LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ASVEJOS, AUKŠTADVARIO, DUBYSOS, KAUNO MARIŲ, LABANORO, NERIES, PAGRAMANČIO, SARTŲ, SIRVĖTOS, TYTUVĖNŲ, VARNIŲ, VIŠTYČIO REGIONINIŲ PARKŲ ZONAVIMO SCHEMŲ
1996 m. balandžio 11 d. Nr. 443
Vilnius
1. Pritarti Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemoms (pagrindinės nuostatos pridedamos).
2. Pavesti:
2.1. Valstybiniam žemėtvarkos institutui iki 1996 m. gegužės 15 d. patikslinti regioninių parkų, jų zonų ribas, pažymėti jas žemės reformos žemėtvarkos planuose (M 1: 10000), kartu nurodant saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus bei kultūrinius kraštovaizdžio objektus – kultūros vertybes, ir suderinti su savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
2.2. Aplinkos apsaugos ministerijai:
2.2.1. iki 1996 m. birželio 3 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti regioninių parkų ir jų zonų ribas (M 1: 10000);
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Asvejos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Šakymo gamtinis rezervatas, Baluošų, Beržos, Vyriogalos ir Žalktynės kraštovaizdžio draustiniai, Purviniškių telmologinis draustinis, Asvejos ir Žvernos hidrografiniai draustiniai ir Dubingių urbanistinis draustinis.
3. Asvejos regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Šakymo gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti išsidėsčiusius Asvejos ežero ir Žalktynės įlankos suformuotame pusiasalyje brandžius ąžuolynus, kaip Lietuvos augalijos etaloną, saugomų paukščių – erelių žuvininkų, juodųjų peslių – perimvietes;
3.2. Baluošų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Baluošų ežero su aplinkiniais šimtamečiais pušynais kraštovaizdį, vandens ir plėšriesiems paukščiams vertingus biotopus;
3.3. Beržos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti pelkėtą ežeringą dubaklonį, pasižymintį didele biotopų įvairove, Jurkiškio (Stirnelės) upelį, Voronių pilkapius;
3.4. Vyriogalos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Vyriogalos įlankos ir ją supančių miškų kraštovaizdį, Dubingos ištakas;
3.5. Žalktynės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Žalktynės įlankos ir ją supančių miškų kraštovaizdį, Ešerinės aukštapelkinį kompleksą;
3.6. Purviniškių telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti Purviniškių aukštapelkinį kompleksą su saugomų augalų – pelkinių vikšrių, šakotųjų ratainyčių, dvilapių purvuolių, pelkinių laksvų – augavietėmis, gervių, tetervinų, švygždų perimvietėmis;
3.7. Asvejos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti vieną ilgiausių Lietuvoje ežerų sistemų, kurią sudaro du upeliu sujungti ežerai;
3.8. Žvernos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Žvernos upelio slėnį, miškingas jo pakrantes;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, gyvenamoji ir bendrojo naudojimo vandenų zonos
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Ilgio apyežerį, Labotiškių dubaklonio, Labotiškių pilkapių ir Visbaro ežero apylinkes, Viranglio ežero pietines pakrantes, Agamančio, Anglelio, Ešerinio ežerų grupę Dubingių miške, Ciūniškių ir Adomaitiškių apylinkes.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos tarp Žverno ir Asvejos ežerų su Žverno ežeru, Asvejos ežero rytiniame gale ir aplink Ilgio (Gilaušio) ežerą, Viranglio ežero rytinėje pusėje, Nikajo ežeras su vakarine ir šiaurės vakarine pakrantėmis, Galono ir Leikštekio ežerai su rytinėmis pakrantėmis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Aukštadvario regioninio parko konservacinę zoną sudaro Mergiškių gamtinis rezervatas, Bagdononių, Mergiškių, Saloviškių, Spindžiaus, Verknės ir Vilkokšnio kraštovaizdžio draustiniai, Antakmenių, Tabaliukų, Verknės aukštupio ir Verniejaus hidrografiniai draustiniai, Skrebio botaninis draustinis bei Aukštadvario urbanistinis draustinis.
