LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VETERINARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMŲ PIENO ŪKIUI, PIENO PARDAVIMUI IR TRANSPORTAVIMUI PATVIRTINIMO

 

2001 m. lapkričio 23 d. Nr. 518

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais (Žin., 2000, Nr. 53-1537) bei atsižvelgęs į Europos Komisijos ekspertų pateiktas pastabas:

1. Tvirtinu Veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Pieno ūkio veterinarijos-sanitarijos ir pieno transportavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 4-100 „Dėl papildytų veterinarijos-sanitarijos reikalavimų patvirtinimo“ 1.1 punktu;

2.2. Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 4-321 „Dėl pieno priėmimo, sustabdymo ir pardavimo teisės grąžinimo tvarkos nustatymo“;

2.3. Valstybinės veterinarijos tarnybos 1999 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 4-23 „Dėl pieno priėmimo, sustabdymo ir pardavimo teisės grąžinimo tvarkos, patvirtintos 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-321, laikino pakeitimo“.

3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriui.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2001 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 518

 

VETERINARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI PIENO ŪKIUI, PIENO PARDAVIMUI IR TRANSPORTAVIMUI

 

Veterinarijos ir higienos reikalavimai pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka Europos Sąjungos direktyvų 92/46/EEB bei 89/362/EEB reikalavimus.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad žalias pienas, skirtas tiesiogiai žmonėms vartoti arba maisto produktams gaminti, būtų gaminamas, laikomas, transportuojamas ir parduodamas laikantis nustatytų veterinarijos ir higienos reikalavimų, užtikrinančių pieno saugą ir kokybę. Reikalavimai taikomi pieno ūkiams, parduodantiems pieną tiesiogiai vartoti arba perdirbti.

2. Reikalavimuose pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

LST 1137 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“;

Pieno supirkimo taisyklės (Žin., 2001, Nr. 40-1406);

Didžiausių leistinų veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose reglamentas (Žin., 2001, Nr. 13-416);

HN 16 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais. Bendrieji reikalavimai“;

HN 24 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“.

3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Žalias pienas – vienos ar daugiau karvių, avių, ožkų pieno liaukų sekrecijos pirminis produktas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės nei 40°C arba apdorotas bet kokiu kitu lygiaverčiu metodu ir iš kurio nėra pašalintos jo sudedamosios dalys.

Termiškai apdorotas geriamasis pienas – pienas, apdorotas temperatūra ir skirtas parduoti galutiniam vartotojui be tolesnio apdorojimo, arba pasterizuotas pienas, parduodamas didelėmis talpyklomis pagal atskirų vartotojų užsakymą.

Pieno produktai – iš pieno pagaminti gaminiai, į kuriuos gali būti pridedama maisto priedų bei papildomų gamybos procesui būtinų medžiagų, naudojamų ne kaip pieno sudėtinių dalių visiškas arba dalinis pakaitalas.

Pieno ūkis – ūkis, kuriame laikoma viena ar daugiau pieną produkuojančių karvių, avių, ožkų.

Pardavimo vieta – pieno ūkis, pieno supirkimo (surinkimo) punktas, pieno apdorojimo, separavimo ar perdirbimo įmonė arba kita vieta, kurioje žalias pienas pristatomas pardavimui.

Kontrolės tarnyba – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jai pavaldžios įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka pavesta atlikti žaliavas gaminančių, superkančių, apdorojančių ir perdirbančių įmonių veterinarinę priežiūrą, žaliavų ir produktų saugos bei kokybės kontrolę ir kitas joms nustatytas funkcijas.

Gyvūno sveikatos pažymėjimas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintos formos pažymėjimas, suteikiantis teisę pieno ūkiui parduoti žalią pieną.

