LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS,
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAMŲ NAFTOS PRODUKTŲ, BIODEGALŲ IR SKYSTOJO KURO PRIVALOMŲJŲ KOKYBĖS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. rugpjūčio 31 d. Nr. D1-399/4-336/3-340
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) 5 straipsniu, taip pat atsižvelgdami į 1993 m. kovo 25 d. Tarybos direktyvą 93/12/EEB, susijusią su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/33/EB) (OL 1993 L 74, p. 81; OL 2005 L 191, p. 59), 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelino kokybės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/17/EB) (OL 1998 L 350, p. 58; OL 2003 L 76, p. 10), siekdami mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kuris susidaro deginant kūrenamąjį mazutą, gazolį, jūrinį kurą, skystąjį kurą, taip pat naudojant benziną, dyzeliną, suskystintas naftos dujas, biodegalus energijai gaminti ir vidaus degimo varikliuose, ir apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškų naftos produktų ir skystojo kuro:
1. Tvirtiname Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodiklius (toliau -Rodikliai) (pridedama).
2. Nustatome, kad:
2.1. Lietuvos saugios laivybos administracija vykdo laivų žurnalų, bunkerio atsargų papildymo važtaraščių ir kitų dokumentų, patvirtinančių jūrinio kuro kokybę, tikrinimą. Nustačius, kad tikrinimui pateikti dokumentai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsiant perduoda šią informaciją Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas kartu su Valstybine ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pagal kompetenciją vykdo sieros kiekio tyrimą laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose ar ėminių ėmimą ir sieros kiekio tyrimą jūriniame kure, kuris laikomas laivų degalų bakuose ir/ar bunkeriuose ir skirtas deginti laive, arba jūrinio kuro, skirto deginti laive, ėminių ėmimą, kai kuras tiekiamas į laivą, ir sieros kiekio jame tyrimą;
2.2. Nustačius jūrinio kuro neatitiktį Rodikliams, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos saugios laivybos administracija ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pagal kompetenciją imasi veiksmų, kad laive nebūtų naudojamas jame esantis deginti skirtas jūrinis kuras.
3. Nustatome, kad Rodikliai netaikomi degalams, esantiems vykstančių per Lietuvos Respublikos sieną transporto priemonių degalų bakuose bei tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vežamiems naftos produktams ir skystajam kurui.
4. Laikome netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 4-105/131/3-172 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 30-1269);
4.2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 4-152/D1-237/3-214 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 4-105/131/3-172 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 75-2602);
4.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 4-288/D1-414/3-388 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 4-105/131/3-172 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 116-4340);
4.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 4-96/D1-139/3-77 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 4-105/131/3-172 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 34-1110);
4.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 4-417/D1-602/3-563 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 4-105/131/3-172 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 146-5339);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 438/268/266 „Dėl kuro ir degalų kokybės aplinkosauginių rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 77-2713);
4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. D1-201/4-128/3-170 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 438/268/266 „Dėl kuro ir degalų kokybės aplinkosauginių rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 71-2484).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro,
Lietuvos Respublikos ūkio ministro,
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2006 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. D1-399/4-336/3-340
LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAMŲ NAFTOS PRODUKTŲ, BIODEGALŲ IR SKYSTOJO KURO PRIVALOMIEJI KOKYBĖS RODIKLIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai (toliau – Rodikliai) nustato leistiną sieros kiekį kūrenamajame mazute, gazolyje, jūriniame kure, skystajame kure, benzine, dyzeline, suskystintose naftos dujose, degalų bei biodegalų kokybės parametrus, specialias taršos reguliavimo sąlygas juos naudojant bei jų tiekimo į rinką kontrolės priemones.
