LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo
2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-144
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Nustatyti, kad pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančios kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir kiti subjektai, kuriems bus taikomos Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklės, privalo imtis veiksmų ir priemonių, reikalingų pasirengti taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymuisi.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144
VALDYMO ĮMONIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS
I. TAIKYMO SRITIS IR VARTOJAMOS SĄVOKOS
1. Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato organizacinius reikalavimus, kurie taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – Įstatymas) (toliau – valdymo įmonė) ir mutatis mutandis pensijų fondų valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau – valdymo įmonė). Taisyklėse nustatyti reikalavimai, išskyrus Taisyklių XXX skyriaus reikalavimus, mutatis mutandis taikomi ir pagal Įstatymą veikiančioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei. Taisyklių XXX skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi ir pagal Įstatymą veikiantiems kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumams (toliau – depozitoriumas) bei mutatis mutandis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą veikiantiems pensijų fondų depozitoriumams. Valdymo įmonėms ir pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą veikiančioms pensijų fondų valdymo įmonėms, teikiančioms investicines ir (arba) papildomas paslaugas, papildomai mutatis mutandis taikomi Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-158 (toliau – Veiklos organizavimo taisyklės), reikalavimai.
2. Taisyklių teisinis pagrindas – Įstatymo 15 straipsnis ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 9 straipsnis. Taisyklės detalizuoja Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 13 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 13 straipsniuose, 17 straipsnyje, 32 straipsnio 7 dalyje, 43 straipsnyje ir 80 straipsnio 2 dalyje bei Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus. Taisyklėmis įgyvendinama 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos direktyva 2010/43/ES, kuria įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl organizacinių reikalavimų, interesų konfliktų, veiklos vykdymo, rizikos valdymo ir dėl depozitoriumo ir valdymo įmonės susitarimo turinio (OL 2010 L 176, p. 42–61) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3).
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. asmuo, su kuriuo susijusį asmenį sieja šeimos ryšiai, – bet kuris iš šių asmenų:
3.2. klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, teikia paslaugas;
3.3. likvidumo rizika – tikimybė, kad bus neįmanoma parduoti, realizuoti ar protingomis sąnaudomis per pagrįstai trumpą laiką uždaryti kolektyvinio investavimo subjekto portfelio pozicijų ir dėl to bus nesilaikoma Įstatyme nustatyto reikalavimo išpirkti šio subjekto investicinius vienetus jų turėtojui pareikalavus;
3.4. operacinė rizika – tikimybė, kad kolektyvinio investavimo subjektas patirs nuostolių dėl netinkamų vidaus procesų ir sutrikimų, susijusių su valdymo įmonės darbuotojais ir naudojamomis sistemomis, arba dėl išorės įvykių, įskaitant teisinę ir dokumentacijos riziką bei riziką, kylančią dėl kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaromų sandorių, atsiskaitymo ir vertinimo procedūrų;
3.5. priežiūros funkciją vykdantis asmuo ar padalinys – su valdymo įmone susijęs asmuo ar asmenys, atsakingi už valdymo įmonės vyresniosios vadovybės priežiūrą, taip pat už rizikos valdymo proceso ir politikos, priemonių bei procedūrų, patvirtintų ar sudarytų laikantis Įstatyme nustatytų reikalavimų, tinkamumo ir veiksmingumo vertinimą bei periodišką jų tikrinimą;
3.6. rinkos rizika – tikimybė, kad kolektyvinio investavimo subjektas patirs nuostolių dėl šio subjekto portfelio pozicijų rinkos vertės svyravimo, susijusio su palūkanų normos, valiutų kursų, nuosavybės vertybinių popierių ir biržos prekių kainų ar emitento kreditingumo pokyčiais;
3.7. sandorio šalies rizika – tikimybė, kad kolektyvinio investavimo subjektas patirs nuostolių dėl sandorio šalies nesugebėjimo iki galutinio atsiskaitymo momento įvykdyti finansinius įsipareigojimus, prisiimtus sudarant sandorį;
3.8. su valdymo įmone susijęs asmuo (toliau – susijęs asmuo) – bet kuris iš šių asmenų:
3.8.2. valdymo įmonės darbuotojas ar bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis valdymo įmonei valdant kolektyvinio investavimo subjektą ir vykdantis veiklą valdymo įmonės vardu bei yra jos kontroliuojamas;
3.9. vidaus kontrolė – veiksmų, organizacinių priemonių, vidaus taisyklių visuma, detalizuojanti ir realizuojanti teisės aktuose valdymo įmonei nustatytų pareigų vykdymą ir kontrolę. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas valdymo įmonės darbuotojų, dirbančių su viešai neatskleista informacija, griežtam pareigų atribojimui; pasinaudojimo viešai neatskleista informacija prevencijai; valdymo įmonės ar jos darbuotojų sąskaita sudaromų sandorių ar teikiamų pavedimų dėl finansinių priemonių kontrolei; interesų konfliktų vengimo ir sąžiningo elgimosi su investuotojais kontrolei; veiksmingų poveikio priemonių už nustatytų taisyklių nesilaikymą taikymui;
3.10. vykdymo vieta – reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema, sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė arba rinkos formuotojas, kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, kitas likvidumą palaikantis subjektas ar subjektas, kuris trečiojoje šalyje vykdo bet kurio iš minėtų subjektų vykdomoms funkcijoms analogiškas funkcijas;
4. Taisyklėse vartojama kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų sąvoka apima ir investicinės bendrovės akcijas bei pensijų fondo apskaitos vienetus.
II. BENDRIEJI ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI
6. Valdymo įmonė privalo laikytis šių reikalavimų:
6.1. valdymo įmonės vidaus dokumentais patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas sprendimų priėmimo procedūras bei organizacinę struktūrą, kuriose turi būti aiškiai nustatyta pavaldumo struktūra, paskirstytos funkcijos ir atsakomybė;
6.2. užtikrinti, kad susiję asmenys yra supažindinti su procedūromis, kurių jie turi laikytis tinkamai vykdydami savo pareigas;
6.3. patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą vidaus kontrolę, kurios tikslas – užtikrinti, kad priimtų sprendimų ir procedūrų būtų laikomasi visuose valdymo įmonės lygmenyse;
6.4. patvirtinti, įgyvendinti ir taikyti veiksmingas priemones, užtikrinančias valdymo įmonės vidaus pranešimų ir informacijos perdavimą visuose valdymo įmonės lygmenyse bei veiksmingą keitimąsi informacija su kitais susijusiais trečiaisiais asmenimis (depozitoriumu, kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų platintojais ir pan.);
6.5. tinkamai ir organizuotai registruoti bei saugoti duomenis ir informaciją apie valdymo įmonės veiklą ir vidaus organizacinę struktūrą;
7. Valdymo įmonė privalo patvirtinti, įgyvendinti ir taikyti tinkamas sistemas ir procedūras, skirtas konfidencialios informacijos saugumui, vientisumui ir konfidencialumui užtikrinti.
8. Valdymo įmonė privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą įmonės veiklos tęstinumo politiką, kurios tikslas – užtikrinti, kad tuo atveju, jei sutriktų valdymo įmonės naudojamų sistemų ar procedūrų veikimas, esminiai duomenys būtų išsaugoti, įmonės funkcijų vykdymas nenutrūktų, o paslaugos būtų teikiamos ir veikla būtų vykdoma arba, jei tai neįmanoma, per trumpiausią įmanomą laiką duomenys ir funkcijų vykdymas būtų atkurti, o paslaugų teikimas ir veiklos vykdymas atnaujinti.
9. Valdymo įmonė privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti apskaitos politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad, Lietuvos bankui pareikalavus, valdymo įmonė galėtų nedelsdama pateikti jai finansines ataskaitas, parengtas laikantis galiojančių apskaitos standartų bei taisyklių ir atspindinčias tikrą ir teisingą informaciją apie valdymo įmonės finansinę padėtį.
10. Valdymo įmonė privalo nuolat stebėti ir reguliariai vertinti pagal Taisyklių 6–9 punktų reikalavimus patvirtintų ar sudarytų valdymo įmonės naudojamų sistemų, vidaus kontrolės mechanizmo bei priemonių tinkamumą ir veiksmingumą, o esant reikalui, – imtis tinkamų priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.
11. Valdymo įmonė privalo:
11.1. užtikrinti, kad įmonės darbuotojai turėtų pakankamai įgūdžių, žinių ir patirties jiems pavestoms funkcijoms vykdyti;
11.2. turėti pakankamai reikalingų išteklių ir žinių, kad galėtų veiksmingai stebėti pagal valdymo įmonės susitarimus su trečiaisiais asmenimis šių asmenų vykdomą veiklą, ypač su šiais susitarimais susijusios rizikos valdymo atžvilgiu;
III. INVESTUOTOJŲ SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
13. Valdymo įmonė privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti veiksmingas ir skaidrias procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą bei greitą investuotojų skundų nagrinėjimą.
14. Valdymo įmonė privalo registruoti ir saugoti kiekvieną skundą ir priemones, kurių buvo imtasi skundui išspręsti.
16. Investuotojų skundai nagrinėjami neatlygintinai. Informaciją apie Taisyklių 13 punkte nurodytas procedūras investuotojams turi būti pateikiama nemokamai.
