PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu

Nr. 276

RIBOTO KARANTINO REŽIMO KONTROLĖS TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja riboto karantino režimo atskiriems objektams priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimui į Lietuvos Respubliką ir paplitimui joje, taikymo ypatumus bei subjektus.

2. Riboto karantino objektus, tokio karantino taikymo trukmę ir režimą nustato, skelbia ir atšaukia Lietuvos Respublikos arba apskrities vyriausiasis epidemiologas, o riboto karantino režimo kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras ar (ir) teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos teritorinės įstaigos.

3. Riboto karantino objektais gali būti:

3.1. asmenys, atvykstantys į Lietuvos Respubliką ar vykstantys per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų;

3.2. žaliava, produktai, prekės, pašto siuntos, transporto priemonės, konteineriai, kai jie įvežami į Lietuvos Respubliką ar vežami per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų užsienio šalyse arba iš užkrėstų šių ligų sukėlėjais teritorijų Lietuvos Respublikoje į neužkrėstą jos teritorijos dalį;

3.3. vietiniai gamintojai ir paslaugų teikėjai, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos bei pagaminama ir realizuojama produkcija.

4. Riboto karantino režimo priemonių naudojimą šios tvarkos 2.1 ir 2.3 punktuose išvardytiems objektams organizuoja atitinkamos savivaldybės gydytojas ir teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, o 2.2 punkte išvardytiems objektams riboto karantino režimo priemonių naudojimą organizuoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos.

5. Riboto karantino objektų apsaugą Lietuvos Respublikos vyriausiojo epidemiologo prašymu organizuoja Vidaus reikalų ministerija.

II. RIBOTO KARANTINO REŽIMO PRIEMONĖS

6. Riboto karantino priemonės taikomos asmenims, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ar vykstantiems per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų:

6.1. jei atvykusiame laive, lėktuve, traukinyje, autotransporte (toliau – transporto priemonė) yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga cholera, imamasi tokių priemonių:

6.1.1. ligonis ar asmuo, įtariamas sergąs, izoliuojamas ir hospitalizuojamas,

6.1.2. įgula ir keleiviai izoliuojami arba mediciniškai stebimi 5 paras,

6.1.3. įgula ir keleiviai nustatyta tvarka bakteriologiškai tiriami ir profilaktiškai gydomi pagal epidemiologines indikacijas;

6.2. asmenys, atvykę iš teritorijų, kur sergama plaučių maru, turi pateikti pažymas, kad prieš išvykdami jie buvo izoliuoti 6 paroms, o negalintys pateikti tokios pažymos, izoliuojami 6 paroms, skaičiuojant nuo išvykimo iš užkrėstos teritorijos dienos;

6.3. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga maru (išskyrus plaučių forma), imamasi tokių priemonių:

6.3.1. ligonis ar asmuo, įtariamas sergąs, hospitalizuojamas,

6.3.2. įgula ir keleiviai mediciniškai stebimi 6 paras ir profilaktiškai gydomi pagal epidemiologines indikacijas;

6.4. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga plaučių maru, imamasi tokių priemonių:

6.4.1. ligonis ar asmuo, įtariamas sergąs, hospitalizuojamas,

6.4.2. įgula ir keleiviai izoliuojami 6 paroms, nustatyta tvarka bakteriologiškai tiriami ir profilaktiškai gydomi pagal epidemiologines indikacijas;

6.5. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga geltonąja karštlige, būtina jį hospitalizuoti;

6.6. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga virusine hemoragine karštlige:

6.6.1. ligonis ar asmuo, įtariamas sergąs, hospitalizuojamas,

6.6.2. įgula ir keleiviai izoliuojami arba mediciniškai stebimi 21 parą.

7. Krovinių riboto karantino kontrolės būdai:

7.1. kroviniams ir prekėms higieninės priemonės, numatytos tarptautinės teisės aktuose, taikomos tik tais atvejais, kai jie atvežti iš epideminiu požiūriu pavojingų šalių arba yra įtariama, kad šie kroviniai ir prekės galėjo būti užkrėsti ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir gali būti jų perdavimo veiksniu;

7.2. bagažams privalomasis kenksmingumo pašalinimas atliekamas tik įtarus, kad jie užkrėsti ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ar jų nešiotojais;

7.3. maisto produktų kroviniai, kai juos vežusioje transporto priemonėje išaiškinamas ligonis, ar asmuo, įtariamas, kad serga cholera, tiriami bakteriologiškai tik tuo atveju, jei šie kroviniai skirti Lietuvai;

7.4. pašto siuntai higieninės priemonės netaikomos, išskyrus atvejus, kai įtariama, jog siuntos gali būti užkrėstos ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.

8. Riboto karantino objektų privalomasis kenksmingumo pašalinimas:

8.1. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga cholera, būtina:

8.1.1. dezinfekuoti vandenį, maisto produktus, ekskrementus, nutekamuosius vandenis (tarp jų ir balastinius) bei bet kokią kitą medžiagą, kuri laikoma užteršta,

8.1.2. dezinfekuoti vandens talpas bei maisto gamybos ir saugojimo įrengimus,

8.1.3. dezinfekuoti ligonio ar asmens, įtariamo, kad serga, bagažą bei kitus jo daiktus (patalynė, baltiniai), transporto priemonės patalpas, kurios laikomos užterštomis;

8.2. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga maru, būtina atlikti bagažo bei kitų jo daiktų (patalynės, baltinių), transporto priemonės patalpų, kurios laikomos užterštomis, privalomąjį kenksmingumo pašalinimą ir siūlyti atlikti ligonio ar asmens, įtariamo, kad serga, bei asmenų, turėjusių sąlytį, higieninį apruošimą;

8.3. jei atvykusioje transporto priemonėje yra ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga virusine hemoragine karštlige, būtina dezinfekuoti asmens bagažą bei kitus jo daiktus (patalynė, baltiniai), transporto priemonės patalpas, kurios laikomos užterštomis;

8.4. jei iš geltonosios karštligės endeminių teritorijų atvykusioje transporto priemonėje aptinkama uodų, atliekama dezinsekcija.

9. Ligonių hospitalizaciją ir gydymą, asmenų, turėjusių sąlytį, išaiškinimą, ištyrimą, izoliavimą ar medicininį stebėjimą, gydymą, išorinės aplinkos privalomąjį kenksmingumo pašalinimą organizuoja ir vykdo pagal savo kompetenciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, savivaldybės gydytojai.

III. Mokėjimas už riboto karantino režimo kontrolės priemones, kurios nefinansuojamos iš valstybės biudžeto

10. Iš valstybės biudžeto nefinansuojami privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai visų rūšių transporto priemonėse, nes to nenumato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, priskiriamų būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms ir finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, sąrašas (Žin., 1999, Nr. 38-1155).

11. Privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą sutartiniais pagrindais atlieka profilaktinio aplinkos nukenksminimo įmonės, turinčios teisę jį atlikti.

12. Už privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus apmoka transporto priemonių savininkai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

______________