3. Aukštadvario regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Mergiškių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti plačialapių miškų bendrijas – Lietuvos augalijos etaloną, liepynus su ąžuolų, klevų ir skroblų priemaiša, vienintelę Lietuvoje europinių miežvienių radimvietę, gausią svogūninių dantažolių populiaciją ir įvairiarūšį gyvūnijos pasaulį;
3.2. Bagdononių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Daugirdiškių moreninio masyvo pietinės dalies kraštovaizdį su raiškiomis pakraštinės akumuliacijos reljefo formomis, dubakloniniais ežerais, ornitologiniu požiūriu vertingą, gausiai vandens augalų prižėlusią Bagdononių tvenkinio šiaurinę dalį ir užpelkėjusius apyežerius;
3.3. Mergiškių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Aukštadvario kampinio moreninio masyvo kalvotą miškingą kraštovaizdį su Gedanonių kalnu (aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta), Velnio duobę su šalia esančiais Škilėtų termokarstiniais ežerėliais, Lavariškių piliakalnį;
3.4. Saloviškių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ežeringo miškingo dubaklonio kraštovaizdį;
3.5. Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Strėvos aukštupio miškų, pelkių ir ežerų kraštovaizdį, unikalią saugomų gegužraibinių šeimos augalų – plačialapių klumpaičių, raudonųjų garbenių – augavietę, aukštapelkę su širdinių dviguonių populiacija, termofilinių pušynų su ąžuolų pomiškiu bendrijas, vandens ir pelkių bei miško paukščių gyvenamąsias vietas;
3.6. Verknės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Verknės ir jos intakų slėnių kompleksą, šlaitines šaltiniuotas kalcifilų žemapelkes su įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų – pelkinių uolaskėlių – populiacija ir gegužraibinių šeimos rūšių augavietėmis, kitų saugomų augalų – daugiamečių blizgių, retažiedžių miglių, vandeninių rėžiukų – augavietes upelių slėniuose;
3.7. Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti sudėtingos formos Vilkokšnio ežero dubaklonį, Verknės ištakas, Žuklijų piliakalnį, zoologiniu požiūriu vertingą Vilkokšnio ežero rytinę dalį;
3.8. Antakmenių hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą Antakmenių ežero hidrografinę struktūrą, pasižyminčią vingiuota kranto linija;
3.9. Tabaliukų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškius nedidelių termokarstinių ežerų dubenis;
3.10. Verknės aukštupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Verknės upės aukštupį su Gilandžio, Gilušio, Pakalnio, Solio ežerais, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų – paprastųjų tuklių, dvilapių purvuolių, vienalapių gedučių, šakotųjų ratainyčių – augavietes Verknės, jos senvagių ir pratekamųjų ežeriukų užpelkėjusiose pakrantėse, menturlapių ežeručių sąžalynus Solio ežere, bemiškių kalvų ir šlaitų žolinių kseroterminių bendrijų įvairovę;
3.11. Verniejaus hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą hidrologinį Verniejaus ežero režimą, Degusio, Ilgio, Laužaraisčio, Skričio ežerėlių hidrografinę sistemą, Verniejaus ežerą su apyežeriais, tinkamais veistis vandens ir pelkių paukščiams;
3.12. Skrebio botaninio draustinio tikslas – išsaugoti būdingas Lietuvos augalijos tipo etalonines bendrijas – brandžius ąžuolynus ir mišrius eglių bei ąžuolų medynus;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, gyvenamoji, bendrojo naudojimo vandenų zonos
4. Apsaugos zona – Sienio, Mošios ežerų apyežeriai, Strėvos ištakos, Aukštadvario vandens saugyklos pietinės pakrantės, Spindžiaus miško rytinė dalis, kalvos Drabužninkų kaimo apylinkėse.
5. Rekreacinė zona – teritorijos Aukštadvario apylinkėse ir Sienio paežerėje su Aukštadvario vandens saugyklos didžiąja dalimi ir Skrebio ežeru, Vilkokšnio ežero Kojos įlankos šiaurinėje pakrantėje su Pakojaus ežeru, aplink Šamuko ežerą ir Drabužio ežero šiaurės vakarinėje pakrantėje, Ungurio ežeras su šiaurine ir rytine pakrantėmis, Aukšlinio ežero pietinės pakrantės, Pastrėvio kaimas.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Ūbiškių miškų masyvą; Kamaravos, Ruklabalio miškų dalis bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus į šiaurę ir vakarus nuo Aukštadvario, Drabužninkų, Karaliūnų, Naujasodžių kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Dubysos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Betygalos, Lyduvėnų kraštovaizdžio draustiniai, Kaulakių geomorfologinis draustinis, Plauginių botaninis-zoologinis draustinis ir Pasandravio memorialinis draustinis.