17. Investuotojų skundai, atsižvelgiant į jų sudėtingumą, turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų. Skundą pateikusiam investuotojui visais atvejais turi būti atsakyta raštu.
IV. ELEKTRONINIŲ DUOMENŲ APDOROJIMAS
19. Valdymo įmonė privalo turėti tinkamas elektronines sistemas, kurios užtikrintų, kad būtų laiku ir tinkamai registruojamas kiekvienas su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu susijęs sandoris, kiekviena investuotojo paraiška įsigyti ar išpirkti tokio subjekto investicinius vienetus, taip pat Taisyklių XII, XIII, XIV ir XV skyriuose nustatytų reikalavimų laikymąsi.
V. APSKAITOS PROCEDŪROS
21. Valdymo įmonė privalo taikyti Taisyklių 9 punkte nurodytą apskaitos politiką ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinta kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų apsauga.
22. Kolektyvinio investavimo subjekto apskaita turi būti tvarkoma tokiu būdu, kad bet kuriuo metu ir nedelsiant būtų galima nustatyti šio subjekto turtą ir įsipareigojimus.
23. Kiekviena kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų klasė ir (ar) serija turi būti įtraukta į apskaitą atskirai nuo kitų šio subjekto investicinių vienetų klasių ir (ar) serijų.
24. Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.
25. Valdymo įmonė privalo turėti pagal kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės nustatytus teisės aktų reikalavimus patvirtintą, įgyvendintą ir palaikomą kolektyvinio investavimo subjekto apskaitos politiką ir procedūras, užtikrinančias, kad kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto ir, jei taikoma, šio subjekto subfondų, investicinių vienetų klasių ir (ar) serijų grynųjų aktyvų vertė būtų tiksliai apskaičiuota ir kad paraiškos įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus būtų vykdomos ta grynųjų aktyvų verte.
VI. VYRESNIOSIOS VADOVYBĖS IR PRIEŽIŪROS FUNKCIJĄ VYKDANČIO ASMENS AR PADALINIO VYKDOMA KONTROLĖ
27. Valdymo įmonė, nustatydama atsakingus asmenis už įmonės funkcijų tinkamą vykdymą, atsakomybę už Įstatyme nustatytų valdymo įmonės pareigų laikymąsi turi pavesti vyresniajai vadovybei ir, jei toks yra paskirtas (sudarytas), priežiūros funkciją vykdančiam asmeniui ar padaliniui.
28. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad įmonės vyresnioji vadovybė:
28.1. yra atsakinga už kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto bendros investavimo politikos įgyvendinimą, kaip tai apibrėžta kolektyvinio investavimo subjekto prospekte ar steigimo dokumentuose;
28.2. užtikrina kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos patvirtinimą;
28.3. yra atsakinga už tai, kad valdymo įmonė, vadovaudamasi Taisyklių VII skyriuje nustatytais reikalavimais, vykdytų vidaus kontrolę ir stebėtų, kad ši kontrolė nuolat ir veiksmingai veiktų, net jei vidaus kontrolę vykdo trečiasis asmuo;
28.4. užtikrina ir periodiškai tikrina, ar tinkamai ir veiksmingai įgyvendinama bei laikomasi kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto bendros investavimo politikos, investavimo strategijos ir rizikos ribojimų, net jei rizikos valdymo funkciją vykdo trečiasis asmuo;
28.5. patvirtina ir periodiškai tikrina kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto vardu priimamų investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų tinkamumą, kad būtų užtikrinta, jog šie sprendimai atitinka patvirtintą investavimo strategiją;
29. Valdymo įmonė taip pat privalo užtikrinti, kad įmonės vyresnioji vadovybė ir, jei yra paskirtas (sudarytas), priežiūros funkciją vykdantis asmuo ar padalinys:
29.1. vertina ir periodiškai tikrina politikos, priemonių ir procedūrų, patvirtintų ar sudarytų laikantis Įstatyme nustatytų reikalavimų, veiksmingumą;
30. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad įmonės vyresniajai vadovybei reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus būtų teikiamos rašytinės ataskaitos apie tai, kaip laikomasi Taisyklėse vidaus kontrolei, vidaus auditui ir rizikos valdymui nustatytų reikalavimų. Šiose ataskaitose, be kita ko, turi būti nurodomos priemonės, kurių imtasi nustatytiems trūkumams pašalinti.
31. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad įmonės vyresnioji vadovybė reguliariai gautų Taisyklių 28.2–28.5 papunkčiuose nurodytos investavimo strategijos ir investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų įgyvendinimo ataskaitas.
VII. VIDAUS KONTROLĖ
33. Valdymo įmonė privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą politiką ir procedūras, skirtas rizikai, kad įmonė nesilaikys Įstatyme nustatytų reikalavimų, bei kitai su tuo susijusiai rizikai nustatyti, taip pat turėti ir naudoti tinkamas šią riziką mažinančias priemones ir procedūras, užtikrinančias Lietuvos bankui galimybę vykdyti veiksmingą priežiūrą.
34. Valdymo įmonė, laikydamasi Taisyklių 33 punkte nustatytų reikalavimų, turi atsižvelgti į valdymo įmonės vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos pobūdį ir įvairovę.
35. Valdymo įmonė turi įgyvendinti ir vykdyti vidaus kontrolę bei stebėti, kad ji nuolat ir veiksmingai veiktų. Vidaus kontrolė turi veikti savarankiškai ir privalo:
35.1. stebėti ir nuolat vertinti, ar priemonės, politikos ir procedūros, kurių buvo imtasi pagal Taisyklių 33 punkto reikalavimus, bei veiksmai nustatytiems trūkumams pašalinti yra tinkami ir efektyvūs;
35.2. kontroliuoti, ar laikomasi valdymo įmonės vidaus taisyklių (įskaitant periodišką tikrinimą, veiksmingų poveikio priemonių taikymą);
35.3. užtikrinti principo „pažink savo klientą“ įgyvendinimą (įskaitant investuotojų, klientų, jų atstovų tapatybės, atstovavimo pagrindo nustatymą; duomenų apie investuotojų ir klientų finansinę padėtį, investavimo tikslus, patirtį, asmeninės nuosavybės faktą rinkimą ir pan.);
35.6. užtikrinti, kad valdymo įmonės operacijos būtų atliekamos laiku ir kad jos būtų teisingai, išsamiai ir laiku apskaitomos;
35.10. konsultuoti ir teikti pagalbą susijusiems asmenims, atsakingiems už paslaugų teikimą ir veiklos vykdymą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Įstatyme nustatytų reikalavimų valdymo įmonei;
36. Turi būti vykdomos trys vidaus kontrolės rūšys:
36.1. išankstinė – tai organizacinių priemonių sistema, kuria siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, išvengti valdymo įmonės veiklos klaidų, klaidinančių ar neteisingų duomenų įtraukimo į apskaitą ar finansines ataskaitas;
36.2. specialioji (momentinė) – tai netikėtas atskirų operacijų, turto ar jo dalies patikrinimas operacijų atlikimo metu arba tuoj pat joms pasibaigus;
37. Valdymo įmonė, siekdama sudaryti sąlygas vidaus kontrolei tinkamai ir nepriklausomai vykdyti, privalo užtikrinti, kad:
37.1. vidaus kontrolę vykdantys subjektai turėtų reikiamus įgaliojimus, pakankamai išteklių, žinių ir prieigą prie visos jiems reikalingos informacijos;
37.2. būtų paskirtas asmuo arba sudarytas atskiras valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymo padalinys, atsakingas už vidaus kontrolės vykdymą ir informacijos pateikimą, kaip tai nustatyta Taisyklių 30 punkte;
37.3. susiję asmenys, vykdantys vidaus kontrolę, nedalyvautų teikiant paslaugas ar vykdant veiklą, kurios yra jų pačių prižiūrimos;
38. Valdymo įmonė gali nesilaikyti Taisyklių 37.3 ir 37.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, jeigu ji įrodo, kad, atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos pobūdį ir įvairovę, šiuose papunkčiuose nustatyti reikalavimai yra neproporcingi, o jų nesilaikymas nedaro įtakos vidaus kontrolės veiksmingumui.
39. Už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą atsakingas asmuo arba valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymo padalinys yra tiesiogiai atskaitingas valdymo įmonės valdybos pirmininkui, o jeigu toks asmuo yra valdybos pirmininkas, jis atskaitingas jį paskyrusiam organui, tačiau vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas.
40. Už tinkamą valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės organizavimą atsako valdymo įmonės valdybos pirmininkas. Valdymo įmonės valdybos pirmininko sprendimu valdymo įmonės vidaus kontrolės vykdymas Įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka gali būti pavestas atlikti kitai įmonei, kuri užtikrintų tinkamą vidaus kontrolę. Už tai, kad parinkta įmonė vidaus kontrolę vykdo netinkamai, atsako valdymo įmonės valdybos pirmininkas. Jei valdymo įmonės vidaus kontrolės vykdymas pavedamas atlikti kitai įmonei, mutatis mutandis taikomi Taisyklių 20 punkto reikalavimai.
