LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2001 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 692

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 70/403 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 82-2438):

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

2. Laikau netekusius galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 241 „Dėl Poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1078) patvirtinto Sveikatos apsaugos veiklą reglamentuojančių poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas iki 2001 m. sausio 1 d., sąrašo 7 punktą.

2.2. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 79 „Dėl higienos normos HN 33 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 5-80).

3. Pavedu sveikatos apsaugos viceministrui Eduardui Bartkevičiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

 

 

 

SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTRAS                         KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2001 m. gruodžio

29 d. įsakymu Nr. 692

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2001 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma taikoma akustinės taršos higieniniam vertinimui ir nustato didžiausius leidžiamus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Sertifikuojamų objektų skleidžiamas triukšmas turi užtikrinti lygius, nustatytus šioje higienos normoje.

2. Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems įvairios paskirties pastatus ir statinius: rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo ir rekonstravimo projektus; kuriantiems technologijas, projektuojantiems, gaminantiems, eksploatuojantiems transporto priemones, darbo priemones bei technologinę ir inžinerinę įrangą, buitinius prietaisus; vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę.

3. Ši higienos norma suderinta su Europos teise: direktyva 86/ 188 EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe, direktyva 86/662/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų hidraulinių ekskavatorių, draglainų, buldozerių, autokrautuvų ir ekskavatorių, autokrautuvų keliamam triukšmui apriboti, ir direktyva 92/97/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių leidžiamu garso lygiu ir su jų dujų išmetimo sistema, derinimo.

 

II. NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768).

4.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 70/403 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 82-2438).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

5.1. Akustinis triukšmas (triukšmas) – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai.

5.2. Oktava – dažnių intervalas, kurio viršutinė riba dvigubai didesnė už žemutinę.

5.3. Plačiajuostis triukšmas – tolydaus spektro, kurio plotis viršija vieną oktavą, triukšmas.

5.4. Toninis triukšmas – triukšmas, kurio spektre yra atskirų ryškių tonų.

5.5. Pastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA.

5.6. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA ir nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja.

5.7. Pertrūkstantis triukšmas – nepastovus triukšmas, kurio lygis staigiai kinta, o intervalų trukmė, kada triukšmo lygis pastovus, yra viena sekundė ir daugiau.

5.8. Impulsinis triukšmas – nepastovus triukšmas, susidedantis iš vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmė mažesnė kaip 1 sekundė.

5.9. Leidžiamas triukšmo lygis (LTL) – triukšmas, kuris veikiantis trumpą arba ilgą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų.

5.10. Garso lygis – garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką, nustatytas pagal formulę:

 

LA=101 g (pA/p0)2,

 

čia: p0=20 μPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė;

pA – koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis, Pa.

5.11. Koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, nustatyta panaudojant skalės A dažninę korekciją.

5.12. Garso slėgio lygis – garso slėgio lygis, nustatytas pagal formulę:

 

L=101 g (p/p0)2

 

čia: p0=20 μPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė;

p – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, Pa.

5.13. Nepastovaus triukšmo ekvivalentinis garso lygis – pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervale, garso lygis.

5.14. Maksimalus garso lygis – garso lygis, atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų rodmenį matavimo metu.

 

IV. LEIDŽIAMI TRIUKŠMO LYGIAI

 

6. Triukšmo lygiai žmonių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje įvertinami matavimo rezultatais, palyginant juos su atitinkamomis LTL reikšmėmis.

7. Pastovus triukšmas vertinamas pagal garso lygį, papildomai gali būti vertinamas pagal garso slėgio lygį. Nepastovus triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso lygį, o gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose – pagal ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.

8. Toninio triukšmo LTL mažinami 5 dBA.

9. Impulsinio triukšmo LTL mažinami 5 dBA.

10. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, taip pat gretimose teritorijose LTL reglamentuojamas nuo 7 iki 23 valandos ir nuo 23 iki 7 valandos.

11. Plačiajuosčio pastovaus triukšmo garso lygiai, plačiajuosčio nuolat kintančio bei pertrūkstančio triukšmo ekvivalentiniai garso lygiai ir maksimalūs garso lygiai pateikti 13, 14 ir 15 punktuose.