2. Rodikliuose vartojamos šios sąvokos:
biodegalai – iš biologinės kilmės žaliavų pagaminti degieji skysti produktai arba jų mišiniai su naftos produktais, skirti transporto priemonių, mechanizmų vidaus degimo varikliams;
biodyzelinas – metilo (etilo) esteris, pagamintas iš augalinės kilmės aliejų ar gyvūninės kilmės riebalų, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip kuras;
benzinas – lakūs mineraliniai distiliatai, skirti naudoti transporto priemonėse su benzininiais vidaus degimo varikliais ir atitinkantys Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros, patvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1558/2004) (OL 1987 L 256, p. 1; OL 2004 L 283, p. 7) (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra) KN 2710.11.41, 2710.11.45, 2710.11.49, 2710.11.51 ir 2710.11.59 prekių kodus;
degalai – naftos produktai (benzinas, dyzelinas, suskystintos naftos dujos, skirtos automobilių transportui) ir biodegalai, vartojami transporto priemonių, kitų mechanizmų vidaus degimo varikliuose;
dyzelinas – gazolis, skirtas naudoti transporto priemonėse su dyzeliniais vidaus degimo varikliais ir atitinkantis Kombinuotosios nomenklatūros KN 2710.19.41 ir 2710.19.45 prekių kodus;
esamas kurą deginantis įrenginys – kurą deginantis įrenginys, kuriam leidimas statyti išduotas iki 1998 m. liepos 1 d.;
gazolis – bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, atitinkantis Kombinuotosios nomenklatūros KN 2710.19.25, 2710.19.29, 2710.19.45 arba 2710.19.49 prekių kodus, kuris pagal distiliacijos charakteristikas patenka į kurui naudojamų vidutiniųjų naftos distiliatų kategoriją, kai ne mažiau negu 65% tūrio, įskaitant ir distiliacijos nuostolius, distiliuojama 250° C temperatūroje ir kai ne mažiau kaip 85% tūrio, įskaitant distiliacijos nuostolius, distiliuojama 350° C temperatūroje taikant ASTM D86 metodą;
jūrinis dyzelinas – bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka LST ISO 8217 standarto 1 lentelėje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ir tankio ribas;
jūrinis gazolis – bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka LST ISO 8217 standarto 1 lentelėje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;
jūrinis kuras – jūrų laivams skirti ir juose naudojami degalai, įskaitant ir tas degalų rūšis, kurios apibrėžtos LST ISO 8217 standarte;
jūrinio kuro tiekimas rinkai – jūrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas arba pateikimas tretiesiems asmenims už tam tikrą mokestį arba nemokamai bet kurioje Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Šis apibrėžimas netaikomas jūrinio kuro, skirto eksportuoti laivo krovinių rezervuaruose tiekimui arba pateikimui;
karinis laivas – valstybės ginkluotosioms pajėgoms priklausantis laivas, turintis išorinius skiriamuosius ženklus, būdingus tokios rūšies laivams, vadovaujamas valstybės deramai įgalioto karininko, kurio pavardė paskelbta atitinkamos tarnybos sąraše ar lygiaverčiame dokumente, ir valdomas įgulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinėms pajėgoms;
keleiviniai laivai – laivai, gabenantys daugiau nei 12 keleivių, kai keleiviu laikomas kiekvienas, išskyrus laivo kapitoną ir įgulos narius arba bet kurį kitą asmenį, įdarbintą ar pasamdytą bet kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir išskyrus vaikus iki vienerių metų;
kurą deginantis įrenginys – techninis įrenginys, kuriame kuras oksiduojamas gaunamai šilumai naudoti;
kūrenamasis mazutas – sunkiosios alyvos (naftos distiliatai), išskyrus jūrinį kurą, atitinkančios Kombinuotosios nomenklatūros KN 2710.19.51–2710.19.69 prekių kodus, kurios pagal distiliacijos charakteristikas patenka į kurui naudojamų sunkiųjų distiliatų kategoriją, kai mažiau kaip 65% tūrio, įskaitant distiliacijos nuostolius, distiliuojama 250° C temperatūroje taikant ASTM D86 metodą. Jeigu distiliavimo negalima atlikti taikant ASTM D86 metodą, naftos produktas taip pat priskiriamas kūrenamajam mazutui;