41. Vidaus kontrolės padaliniui arba darbuotojui, atsakingam už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, turi būti prieinami visi valdymo įmonės turimi dokumentai ir informacija (įskaitant garso įrašus), reikalingi veiksmingai vidaus kontrolei vykdyti. Asmuo, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, turi teisę gauti visų valdymo įmonės darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu visais su vidaus kontrole susijusiais klausimais. Už tai, kad asmeniui, atsakingam už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, būtų veiksmingai suteikiama visa reikalinga informacija, atsako valdymo įmonės valdybos pirmininkas.
42. Asmuo ar padalinys, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, valdymo įmonės valdybos nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį (išskyrus galimų interesų konfliktų ir pasinaudojimo viešai neatskleista informacija atvejų kontrolę, kuri turi būti vykdoma nuolat) turi tikrinti, kaip valdymo įmonės darbuotojai laikosi teisės aktų reikalavimų ir kaip vykdo juose nustatytas pareigas. Atlikus patikrinimą turi būti parengta patikrinimo rezultatų ataskaita, kuri pateikiama valdymo įmonės valdybos pirmininkui ir vidaus auditoriui. Ataskaitoje turi būti nurodomos tikrintos sritys, konkretūs tikrinti dokumentai, duomenys ir informacija, kada atitinkami dokumentai, duomenys ar informacija buvo tikrinti, taip pat nurodomi nustatyti pažeidimai, pateikiamos rekomendacijos, kaip juos šalinti ir kaip gerinti jų prevenciją, kita reikšminga informacija. Valdymo įmonės valdybos pirmininkas, vidaus auditorius pasirašo ataskaitą ir nurodo jos gavimo datą.
43. Remdamasi valdybos pirmininkui ir vidaus auditoriui pateikta ataskaita, valdymo įmonė turi parengti Lietuvos bankui apibendrintą pranešimą, kuris kartą per metus Lietuvos bankui pateikiamas kartu su metine finansine ataskaita. Pranešime turi būti nurodomi nustatyti pažeidimai bei priemonės, kurių imtasi padėčiai ištaisyti ir pažeidimų pasikartojimui išvengti. Apie reikšmingus pažeidimus valdymo įmonė privalo nedelsdama pranešti Lietuvos bankui. Pažeidimo reikšmingumas vertinamas pagal galimą jo poveikį reguliavimo tikslams, valdymo įmonės pajėgumui vykdyti veiklą ir (ar) teikti paslaugas, taip pat pagal daromų pažeidimų dažnumą ir žalą investuotojams ir (ar) klientams.
44. Duomenys apie darbuotoją, atsakingą už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, arba valdymo įmonės vidaus kontrolės padalinio darbuotojų sąrašas ir duomenys apie juos, taip pat šių darbuotojų ar jų duomenų pasikeitimai turi būti pateikti Lietuvos bankui per 5 darbo dienas. Lietuvos bankui turi būti pateikiami tokie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, išsilavinimas, informacija apie patirtį finansinių priemonių rinkoje, pareigos, vidaus kontrolės sritis, už kurią darbuotojas atsakingas, telefono ir fakso numeris, elektroninio pašto adresas.
45. Valdymo įmonės valdyba turi užtikrinti, kad valdymo įmonės vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas būtų vertinamas tiek nuolat (darbuotojams atliekant pareigas), tiek periodiškai (vidaus audito, išorės audito, savęs vertinimas).
46. Valdymo įmonės darbuotojai, atlikdami savo pareigas, turi ne tik dalyvauti valdymo įmonės vidaus kontrolės procese, bet ir pagal savo kompetenciją nuolat vertinti vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą.
VIII. VIDAUS AUDITAS
48. Valdymo įmonė, jei tai reikalinga ir proporcinga atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei vykdomos kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos pobūdį ir įvairovę, privalo patvirtinti ir palaikyti vidaus auditą, kuris yra atskirtas nuo kitų valdymo įmonės funkcijų bei veiklos ir veikia nepriklausomai.
49. Vidaus auditas turi:
49.1. patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti audito planą, kurio paskirtis – patikrinti ir įvertinti valdymo įmonės naudojamų sistemų, vidaus kontrolės mechanizmo bei priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;
49.2. teikti rekomendacijas atsižvelgiant į veiksmų, nurodytų Taisyklių 49.1 papunktyje, rezultatus;
IX. RIZIKOS VALDYMO FUNKCIJA
50. Valdymo įmonė, jei tai reikalinga ir proporcinga atsižvelgiant į jos vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo paskirti (sudaryti) ir palaikyti nuo kitų valdymo įmonės padalinių hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją vykdantį asmenį ar padalinį.
51. Valdymo įmonė turi įrodyti, kad ji yra įgyvendinusi tinkamas interesų konfliktų vengimo priemones, kurios leistų rizikos valdymo veiklą vykdyti nepriklausomai, ir kad įmonės rizikos valdymo procesas atitinka Įstatymo 13 ir 80 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
52. Rizikos valdymo funkciją vykdantis asmuo ar padalinys turi:
52.2. užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto rizikos ribojimo sistemos laikymąsi, įskaitant teisės aktuose nustatytus apribojimus, taikomus kolektyvinio investavimo subjekto dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtai rizikos apimčiai (angl. global exposure) ir sandorio šalies rizikai, laikantis Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-147 (toliau – Rizikos vertinimo taisyklės), nustatytų reikalavimų;
52.3. teikti konsultacijas valdymo įmonės valdybos nariams dėl kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdžio nustatymo;
52.4. reguliariai teikti ataskaitas valdymo įmonės valdybos nariams ir, jei yra paskirtas (sudarytas), priežiūros funkciją vykdančiam asmeniui ar padaliniui dėl:
52.4.1. kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ataskaitiniu laikotarpiu patiriamos rizikos lygių atitikties šio subjekto nustatytam rizikos lygiui;
52.4.2. kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atitikimo rizikos ribojimo sistemoms;
52.5. reguliariai teikti vyresniajai vadovybei ataskaitas, kuriose turi būti apibūdinti kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ataskaitiniu laikotarpiu patiriami rizikos lygiai ir visi esami arba numatomi rizikos ribojimų pažeidimai, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai imtasi tinkamų veiksmų;
X. RIZIKOS VALDYMO POLITIKA
54. Valdymo įmonė, atsižvelgdama į jos vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą ir dokumentais įtvirtintą rizikos valdymo politiką, kurioje būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas.
55. Rizikos valdymo politikoje turi būti nurodytos procedūros, reikalingos užtikrinti valdymo įmonei galimybę vertinti rinkos, likvidumo, sandorio šalies ir visas kitas rizikos rūšis, su kuriomis susiduria ar gali susidurti kiekvienas jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas, įskaitant operacinę riziką, ir kurios gali būti esminės kiekvienam tokiam subjektui.
56. Valdymo įmonė rizikos valdymo politikoje privalo nurodyti bent jau:
56.1. metodus ir priemones, kurios užtikrintų Rizikos vertinimo taisyklių 5–10 punktuose ir, jei taikoma, Rizikos vertinimo taisyklių III skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi;
57. Valdymo įmonė, atsižvelgdama į jos vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo užtikrinti, kad Taisyklių 54 punkte nurodytoje rizikos valdymo politikoje būtų nustatytos Taisyklių IX skyriuje nurodytų rizikos valdymo funkciją vykdančio asmens ar padalinio teikiamų ataskaitų pateikimo valdymo įmonės valdybos nariams, vyresniajai vadovybei ir, jei yra paskirtas (sudarytas), priežiūros funkciją vykdančiam asmeniui ar padaliniui sąlygos, taip pat šių ataskaitų turinys ir jų pateikimo periodiškumas.
58. Valdymo įmonė privalo vertinti, stebėti ir periodiškai tikrinti:
58.1. rizikos valdymo politikos bei Rizikos vertinimo taisyklių 5–10 punktuose ir, jei taikoma, Rizikos vertinimo taisyklių III skyriuje nurodytų priemonių, procesų bei metodų tinkamumą ir veiksmingumą;
58.2. kaip valdymo įmonė laikosi rizikos valdymo politikos bei Rizikos vertinimo taisyklių 5–10 punktuose ir, jei taikoma, Rizikos vertinimo taisyklių III skyriuje nurodytų priemonių, procesų bei metodų;
59. Lietuvos bankas nuolat prižiūri, ar valdymo įmonė laikosi Taisyklių 58 punkte nustatytų reikalavimų.
60. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad įmonės atlyginimų nustatymo politika ir jos įgyvendinimo praktika atitiktų ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir būtų įgyvendinta atsižvelgiant į Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-166.