12. Pastovaus triukšmo garso slėgio lygiai pateikti A priede.

13. Leidžiami triukšmo lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose:

 

Objekto pavadinimas

Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA

Paros laikas, val.

001

Gyvenamieji kambariai butuose, bendrabučiuose, pensionuose, senelių ir invalidų namuose, poilsio namuose, viešbučiuose

40

30

55

45

7-23

23-7

002

Miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose

40 30

55 45

7-23

23-7

003

Palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose

35 25

50 40

7-23

23-7

004

Gydytojų kabinetai ligoninėse, poliklinikose, ambulatorijose, dispanseriuose, sanatorijose

35

50

 

005

Auditorijos, mokymo kabinetai, klasės, mokytojų kambariai mokyklose ir kitose mokymo įstaigose

40

55

 

006

Konferencijų salės ir bibliotekų skaityklos

40

55

 

007

Salės kavinėse, restoranuose, valgyklose

55

70

 

008

Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu

80

85

 

009

Prekybos salės parduotuvėse, priėmimo punktai buitinio aptarnavimo įstaigose

60

75

 

010

Keleivių salės geležinkelio stotyse ir oro uostuose

60

75

 

011

Koncertų ir kitos salės, šokių bei diskotekų salės poilsio namuose estradinių renginių metu

85

90

 

012

Gyvenamųjų namų, bendrabučių, pensionų, senelių ir invalidų namų, poilsio namų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų, viešbučių teritorijos ir poilsio aikštelės

55 45

70 60

7-23

23-7

013

Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu

45 85

60 90

23-7

7-23

014

Poliklinikų, ambulatorijų, dispanserių, bibliotekų teritorijos

55

70

 

015

Ligoninių, sanatorijų teritorijos

45 35

60 50

7-23

23-7

016

Poilsio aikštelės ligoninių ir sanatorijų teritorijoje

35

50

 

13.1. 001–003, 011, 015 objektuose, esančiuose kurortinėje vietovėje, nustatomas 5 dBA mažesnis LTL.

13.2. 012, 014, 015 objektuose, esančiuose iki 1984 m. rugpjūčio mėnesio užstatytuose rajonuose, LTL gali būti didesnis 5 dBA.

14. Leidžiami triukšmo lygiai darbo aplinkoje:

 

 

Objekto pavadinimas

Garso lygis ir ekvivalentinis garso lygis, dBA

017

Projektavimo ir konstravimo biurų patalpos

50

018

Skaičiuotojų darbo vietos

50

019

Administracijos patalpos

50

020

Raštinės

60

021

Dispečerinės tarnybos patalpos

65

022

Stebėjimo ir nuotolinio valdymo telefoniniu ryšiu kabinos

65

023

Stebėjimo ir nuotolinio valdymo be telefoninio ryšio kabinos

75

024

Telefono ir telegrafo stotys

65

025

Eksperimentinių darbų laboratorijos

60

026

Teorinių darbų ir duomenų apdorojimo laboratorijos

50

027

Laboratorijos su triukšmą keliančiais įrenginiais

75

028

Kompiuterių programuotojų darbo vietos

50

029

Darbo vietos, skirtos kompiuterių įrenginiams aptarnauti

70

030

Gamybos padalinių valdymo aparato patalpos

60

031

Meistrų patalpos

65

032

Tiksliojo surinkimo barai

65

033

Medicinos punktai gamyklose

50

034

Kitos darbo vietos ir zonos įmonių (pramonės, žemės ūkio, statybos, energetikos, transporto, tarp jų oro uostai ir kt.) gamybinėse patalpose ir teritorijose

85

14.1. 034 objektuose nepastovų triukšmą reikia matuoti skaitmeniniais triukšmomačiais arba rodikliniais triukšmomačiais su savirašiu, matavimo laikas – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologijos ciklas.

14.2. 034 objektuose taikomos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 09 20 įsakyme [4.2] numatytos prevencinės priemonės.

14.3. 034 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA.

14.4. 034 objektuose impulsinio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 125 dBA.