3. Dubysos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Betygalos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Dubysos plačiadugnio stačiašlaičio gilaus senslėnio su eroziniais raguvynais kompleksą, Lelyko, Šventupio, Šakumos, Upytės upelių, Kirkšnovės upės žemupius, Betygalos urbanistinį kompleksą, Ugionių bažnyčią, gausius piliakalnius ir senkapius;
3.2. Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų Dubysos vidurupio slėnio kairiosios pusės skersraguvių kompleksą Kalniškių kaimo apylinkėse, Dubysos upės vagos vingius, senvages, gilų, siaurą, stipriai šakotą Dratvinio erozinį kompleksą, Lapiškės žemupio vingiuotą upės vagą, savitą slėnio augmeniją ir gyvūniją, Lyduvėnų piliakalnių kompleksą, Kunjokų senkapius, Lyduvėnų urbanistinį kompleksą, aukščiausią Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą, vertingus archeologinius etnokultūrinius objektus;
3.3. Kaulakių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti platų Dubysos erozinį slėnį su raiškiais eroziniais kairiųjų intakų slėniais bei smulkiai raguvotais dešiniaisiais šlaitais, Dubysos upės vagą su senvagių fragmentais apatinėje terasoje, Kibartėlių erozinę salą tarp Dubysos, Liolingos ir Luknės upių vagų, Padubysio piliakalnį su netoli esančia dvarviete;
3.4. Plauginių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Žemaitijos aukštumos rytinėms nuolaidumoms būdingus brandžius eglynus ir mišrius miškus su beržų, baltalksnių ar uosių priemaiša, zoologiniu požiūriu vertingas biocenozes;
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Kauno marių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Kauno marių ir Strėvos kraštovaizdžio draustiniai, Karčiupio, Pravienos ir Uolės hidrografiniai draustiniai, Gastilionių botaninis-zoologinis draustinis bei Pažaislio kraštovaizdžio architektūros draustinis.
3. Kauno marių regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Kauno marių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškią Kauno marių erdvę su aukštais Nemuno slėnio šlaitais, didžiosiomis atodangomis Gastilionių miške, slėnio šlaitams būdingų augaviečių miškus;
3.2. Strėvos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą Strėvos slėnį, Taderavos vandens malūną;
3.3. Karčiupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti nepakeistą Karčiupio upelio ir jo intakų hidrografinę struktūrą;
3.4. Pravienos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Pravienos upelio, jo intakų hidrografinę struktūrą;
3.5. Uolės hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Uolės įlanką, susiformavusią užtvenkus Kauno marias;
3.6. Gastilionių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą senovinių aliuvinių lygumų augaviečių mišką, jo gyvūniją, visų pirma didžiųjų miegapelių populiaciją;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė zonos
4. Apsaugos zona – Kauno marių pakrantės ties Zuikine, Žiegždrių kaimu, Rumšiškėmis, Strėvos ir Uolės žiotimis, automagistralės Vilnius – Kaunas apsaugos zona, taip pat zona prie Kauno hidroelektrinės teritorijos.
5. Rekreacinė zona – žemutinė Kauno marių dalis bei marių akvatorija į pietus nuo Rumšiškių, Pažaislio, Amalių-Palemono, Jakštonių, Karčiupio, Grabuciškių, Rumšiškių, Kapitoniškių-Dovainonių, Girionių, Žiegždrių, Viršužiglio ir Arlaviškių miško parkai.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos – Karčiupio miškas, žemės ūkio teritorijos Grabuciškių, Pravienos kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Labanoro regioninio parko konservacinę zoną sudaro Girutiškio ir Kiauneliškio gamtiniai rezervatai, Alnio, Indrajos, Kertuojų, Lakajų, Peršokšnos ir Želvos kraštovaizdžio draustiniai, Alsuodžio, Ešerinio, Krakinio, Snieginio, Tramio, Urkio ir Vadokšno telmologiniai draustiniai, Aiseto, Birutės salos, Lakajos, Luknelių, Rašios, Serlediškio, Siaurių ir Stirnių hidrografiniai draustiniai, Mekšrinio botaninis draustinis, Baranavos ir Kanio raisto botaniniai-zoologiniai draustiniai, Labanoro urbanistinis draustinis bei Šnieriškių etnokultūrinis draustinis.