XI. ASMENINIAI SANDORIAI
61. Taisyklių 62–64 punktuose vartojama sąvoka „asmeninis sandoris“ yra sandoris dėl finansinės priemonės, kurį sudaro susijęs asmuo arba kuris sudaromas susijusio asmens naudai ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
61.2. sandoris yra sudaromas bet kurio iš toliau išvardytų asmenų sąskaita:
62. Valdymo įmonė turi patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas priemones ir procedūras, kurių tikslas – užkirsti kelią toliau nurodytiems veiksmams, kai dėl valdymo įmonės naudai vykdomos asmens veiklos bet kuris susijęs asmuo, dalyvaujantis vykdant veiklą, galinčią sukelti interesų konfliktą, arba turintis priėjimą prie viešai neatskleistos informacijos ar kitos konfidencialios informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjektu arba sandoriais, sudaromais su kolektyvinio investavimo subjektu ar kolektyvinio investavimo subjekto naudai:
62.1. sudaro asmeninį sandorį, jei jis atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
62.1.1. asmeniui draudžiama sudaryti tokį asmeninį sandorį vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 ar 63 straipsniais;
62.1.2. sandoris sudaromas neteisėtai pasinaudojus konfidencialia informacija arba prieš tai jos neatskleidus ar netinkamai atskleidus;
62.2. išskyrus atvejus, kurie susiję su tinkamu asmens darbo funkcijų vykdymu ar sutartyje numatytų paslaugų teikimu, teikia konsultaciją arba kitokio pobūdžio pagalbą kitam asmeniui kartu skatindamas sudaryti tokį sandorį dėl finansinių priemonių, kuriam, kaip susijusio asmens asmeniniam sandoriui, būtų taikomos Taisyklių 62.1 papunkčio ar Veiklos organizavimo taisyklių 90.1 ir 90.2 papunkčių nuostatos arba būtų nustatytas kitoks piktnaudžiavimas informacija, susijusia su dar neįvykdytais pavedimais;
62.3. išskyrus atvejus, kurie susiję su tinkamu asmens darbo funkcijų vykdymu ar sutartyje numatytų paslaugų teikimu, nepažeidžiant Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas, atskleidžia bet kokią informaciją arba nuomonę kitam asmeniui, jei susijęs asmuo žino arba turėtų žinoti, kad toks informacijos arba nuomonės atskleidimas reikštų, kad kitas asmuo imsis ar gali imtis bet kurio iš šių veiksmų:
62.3.1. sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, kuriam, kaip susijusio asmens asmeniniam sandoriui, būtų taikomos Taisyklių 62.1 papunkčio ar Veiklos organizavimo taisyklių 90.1 ir 90.2 papunkčių nuostatos, arba būtų nustatytas kitoks piktnaudžiavimas informacija, susijusia su dar neįvykdytais pavedimais;
63. Taisyklių 62 punkte nustatytos priemonės turi užtikrinti, kad:
63.1. kiekvienas susijęs asmuo, kuriam taikomi Taisyklių 62 punkte nustatyti reikalavimai, yra supažindintas su asmeninių sandorių sudarymo apribojimais, taip pat su Taisyklių 62 punkte nustatyta tvarka valdymo įmonės patvirtintomis priemonėmis dėl asmeninių sandorių ir informacijos atskleidimo;
63.2. valdymo įmonė būtų nedelsiant informuojama apie visus asmeninius sandorius, kuriuos sudaro susiję asmenys; informuoti galima pateikiant valdymo įmonei pranešimą apie sudarytą sandorį arba kitu būdu, užtikrinančiu, kad valdymo įmonė sužinos apie sudarytus asmeninius sandorius. Jei valdymo įmonė dalį savo funkcijų yra pavedusi atlikti kitai įmonei, valdymo įmonė turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai pavesta atlikti tam tikras funkcijas, registruotų ir kauptų duomenis bei informaciją apie susijusių asmenų asmeninius sandorius, o valdymo įmonei pareikalavus, nedelsdama pateiktų jai šią informaciją;
64. Taisyklių 62 ir 63 punktų reikalavimai netaikomi šiems asmeninių sandorių tipams:
64.1. asmeniniams sandoriams, kurie sudaromi valdytojo nuožiūra teikiant portfelio valdymo paslaugas, su sąlyga, kad prieš tai dėl tokio sandorio sudarymo nebuvo keičiamasi informacija tarp portfelio valdytojo ir susijusio asmens ar kito asmens, kurio sąskaita sandoris sudaromas;
64.2. asmeniniams sandoriams dėl suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba investicinių vienetų tų kolektyvinio investavimo subjektų, kurie yra prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teisės aktus, nustatančius reikalavimą, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtui būtų taikomas lygiavertis rizikos išskaidymo lygis, su sąlyga, kad susijęs asmuo ir bet kuris kitas asmuo, kurio sąskaita sandoris yra sudaromas, nedalyvauja šio kolektyvinio investavimo subjekto valdyme.
XII. INVESTICINIŲ SPRENDIMŲ IR SANDORIŲ REGISTRAVIMAS
65. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad informacija apie kiekvieną su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu susijusį sandorį būtų nedelsiant užregistruota investicinių sprendimų registravimo žurnale kartu nurodant informaciją, kurios pakaktų investicinio sprendimo ir įvykdyto sandorio duomenims atkurti.
66. Taisyklių 65 punkte nurodytoje informacijoje turi būti:
66.1. kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas ir šio subjekto sąskaita veikiančio asmens vardas ir pavardė arba kiti šį subjektą ir asmenį identifikuojantys duomenys;
66.6. investicinių sprendimų atveju – investicinio sprendimo perdavimo vykdyti data ir laikas (valandos ir minutės) bei asmens, kuriam buvo perduotas investicinio sprendimo vykdymas, vardas ir pavardė arba kiti šį asmenį identifikuojantys duomenys; sandorių atveju – sprendimo sudaryti sandorį priėmimo ir sandorio įvykdymo data ir laikas (valandos ir minutės);
XIII. TIESIOGINIS INVESTICINIŲ VIENETŲ PLATINIMAS
67. Valdymo įmonė, vertindama, ar Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka platinami konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai yra tinkami investuotojui, privalo išsiaiškinti, ar tas investuotojas turi reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų ir įvertintų riziką, būdingą siūlomiems arba norimiems įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams (angl. appropriateness test). Šiuo tikslu valdymo įmonė turi teisę daryti prielaidą, kad profesionalusis investuotojas turi reikiamų žinių ir patirties bei gali suprasti ir įvertinti riziką, būdingą konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui, kurio atžvilgiu investuotojas yra laikomas profesionaliuoju investuotoju.
68. Taisyklių 67 punkte nustatytoje informacijoje apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje turi būti nurodyti, atsižvelgiant į investuotojui būdingas savybes ir konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto rūšį, įskaitant jų sudėtingumo laipsnį ir jiems būdingą riziką, šie duomenys:
68.2. investuotojo sandorių dėl finansinių priemonių pobūdis, dydis ir dažnumas bei laikotarpis, per kurį šie sandoriai buvo sudaryti;
69. Valdymo įmonė neturi teisės siūlyti investuotojui neteikti informacijos, kuri turi būti teikiama laikantis Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.
XIV. PARAIŠKOS ĮSIGYTI INVESTICINIŲ VIENETŲ ARBA JUOS IŠPIRKTI FORMA IR JOS PATEIKIMO BŪDAI
71. Paraiška įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti turi būti rašytinės formos arba rašytinei formai prilygintos formos (t. y. perduodama telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiomis telekomunikacijų priemonėmis, nurodytomis prospekte), jeigu tokia galimybė iš anksto įtvirtinta investuotojo ir valdymo įmonės ar investuotojo ir investicinių vienetų platintojo sutartyje.
72. Investuotojas paraišką įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti gali perduoti asmeniškai, per atstovą ar kitais sutartyje su valdymo įmone ar investicinių vienetų platintoju (toliau šiame skyriuje – platintojas) nustatytais paraiškos įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti perdavimo būdais.
73. Platintojas, priimantis paraišką įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti telekomunikacijų priemonėmis, turi užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis perduodama informacija būtų tikra, aiški, suprantama, ilgaamžiška ir kad investuotojas turėtų galimybę bet kada su ja susipažinti. Platintojas taip pat privalo:
73.1. užfiksuoti įrodymus, liudijančius telekomunikacijų priemonėmis pateiktos paraiškos įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti pateikimo faktą (įskaitant atitinkamos paraiškos pateikimo datą ir laiką) ir turinį;
73.2. užtikrinti paraiškoje įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti pateiktų duomenų konfidencialumą;
73.3. užtikrinti, kad paraiškas įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti priimančio platintojo ir investuotojo iš anksto sudarytoje sutartyje būtų numatyta galimybė perduoti atitinkamas paraiškas telekomunikacijų priemonėmis;
73.5. užtikrinti išankstinį (prieš užpildant paraišką įsigyti investicinių vienetų) investuotojo informavimą apie tai, kad yra parengtas prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas. Paraišką telekomunikacijų priemonėmis priimantis platintojas prieš investuotojui užpildant paraišką įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti privalo išsiaiškinti, ar investuotojas pageidauja konsultacijos. Platintojas privalo užfiksuoti investuotojo pageidavimą gauti konsultaciją arba jos atsisakymą. Platintojas turi užtikrinti, kad konsultacijos pageidaujančiam investuotojui ją suteiktų šią paslaugą turintis teisę teikti asmuo. Paraiška įsigyti investicinių vienetų ar juos išpirkti negali būti priimta, jei investuotojas nesusipažinęs su prospektu, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu arba jam nebuvo suteikta konsultacija, kai jis to pageidauja;
XV. PARAIŠKŲ ĮSIGYTI INVESTICINIŲ VIENETŲ IR JUOS IŠPIRKTI REGISTRAVIMAS
74. Valdymo įmonė privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad paraiškos įsigyti investicinių vienetų ir juos išpirkti nedelsiant po atitinkamos paraiškos pateikimo būtų perduotos valdymo įmonei ir tinkamai užregistruotos paraiškų įsigyti investicinių vienetų ir juos išpirkti registravimo žurnale.