15. Leidžiami triukšmo lygiai transporto priemonėse:

 

Objekto pavadinimas

Ekvivalentinis garso lygis (garso lygis), dBA

Geležinkelio transportas

035

Mašinistų kabinos šilumvežiuose, dyzeliniuose traukiniuose

80

036

Mašinistų kabinos priemiestiniuose elektriniuose traukiniuose

75

037

Personalo patalpos tolimojo susisiekimo traukinių vagonuose

60

038

Tarnybinės patalpos elektros stočių, šaldomųjų sekcijų vagonuose

60

039

Tarnybinės patalpos bagažo ir pašto vagonuose

70

040

Poilsio patalpos bagažo ir pašto vagonuose

60

041

Tarnybinės patalpos restoranų vagonuose

70

Jūrų ir vidaus vandenų transportas

042

Keleivių ir įgulos kajutės I kategorijos laivuose

45

043

Keleivių ir įgulos kajutės II kategorijos laivuose

50

044

Keleivių ir įgulos kajutės III kategorijos laivuose

55

045

Keleivių ir įgulos kajutės IV kategorijos laivuose

60

046

Keleivių salonai III-IV kategorijos laivuose

65

047

Poilsio salonai, kino salės, bibliotekos

55

048

Sporto aikštelės atviruose deniuose ir pasivaikščiojimo deniai

60

049

Patalpos, skirtos sporto užsiėmimams

65

050

Restoranai ir bufetai

60

051

Gydytojų kabinetai

50

052

Sanitarinės kajutės, ambulatorijos, operacinės, stacionarūs izoliatoriai

45

053

Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) I ir II kategorijos laivuose

55

054

Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) III ir IV kategorijos laivuose

60

055

Energetikos skyrius su nuolatine priežiūra

80

056

Periodiškai aptarnaujamas energetikos skyrius (esant nuolatiniam valdymui iš centrinių valdymo postų)

85 (95)

057

Energetikos skyrius be priežiūros

85 (100)

058

Centrinis valdymo postas

65

059

Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) energetikos skyriuose

85

060

Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) ne energetikos skyriuose

70

061

Darbo vietos atviruose deniuose ir triumuose

70

062

Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kitos) žuvininkystės laivuose

80

Oro transportas

063

I klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose

80

064

Turistinės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose

85

065

Ekonominės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose

85

066

Salonai vidutinių oro linijų lėktuvuose

85

067

Ekipažo kabinos lėktuvuose

80

068

Palydovų darbo vietos lėktuvuose

85

069

Ekipažų kabinos ir salonai malūnsparniuose

80

Automobilių transportas

070

Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos traktoriuose, žemės ūkio savaeigėse, prikabinamose ir užkabinamose mašinose, melioracijos ir kitose mašinose

85

071

Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos žemkasių, kelių statybos ir kitose mašinose

85

072

Krovininės transporto priemonės, kurių maksimali didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos:

 

a) mažesnės kaip 75 kW galios varikliu;

77

b) ne mažesnės kaip 75 kW, tačiau mažesnės kaip 150 kW galios varikliu;

78

c) ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu

80

073

Vairuotojų darbo vietos autotraukiniuose

84

074

Keleivinės transporto priemonės vežti ne daugiau kaip 9 keleiviams, įskaitant vairuotojo vietą

74

075

Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos ir:

 

a) mažesnės kaip 150 kW galios varikliu;

78

b) ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu

80

076

Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę; krovininės transporto priemonės:

 

a) kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 2 tonos;

76

b) kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 2 tonos, tačiau ne didesnė kaip 3,5 tonos

77

15.1. 070, 071 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA.

15.2. 074-075 kategorijų transporto priemonių ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai jose sumontuotas tiesioginio degalų įpurškimo dyzelinis variklis.

15.3. 072 kategorijos transporto priemonių didesnės kaip 2 tonos didžiausios leidžiamos masės sunkiųjų visureigių ribinės vertės padidinamos 1 dB(A), kai jų variklio galia mažesnė kaip 150 kW, ir 2 dB(A) – kai jų variklio galia 150 kW arba didesnė.