3. Labanoro regioninio parko rezervatų ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Girutiškio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalų Aukštaitijoje termokarstinės kilmės Girutiškio pelkyną su Aisputiškio raistu, gervių, erelių žuvininkų perimvietes bei vieną didžiausių beržų keružių populiacijų;
3.2. Kiauneliškio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti seną brandų pušyną – smėlingų banguotų Aukštaitijos lygumų drėgnų pušynų etaloną;
3.3. Alnio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų miškingą ežeruotą dubaklonių kompleksą bei etnokultūriniu požiūriu vertingą Obelynės kaimą;
3.4. Indrajos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Luknelės aukštupio smėlingą, užpelkėjusį, labai ežeringą, miškingą kraštovaizdį bei architektūriniu požiūriu vertingą kaimų, vienkiemių (Paluknys, Pažemys, Terpežys) erdvinę struktūrą, Pašiekščių kaimo kompleksą;
3.5. Kertuojų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ledyninio guolio tipo ežerų duburius su Vašuokos pelkynais ir apyežerių miškais, Kertuojų piliakalnį;
3.6. Lakajų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Baltųjų ir Juodųjų ežerų, miškingą jų salų ir pusiasalių kraštovaizdį, Kertuojos protaką, ežerinių slepišerių, miškinių plikaplaiskių ir kitų saugomų augalų augavietes, Rudesos koplyčią;
3.7. Peršokšnos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti miškingą Dumblės ir Peršokšnos vidurupio slėnį, pelkių ir pievų struktūrą su unikaliais upelių vingiais, sudėtingos kranto linijos Peršokšnų ežerą su salomis ir pusiasaliais bei siauraslėnį Peršokšnos žemupį, savitą Januliškio ir Prūdiškės kaimų erdvinę struktūrą;
3.8. Želvos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti tipišką Aukštaičių aukštumos kalvotą, daubotą, ežeringą miškų ir laukų kraštovaizdį su Kulionių, Želvų ir Čiulėnų piliakalniais, Juodapurvių ir Kašeikių pilkapiais, Virintos malūnu ir savita paežerių kaimų erdvine struktūra;
3.9. Alsuodžio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti Alsuodžio apyežerio ir Alsuodėlės upelio pelkėtus Labanoro sengirės miškus;
3.10. Ešerinio, Krakinio ir Snieginio telmologinių draustinių tikslas – išsaugoti vertingas botaniniu požiūriu Žeimenos fliuvioglacialinės lygumos termokarstinės kilmės aukštapelkes su ežerėliais;
3.11. Tramio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą pelkėtiems ežerams ir protakoms miškingą ekosistemą Lakajų, Stirnių ir Rašių ežeryno sandūroje, gausią šakotųjų ratainyčių populiaciją;
3.12. Urkio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti užpelkėjusį Urkio ežerą, paukščių perimvietes;
3.13. Vadokšno telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti Miruolio-Vadokšnos pelkinį kompleksą – Aukštaičių aukštumos tarpdubakloninių plynumų etaloną su būdingais biokompleksais;
3.14. Aiseto hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti ilgiausią Lietuvoje natūralų rininės kilmės hidrografinį kompleksą, kurį sudaro Aiseto, Galuono ir Dumblio ežerai;
3.15. Birutės salos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Birutės salą – vieną didžiausių Lietuvoje ežero salų;
3.16. Lakajos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą Aukštaičių aukštumos rytinėms atšlaitėms miškingą slėnį su pratakiais ežerais;
3.17. Luknelių hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralius negilius mažai vingiuotų upių slėnius, būdingus miškingų smėlingų lygumų mažiesiems upeliams;
3.18. Rašios hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą Aukštaičių aukštumai dubakloninį Rašios ežerą;
3.19. Serlediškio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti mažų ežerėlių virtinę pelkiniuose brandžiuose fliuvioglacialinės lygumos pušynuose;
3.20. Siaurių hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų stambų sudėtingos hidrografinės struktūros ežeringą Siaurių dubaklonį;
3.21. Stirnių hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti sudėtingos geomorfologinės kilmės Stirnių ežerą;
3.22. Mekšrinio botaninio draustinio tikslas – išsaugoti ežero vandens augaliją su gausia šakotųjų ratainyčių populiacija;
3.23. Baranavos botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Labanoro girios pakraščių pelkėtų ežerų biokompleksus su gausiomis saugomų augalų – patvankinių pataisiukų, liūninių viksvų, ežerinių lobelijų, mėlynialapių karklų – augavietėmis, retųjų gyvūnų veisimosi vietomis;
3.24. Kanio raisto botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Kanio raistą, Kanio ir Lydekio aukštapelkinių ežerų biokompleksus, supamus Labanoro girios brandžių drėgnų pušynų su retųjų paukščių – tetervinų, erelių žuvininkų, gervių – perimvietėmis, gausią ir įvairią augaliją su saugomų augalų – ežerinių slepišerių, virgininių varpenių, liūninių viksvų, gegužraibinių šeimos augalų, daugiamečių patvenių – augavietėmis;
3.25. Labanoro urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Labanoro miestelio planinę ir erdvinę struktūrą;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, bendrojo naudojimo vandenų zonos
5. Rekreacinė zona – Siesarties ežeras su apyežeriu, išskyrus Birutės salą, rekreacijos teritorijos prie Balčio, Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siaurio, Labanoro, Pagaluonės ežerų, Mekšrinio rekreacinės zonos bei Juodenėnų, Paaldakio ir Šnieriškėlės rekreacinės zonos, skirtos vandens turizmui.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Lydymo, Poviliškio, Juodenėnų, Pagaluonės miškų dalis, Kuktiškių, Pavyžinčio, Patilčių ir kitus miškus, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus apie Stirnių ežerą, ties Purvėnų ir Žičkų kaimais.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Neries regioninio parko konservacinę zoną sudaro Dūkštų gamtinis rezervatas, Dūkštų, Elniakampio, Kulio ir Sviliškių kraštovaizdžio draustiniai, Aliosios ir Čekonės hidrografiniai draustiniai, Veprių ir Bražuolės botaniniai draustiniai, Semeniukų zoologinis draustinis.