 

II. GALVIJŲ SVEIKATOS BŪKLĖS REIKALAVIMAI

 

4. Žalias pienas turi būti gaunamas iš:

4.1. karvių:

4.1.1. kontrolės tarnybos oficialiai pripažintų nesergančiomis tuberkulioze ir brucelioze,

4.1.2. neturinčių jokių infekcinių ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės, požymių,

4.1.3. kurių piene nėra jokių nebūdingų juslinių pakitimų,

4.1.4. neturinčių akivaizdžių bendros sveikatos būklės sutrikimų, nesergančių lytinių organų ligomis, sukeliančiomis išskyras, virškinamojo trakto ligomis, pasireiškiančiomis viduriavimu bei karščiavimu, pastebimu tešmens uždegimu,

4.1.5. kurių tešmuo neturi žaizdų, galinčių pakenkti pieno kokybei,

4.1.6. duodančių ne mažiau kaip 2 litrus pieno per dieną,

4.1.7. po apsiveršiavimo praėjus 7 dienoms,

4.1.8. kurioms po gydymo iš karvės organizmo į pieną išsiskiriančiais preparatais (antibiotikais ir kt.) praėjo šių preparatų naudojimo instrukcijoje nurodytas išsiskyrimo (karencijos) laikotarpis;

4.2. avių ir ožkų:

4.2.1. kilusių iš bandos, kuri kontrolės tarnybos yra oficialiai pripažinta neapimta bruceliozės (Brucella melitensis), išskyrus atvejį, kai jų pienas naudojamas sūriams, nokinamiems ne trumpiau kaip 2 mėnesius, gaminti,

4.2.2. atitinkančių 4.1 punkto reikalavimus, išskyrus 4.1.1 ir 4.1.6 punktus.

5. Žalias pienas, termiškai apdorotas geriamasis pienas ir pieno produktai neturi būti išgabenami iš zonos, stebimos pagal Snukio ir nagų ligos profilaktikos ir diagnostikos nurodymus, jeigu stebint kontrolės tarnybai neatliktas pieno pirminis pasterizavimas (71,7°C mažiausiai 15 sek.) ir vėliau vienas iš šių apdorojimo būdų:

5.1. šiluminis apdorojimas, duodantis neigiamą peroksidazės reakciją;

5.2. džiovinimas, kurio šiluminio apdorojimo efektyvumas analogiškas 5.1 punkte aprašytam šiluminiam apdorojimui;

5.3. apdorojimas, kuriuo yra sumažinamas pH, ir mažiausiai l valandą išlaikomas ne didesnis kaip pH 6.

6. Jei ūkyje kartu laikomi skirtingų rūšių gyvuliai, jų laikymo sąlygos turi atitikti tokius veterinarijos reikalavimus, kokie būtų taikomi juos laikant atskirai.

7. Jei ožkos laikomos kartu su karvėmis, jos turi būti tikrinamos dėl tuberkuliozės.

8. Žalias pienas negali būti apdorojamas, perdirbamas, parduodamas ar vartojamas, jei:

8.1. jis gautas iš gyvulių, kuriems buvo naudoti kontrolės tarnybos uždrausti preparatai;

8.2. jame kenksmingų likučių kiekis viršija nustatytas ribas.

 

III. HIGIENOS REIKALAVIMAI PIENO ŪKIAMS

 

9. Žalias pienas turi būti gaunamas iš registruotų ir kontrolės tarnybos tikrinamų pieno ūkių. Gyvulių laikymo patalpos turi būti suprojektuotos, pastatytos, įrengtos ir tvarkomos taip, kad užtikrintų:

9.1. tinkamas gyvulių laikymo sąlygas;

9.2. būtinas melžimo, pieno apdorojimo, atšaldymo ir laikymo sąlygas.

10. Patalpos, kuriose gyvuliai melžiami ar laikomas, apdorojamas arba šaldomas pienas, turi būti išdėstytos ir įrengtos taip, kad būtų išvengta pieno užteršimo. Jos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Patalpose turi būti:

10.1. sienos ir grindys, lengvai valomos tose vietose, kur jos gali būti suterštos arba užkrėstos;

10.2. taip sudėtos grindys, kad lengvai galėtų nutekėti skysčiai ir būtų lengva pašalinti atliekas;

10.3. pakankamas vėdinimas ir apšvietimas;

10.4. tinkamas ir pakankamas aprūpinimas geriamuoju vandeniu, atitinkančiu HN 24 reikalavimus, naudojamu melžimo metu ir įrangai, nurodytai IV dalies 3 skyriuje, plauti;

10.5. lengvai plaunami, valomi ir dezinfekuojami įranga bei įrengimai.

11. 10 punkte minimos patalpos turi būti tinkamai atskirtos nuo taršos šaltinių-tualetų ir mėšlo kaupimo vietų;

12. Pieno laikymo patalpoje turi būti tinkama pieno šaldymo įranga, patalpa turi būti apsaugota nuo kenkėjų ir pakankamai atskirta nuo gyvulių laikymo patalpų.