naftos produktai – produktai, pagaminti iš naftos, naftinių distiliatų, gamtinių dujų kondensatų, ir (ar) alyva, gauta iš bituminių mineralų (bitumingų uolienų);
naujas kurą deginantis įrenginys – kurą deginantis įrenginys, kuriam leidimas statyti išduotas po 1998 m. liepos 1 d.;
pereinamasis laikotarpis – nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. ir nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.;
prisišvartavę laivai – laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleidę inkarą viename iš Europos Bendrijos uostų, šių laivų iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai dar nevyksta;
reguliariosios paslaugos – serija keleivinių laivų maršrutų, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp dviejų ar daugiau uostų, arba serija plaukiojimų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų pagal paskelbtą tvarkaraštį bei tokiais reguliariais ir dažnais maršrutais, kad jie sudaro aiškų grafiką;
skystasis kuras – skalūnų alyva arba kiti skysti produktai, skirti energijos gamybai;
SOx išsiskyrimo kontrolės rajonai – tie jūriniai rajonai, kuriuos tokiais paskelbė Tarptautinė Jūrų Organizacija (toliau – TJO) pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (toliau – MARPOL konvencija), VI priedą „Atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės“, pridėtą prie MARPOL konvencijos 1997 m. protokolu, iš dalies pakeičiančiu 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, iš dalies pakeistą 1978 m. protokolu (toliau – VI priedas);
taršos mažinimo technologija – išmetamųjų dujų valymo sistema arba bet kuris kitas technologinis metodas, kurį įmanoma patikrinti ir įgyvendinti;
vasaros laikotarpis – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;
vidaus vandenų laivai – laivai, skirti naudoti pirmiausia vidaus vandenyse, turintys laivo dokumentus;
žiemos laikotarpis – nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 (29) d.
3. Šie Rodikliai taikomi:
3.1. gazoliui, kūrenamajam mazutui ir jūriniam kurui, naudojamam šilumos energijai gaminti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, išskyrus:
3.1.4. gazolį, kūrenamąjį mazutą ir jūrinį kurą, skirtus naudoti karo laivuose ir kituose karinės tarnybos laivuose, užtikrinant, kad tokių laivų naudojimas bus pagrįstas, praktiškas ir atitiks šių Rodiklių reikalavimus;
3.1.5. bet kokius degalus, kai jų naudojimas laive būtinas užtikrinti laivo saugumui ar žmonių gyvybei jūroje išgelbėti;
3.1.6. bet kokius degalus, kai jų naudojimas laive būtinas dėl laivui ar jo įrangai padarytos žalos, jei atsiradus šiai žalai buvo imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta ar sumažinta papildomo išmesto teršalų kiekio ir kuo skubiau atitaisyta žala. Ši nuostata netaikoma, jei laivo savininkas ar kapitonas veikė ketindami padaryti žalą, arba elgėsi neatsargiai;
4. Neleidžiama drausti, riboti ar trukdyti tiekti rinkai naftos produktus, biodegalus ir skystąjį kurą, kurie atitinka šiuose Rodikliuose nustatytus reikalavimus.
5. Išimtiniais atvejais, sutrikus naftos ar naftos produktų tiekimui, ribotam laikui gali būti leista naudoti produktus, neatitinkančius šių Rodiklių ribinių verčių. Tokiais atvejais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) teikimu sprendimą priima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), gavusi Europos Komisijos leidimą.
II. KŪRENAMOJO MAZUTO, GAZOLIO, BENZINO, DYZELINO, BIODYZELINO, SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ IR SKYSTOJO KURO NAUDOJIMAS
6. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti tik tokį kūrenamąjį mazutą, gazolį, benziną, dyzeliną, biodyzeliną, skystąjį kurą ir suskystintas naftos dujas, kurių kokybė atitinka šių Rodiklių Priede nustatytus reikalavimus.