15.4. 074 kategorijos transporto priemonių su neautomatine pavarų dėže, kurioje yra daugiau kaip keturios priekinės eigos pavaros, ir didesne kaip 140 kW/t maksimalia trauka veikiančiu varikliu bei didžiausiu leidžiamu galios/didžiausios masės santykiu, kuris yra didesnis kaip 75 kW/t, ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai trečia pavara važiuojančios transporto priemonės užpakalinė dalis BB' liniją kerta didesniu kaip 61 km/val. greičiu.

 

V. TRIUKŠMO MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

16. Gyvenamosios ir darbo aplinkos triukšmą sudaro įvairių šaltinių triukšmas. Triukšmo matavimo metodika, pateikta šioje higienos normoje, skirta naudoti bet kokių šaltinių (atskirai ar kartu veikiančių nagrinėjamame taške) triukšmui matuoti. Bendrieji reikalavimai atitinka ISO 1996/1 pateiktus reikalavimus.

17. Matavimo prietaisai

17.1. Pastovaus triukšmo garso lygiai ir garso slėgio lygiai matuojami I arba II klasės triukšmo matuokliais su vidiniais arba išoriniais 1/1 oktavos pločio juostos filtrais.

17.2. Nepastovaus triukšmo parametrai matuojami integruojančiu triukšmo matuokliu.

17.3. Leidžiama naudoti pagalbinius prietaisus (magnetofonus, garso lygio savirašius, oscilografus ir kt.). Naudojami kiti prietaisai turi atitikti visus reikalavimus.

17.4. Visus matavimo prietaisus bei aparatūrą būtina naudoti pagal jų instrukcijas.

17.5. Matavimo prietaisų valstybinė metrologinė kontrolė atliekama pagal [4.1].

17.6. Asmuo, atliekantis matavimus, privalo kalibruoti prietaisus prieš triukšmo matavimą ir išmatavus pagal prietaisų naudojimo instrukciją. Jeigu kalibravimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 2 dB, triukšmo matavimus reikia pakartoti.

18. Matavimo sąlygos teritorijose

18.1. Nematuojama, kai sninga, lyja, yra rūkas arba vėjo greitis didesnis kaip 5 m/sek. Kai vėjo greitis 5 m/sek., mikrofonas apgaubiamas specialiu ekranu.

18.2. Mikrorajonų ir gyvenamųjų namų teritorijų poilsio aikštelėse, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų aikštelėse, poilsio aikštelėse, esančiose ligoninių ir sanatorijų teritorijose, triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, esančiuose ant artimiausios triukšmo šaltinio aikštelės ribos, 1,2-1,5 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus.

18.3. Teritorijose prie gyvenamųjų namų, ligoninių, sanatorijų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, išdėstytuose 1-2 m atstumu nuo pastato sienos, 1,2-1,5 m aukštyje nuo teritorijos paviršiaus. Pastatų langai turi būti uždaryti.

18.4. Kai triukšmo šaltiniai yra pastato viduje, matuojant triukšmą teritorijoje, patalpos orlaidės turi būti atviros (jeigu tai numatyta eksploatavimo sąlygose).

19. Matavimo sąlygos negamybinėse patalpose

19.1. Triukšmo matavimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, – orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas.

19.2. Matavimo metu patalpose turi būti tik darbuotojai, atliekantys matavimus.

19.3. Pastatų patalpose matuojama ne mažiau kaip trijuose taškuose, tolygiai išdėstytuose patalpoje ne arčiau kaip 1 m nuo patalpos sienų ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo langų, 1,2–1,5 m aukštyje nuo grindų.

20. Matavimo sąlygos patalpose ir atvirose aikštelėse estradinių renginių metu

20.1. Matavimai atliekami, kai salė užpildyta ne mažiau kaip 2/3 žmonių.

20.2. Matuojama 1,2-1,5 m aukštyje, nukreipus mikrofoną į garso šaltinio pusę.

20.3. Matavimo trukmė ne mažesnė kaip 20 minučių estradinio renginio metu.

20.4. Matavimo taškai:

20.4.1. koncertų ir kitose salėse estradinių renginių metu – parterio pirmose penkiose eilėse;

20.4.2. restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu – artimiausiose nuo garso šaltinių sėdimose vietose;

20.4.3. atvirose koncertų ir šokių salėse bei diskotekų salėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių ir ne arčiau kaip 1 m nuo patalpų sienų;

20.4.4. poilsio namų, bazių, parkų atvirose šokių aikštelėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių.