13. Naudojant kilnojamąsias melžimo aikšteles, turi būti vykdomi 10.4 ir 10.5 punktų reikalavimai, be to:

13.1. vietose, kur įrengiamos aikštelės, neturi būti fekalijų ar kitų atliekų;

13.2. visą jų naudojimo laiką pienas turi būti apsaugotas nuo užteršimo;

13.3. turi būti taip pastatytos ir įrengtos, kad būtų užtikrinta jų švara.

14. Laikant pieninius galvijus gryname ore, melžimo aikštelė arba melžimo vieta turi būti tinkamai atskirta nuo gyvulių laikymo vietos.

15. Turi būti sudarytos sąlygos gyvuliams, sergantiems ar įtariamiems sergant 4.1.1 punkte išvardytomis ligomis, arba gyvuliams, minimiems 7 punkte, atskirti nuo likusios bandos.

16. Draudžiama laikyti gyvūnus pieno laikymo, apdorojimo arba šaldymo patalpose.

 

IV. HIGIENOS REIKALAVIMAI MELŽIANT, SURENKANT ŽALIĄ PIENĄ IR JĮ TRANSPORTUOJANT IŠ PIENO ŪKIO Į PIENO PARDAVIMO VIETĄ

 

1. Patalpų higienos reikalavimai

 

17. Karvidės ir kitos joms priklausančios patalpos turi būti pakankamai švarios, tvarkingos, geros būklės.

18. Priėjimui prie karvidžių ir kitų joms priklausančių pastatų neturi trukdyti mėšlo ar kitų medžiagų sankaupos.

19. Mėšlas turi būti šalinamas reguliariai.

20. Rišamų karvių stovėjimo vietos turi būti sausos. Jeigu reikia, tam galima naudoti kraiką.

21. Melžimo aikštelė, melžimo patalpa, pieno valymo ir saugojimo patalpos bei įrengimai turi būti švarūs, tvarkingi, geros būklės.

22. Karvidės ir joms priklausančios patalpos turi būti dezinfekuojamos taip, kad nekiltų dezinfekantų patekimo į pieną ar pieno užteršimo pavojaus.

23. Kiaulių ir paukščių negalima laikyti karvidėse ar melžimo patalpose.

24. Būtina kontroliuoti, kad nebūtų musių, graužikų, kitų parazitų.

25. Chemikalai ir vaistai turi būti laikomi saugioje, tam tikslui skirtoje vietoje.

26. Pašarų, kurie gali pakenkti pieno kokybei, negalima laikyti karvidėse.

 

2. Melžimo ir pieno tvarkymo reikalavimai

 

27. Kiekviena bandos karvė turi būti identifikuojama. Karvės turi būti švarios ir prižiūrėtos.

28. Prieš melžimą ir jo metu negalima dirbti tokių darbų, kurie galėtų užteršti pieną.

29. Prieš melžiant karves, spenius, tešmenį ir, jei reikia, kitas kirkšnių, šlaunų ir pilvo dalis būtina nuvalyti, laikantis tešmens paruošimo melžimui rekomendacijų.

30. Melžėjas prieš kiekvienos karvės melžimą turi apžiūrėti išmelžtų pirmųjų čiurkšlių pieną. Pastebėjus pieno juslinių savybių pakitimų, tos karvės pienas turi būti atskiriamas ir neparduodamas žmonių maistui. Turinčios klinikinių tešmens ligų požymių karvės turi būti melžiamos pabaigoje arba atskiru melžimo aparatu, arba rankomis, o jų pienas atskiriamas ir neparduodamas žmonių maistui.

31. Spenius mirkyti ar purkšti būtina iš karto pamelžus, jei preparato naudojimo instrukcijoje nenurodyta kitaip. Spenių mirkymui ar purškimui leidžiama naudoti tik kontrolės tarnybos patvirtintus preparatus.

32. Pieno laikymo patalpos turi būti naudojamos tik pienui ir melžimo įrengimams tvarkyti ir laikyti.

33. Indai su pienu turi būti uždengti, kol jie laikomi karvidėje arba nešami į pieno laikymo patalpas.

34. Filtruojant pieną, filtrą būtina keisti ar valyti (priklausomai nuo tipo) prieš pasibaigiant jo absorbciniam poveikiui. Bet kokiu atveju filtrą būtina keisti ar valyti prieš kiekvieną melžimą. Filtrai, naudojami pieno filtravimui, turi atitikti HN 16 reikalavimus.