75. Paraiškų įsigyti investicinių vienetų ir juos išpirkti registravimo žurnale turi būti nurodoma:
75.4. paraiškos įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti pateikimo data ir laikas (valandos ir minutės);
XVI. DUOMENŲ IR INFORMACIJOS SAUGOJIMAS
76. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad Taisyklių XII, XIII, XIV ir XV skyriuose nurodyti duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų.
77. Lietuvos bankas išimtiniais atvejais, kai tai reikalinga pagal finansinės priemonės ar sandorio pobūdį ir būtina užtikrinant Įstatyme nustatytų priežiūros funkcijų vykdymą, turi teisę nurodyti, kad valdymo įmonė visus Taisyklių 76 punkte nurodytus duomenis, dokumentus ir informaciją arba tik kai kuriuos iš jų saugotų ilgiau nei nustatyta Taisyklių 76 punkte.
78. Kai valdymo įmonės licencijos galiojimas yra panaikinamas, Lietuvos bankas turi teisę reikalauti, kad Taisyklių 76 punkte nurodytus duomenis, dokumentus ir informaciją įmonė saugotų tol, kol sueis Taisyklių 76 punkte nustatytas 10 metų terminas.
79. Kai valdymo įmonė perduoda kolektyvinio investavimo subjekto valdymą kitai valdymo įmonei, Lietuvos bankas turi teisę reikalauti, kad šiai valdymo įmonei būtų prieinami Taisyklių 76 punkte nurodyti paskutinių 5 metų duomenys, dokumentai ir informacija.
80. Duomenys ir informacija turi būti saugomi laikmenoje, užtikrinančioje informacijos saugumą bei duomenų ir informacijos prieinamumą Lietuvos bankui, tokiu būdu ir forma, kad:
80.1. Lietuvos bankas turėtų galimybę lengvai gauti saugomus duomenis bei informaciją ir galėtų atkurti kiekvieną sandorio etapą;
80.2. būtų galimybė lengvai nustatyti visus duomenų ir informacijos pataisymus ar pakeitimus bei duomenų ir informacijos turinį iki tokių pataisymų ar pakeitimų;
XVII. PAREIGA TEIKTI INVESTUOTOJUI PRANEŠIMUS APIE PARAIŠKŲ ĮSIGYTI INVESTICINIŲ VIENETŲ ARBA JUOS IŠPIRKTI VYKDYMĄ
81. Paraišką įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti pateikusiam asmeniui turi būti nedelsiant pateikiamas (išsiunčiamas) patvirtinimas, kad atitinkama paraiška priimta vykdyti arba kad atsisakoma ją vykdyti, taip pat turi būti patvirtinama, kad paraišką priėmusiam asmeniui pateikti duomenys yra aiškūs ir tikslūs. Paraišką priėmęs asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės, kurioje buvo gauta paraiška, pavadinimą bei adresą, gavimo datą, tikslų laiką (valandos ir minutės) ir pasirašyti. Jei investuotojas gautame patvirtinime pastebi nesutapimų (prieštaravimų) su informacija jo pateiktoje paraiškoje, jis gautą patvirtinimą, nurodęs neatitikimus, turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip patvirtinimo gavimo dieną, grąžinti atitinkamą paraišką priėmusiam asmeniui.
82. Valdymo įmonė, įvykdžiusi investuotojo paraišką įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti, privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po paraiškos įvykdymo, pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad investuotojo paraiška yra įvykdyta. Jei patvirtinimą apie paraiškos įvykdymą valdymo įmonė gauna iš trečiojo asmens, tokį patvirtinimą ji turi pateikti investuotojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kurią buvo gautas to trečiojo asmens patvirtinimas.
83. Valdymo įmonė turi teisę susitarti su investuotoju, kad pranešimą apie paraiškos įvykdymą pateiks kitas asmuo. Tokiu atveju pranešime apie paraiškos įvykdymą turi būti visa informacija, kurią valdymo įmonė teikia investuotojui Taisyklių 82 punkte nustatyta tvarka.
84. Taisyklių 82 punkte nurodytame pranešime, jei taikoma, turi būti ši informacija:
84.3. paraiškos įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti gavimo data ir laikas (valandos ir minutės) bei apmokėjimo būdas;
84.10. bendra paraiškos įsigyti investicinių vienetų vertė, įskaitant platinimo mokesčius (įsigijimo atveju) arba grynoji suma atėmus išpirkimo mokesčius (išpirkimo atveju);
85. Jeigu valdymo įmonė periodiškai vykdo investuotojo paraiškas įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti, ji privalo arba pateikti Taisyklių 82 punkte nurodytą pranešimą, arba ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti investuotojui pranešimą, kuriame būtų Taisyklių 84 punkte nustatyta informacija apie visus sudarytus sandorius.
86. Paraišką įsigyti investicinių vienetų arba juos išpirkti galima koreguoti (anuliuoti), tik tuo atveju, jei tokia galimybė numatyta atitinkamas paraiškas priimančio platintojo ir investuotojo sudarytoje sutartyje, išskyrus šio punkto paskutiniame sakinyje nurodytus atvejus. Atitinkamą paraišką koreguoti ar anuliuoti galima tik tokiu būdu, koks yra numatytas minėtoje sutartyje. Po investicinių vienetų vertės nustatymo atitinkama paraiška gali būti anuliuota ar pakeista tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad ji neteisingai įvykdyta, t. y. investuotojo pateiktos paraiškos duomenys nesutampa su jos įvykdymą patvirtinančio dokumento duomenimis.
XVIII. INTERESŲ KONFLIKTŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
88. Valdymo įmonė, siekdama nustatyti kolektyvinio investavimo subjekto finansiniams interesams galinčius pakenkti interesų konfliktus, kylančius valdymo įmonei teikiant paslaugas ir vykdant veiklą, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais, įvertinti, ar valdymo įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su valdymo įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl vykdomos kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veiklos ar kitų priežasčių:
88.1. valdymo įmonė arba tas asmuo gali turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita;
88.2. valdymo įmonė arba tas asmuo kolektyvinio investavimo subjektui ar kitam klientui teikiamos paslaugos arba vykdomos veiklos rezultatu arba kolektyvinio investavimo subjekto ar kito kliento sąskaita sudaromo sandorio rezultatu yra suinteresuoti kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas kolektyvinio investavimo subjektas;
88.3. valdymo įmonė arba tas asmuo turi finansinį ar kitokio pobūdžio suinteresuotumą teikti pirmenybę kito kliento ar kitos klientų grupės interesams kolektyvinio investavimo subjekto interesų sąskaita;
88.4. valdymo įmonė arba tas asmuo teikia tokias pat paslaugas kolektyvinio investavimo subjektui ir kitam klientui ar klientams, kurie nėra kolektyvinio investavimo subjektai;
88.5. valdymo įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iš kolektyvinio investavimo subjekto skatinimo priemonę, kuri yra susijusi su vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veikla ir kuri gali būti teikiama pinigų, prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas.
89. Valdymo įmonė, nustatydama interesų konfliktų tipus, privalo atsižvelgti:
89.1. į valdymo įmonės interesus, įskaitant interesus, kylančius dėl jos priklausymo įmonių grupei arba paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo, taip pat į klientų interesus ir valdymo įmonės pareigas kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu;
XIX. INTERESŲ KONFLIKTŲ VENGIMO POLITIKA
90. Valdymo įmonė turi patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą interesų konfliktų vengimo politiką. Ji tvirtinama raštu ir turi atitikti valdymo įmonės dydį, struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Jei valdymo įmonė priklauso įmonių grupei, interesų konfliktų vengimo politikoje turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurios valdymo įmonei yra žinomos arba turėtų būti žinomos ir kurios gali sukelti interesų konfliktą dėl kitų įmonių grupės narių struktūros ir jų vykdomos veiklos.
91. Taisyklių 90 punkte nustatyta tvarka patvirtintoje interesų konfliktų vengimo politikoje turi būti nurodytos:
91.1. su valdymo įmonės arba jos vardu vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veikla susijusios aplinkybės, kurios sukelia arba gali sukelti interesų konfliktą, dėl kurio gali būti pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto arba vieno ar kelių kitų klientų interesai;
XX. NEPRIKLAUSOMAS INTERESŲ KONFLIKTŲ VALDYMAS
92. Taisyklių 91.2 papunktyje nustatytos priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad susiję asmenys, dalyvaujantys vykdant skirtingų rūšių veiklą, kuriai būdingi interesų konfliktai, vykdytų šią veiklą nepriklausomai, kiek tai būtina atsižvelgiant į valdymo įmonės ir įmonių grupės, kuriai priklauso valdymo įmonė, dydį ir vykdomą veiklą, taip pat į rizikos, kad klientų interesams bus padaryta žalos, dydį.