3. Neries regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Dūkštų gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti etaloninį vieno didžiausių Lietuvos ąžuolynų fragmentą;
3.2. Dūkštų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Dūkštų ąžuolyną, unikalų erozinį Dūkštos slėnį, Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių piliakalnius;
3.3. Elniakampio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Neries upės slėnio atkarpą su raiškiomis slėnio terasomis, raguvomis, termokarstinės bei eolinės kilmės reljefo formomis, natūralius Elniakampio ir Karmazinų vingius, Panerių salą, vaizdingą Neries ir Dūkštos upių santaką, miškus su retųjų augalų augavietėmis, Panerių dvaro sodybą su parku;
3.4. Kulio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti miškingą, išraižytą raguvomis Neries upės slėnio atkarpą;
3.5. Sviliškių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti natūralią, miškingą Neries upės slėnio atkarpą su Sviliškių kilpomis, įrašytus į Lietuvos raudonąją knygą augalus bei jų augavietes, Naujosios Rėvos piliakalnį;
3.6. Aliosios hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Aliosios upelio slėnį, Aliosios ir Neries upių santaką;
3.7. Čekonės hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Čekonės žemupio erozinio slėnio atkarpą, Čekonės ir Neries upių santaką;
3.8. Veprių botaninio draustinio tikslas – išsaugoti saugomų augalų – šakotųjų ratainyčių, dvilapių purvuolių, vienalapių gedučių – augavietes;
3.9. Bražuolės botaninio draustinio tikslas – išsaugoti saugomų augalų – žirnialapių pelėžirnių, plačialapių begalių, balandinių žvaigždūnių – augavietes;
Apsaugos, rekreacinė ir ūkinė zonos
4. Apsaugos zona – Dūkštų, Paaliosios, Panerių, Pugainių, Verkšnionių miškų dalys, Neries pakrantės ties Legatiškėmis, Saidžiais, Vasyliškėmis.
5. Rekreacinė zona – teritorijos prie Saidžių kaimo, Verkšnionių miške, bei esamos sodininkų bendrijos.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Pagramančio regioninio parko konservacinę zoną sudaro Akmenos, Jūros ir Tyrelių kraštovaizdžio draustiniai, Plynosios telmologinis draustinis bei Lylavos hidrografinis draustinis.
3. Pagramančio regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Akmenos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, taip pat paukščių – tulžių, didžiųjų dančiasnapių, žaliųjų meletų – perimvietėmis, ūdrų gyvenamosiomis vietomis, retų drugių populiacijomis, Pagramančio urbanistiniu kompleksu, gausiais piliakalniais;
3.2. Jūros kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Jūros slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu Jūros slėniu;
3.3. Tyrelių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti miškingą kraštovaizdį su natūraliais Vinijos, Alangos upeliais, būdingomis miško fitocenozėmis (brandūs eglynai, juodalksnynai), baltnugarių genių, vapsvaėdžių gyvenamosiomis vietomis, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą drugių populiacijomis;
3.4. Plynosios telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais bei apypelkio miškais – brandžiais ąžuolynais ir eglynais, kupstinių kūlingių augavietes, paukščių – dirvinių sėjikų, gervių, tetervinų – perimvietes, erelių rėksnių, vapsvaėdžių, baltnugarių genių gyvenamus biotopus apypelkio miškuose;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė zonos
4. Apsaugos zona – Jūros upės slėnis tarp Balskų ir Kuturių kaimų, Akmenos paslėniai ties Andriejaičiais ir Šiūrinės mišku, miškeliai agrarinėse teritorijose.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos prie Balskų kaimo, Akmenos ir Jūros pakrantėse bei prie Šunijos upelio.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Sartų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Vosynos gamtinis rezervatas, Ilgašilio kraštovaizdžio draustinis, Kalviškių ir Mielėnų geomorfologiniai draustiniai, Salinio, Sartų ir Rašų hidrografiniai draustiniai, Antazavės ir Dusetų girios botaniniai-zoologiniai draustiniai ir Dusetų urbanistinis draustinis.