7. Šių Rodiklių 6 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas sieros kiekiui kūrenamajame mazute, naudojamame:
7.1. naujuose kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose neviršijama tokiems įrenginiams nustatyta išmetamo sieros dioksido ribinė vertė;
7.2. esamuose kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose išmetamo sieros dioksido ribinė vertė lygi 1700 mg/Nm3 arba mažesnė, esant 3% deguonies koncentracijai išmetamose dujose pagal tūrį esant sausam būviui. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šiuose įrenginiuose sieros dioksido ribinė vertė turės būti lygi naujų įrenginių išmetamų teršalų ribinėms vertėms arba mažesnė;
7.3. kituose nei šių Rodiklių 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytuose kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose išmetamo sieros dioksido ribinė vertė yra 1700 mg/Nm3 arba mažesnė, esant 3% deguonies koncentracijai išmetamosiose dujose pagal tūrį esant sausam būviui;
7.4. naftos perdirbimo gamyklose, kuriose vidutinė mėnesinė išmetamo sieros dioksido ribinė vertė, apskaičiuota visų įmonės kurą deginančių įrenginių atveju (išskyrus įrenginius, kurie priskiriami prie šių Rodiklių 7.1 punkte, o nuo 2008 m. sausio 1 d. ir prie šių Rodiklių 7.2 punkte nurodytų kurą deginančių įrenginių), neviršija Lietuvos Respublikoje nustatytų išmetamo sieros dioksido ribinių verčių ir nėra didesnė kaip 1700 mg/Nm3 (nesvarbu, kokios rūšies kuras ar jų mišinys naudojamas).
8. Kurą deginančių įrenginių, kuriuose ketinama deginti kūrenamąjį mazutą ir skystąjį kurą, kurio sudėtyje siera sudaro daugiau nei 1% masės, atveju būtinas leidimas, išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2005, Nr. 47-1558) 19 straipsnio 1 dalimi. Šiame leidime privalo būti nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės.
9. Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti benzinu su švinu, išskyrus prekybą nedideliais kiekiais (iki 0,5 % bendro parduodamo benzino kiekio), suderinus su Ūkio, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis, kuris skirtas naudoti kai kuriuose automobiliuose, pateikiant tokį benziną per suinteresuotas grupes. Taikant šiame punkte nurodytą išimtį, švino kiekis benzine neturi viršyti 0,15 g/l, be to, benzeno kiekis ir kiti rodikliai turi atitikti Rodiklių priede nurodytas vertes.
10. Bešvinį „regular“ benziną galima tiekti rinkai, jeigu jo minimalus oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu (MON), yra 82, o minimalus oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), yra 92.
11. Iki 2009 m. sausio 1 d. bešvinis „regular“ benzinas gali būti tiekiamas rinkai su alkenų kiekiu, neviršijančiu 21% tūrio.
12. Benzinui, dyzelinui (biodyzelinui) ir suskystintoms naftos dujoms, skirtoms automobiliams, nustatomi klimato vasaros, pereinamasis ir žiemos sezono laikotarpiai.
13. Keičiantis sezonams, degalų ir biodegalų atitinkamų kokybės rodiklių ribinės vertės gali svyruoti: kovo 1–7 d. tarp žiemos ir pereinamojo laikotarpio ribinių verčių, balandžio 23–30 d. tarp pereinamojo ir vasaros laikotarpio ribinių verčių, spalio 1–7 d. tarp vasaros ir pereinamojo laikotarpio ribinių verčių, lapkričio 23–30 d. tarp pereinamojo ir žiemos laikotarpio ribinių verčių.
14. Biodegalų ir mineralinių degalų mišiniai, skirti vidaus degimo varikliams, turi atitikti standartų LST EN 228 ir LST EN 590 reikalavimus arba kitų Lietuvos (LST) ar Europos (EN) standartų reikalavimus. Biodyzelinas, skirtas dyzeliniams varikliams, turi atitikti standarto LST EN 14214 reikalavimus.
15. 95 markės benzine kaip priedas turi būti naudojamas oksigenatas ETBE – bioetiltretbutileteris (kurio vienoje molekulėje 5 ar daugiau anglies atomų) arba etanolis, pagamintas iš biologinės kilmės žaliavų.
16. Į dyzeliną turi būti įmaišoma biodyzelino, pagaminto pagal standarto LST EN 14214 reikalavimus. Žiemos laikotarpiu 2 klasės arktinis dyzelinas gali būti be biodyzelino priedo.
18. Dyzeline, biodyzeline, naudojamame žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje ir ne keliais judančiuose mechanizmuose, sieros kiekis turi būti ne didesnis kaip 2000 mg/kg, o nuo 2008 m. – 1000 mg/kg.