21. Matavimo sąlygos gamybinėse patalpose

21.1. Matuojama, kai dirba ne mažiau kaip 2/3 technologinės įrangos normaliu režimu.

21.2. Nuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas taškuose, atitinkančiuose nuolatines darbo vietas.

21.3. Nenuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas tame darbo zonos taške, kuriame daugiausia būna darbuotojas.

21.4. Matuojama 1,2–1,5 m aukštyje nuo grindų arba aikštelės paviršiaus, jeigu darbas stovimas, ir darbuotojo ausies lygyje – jeigu darbas sėdimas.

22. Matavimo sąlygos transporto priemonėse

22.1. Žemės ūkio savaeigėse mašinose triukšmas matuojamas pagal direktyvos 86/662/EEB reikalavimus.

22.2. Automobiliuose triukšmas matuojamas pagal direktyvos 92/97/EEB reikalavimus.

22.3. Traktoriuose, geležinkelio, jūros ir oro transporto priemonėse triukšmas matuojamas kitų norminių dokumentų nustatyta tvarka.

23. Triukšmo matavimo procedūra

23.1. Prieš matavimą nustatomas triukšmo pobūdis. Tam tikslui triukšmo matuoklio dažninės charakteristikos jungiklis nustatomas skalės A padėtyje, o trukmės – S padėtyje. Nustatomas vidutinis prietaiso rodmuo ir rodmenų svyravimų ribos per 25–30 minučių. Jeigu svyravimų ribos ne didesnės kaip 5 dBA, triukšmas laikomas pastoviu, jeigu didesnis kaip 5 dBA – nepastoviu.

23.2. Nuolat kintantis ir pertrūkstantis triukšmo charakteris nustatomas remiantis jų apibrėžimais.

23.3. Nustatant triukšmo impulsinį charakterį, laiko charakteristikos jungiklis nustatomas I padėtyje (žiūrimas prietaiso maksimalus rodmuo) ir S padėtyje (žiūrimas vidutinis rodmuo). Jeigu lygių skirtumas didesnis kaip 7 dBA, triukšmas laikomas impulsiniu.

23.4. Nustatant toninį triukšmą, matuojami garso slėgio lygiai. Jeigu vienoje oktavos juostoje garso slėgio lygis gretimose juostose yra didesnis kaip 7 dB, triukšmas laikomas toniniu.

23.5. Matavimo metu mikrofonas nukreipiamas į maksimalaus triukšmo pusę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo asmens, atliekančio matavimus.

23.6. Matuojant garso lygius, triukšmo matuoklio jungikliai nustatomi taip:

23.6.1. dažninės charakteristikos – A padėtyje arba, matuojant garso slėgio lygius, padėtyje „Filtras“ (garso slėgio lygiai matuojami juostose esant vidutiniams geometriniams dažniams 31,5 Hz-8000 Hz);

23.6.2. laiko charakteristikos: I – impulsiniam triukšmui, S – kitais atvejais.

23.7. Pastovaus triukšmo matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 minutės. Pastovaus triukšmo parametrai matuojami kiekviename taške ne mažiau kaip 3 kartus.

23.8. Nepastovaus triukšmo matavimo trukmė kiekviename taške turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių.

23.9. Gamybinėse patalpose nepastovaus triukšmo matavimo trukmė – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologinis ciklas.

23.10. Nuolat kintančio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.

23.11. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs trumpiau kaip 0,5 minutės, triukšmas matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.

23.12. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs 0,5 minutės ir ilgiau, triukšmas matuojamas kiekvienu intervalu, kuriuo triukšmo lygis lieka pastovus, ir tarp tų intervalų. Triukšmo matavimo trukmė gali būti ilgesnė kaip 30 minučių.