35. Po melžimo pienas turi būti iškart gabenamas į pieno laikymo patalpą ir ten laikomas iki jo pardavimo.

36. Jeigu pienas nėra parduodamas per 2 valandas po melžimo, jis turi būti atšaldytas iki 8°C arba žemesnės temperatūros. Jei pienas parduodamas ne kasdien, jis turi būti atšaldytas iki 6°C arba žemesnės temperatūros.

37. Gabenant pieną į pieno apdorojimo ar perdirbimo įmones, jo temperatūra neturi viršyti 10°C, išskyrus atvejus, kai pienas į šias įmones pristatomas per 2 valandas po melžimo.

 

3. Reikalavimai inventoriui

 

38. Įranga ir inventorius arba jų paviršiai, susiliečiantys su pienu (indai, talpyklos, skirti melžimui, laikymui ir transportavimui), turi būti pagaminti iš nerūdijančios, lygios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos, kurios kiekiai, pereinantys į pieną sąlyčio su juo metu, nesukelia grėsmės žmonių sveikatai, nepablogina pieno sudėties ar juslinių savybių bei turi atitikti HN 16 reikalavimus.

39. Melžimui naudojami įrengimai, įrankiai ir visos jų dalys turi būti švarūs ir tvarkingi.

40. Po melžimo pieno indai, mechaninio melžimo įrengimai ir talpyklos, susiliečiantys su pienu, turi būti plaunami ir dezinfekuojami.

41. Išplauti ir išdezinfekuoti pieno melžimo, apdorojimo įrengimai ir indai, pieno laikymo ir transportavimo talpyklos turi būti perplaunami geriamuoju vandeniu, atitinkančiu HN 24 reikalavimus. Įrankiai ir šepečiai turi būti laikomi laikantis higienos reikalavimų.

42. Po pieno talpyklų plovimo ir dezinfekavimo iki kito naudojimo talpyklų dangčiuose esančios ertmės turi būti atidengtos.

43. Talpyklos, naudojamos žalio pieno transportavimui, turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos prieš kiekvieną išvykimą į maršrutą arba prieš išvykimą į keletą maršrutų, kai laiko tarpas tarp pieno išleidimo ir kito pripildymo yra labai trumpas, bet ne rečiau kaip kartą per dieną.

 

4. Asmens higienos reikalavimai

 

44. Darbuotojai turi laikytis šių reikalavimų:

44.1. asmenys, melžiantys karves ir apdorojantys pieną, privalo vilkėti tinkamus bei švarius darbo drabužius;

44.2. melžėjai, prieš pradėdami melžti, turi nusiplauti rankas ir stengtis jas išlaikyti švarias viso proceso metu, todėl netoli melžimo vietos turi būti praustuvas rankoms plauti; atviros žaizdos ir nubrozdinimai turi būti uždengiami vandeniui nepralaidžia medžiaga.

45. Darbdavys turi imtis reikiamų priemonių, kad asmenims, galintiems užkrėsti pieną, nebūtų leidžiama jį apdoroti, kol nebus įrodymų, kad šie asmenys nebekelia tokios grėsmės.

46. Gyvulius melžiančių ir/ar pieną apdorojančių asmenų medicininė priežiūra vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

 

V. REIKALAVIMAI PARDUODANT ŽALIĄ PIENĄ IŠ PIENO ŪKIŲ

 

47. Parduoti žalią pieną neturint Gyvūno sveikatos pažymėjimo draudžiama.

48. Gyvūno sveikatos pažymėjimas skirtas pristatyti tik į tą pardavimo vietą, kuri nurodyta tame pažymėjime.

49. Vienam pieno ūkiui, parduodančiam pieną į kelias pardavimo vietas, išduodama tiek Gyvūno sveikatos pažymėjimų, į kiek pardavimo vietų yra pristatomas pienas.

50. Parduodant žalią pieną tiesiogiai galutiniam vartotojui (tiesioginis pardavimas) Gyvūno sveikatos pažymėjime įrašomi žodžiai „skirtas tiesioginiam pardavimui“.

51. Pieną perdirbimui parduodančio ūkio žalio pieno mėginiai turi būti imami ir tiriami Pieno supirkimo taisyklėse nustatyta tvarka.