III. JŪRINIO KURO NAUDOJIMAS
20. Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonomikos zonose ir taršos kontrolės zonose, kurios priklauso SOx išsiskyrimo kontrolės rajonams, draudžiama naudoti jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis sudaro daugiau nei 1,5% masės.
21. Šių Rodiklių 20 punkte nurodytas draudimas taikomas šiems plotams:
21.1. Baltijos jūros plotui, kuris nurodytas MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies a punkte;
22. Šių Rodiklių 20 punkte nurodyto draudimo privalo laikytis laivai, plaukiojantys su Lietuvos Respublikos vėliava, arba su bet kurios kitos šalies vėliava, kol jie yra Lietuvos Respublikos uostuose.
23. Keleiviniai laivai reguliariai plaukiojantys į bet kurį Europos Bendrijos uostą ir iš jo, Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, negali naudoti jūrinio kuro, kuriame siera sudaro daugiau nei 1,5% masės.
24. Laivams leidžiama įplaukti j Lietuvos Respublikos uostus tik pateikus teisingai užpildytą laivo žurnalą, kuriame nurodytos kuro keitimo operacijos.
25. Draudžiama Lietuvos Respublikoje tiekti rinkai jūrinį dyzeliną, kuriame sieros kiekis viršija 1,5% masės.
26. Nuo 2010 m. sausio 1 d. draudžiama Lietuvos Respublikoje naudoti jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis viršija 0,1% masės, šiuose laivuose:
26.2. kurie yra prisišvartavę Lietuvos Respublikos uostuose, šių laivų įgulai paliekant pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją, kuo skubiau jiems atvykus į švartavimosi vietą ir kuo vėliau prieš jiems išvykstant. Bet kokios kuro keitimo operacijos laikas turi būti įrašytas į laivo žurnalą.
27. Draudimas, nurodytas šių Rodiklių 26 punkte, netaikomas:
27.1. laivams, kurie pagal paskelbtą tvarkaraštį privalo būti prisišvartavę trumpiau negu 2 valandas;
27.2. vidaus vandenų laivams, esantiems jūroje ir turintiems sertifikatą, kuris patvirtina jų atitiktį 1974 m. Tarptautinei konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su pakeitimais;
28. Nuo 2010 m. sausio 1 d. draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje tiekti rinkai jūrinį gazolį, kuriame sieros kiekis viršija 0,1% masės.
29. Jūrinio kuro tiekėjai bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje privalo nurodyti sieros kiekį visų rūšių jūriniame kure, parduotame Lietuvos teritorijoje, ir pateikti pasirašytą gaunančiojo laivo atstovo užantspauduotą mėginį.
30. Nustačius, kad jūrinis kuras neatitinka Rodiklių reikalavimų, jūrinio kuro tiekėjai privalo nedelsdami imtis reikiamų veiksmų, kad minėtas kuras būtų pritaikytas prie šių reikalavimų.
31. Jei laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikai priklausančioje jurisdikcijoje, yra vykdomi naujų taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymai, galima nesilaikyti šių Rodiklių 20–30 punktuose nurodytų reikalavimų jūriniam kurui. Tokių bandymų sąlygas būtina suderinti su Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministerijomis.
IV. KOKYBĖS KONTROLĖ
32. Naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės kontrolė vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir šiais Rodikliais.
33. Kuro ir degalų kokybės kontrolei rekomenduojama taikyti šiuos matavimo ir analizės metodus:
33.1. LST EN ISO 8754 ir LST EN ISO 14596 sieros nustatymo metodus – kūrenamajam mazutui ir jūriniam kurui;
34. Jūrinio kuro, skirto deginti laive, ėminių ėmimas, kai kuras tiekiamas į laivą, vykdomas laikantis 2002 m. kovo 8 d. Tarptautinės Jūrų Organizacijos MECP.96(47) rezoliucija patvirtintų naftos produktų ėminių ėmimo gairių, kad būtų galima nustatyti atitiktį MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimams.
Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos
produktų, biodegalų ir skystojo kuro
privalomųjų kokybės rodiklių
priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAMŲ NAFTOS PRODUKTŲ, BIODEGALŲ IR SKYSTOJO KURO PRIVALOMIEJI KOKYBĖS RODIKLIAI
| Naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro pavadinimas ir paskirtis |
Kokybės rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Ribinės vertės1 |
Rekomenduojami tyrimo metodai |
|||||
| min. |
maks. |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||||
| 1. Benzinas (išskyrus aviacinį) |
1.1 Tiriamasis oktaninis skaičius |
|
952 |
– |
LST EN 25164 |
||||
| 1.2 Variklinis oktaninis skaičius |
|
85 |
– |
LST EN 25163 |
|||||
| 1.3. Švino kiekis |
mg/l |
– |
5 |
LST EN 237 |
|||||
| 1.4. Sieros kiekis nuo 2009 m. sausio 1 d. |
mg/kg |
– |
50 10 |
LST EN ISO 20846 LST EN ISO 14596 |
|||||
| 1.5. Garų slėgis: |
kPa |
|
|
LST EN ISO 13016-1 |
|||||
| 1.5.1. vasaros laikotarpiu |
|
|
70 |
||||||
| 1.5.2. pereinamuoju laikotarpiu |
|
|
80 |
||||||
| 1.5.3. žiemos laikotarpiu |
|
|
90 |
||||||
| 1.6. Distiliacijos charakteristikos: |
|
|
|
LST EN ISO 3405 |
|||||
| – išgarinto produkto kiekis, esant 100° C |
% tūrio |
46,0 |
– |
||||||
| – išgarinto produkto kiekis, esant 150° C |
% tūrio |
75,0 |
– |
||||||
| 1.7. Angliavandenilių kiekis: |
|
|
|
LST EN 14517 |
|||||
| ▪ alkenų |
% tūrio |
– |
18,03 |
ASTMD1319 |
|||||
| ▪ arenų |
% tūrio |
– |
35,0 |
ASTMD1319 |
|||||
| ▪ benzeno |
% tūrio |
– |
1,0 |
LST EN 12177 LST EN 238 |
|||||
| 1.8. Bendras deguonies kiekis benzine |
% masės |
– |
2,7 |
LST EN 1601 LST EN 13132 |
|||||
| 1.9. Organinių deguoninių junginių (oksigenatų) kiekis: |
|
|
|
LST EN 1601 LST EN 13132 |
|||||
| ▪ metanolio (turi būti pridėti stabilizatoriai) |
% tūrio |
– |
3 |
||||||
| ▪ etanolio (gali prireikti stabilizatorių) |
% tūrio |
– |
5 |
||||||
| ▪ izopropilo alkoholio |
% tūrio |
– |
10 |
||||||
| ▪ tretbutilo alkoholio |
% tūrio |
– |
7 |
||||||
| ▪ izobutilo alkoholio |
% tūrio |
– |
10 |
||||||
| ▪ Eterių, kurių vienoje molekulėje 5 ar daugiau anglies atomų |
% tūrio |
– |
15 |
||||||
| ▪ kitų oksigenatų4 |
% tūrio |
– |
10 |
||||||
| 2. Dyzelinas |
2.1. Cetaninis skaičius: |
|
51 |
– |
LST EN ISO 5165 |
||||
| 2.2 Tankis, esant 15°C |
kg/m3 |
– |
845 |
LST EN ISO 3675 LST EN ISO 12185 |
|||||
| 2.3 Distiliacijos charakteristikos: 95% distiliato kiekis, esant temperatūrai |
°C |
|
360 |
LST EN ISO 3405 |
|||||
| 2.4. Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis |
% masės |
– |
11 |
LST EN 12916 |
|||||
| 2.5. Sieros kiekis nuo 2009 m. sausio 1 d. |
mg/kg |
– |
50 10 |
LST EN ISO 20846 LST EN ISO 14596 |
|||||
| 2.6. Ribinė filtruojamumo temperatūra (RFT) ne didesnė kaip: |
|
|
|
|
|||||
| 2.6.1. vasaros laikotarpiu (C klasė) |
°C |
– |
minus 5 |
LST EN 116 |
|||||