93. Taisyklių 91.2 papunktyje nurodytos priemonės ir procedūros, siekiant užtikrinti būtiną valdymo įmonės nepriklausomumo laipsnį, turi susidėti iš:
93.1. veiksmingų procedūrų, skirtų uždrausti arba kontroliuoti keitimąsi informacija tarp susijusių asmenų, dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veikloje, kuriai būdinga interesų konfliktų rizika, jei keitimasis šia informacija galėtų neigiamai paveikti vieno ar kelių klientų interesus;
93.2. atskiros susijusių asmenų, kurių pagrindinės funkcijos yra kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos vykdymas arba paslaugų teikimas klientams ar investuotojams, kurių tarpusavio interesai gali prieštarauti vieni kitiems, arba kurie kitokiu būdu atstovauja galintiems tarpusavyje prieštarauti interesams, įskaitant valdymo įmonės interesus, priežiūros;
93.3. panaikinimo visų tiesioginių ryšių tarp susijusių asmenų, vykdančių daugiausia vienos rūšies veiklą, atlyginimo ir atlyginimo ar pajamų, kurias gauna kiti susiję asmenys, vykdantys daugiausia kitos rūšies veiklą, jei dėl šių skirtingų veiklos rūšių gali kilti interesų konfliktas;
93.4. priemonių, skirtų uždrausti ar riboti bet kurio susijusio asmens netinkamą įtaką, kai jis valdo kolektyvinio investavimo subjektą;
94. Asmuo ar padalinys, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, privalo parengti, o valdybos pirmininkas patvirtinti finansinių priemonių, dėl kurių, vykdant valdymo įmonės veiklą, teikiant paslaugas ar sudarant sandorius, yra galimas interesų konfliktas, sąrašą. Su šiuo sąrašu turi būti supažindinami visi valdymo įmonės darbuotojai, dalyvaujantys valdymo įmonės veiklos vykdyme, teikiantys paslaugas investuotojams ir (ar) klientams ar turintys teisę sudaryti sandorius valdymo įmonės sąskaita.
95. Esant interesų konfliktui, valdymo įmonė, prieš teikdama atitinkamą paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į investuotojo ar kliento supratimą apie finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną investuotoją ar klientą apie atsiradusį interesų konfliktą. Ši informacija gali būti perduota ir telefonu, jeigu ji įrašoma ir gali būti pateikta kaip įrodymas. Paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu investuotojas ar klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl atitinkamos paslaugos teikimo esant interesų konfliktui.
96. Asmuo ar padalinys, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, privalo nuolat stebėti tuos finansinių priemonių sandorius, dėl kurių galimas interesų konfliktas, o apie užfiksuotus nustatytos tvarkos pažeidimus turi nedelsdamas raštu informuoti valdymo įmonės valdybos pirmininką ir vidaus auditorių.
97. Asmuo ar padalinys, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatyti pasinaudojimo viešai neatskleista informacija atvejai.
98. Asmuo ar padalinys, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, turi parengti, o valdybos pirmininkas patvirtinti sąrašą finansinių priemonių, kurias pirkti, parduoti ar sudaryti kitokius sandorius valdymo įmonės darbuotojams, akcininkams, valdymo organų nariams yra draudžiama dėl valdymo įmonės turimos (žinomos) viešai neatskleistos informacijos.
99. Valdymo įmonės valdybos pirmininko nustatyta tvarka parengiamas sąrašas asmenų, kurie dėl einamų pareigų, vykdomų funkcijų ar atliekamų konkrečių darbų žino arba turi teisę žinoti viešai neatskleistą informaciją.
100. Asmuo ar padalinys, atsakingas už valdymo įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, privalo nuolat stebėti sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, dėl kurių įmonės darbuotojams ir kitiems su ja susijusiems asmenims draudžiama sudaryti sandorius, kai valdymo įmonė turi (žino) viešai neatskleistos informacijos. Apie pastebėtus pažeidimus tas asmuo ar padalinys turi nedelsdamas raštu informuoti valdymo įmonės valdybos pirmininką, vidaus auditorių ir Lietuvos banką.
XXI. VEIKLOS, DĖL KURIOS KYLA ARBA GALI KILTI INTERESŲ KONFLIKTAS, VALDYMAS
102. Valdymo įmonė privalo saugoti ir reguliariai atnaujinti duomenis ir informaciją apie valdymo įmonės arba jos vardu vykdomą kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veiklą, dėl kurios kilo (ar gali kilti, jei kolektyvinio investavimo subjekto valdymo veiklos vykdymas dar nėra baigtas) interesų konfliktas, galintis padaryti žalos vieno ar kelių kolektyvinio investavimo subjektų arba kitų klientų interesams.
103. Jeigu valdymo įmonės organizacinės ar administracinės priemonės, kurių ji ėmėsi interesų konfliktams valdyti, yra nepakankamos užtikrinti, kad būtų išvengta žalos padarymo kolektyvinio investavimo subjekto arba jo dalyvių interesams rizikos, apie tai nedelsiant turi būti informuojama vyresnioji vadovybė ar kitas kompetentingas valdymo įmonės vidaus organas, kad jis galėtų priimti reikiamą sprendimą, užtikrinantį, kad valdymo įmonė bet kuriuo atveju veiktų geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto ir jo dalyvių interesais.
XXII. NAUDOJIMOSI BALSAVIMO TEISĖMIS STRATEGIJA
105. Valdymo įmonė privalo parengti, taikyti ir palaikyti tinkamą ir veiksmingą strategiją, kurioje būtų nustatyta, kada ir kaip naudojamasi balsavimo teisėmis, kurias suteikia jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančios finansinės priemonės ir kuri užtikrintų, kad tokiomis teisėmis yra naudojamasi išskirtinai kolektyvinio investavimo subjekto interesais.
106. Taisyklių 105 punkte nurodytoje strategijoje turi būti nurodytos priemonės ir procedūros, skirtos:
106.2. užtikrinti, kad balsavimo teisėmis naudojamasi laikantis atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo tikslų ir investavimo strategijos;
XXIII. PAREIGA VEIKTI GERIAUSIAIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO IR JO DALYVIŲ INTERESAIS BEI UŽTIKRINTI RINKOS VIENTISUMĄ
108. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad su jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai.
109. Valdymo įmonė negali teikti pirmenybės vienos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių grupės interesams kitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių grupės interesų sąskaita.
110. Valdymo įmonė privalo taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo (neteisėto naudos gavimo dėl skirtingo laiko parinkimo (angl. market timing) ir pan.), galinčio turėti neigiamos įtakos rinkos stabilumui ir vientisumui.
111. Nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu būtų naudojami sąžiningi, teisingi ir skaidrūs turto vertinimo modeliai bei vertinimo sistema, siekiant laikytis pareigos veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesais. Valdymo įmonė privalo Lietuvos bankui pareikalavus pateikti įrodymus, kad kolektyvinio investavimo subjektą sudarantis turtas yra tiksliai įvertintas.
XXIV. DETALAUS VERTINIMO (ANGL. DUE DILIGENCE) POLITIKOS IR PROCEDŪRŲ REIKALAVIMAI
113. Valdymo įmonė, veikdama geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais ir užtikrindama rinkos vientisumą, privalo užtikrinti aukštą detalaus vertinimo procedūrų lygį renkantis ir nuolat stebint investicijas.
114. Valdymo įmonė privalo turėti reikiamų žinių ir supratimą apie turtą, į kurį investuoja kolektyvinio investavimo subjektas.
115. Valdymo įmonė privalo patvirtinti rašytinę detalaus vertinimo politiką ir procedūras bei įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita priimami investiciniai sprendimai atitiktų kolektyvinio investavimo subjekto tikslus, investavimo strategiją ir rizikos ribojimus.
116. Valdymo įmonė, įgyvendindama rizikos valdymo politiką ir, jei taikoma, atsižvelgdama į numatomos investicijos pobūdį, prieš priimdama investicinį sprendimą privalo parengti prognozes ir atlikti analizę, susijusias su atitinkamos investicijos įtaka kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiam turtui, jo likvidumui bei rizikos ir grąžos pobūdžiui. Analizė turi būti atliekama vadovaujantis tik patikima ir naujausia informacija bei turi būti atliekama tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais požymiais.
117. Valdymo įmonė, sudarydama, vykdydama ar nutraukdama bet kokią su rizikos valdymo veikla susijusią sutartį ar susitarimą su trečiaisiais asmenimis, privalo veikti profesionaliai, rūpestingai ir atidžiai. Prieš sudarydama tokią sutartį ar susitarimą valdymo įmonė privalo imtis visų reikalingų veiksmų siekdama patikrinti, ar trečiasis asmuo yra kompetentingas vykdyti rizikos valdymo veiklą ir teikti paslaugas patikimai, profesionaliai bei veiksmingai. Valdymo įmonė privalo patvirtinti trečiojo asmens veiklos nuolatinio vertinimo metodus.
XXV. PAREIGA INVESTICINIUS SPRENDIMUS VYKDYTI GERIAUSIOMIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUI SĄLYGOMIS
118. Valdymo įmonė, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita vykdydama investicinį sprendimą, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.