23.13. Impulsinio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.

23.14. Matuojamieji dydžiai:

 

Triukšmo pobūdis

Matuojamieji dydžiai, matavimo vienetai

Pastovus

Garso lygis, dBA

Garso slėgio lygiai, dB

Nuolat kintantis

Ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA

Pertrūkstantis

Ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA

Impulsinis

Ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBAI

23.15. Garso lygių matavimų vertinimas:

23.15.1. pastovaus ir pertrūkstančio triukšmo – pagal vidutinę svyruojančios rodyklės padėtį;

23.15.2. nuolat kintančio ir impulsinio triukšmo – pagal rodyklės padėtį atskaitymo metu;

23.15.3. maksimalus garso lygis vertinamas pagal prietaiso rodyklės didžiausią rodmenų trukmės, kuria nustatyta norma, periodu.

23.16. Atitinkamo triukšmo lygio rodmenys suapvalinami iki sveikų decibelų arba decibelų A;

23.17. Jeigu naudojami skaitmeniniai prietaisai, garso lygių matavimas vertinamas pagal atitinkamus prietaisų rodmenis.

24. Matavimo rezultatai

24.1. Pastovaus triukšmo vidutinis garso lygis ir garso slėgio lygiai kiekviename matavimo taške įvertinami pagal GOST 23337 2 priedą.

24.2. Nuolat kintančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas pagal GOST 23337 3 priedą.

24.3. Pertrūkstančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas:

24.3.1. jeigu garso lygis lieka pastovus mažiau kaip 0,5 minutės – pagal GOST 23337 3 priedą;

24.3.2. jeigu garso lygis lieka pastovus 0,5 minutės ir ilgiau – pagal GOST 23337 4 priedą.

24.4. Impulsinio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas pagal GOST 23337 3 priedą.

24.5. Maksimaliu garso lygiu laikoma didžiausia reikšmė, gauta matavimo metu.

24.6. Matavimo rezultatai tame taške, kuriame gautos matuojamų garso lygių didžiausios reikšmės, palyginami su atitinkamais leidžiamais triukšmo lygiais.

______________


A priedas

 

PASTOVAUS TRIUKŠMO GARSO SLĖGIO LYGIAI

 

A.1. Garso slėgio lygiai skaičiuojami pagal formulę

 

      L=a+ bN,                                                                               (1)

 

čia: L – garso slėgio lygis,

N= LA – 5,

a, b – priklausantys nuo dažnio koeficientai, jie pateikti A.2 punkte.

 

A.2. Koeficientų dydžiai:

 

Koeficientai, dB

Oktavų juostų vidutiniai geometriniai dažniai, Hz

31,5

63,0

125,0

250,0

500,0

1000, 0

2000, 0

4000,0

8000, 0

a

55, 500

35, 500

22,000

12, 000

4,800

0

-3, 500

-6,100

-8, 000

b

0,680

0,790

0,870

0,930

074

1,000

1,015

1,025

1,030

 

A.3. Pagrindiniai garso slėgio lygiai:

 

Garso lygis L(A), dBA

Garso slėgio lygiai, dB, oktavų juostose, kai vidutinis geometrinis dažnis, Hz

31,5

63,0

125,0

250,0

500,0

1000,0

2000, 0

4000,0

8000, 0

20

66

47

35

26

19

15

12

9

7

25

69

51

39

31

24

20

17

14

13

30

73

55

44

35

29

25

22

20

48

35

76

59

48

40

34

30

27

25

23

40

79

63

52

45

39

35

32

30

28

45

83

67

57

49

44

40

37

35

33

50

86

71

61

54

49

45

42

40

38

55

90

75

66

59

53

50

47

45

44

60

93

79

70

63

58

55

52

50

49

65

96

83

74

68

63

60

57

55

54

70

100

87

79

72

68

65

62

61

59

75

103

91

83

77

73

70

68

66

64

80

107

95

87

82

78

75

73

71

69

85

110

99

92

86

83

80

78

76

74

90

113

103

96

91

88

85

83

81

80

95

116

107

101

95

93

90

88

86

85

100

120

111

105

101

98

95

93

92

90

A.4. Garso slėgio lygiai, nepateikti A.3 punkte, skaičiuojami pagal formulę (1).

______________