomiškai gyvybingi.
36. Paramą gali gauti tik tie ūkiai, kurie:
36.1. pagal Bendrąjį programavimo dokumentą ketina investuoti į žemės ūkio valdas arba pateikia ūkininkavimo praktikos gerinimo ar keitimo, kad ji atitiktų minimalius standartus, planą. Planą parengti ar sertifikuoti turi asmuo, pripažintas ekspertu;
36.2. įsipareigoja buhalterinę apskaitą tvarkyti laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
36.3. neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), nėra skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir vykdo įsipareigojimus muitinei.
37. Nustatant metinį paramos dydį, atsižvelgiama į prarastas pajamas ir išlaidas, susijusias su papildomomis investicijomis ir darbo sąnaudomis diegiant atitinkamus ES standartus.