119. Valdymo įmonė, vykdydama Taisyklių 118 punkte nustatytą reikalavimą, privalo imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas kolektyvinio investavimo subjektui atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investicinio sprendimo įvykdymui svarbias aplinkybes. Tokių veiksnių santykinė reikšmė turi būti nustatyta atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
119.1. kolektyvinio investavimo subjekto tikslus, investavimo politiką ir jam būdingas rizikos rūšis, kaip tai nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto prospekte arba steigimo dokumentuose;
120. Valdymo įmonė, vykdydama Taisyklių 119 punkte nustatytus reikalavimus, turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti geriausią įmanomą rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.
121. Valdymo įmonė, prieš pradėdama investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas šiai valdymo įmonei, sąskaita vykdyti investicinius sprendimus, turi gauti išankstinį šios investicinės bendrovės sutikimą dėl investicinių sprendimų vykdymo politikos.
122. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
123. Valdymo įmonė privalo nuolat stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra veiksmingos, o nustačiusi naudojamų priemonių ir (ar) investicinių sprendimų politikos trūkumų, – nedelsdama juos ištaisyti.
124. Valdymo įmonė privalo peržiūrėti investicinių sprendimų vykdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis turėti poveikį valdymo įmonės gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui.
XXVI. PAREIGA PERDUODANT INVESTICINIŲ SPRENDIMŲ VYKDYMĄ KITAM SUBJEKTUI VEIKTI GERIAUSIOMIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUI SĄLYGOMIS
126. Valdymo įmonė, perduodama kitam subjektui vykdyti jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita priimtą investicinį sprendimą, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.
127. Valdymo įmonė privalo imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas kolektyvinio investavimo subjektui atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investicinio sprendimo įvykdymui svarbias aplinkybes. Tokių veiksnių santykinė reikšmė turi būti nustatyta vadovaujantis Taisyklių 119 punktu.
128. Valdymo įmonė, vykdydama Taisyklių 127 punkte nustatytus reikalavimus, turi patvirtinti ir įgyvendinti investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.
129. Investicinių sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
130. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
131. Valdymo įmonė privalo nuolat stebėti, ar investicinių sprendimų vykdymo politika yra veiksminga, taip pat šioje politikoje nurodytų kitų investicinius sprendimus vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, – nedelsdama juos ištaisyti.
132. Valdymo įmonė privalo peržiūrėti investicinių sprendimų vykdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kaskart, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis turėti poveikį valdymo įmonės gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui.
XXVII. BENDRIEJI INVESTICINIŲ SPRENDIMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
134. Valdymo įmonė privalo patvirtinti ir įgyvendinti priemones bei procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaromų sandorių vykdymą.
135. Taisyklių 134 punkte nurodytos priemonės ir procedūros privalo užtikrinti, kad:
135.1. kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita įvykdyti investiciniai sprendimai būtų nedelsiant ir tiksliai apskaitomi ir paskirstomi;
136. Finansinės priemonės ir lėšos, gautos įvykdžius atsiskaitymus už įvykdytą investicinį sprendimą, turi būti nedelsiant ir teisingai apskaitomos atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, jei taikoma, jo subfondo arba investicinių vienetų klasių ir (ar) serijų sąskaitose.
XXVIII. INVESTICINIŲ SPRENDIMŲ IR SANDORIŲ SUJUNGIMAS BEI SANDORIŲ PASKIRSTYMAS
138. Valdymo įmonė neturi teisės vykdyti investicinio sprendimo, jeigu vykdomas investicinis sprendimas yra sujungiamas su kito kolektyvinio investavimo subjekto ar kito kliento sąskaita priimtu investiciniu sprendimu arba savo sąskaita sudaromu sandoriu, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:
138.1. nėra pagrindo manyti, kad investicinių sprendimų sujungimas turės neigiamos įtakos kurio nors iš kolektyvinio investavimo subjektų ar kitų klientų, kurių sąskaita priimtus investicinius sprendimus ketinama sujungti, interesams;
138.2. yra patvirtinta ir įgyvendinta investicinių sprendimų paskirstymo politika, tiksliai nustatanti teisingą sujungtų investicinių sprendimų paskirstymą, įskaitant investicinių sprendimų dydžio ir kainos įtaką investicinių sprendimų paskirstymui bei valdymo įmonės veiksmus jungtinio investicinio sprendimo dalinio įvykdymo atveju.
139. Jei valdymo įmonė sujungia kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita priimtą investicinį sprendimą su vienu ar keliais kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar kitų klientų sąskaita priimtais investiciniais sprendimais ir toks jungtinis investicinis sprendimas yra įvykdomas iš dalies, ji privalo paskirstyti susijusius sandorius laikydamasi patvirtintos investicinių sprendimų paskirstymo politikos.
140. Jei valdymo įmonė sujungia sandorius savo sąskaita su vienu ar keliais kolektyvinio investavimo subjektų arba kitų klientų sąskaita priimtais investiciniais sprendimais, ji neturi teisės susijusių sandorių perskirstyti kolektyvinio investavimo subjektui ar kitam klientui nepalankiu būdu.
141. Jei valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto ar kito kliento sąskaita priimtą investicinį sprendimą sujungia su valdymo įmonės sąskaita sudaromu sandoriu ir šis jungtinis investicinis sprendimas yra įvykdomas iš dalies, susiję sandoriai paskirstomi pirmenybę teikiant kolektyvinio investavimo subjektui ar kitam klientui, o ne valdymo įmonės sąskaita sudarytiems sandoriams. Tačiau jeigu valdymo įmonė gali pagrįstai įrodyti, kad be šio sujungimo ji nebūtų galėjusi įvykdyti investicinio sprendimo tokiomis palankiomis sąlygomis arba iš viso nebūtų galėjusi jo įvykdyti, ji gali paskirstyti sandorį savo sąskaita proporcingai, laikydamasi Taisyklių 138.2 papunktyje nustatytos investicinių sprendimų paskirstymo politikos.
XXIX. SKATINIMO PRIEMONĖS
142. Valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais, jei, kai tai yra susiję su kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymu ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobūdžio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobūdžio nepiniginė nauda, išskyrus:
142.1. mokestį, komisinį atlyginimą ar nepiniginio pobūdžio naudą, kai tai mokama arba teikiama kolektyvinio investavimo subjektui ar jo vardu veikiančiam asmeniui arba kai tai moka arba teikia kolektyvinio investavimo subjektas ar jo vardu veikiantis asmuo;
142.2. mokestį, komisinį atlyginimą ar nepiniginio pobūdžio naudą, kai tai mokama arba teikiama trečiajam asmeniui arba trečiojo asmens vardu veikiančiam asmeniui, arba kai tai moka arba teikia trečiasis asmuo arba trečiojo asmens vardu veikiantis asmuo, jei yra tenkinamos šios sąlygos:
142.2.1. išsami informacija apie tokį mokestį, komisinį atlyginimą ar kitokią naudą, jų pobūdį ir dydį arba, jei naudos dydis negali būti nustatytas, informacija apie naudos dydžio apskaičiavimo metodą yra suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama kolektyvinio investavimo subjektui ir investuotojams prieš pradedant teikti kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugą;
142.2.2. mokesčio ar komisinio atlyginimo mokėjimas arba nepiniginio pobūdžio naudos teikimas skirtas teikiamų kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugų kokybei pagerinti ir nepažeidžia valdymo įmonės pareigos veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais;
142.3. tinkamus mokesčius, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugai teikti ir kurie pagal savo pobūdį negali prieštarauti valdymo įmonės pareigai veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais, – įskaitant saugotojo išlaidų atlyginimą, sandorio sudarymo ir atsiskaitymų mokesčius, priežiūros rinkliavas, teisinio atstovavimo ir kitus mokesčius.
143. Valdymo įmonė, laikydamasi Taisyklių 142.2.1 papunkčio reikalavimų, turi teisę susitarimų dėl mokesčių, komisinio atlyginimo ar nepiniginės naudos pagrindines sąlygas atskleisti santraukos forma, jeigu ji įsipareigoja, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui paprašius, atskleisti papildomą informaciją ir jeigu šį įsipareigojimą ji tinkamai vykdo.