3. Sartų regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Vosynos gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti seniausius Dusetų girios eglynus, išlaikiusius pirmykščių šiaurės rytų Lietuvos paežerių miškų bruožus, kaip Sėlių aukštumos didžiųjų dubaklonių miškų etaloną su mokslui vertingais gyvūnijos ir augalijos kompleksais;
3.2. Ilgašilio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių kalvotą daubotą reljefą, Zaduojų ir Ilgio dubakloninių ežerų hidrografinę struktūrą, Ilgelės ir Zaduojos protakas, įvairiarūšės sudėties miškus, būdingą kaimų ir vienkiemių struktūrą;
3.3. Kalviškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti stipriai kalvotą daubotą, ežeringą Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių ryškios sąskaidos reljefą, Marciūniškių piliakalnį;
3.4. Mielėnų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą Sėlių aukštumos mažai miškingos šiaurinės dalies (Aleksandravėlės-Junkūnų smulkiakalvyno) kalvotą daubotą, raguvotą, ežeringą reljefą, Mielėnų bei Mičiūnų piliakalnius;
3.5. Salinio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingus Sėlių aukštumos vakarinei nuolaidumai pratakius Salinio, Tautesnio, Ilgelio ežerus su salomis;
3.6. Sartų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti savo atšakomis ilgiausią Lietuvoje Sartų ežerą su giliomis įlankomis, pusiasaliais, salomis bei protakomis, ežero ir apyežerio augaliją bei gyvūniją, pakrančių piliakalnius;
3.7. Rašų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti protakinį vingiuotos kranto linijos Rašų ežerą, užpelkėjusias jo pakrantes, Šventosios upės ištakas, ežero kilpą ties Bileišiais;
3.8. Antazavės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti brandžius Antazavės šilo eglynus, mišrius pušynus, vertingas mokslui biocenozes, Vincežerio ežerėlį su savita hidrobiocenoze, Pakačinės piliakalnį;
3.9. Dusetų girios botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti mišrių eglynų bei beržynų masyvą su gyvūnijos bei augalijos įvairove;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, gyvenamoji zonos
4. Apsaugos zona – Sartų apyežeriai ties Kriaunomis, Bobriškiu, Pasarčiais, Pakačine, Margėnais, Jaskoniškėmis, Minkūnų durpynas, Šventosios slėnis, Antazavės šilo šiaurrytinė dalis.
5. Rekreacinė zona – Sartų paežeriai ties Baršėnais, Kalbutiškėmis, Jaskoniškių mišku, Zalvės ir Zalvio ežerai su apyežeriais ir Didžiadvario hipodromas.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios šiaurinę Dusetų girios, vakarinę Antazavės šilo dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios Anapolio, Bradesių, Rokėnų, Dusetų apylinkes.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Sirvėtos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Kulniškės, Pailgio kaimų, Sirvėtos ir Šventos kraštovaizdžio draustiniai, Saločio telmologinis draustinis, Čiulėnų geomorfologinis draustinis, Ilgio hidrografinis draustinis, Neveraisčių botaninis draustinis, Didžiasalio etnokultūrinis draustinis, Stanislavavo kraštovaizdžio architektūros draustinis.