52. Pieną tiesiogiai galutiniam vartotojui parduodančio ūkio žalio pieno mėginiai turi būti imami ir tiriami kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.

53. Žalias karvių pienas, skirtas tiesioginiam žmonių vartojimui, termiškai apdorotam geriamajam pienui ir pieno produktams gaminti, bei žalias karvių pienas, skirtas produktams, kurių gamybai nenaudojamas joks terminis apdorojimas, gaminti turi atitikti LST 1137 reikalavimus.

54. Žalias ožkų bei avių pienas turi atitikti šiuos reikalavimus:

54.1. skirtas termiškai apdorotam geriamajam pienui bei termiškai apdorotiems pieno produktams gaminti – bendras bakterijų skaičius 1 ml tiriamosios medžiagos 30°C neturi viršyti 1.500.000;

54.2. skirtas produktams iš žalio pieno nenaudojant jokio terminio apdorojimo gaminti – bendras bakterijų skaičius 1 ml tiriamosios medžiagos 30°C neturi viršyti 500.000.

55. Jei iš laboratorinių tyrimų duomenų nustatoma, kad pieno kokybės rodikliai neatitinka LST 1137 reikalavimų arba pienas yra pakartotinai falsifikuojamas, pieno pardavimas iš tokių pieno ūkių yra sustabdomas.

56. Sustabdžius pieno pardavimą, pieno (su)pirkėjas (priėmėjas) turi grąžinti pieno ūkiui Gyvūno sveikatos pažymėjimą. Antroje grąžinamo Gyvūno sveikatos pažymėjimo pusėje bei pieno priėmimo žurnale turi būti įrašyta priežastis, dėl kurios buvo sustabdytas pieno (su)pirkimas, ir šio pažymėjimo grąžinimo data.

57. Dėl pieno pardavimo teisės grąžinimo pieno ūkis turi kreiptis į jo zoną aptarnaujantį privatų veterinarijos gydytoją (toliau – veterinarijos gydytojas) arba kontrolės tarnybą ir padengti visas su šia procedūra susijusias išlaidas.

58. Kontrolės tarnyba arba veterinarijos gydytojas grąžina teisę parduoti pieną tik atlikus reikiamus tyrimus įgaliotoje ar atestuotoje laboratorijoje. Nepatenkinamos pieno kokybės atveju įgaliotai ar atestuotai laboratorijai turi būti pateikta tiek pieno mėginių, kad du iš eilės atliktų tyrimų rezultatai atitiktų leistinas normas.

59. Kontrolės tarnyba arba veterinarijos gydytojas, grąžindami teisę parduoti pieną, antroje Gyvūno sveikatos pažymėjimo pusėje turi įrašyti iš įgaliotos ar atestuotos laboratorijos gautus tyrimų duomenis, ekspertizės numerius ir datas bei šio įrašo datą. Spaudas po įrašu yra privalomas.

60. Pieno ūkis, kuriam yra grąžinta teisė parduoti pieną, Gyvūno sveikatos pažymėjimą su kontrolės tarnybos ar veterinarijos gydytojo įrašais antroje jo pusėje pristato pieno (su)pirkėjui.

 

VI. Baigiamosios nuostatos

 

61. Reikalavimai įsigalioja nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos.

62. Reikalavimų 10, 11, 22 ir 31 punktai turi būti įgyvendinti iki 2004 m. sausio 1 dienos.

63. Kontrolės tarnyba pieno ūkiams, pateikusiems investicinius planus Reikalavimams visiškai įdiegti, 62 punkte nustatytą datą gali pratęsti iki pateiktuose planuose numatytos darbų atlikimo datos, bet ne ilgiau kaip iki 2007 m. sausio 1 dienos.

64. Po 62 punkte nustatytos datos neatitinkantiems Reikalavimų pieno ūkiams, išskyrus 63 punkte minimus pieno ūkius, nebus išduodami Gyvūno sveikatos pažymėjimai parduoti pieną žmonių maistui.

65. 63 punkte minimiems pieno ūkiams po 62 punkte nustatytos datos Gyvūno sveikatos pažymėjimai parduoti pieną žmonių maistui bus išduodami tik į tas pieno perdirbimo įmones, kurioms bus leidžiama savo pagamintą produkciją realizuoti tik Lietuvos Respublikoje.

66. Asmenys, pažeidę šiuos Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

SUDERINTA

Žemės ūkio viceministras

Vytautas Grušauskas

______________