XXX. DEPOZITORIUMO IR VALDYMO ĮMONĖS SUSITARIMAS DĖL KEITIMOSI INFORMACIJA
144. Depozitoriumas ir valdymo įmonė (toliau šiame skyriuje – susitarimo šalys) privalo Įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nurodytame susitarime dėl keitimosi informacija (toliau šiame skyriuje – susitarimas), be kita ko, įtvirtinti šias su teikiamomis paslaugomis ir procedūromis, kurių turi laikytis susitarimo šalys, susijusias nuostatas:
144.1. depozitoriumui patikėto saugoti kolektyvinio investavimo subjekto kiekvienam turto tipui patvirtintinų procedūrų, įskaitant susijusias su kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimu, aprašymą;
144.2. procedūrų, kurių turi būti laikomasi valdymo įmonei ketinant pakeisti arba papildyti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ar prospektą ir kuriomis nustatoma, kada apie tai turi būti informuotas depozitoriumas bei, jei taikoma, atvejų, kai prieš vykdant atitinkamus pakeitimus turi būti gautas išankstinis depozitoriumo leidimas, aprašymą;
144.3. priemonių ir procedūrų, kurių laikydamasis depozitoriumas perduos valdymo įmonei visą svarbią ir jos pareigoms vykdyti reikalingą informaciją, aprašymą, įskaitant priemonių ir procedūrų, susijusių su naudojimusi finansinių priemonių suteikiamomis teisėmis, bei priemonių ir procedūrų, taikomų siekiant užtikrinti, kad valdymo įmonė ir kolektyvinio investavimo subjektas laiku gautų tikslią informaciją, susijusią su kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitomis, aprašymą;
144.4. priemonių ir procedūrų, kurių laikantis depozitoriumui pateikiama visa svarbi ir jo pareigoms vykdyti reikalinga informacija, aprašymą;
144.5. procedūrų, kuriomis depozitoriumui suteikiama galimybė tikrinti valdymo įmonės veiklą ir vertinti perduotos informacijos kokybę, įskaitant apsilankymus valdymo įmonės buveinėje, aprašymą;
145. Susitarimo šalys susitarime, be kita ko, privalo įtvirtinti šias nuostatas, susijusias su keitimusi informacija ir konfidencialumo bei pinigų plovimo prevencijos įsipareigojimais:
145.1. visos su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų įsigijimu, išpirkimu, išleidimu ir panaikinimu susijusios informacijos, kuria valdymo įmonė, jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ir depozitoriumas turi keistis tarpusavyje, sąrašą;
146. Konfidencialumo įsipareigojimai, nustatyti vadovaujantis Taisyklių 145.2 papunkčiu, negali riboti Lietuvos banko ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos galimybės gauti visą reikalingą informaciją ir dokumentus.
147. Jeigu depozitoriumas arba valdymo įmonė Įstatymo nustatyta tvarka daliai ar visoms savo funkcijoms vykdyti ketina pasitelkti trečiuosius asmenis, susitarimo šalys susitarime, be kita ko, privalo įtvirtinti šias nuostatas:
147.1. susitarimo šalių įsipareigojimą reguliariai keistis informacija apie trečiuosius asmenis, kuriuos depozitoriumas arba valdymo įmonė pasitelkė atitinkamoms funkcijoms atlikti;
147.2. įsipareigojimą, vienai iš susitarimo šalių paprašius, pateikti jai informaciją apie kriterijus, taikomus pasirenkant trečiąjį asmenį, ir veiksmus, kurių imtasi pasirinkto trečiojo asmens vykdomai veiklai stebėti;
148. susitarimo šalys susitarime, be kita ko, privalo įtvirtinti šias nuostatas, susijusias su susitarimo pakeitimais ir nutraukimu:
149. Susitarimo šalys susitarime, be kita ko, privalo nurodyti, kad susitarimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
150. Jeigu susitarimo šalys susitaria dalies arba visų duomenų, dokumentų ir informacijos perdavimui naudoti elektronines informacijos perdavimo priemones, susitarime, be kita ko, privalo būti įtvirtintos nuostatos, kuriomis užtikrinamas tokių duomenų, dokumentų ir informacijos saugojimas.
151. Vienas susitarimas gali būti sudaromas ir daugiau nei dėl vieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto. Tokiu atveju susitarime turi būti nurodomi visi kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems šis susitarimas yra taikomas.
XXXI. VALDYMO ĮMONĖS VALDYMO FUNKCIJŲ PAVEDIMO ATLIKTI KITAI ĮMONEI SĄLYGOS
153. Jeigu valdymo įmonė dalį Įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodytų valdymo funkcijų paveda atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas (toliau šiame skyriuje – įmonė), valdymo įmonė lieka visiškai atsakinga už visų jai taikomų reikalavimų, nustatytų Įstatyme, tinkamą vykdymą ir privalo laikytis šių reikalavimų:
153.1. pavedant įmonei tam tikrų valdymo funkcijų vykdymą, negali būti perduodama vyresniosios vadovybės atsakomybė;
153.2. valdymo funkcijų vykdymo pavedimas įmonei negali turėti įtakos valdymo įmonės santykiams su investuotojais ir (ar) klientais bei neatleidžia įmonės nuo Įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi;
153.3. valdymo funkcijų vykdymo pavedimas įmonei neturi daryti neigiamos įtakos valdymo įmonės galimybėms laikytis Įstatyme nustatytų reikalavimų valdymo įmonės licencijai gauti ir valdymo įmonės veiklai keliamų reikalavimų;
154. Valdymo įmonė, sudarydama, tvarkydama ar nutraukdama bet kokią sutartį ar susitarimą su įmone dėl valdymo funkcijų vykdymo pavedimo įmonei, privalo veikti profesionaliai, rūpestingai ir kruopščiai. Šiuo tikslu valdymo įmonė privalo imtis veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad yra tenkinamos šios sąlygos:
154.1. įmonė yra kompetentinga ir turi teisės aktų nustatytą licenciją vykdyti jai pavestas valdymo funkcijas bei teikti paslaugas profesionaliai ir tinkamai;
154.2. įmonė privalo profesionaliai vykdyti jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, o valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas;
154.3. įmonė turi tinkamai prižiūrėti jai pavestų valdymo funkcijų vykdymą ir kompetentingai valdyti riziką, susijusią su šių funkcijų vykdymo pavedimu;
154.4. valdymo įmonė privalo imtis tinkamų veiksmų, jeigu paaiškėja, kad įmonė negali pavestų valdymo funkcijų vykdyti profesionaliai ir laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
154.5. valdymo įmonė privalo prižiūrėti, kaip vykdomos pavestos valdymo funkcijos ir valdyti su šių funkcijų pavedimu susijusią riziką – šiuo tikslu valdymo įmonė turi palaikyti reikiamą personalo kvalifikaciją;
154.6. įmonė turi atskleisti valdymo įmonei informaciją apie visus pasikeitimus, galinčius daryti esminę įtaką įmonės gebėjimui jai pavestas valdymo funkcijas vykdyti veiksmingai ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
154.7. valdymo įmonė turi turėti galimybę prireikus nutraukti susitarimą dėl valdymo funkcijų pavedimo nepablogindama investuotojams ir (ar) klientams teikiamų paslaugų tęstinumo ir kokybės;
154.8. įmonė turi bendradarbiauti su valdymo įmonės priežiūros institucija, kiek tai susiję su jai pavestų valdymo funkcijų vykdymu;
154.9. valdymo įmonė, jos auditą atliekantys auditoriai ir valdymo įmonės priežiūros institucijos turi turėti realią galimybę gauti su valdymo funkcijų pavedimu susijusius duomenis ir patekti į įmonės buveinę, o priežiūros institucijoms turi būti suteikta galimybė veiksmingai įgyvendinti priežiūros funkcijas;
154.10. įmonė privalo saugoti su valdymo įmone ir jos investuotojais bei klientais susijusią konfidencialią informaciją;
155. Valdymo įmonės ir įmonės tarpusavio teisės ir pareigos turi būti aiškiai nustatytos ir išdėstytos raštu atitinkamame susitarime.
156. Jeigu valdymo įmonė ir įmonė priklauso tai pačiai įmonių grupei, valdymo įmonė, laikydamasi šio skyriaus reikalavimų, turi teisę atsižvelgti į tai, kiek valdymo įmonė gali kontroliuoti įmonę arba kokios valdymo įmonės galimybės daryti įtaką įmonės veiksmams.
157. Valdymo įmonė, gavusi Lietuvos banko nurodymą, turi pateikti jai visą informaciją, reikalingą pavestų valdymo funkcijų priežiūrai vykdyti.
158. Jeigu valdymo įmonė valdymo funkcijas paveda atlikti trečiojoje šalyje esančiai įmonei, ji privalo užtikrinti, kad, be Taisyklių 153–157 punktų nuostatų, yra laikomasi ir šių reikalavimų:
158.1. įmonė turi būti licencijuota arba registruota teikti atitinkamas valdymo funkcijas savo buveinės valstybėje, o jos atžvilgiu vykdoma riziką ribojanti priežiūra;
159. Jeigu vienas ar abu Taisyklių 158 punkto reikalavimai nėra tenkinami, valdymo įmonė gali pavesti valdymo funkcijų vykdymą trečiojoje šalyje esančiai įmonei tik tuo atveju, jei valdymo įmonė iš anksto praneša Lietuvos bankui apie tai, kad yra sudariusi susitarimą dėl valdymo funkcijų pavedimo, o Lietuvos bankas, gavęs tokį pranešimą, per protingą terminą nepareiškia prieštaravimo tokiam susitarimui.
160. Nepažeisdamas Taisyklių 159 punkto, Lietuvos bankas turi paskelbti pranešimą apie politiką, kurios bus laikomasi vykdant valdymo funkcijų pavedimą Taisyklių 159 punkte nurodytais atvejais. Šiame pranešime pateikiami pavyzdžiai, kada Lietuvos bankas neprieštarautų arba tikėtina, kad neprieštarautų valdymo funkcijų pavedimui, kaip tai nustatyta Taisyklių 159 punkte, kai netenkinama viena ar abi Taisyklių 158 punkto sąlygos. Šiame pranešime turi būti aiškiai nurodoma, dėl kokių priežasčių Lietuvos bankas mano, kad valdymo funkcijų pavedimas netrukdys valdymo įmonei vykdyti Taisyklių 153–157 punktuose nustatytų pareigų.
161. Taisyklių 158–160 punktai nepanaikina valdymo įmonės pareigos laikytis Taisyklių 153–157 punktuose nustatytų reikalavimų.