3. Sirvėtos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Kulniškės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Kulniškės kaimo ir jo apylinkių kraštovaizdį, kaimo erdvinę struktūrą ir etnografines sodybas, Stūglių piliakalnį;
3.2. Pailgio kaimų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Pailgio ežerą ir jo apylinkėse esančių Aidukų, Aučynų, Matukų kaimų erdvinę struktūrą ir etnografines sodybas, Aučynų piliakalnį, Švento senkapius;
3.3. Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų teritorijos kraštovaizdį su Kūnos dubakloniu, sudėtingą hidrografinę sistemą – Bėlio, Sėtikio, Sirvėto, Staškinės, Kančiogino ežerus, jungiamus Žeimenėlės, Sirvėtos, Kančioginos upelių, natūralių biotopų įvairovę su saugomų augalų – paprastųjų kardelių, dėmėtųjų bei baltijinių gegūnių – ir gyvūnų – ūdrų, baltųjų kiškių – rūšimis, prie Bėlio ir Bėliuko ežerų plytinčias unikalias kalkingas žemapelkes su labai retų Lietuvoje raudonųjų gegūnių gelsvažiede forma bei gausias kalkingas paežerių atodangas;
3.4. Šventos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų Šventos dubaklonio kraštovaizdį, Švento ežero pakrančių žemapelkių ir užpelkėjusių pievų bendrijų įvairovę;
3.5. Saločio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti Saločio ežerą ir jo apyežerio pelkinį kompleksą, botaniniu požiūriu vertingas apyežerio pievas;
3.6. Čiulėnų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų, ežeringą, paskutiniojo ledynmečio suformuotą moreninių aukštumų reljefo kompleksą su Čiulėnų ketera, Mergežerio ežero kalkingą žemapelkę su retomis Lietuvoje pelkinių laksvų bendrijomis, ūdrų gyvenamosiomis vietomis;
3.7. Ilgio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti pratekamųjų Ilgio, Vystučio, Maželio ežerų ir smulkesnių ežerėlių sistemą, kuri yra unikalaus aukščio (daugiau kaip 200 metrų) virš jūros lygio, Ilgio paežerių kalkingas žemapelkes su saugomais augalais – pelkinėmis laksvomis, dėmėtosiomis ir rusovo gegūnėmis, pieviniais plaurečiais;
3.9. Didžiasalio etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinį Didžiasalio kaimą su liaudies architektūros paminklais;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, gyvenamoji ir bendrojo naudojimo vandenų zonos
4. Apsauginė zona – apsauginės teritorijos, apimančios Švento, Miškinio ežerų apyežerius, Didžiasalio, Kulniškės, Žvirbliškės, Kačėniškės, Salelės apylinkes.
6. Ūkinė zona – žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Busilų, Juršėnų, Stoniūnų, Šutonių kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Tytuvėnų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Bridvaišio kraštovaizdžio draustinis, Šiluvos tyrelio telmologinis draustinis, Večių geomorfologinis draustinis, Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis, Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistiniai draustiniai.
3. Tytuvėnų regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Bridvaišio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškaus moreninio gūbrio ir jį supančių pelkinių kompleksų kraštovaizdį;
3.2. Šiluvos tyrelio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralią Plekaičių pelkę, Šiluvos tyrelio išeksploatuotą dalį paliekant renatūralizacijai;
3.3. Večių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų paskutiniojo ledynmečio suformuotą Večių moreninį gūbrį;
3.4. Užpelkių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Užpelkių mišką, pasižymintį įvairiomis augalų bendrijomis, gausia gyvūnija, taip pat saugomų augalų – pelkinių kiaulpienių, pievinių plaurečių, vyriškųjų gegužraibių, raktažolių pelenėlių, tuklių – augavietes;
3.5. Šiluvos urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Šiluvos miestelio planinę bei erdvinę struktūrą, Šiluvos bažnyčios architektūrinį ansamblį;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė ir gyvenamoji zonos
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Šiluvos ir Tytuvėnų apylinkes, Apušio apyežerį, Pasandravio, Aukštadvario miškus.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos, apimančios Tytuvėnų šilo miško parką su Giliaus ežeru, Bridvaišio ežero apylinkes.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Tytuvėnų ir Šiluvos miškų vakarines dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Mergaklonio Narušių ir Naukaimio kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Varnių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Stervo gamtinis rezervatas, Bilionių, Medvėgalio, Paršežerio ir Pavandenės kraštovaizdžio draustiniai, Kauklių ir Varnelės telmologiniai draustiniai, Aukštagirės ir Kujainių geomorfologiniai draustiniai, Lūksto hidrografinis draustinis, Biržulio zoologinis draustinis, Pabiržulio archeologinis draustinis bei Varnių urbanistinis draustinis.