| 2.6.2. pereinamuoju laikotarpiu |
|
– |
minus 15 |
||||||
| 2.6.3. žiemos laikotarpiu (arktinis 1 klasė) |
|
– |
minus 26 |
||||||
| 2.6.4. žiemos laikotarpiu (arktinis 2 klasė) |
|
– |
minus 32 |
||||||
| 2.7. Drumstimosi temperatūra žiemos laikotarpiu |
°C |
|
|
LST EN 23015 |
|||||
| 2.7.1. arktinis 1 klasė |
|
– |
minus 16 |
||||||
| 2.7.2. arktinis 2 klasė |
|
– |
minus 22 |
||||||
| 3. Suskystintos naftos dujos, skirtos autotransporto priemonėms ir komunaliniams poreikiams |
3.1. Variklinis oktaninis skaičius |
|
89 |
– |
LST EN 589 B priedas |
|
|||
| 3.2. Bendras sieros kiekis |
mg/kg |
– |
50 |
LST EN 24260 |
|
||||
| 3.3. Garų manometrinis slėgis: automobilinėms dujoms pagal LST EN 589 |
kPa |
|
|
LST EN ISO 8973 ir LST EN 589 C priedas |
|
||||
| pereinamuoju ir žiemos laikotarpiu – (A klasė) |
|
150 |
– |
|
|||||
| vasaros laikotarpiu – C klasė |
|
150 |
– |
|
|||||
| 3.4. Garų manometrinis slėgis 40°C temperatūroje |
kPa |
– |
1550 |
LST EN ISO 8973 |
|
||||
| 3.5. Išgarinimo likučio kiekis: |
mg/kg |
|
|
LST EN ISO 13757 |
|
||||
| 3.5.1. automobilinėms dujoms |
|
– |
100 |
|
|||||
| 3.5.2. komunalinėms dujoms |
|
– |
200 |
|
|||||
| 3.6. Vandens kiekis 0 C temperatūroje |
|
Nėra laisvo vandens |
LST EN ISO 3993 |
|
|||||
| 4. Gazolis, skirtas energijos gamybai |
4.1. Sieros kiekis nuo 2008 m. sausio 1 d. |
masės % |
|
0,2 0,1 |
LST EN ISO 20846 LST EN ISO 8754 LST EN ISO 14596 |
|
|||
| 4.2. Vandens kiekis |
masės % |
– |
1,0 |
LST EN ISO 12937 |
|
||||
| 4.3. Pelenų kiekis |
masės % |
– |
0,2 |
LST EN ISO 6245 |
|
||||
| 5. Skystasis kuras, skirtas energijos gamybai |
5.1. Sieros kiekis |
masės % |
– |
1,0 |
LST EN ISO 8754 |
|
|||
| 5.2. Pelenų kiekis |
masės % |
– |
0,4 |
LST EN ISO 6245 |
|
||||
| 5.3. Vandens kiekis skalūnų alyvoje |
masės % |
– |
3,0 |
ISO 3733 |
|
||||
| 6. Kūrenamasis mazutas |
6.1. Sieros kiekis |
masės % |
– |
1,0 |
LST EN ISO 8754 |
|
|||
| 6.2. Pelenų kiekis |
masės % |
– |
0,4 |
LST EN ISO 6245 |
|
||||
| 7. Jūrinis kuras |
7.1. Sieros kiekis nuo 2010 m. sausio 1 d.55 |
masės % |
– – |
1,5 0,1 |
LST EN ISO 20846 LST EN ISO 8754 LST EN ISO 14596 |
|
|||
______________
1 Nustatant šias ribines vertes, buvo taikomas LST EN ISO 4259 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“. Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis LST EN ISO 4259 aprašytais kriterijais.
2 Bešvinį „regular“ benziną galima tiekti rinkai, jeigu jo minimalus oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu (MON), yra 82, o minimalus oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), yra 92.
3 Bešvinį „regular“ benziną iki 2009 m. sausio 1 d. galima tiekti rinkai, jeigu alkenų kiekis neviršija 21% tūrio.
4 Kiti monoalkoholiai, kurių distiliacijos baigmės temperatūra yra ne didesnė už distiliacijos baigmės temperatūrą, nustatytą standarte EN 228:2004.