3. Varnių regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Stervo gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti natūralų Stervo ežerą su apyežeriu ir Tetervinės miško pelkinius kompleksus;
3.2. Bilionių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Žemaičių aukštumos pakraštinių ledyninių darinių kraštovaizdį su Bilionių piliakalniu;
3.3. Medvėgalio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Medvėgalio kalno (auščiausio Žemaičių aukštumoje) su archeologiniu kompleksu ir Josudiškės plokščiakalvės kraštovaizdį;
3.4. Paršežerio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti tarpgūbriniame duburyje telkšančių stambių ežerų kraštovaizdį su Paršežerio ežeru ir natūraliu Sietuvos upeliu, apyežerio viksvinių žemapelkių kompleksą su gausiomis gegužraibinių šeimos augalų augavietėmis, Burbiškių piliakalnius;
3.5. Pavandenės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Žemaičių aukštumai būdingą stambių pavienių viršukalvių kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio ir Sprūdės kalvomis – piliakalniais, Gludo ežeru;
3.8. Aukštagirės geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti Akštagirės geomorfologinį kompleksą, kurį sudaro pavienės stambios kalvos, atskirtos pelkėtų lomų;
3.9. Kujainių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų smulkiakalvių, atskirtų pelkėtų lomų, kompleksą;
3.10. Lūksto hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti vieną iš didžiųjų Žemaitijos ežerų – Lūkstą, telkšantį Varnių moreniniame duburyje;
3.11. Biržulio zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti svarbią vandens ir pelkių paukščių – gervių, gaidukų – perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vietą;
3.12. Pabiržulio archeologinio draustinio tikslas – išsaugoti vieną stambiausių Lietuvoje akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą, piliakalnius;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė ir gyvenamoji zonos
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios pietrytinį Biržulio ežero apyežerį, Lūksto ežero pakrantes, Stervo gamtinio rezervato apsaugos zoną.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos šiaurinėje bei rytinėje Lūksto paežerėje, prie Paršežerio ežero Požerės parke, aplink Pareškėčio ežerą, prie tvenkinio šalia Žemaičių plento ir prie Gludo ežero.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Endrikavo ir Pareškėčio miškų dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus į šiaurę nuo Varnių miesto, Didžiojo Palūksčio, Drobūkščių, Gatautiškės, Pavandenės, Požerės kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443
Teritorijos funkcinis zonavimas
Konservacinė zona
2. Vištyčio regioninio parko konservacinę zoną sudaro Drausgirio ir Grybingirio gamtiniai rezervatai, Kylininkų kraštovaizdžio draustinis, Paširvinčio ir Sūrinio telmologiniai draustiniai, Pavištyčio ir Stirniškių geomorfologiniai draustiniai, Tadarinės ir Vištytgirio botaniniai-zoologiniai draustiniai bei Vištyčio urbanistinis draustinis.
3. Vištyčio regioninio parko rezervatų ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Drausgirio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti būdingus Sūduvos aukštumai grynus ir mišrius ąžuolų medynus su didele augalų ir gyvūnų rūšių įvairove;
3.2. Grybingirio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti ūkinės veiklos beveik neliestus Sūduvos aukštumos mišriuosius miškus su augalų ir gyvūnų rūšių įvairove;
3.3. Kylininkų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų Kylininkų tarpliežuvinio moreninio masyvo kraštovaizdį, kuris pasižymi reljefo sąskaida, gausiais bet nedidelio ploto pelkiniais kompleksais, botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis, taip pat retųjų augalų – demėtųjų gegūnių, vyriškųjų gegužraibių, paprastųjų kardelių, pievinių plaurečių, vėjalandžių šilagėlių ir kitų – populiacijas, saugomų paukščių – juodųjų gandrų, erelių rėksnių, gervių, švygždų, griežlių, žaliųjų meletų – buveines, kumučių, machaonų, marmurinių auksavabalių, medicininių dėlių radimvietes;
3.5. Sūrinio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą nedidelio ploto aukštapelkę su Sūrinio ežerėliu;
3.6. Pavištyčio geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti aukščiausią Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalį su Dunojaus, Pavištyčio, Stankūnų viršukalvėmis, Vyžainios senkloniu;
3.7. Stirniškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų moreninį šlaitą ir keimines kalvas;
3.8. Tadarinės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti plačialapių miškų bendrijas, senus ąžuolynus, retųjų paukščių veisimosi ir maitinimosi vietas;
3.9. Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingas plačialapių miškų bendrijas su gausia ir įvairiarūše augalija ir gyvūnija;
Apsaugos, rekreacinė, ūkinė ir bendrojo naudojimo vandenų zonos
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Vištyčio ežero rytines pakrantes, Tadarinės miško pietinę dalį, teritoriją palei kelią Kybartai – Vištytis ir Drausgirio rezervato apsaugos zoną.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Vištytgirio miško pietinę dalį, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus į šiaurės rytus nuo Vištyčio miestelio ir Pavištyčio, Lankupkos kaimų apylinkėse.